b3c4a3ca-73dd-48a6-bec2-53632c13e643 · Panevėžio apygardos teismas

NrTeisėjas Kęstutis Venckus                                            Nr. 1S-328-193/2014Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. kovo 27 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorui Robertui Diksai, advokatui Sigitui Žostautui,teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nutarties, kuria kaltinamajam A. G. skirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, ir n u s t a t ė: A. G. įtariamas tuo, kad jis 2014 metų vasario mėnesį veikdamas organizuotoje grupėje kartu su S. L. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis kaip nusikaltimo organizatorius verbavo, įgijo ir gabeno mažametį P. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) į DanijÄ , siekdamas, kad mažametis bÅ«tų iÅ¡naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti, o bÅ«tent:

S. L., 2014 metų, vasario 14 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ kartu su nusikalstamos veikos organizatoriumi A. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis gauti turtinės naudos, žinodami, kad P. P. yra mažametis, ir pasinaudodami jo pažeidžiamumu – mažametyste, bloga materialine padėtimi, įkalbėjo jį ir tokiu bÅ«du užverbavo jį vykti į DanijÄ vogti iÅ¡ parduotuvių. Po to, vasario 15 d. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsodino mažametį P. P., kuris su savimi turėjo kito asmens dokumentÄ â€“ LR asmens tapatybės kortelę, iÅ¡duotÄ A.

I. vardu, į tyrimo metu nenustatytÄ FORD markės automobilį – kemperį, nugabeno į DanijÄ , kur jis buvo kontroliuojamas bei iÅ¡naudojamas nusikalstamų veikų – vagysčių iÅ¡ parduotuvių daryme ir tokiu bÅ«du pelnėsi iÅ¡ mažamečio P. P. daromų nusikalstamų veikų, Å¡iais savo veiksmais A. G. įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 2 dalyje. Skundžiama 2014-03-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam A.

G. skirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, motyvuojant tuo, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 ir 3 p., numatyti suėmimo pagrindai, tai yra, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo ir gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų. Skundu įtariamasis A. G. prašo panaikinti 2014-03-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, kuria jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams.

Skunde nurodo, jog jis yra visiÅ¡kai nekaltas, prie nusikaltimo neprisidėjo, taip pat galėjo bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė (dokumentų paėmimas ar pasižadėjimas neiÅ¡vykti) arba kelios kardomosios priemonės. Nurodo, kad turi kur gyventi, į teismus ar apklausas atvyktų.Teismo posėdyje advokatas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.Skundas atmetamas.IÅ¡nagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nutartį bei teismui pateiktÄ medžiagÄ teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, A.

G. paskirta pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sÄ lygoms.Skundžiamoje teismo nutartyje iÅ¡vardintų bylos medžiagos duomenų pakanka pagristai manyti, kad A. G. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , taigi kardomosios priemonės įtariamajam skyrimo pagrindas, numatytas BPK 121 straipsnio 2 dalyje, sprendžiant teismui kardomosios priemonės skyrimo klausimÄ buvo. SkundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo klausimÄ , teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas, taip pat nesprendžia klausimų susijusių su kardomosios priemonės pakeitimu į Å¡velnesnę, o tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .

Kad duomenų (ir kokių bÅ«tent) pakanka ir yra pagrindas skirti kardomÄ jÄ priemonę skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pasisakė, taigi BPK reikalavimų nepažeidė. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, remiantis BPK 122 straipsnio nuostatomis, gali bÅ«ti skiriamas, o vėliau pratęsiamas, esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalies numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ir tik kai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje.Skundžiama nutartimi įtariamajam A.

G. kardomoji priemonė – suėmimas, paskirta konstatavus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatus pagrindus, tai yra, kad įtariamasis bÅ«damas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo bei darys naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.SkundÄ nagrinėjantis teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , skundžiamÄ Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį bei įtariamojo skundÄ , konstatuoja, jog 2014-03-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam A.

G., vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams paskirta teisėtai ir pagrįstai, o Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti nėra galimybės.Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų bei pareikÅ¡to įtarimo, A. G. įtariamas veikdamas organizuotoje grupėje padaręs nusikalstamÄ veikÄ , priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kuriÄ baudžiamieji įstatymai numato tik iÅ¡imtinai griežtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, kuomet pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes (pastarosioms priskiriamas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė). Å iuo pagrindu skirdamas A.

G. kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ trims mėnesiams, žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad įtariamasis neturi pastovaus uždarbio, yra ne kartÄ teistas, taip pat ir Austrijoje už prekybÄ vogtomis prekėmis. SkundÄ nagrinėjantis teismas atsižvelgia ir į tai, jog įtariamasis, bÅ«damas jauno amžiais, buvo teisiamas už eilės nusikalstamų veikų padarymÄ , atlikinėjo realiÄ laisvės atėmimo bausmę, teistumas neiÅ¡nykęs, pripažintas nusikaltusiu ir užsienio valstybėje, yra nevedęs, nedirbantis – neturintis legalaus ir pastovaus pragyvenimo Å¡altinio.

Taigi, šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje A. G. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundžiamoje nutartyje šis suėmimo pagrindas konstatuotas pagrįstai. Remiantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.

Pagal teismų praktikÄ , pagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Å iuo atveju pagrįstÄ manymÄ , kad A. G. gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, patvirtina ne tik tai, kad jis įtariamas labai sunkios nusikalstamos veikos, numatytos BK 157 straipsnio 2 dalyje padarymu, tačiau ir tai, jog, kaip jau minėta, praeityje teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, naujÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui.

Taigi Å¡iuo atveju pats inkriminuojamos bei praeityje padarytų nusikalstamų veikų skaičius ir pobÅ«dis rodo neigiamÄ Ä¯tariamojo A. G. požiÅ«rį į visuotinai priimtas elgesio taisykles ir bendruomeninio gyvenimo normas, kas leidžia pagrįstai manyti, jog bÅ«damas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Å ių aplinkybių pakanka iÅ¡vadai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje suėmimo skyrimo pagrindÄ , numatytÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, konstatavo taip pat pagrįstai.

Remdamasis iÅ¡dėstytu, skundÄ nagrinėjantis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nutartis yra teisėta, kardomoji priemonė – suėmimas – įtariamajam A. G. paskirta esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sÄ lygoms, nepažeidžiant jokių nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti teismo nutartį skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, n u t a r i a:

Suimtojo įtariamojo A. G. skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį.Å i nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjas              Ričardas Gilys