2022-04-06 Nr. AB-10332-3-61-3-04409-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1770-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04409-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. S. R. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 21S32392 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 6K-1536 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nesaugu kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), nes ginkluota grupuotė (duomenys neskelbtini) grasino jį nužudyti už tai, kad jis protestavo, skelbė pranešimus prieš politinę partiją. Pareiškėją jau bandė nužudyti, t. y. šaudė į jį, pataikė į ranką. Pareiškėjas teigė, kad kilmės valstybės informacija patvirtina jam gresiantį pavojų. Atsakovas, nagrinėdamas prašymą sutekti prieglobstį, neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, Sprendimas yra neišsamus ir nepagrįstas, jo motyvai prieštarauja tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms Pareiškėjas nesutiko su sprendimu išsiųsti jį iš Lietuvos ir uždrausti atvykti maksimalų laikotarpį, tvirtindamas, kad jis bendradarbiavo su valstybės institucijomis, nėra duomenų apie jo padarytus pažeidimus ar objektyvių prielaidų išvadai, kad pareiškėjas savanoriškai neišvyktų iš šalies, bandytų pasislėpti, o kilmės šalyje jis nesulaukė pagalbos nei iš teisėsaugos, nei iš artimųjų. Pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos bei įrodymų, kurie paneigia atsakovo išvadas. Be to, pareiškėjo vertinimu, Komisija, jo skundą išnagrinėdama rašytinio proceso tvarka, pažeidė jo teisę būti išklausytam. Komisija neatsakė į esminius pareiškėjo argumentus, pavyzdžiui, dėl jo išsiuntimo ir draudimo atvykti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas apžvelgė Sprendime nustatytas aplinkybes. Manė, kad pareiškėjo skundo išnagrinėjimas Komisijoje rašytinio proceso tvarka atitiko teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių žodinis skundo nagrinėjimas buvo būtinas. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai gauti. Pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą protestuose abstraktus, nenuoseklus, jo atsakymai buvo bendro pobūdžio. Pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių jo persekiojimą kilmės valstybėje dėl dalyvavimo demonstracijose. Nors, kaip teigia pareiškėjas, jis buvo sulaikytas, nėra objektyvių duomenų apie jam pareikštus kaltinimus dėl dalyvavimo protestuose. Aptarti trūkumai sudaro pagrindą kritiškiau vertinti pareiškėjo pasakojimo patikimumą ir, nesant kitų įrodymų, priskirti jam žemą įrodomąją galią. Atsakovo įsitikinimu, pagrįstai nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti jam atvykti, o nustatytas draudimo terminas atitinka teisės aktų reikalavimus. Tikėtina, jog, atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti, pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę, nes jis į Lietuvą atvyko neteisėtai, prieglobsčio paprašė tik sulaikytas ir pristatytas į užkardą, jis neprašė suteikti prieglobstį būdamas (duomenys neskelbtini), jis neturėjo pateisinamos priežasties kirsti valstybės sieną, neturi jokių ryšių su Lietuva. Pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 24 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo S. S. R. skundą, t. y. pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 21S32392 3 ir 4 punktus bei juos išdėstė taip: „Uždrausti S. S. R. (S. S. R.), gim. 1990 m. sausio 1 d., atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo S. S. R. (S. S. R.), gim. 1990 m. sausio 1 d., atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 6K-1536 dalį.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. žodžiu pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

7. 2021 m. rugpjūčio 24 d. pirminėje apklausoje pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), neturi profesijos, nepriklauso jokiai politinei partijai. Išvykimo iš kilmės valstybės data – 2021 m. liepos 18 d. Pareiškėjas dalyvavo protestuose prieš vyriausybę, dėl to buvo suimtas ir jaučia persekiojimą. Dėl jaučiamo pavojaus nenori grįžti į kilmės šalį, bijo dėl savo gyvybės. Pareiškėjas 2016 metais prašė prieglobsčio (duomenys neskelbtini), bet jo prašymas netenkintas, jis grįžo į kilmės šalį.

8. 2021 m. spalio 14 d. apklausoje pareiškėjas pasakojo, kad 2019 m. lapkričio 17 d. ir 2020 m. sausio 5 d. (duomenys neskelbtini) dalyvavo protestuose prieš vyriausybę, buvo sulaikytas ir dėl to buvo priverstas išvykti iš šalies. 2019 metais buvo protestuojama dėl (duomenys neskelbtini), 2020 metais – dėl (duomenys neskelbtini). Pastarajame proteste dalyvavo apie 2 000 žmonių. 2020 m. vasario 2 d. pareiškėjui dirbant parduotuvėje atvažiavo žmogus, kuris apsimetė klientu, ėmė klausinėti kainų. Paskui įėjo dar keli asmenys, apsirengę įprastais civilių drabužiais, ir paklausė, ar jis yra S. S. R..

Gavus teigiamą atsakymą, jis buvo sulaikytas ir nuvežtas į seną namą. Jį nuvedė į kambarį, kuriame buvo visiškai tamsu, ir užrakino. Likęs vienas jis pradėjo rėkti, šaukti, spardyti ir daužyti duris. Dėl to saugumo darbuotojas jam spyrė, pagrasino sulaužyti rankas ir kojas. Šiame kambaryje jis buvo laikomas 3 paras, po to buvo nuvestas į kitą patalpą, kurioje raštu paprašyta pateikti informaciją apie jo vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, ar jis ir jo šeimos nariai priklauso grupėms, partijoms, kovojančioms prieš (duomenys neskelbtini).

Taip pat buvo klausiama, kodėl jis protestuoja, kovoja prieš teisėsaugą. Į tai pareiškėjas atsakė, kad dalyvavo protestuose prieš tam tikras socialines problemas, prieš bendrą valstybės situaciją. Jis buvo verčiamas rašyti prisipažinimą, kad kovojo prieš (duomenys neskelbtini). Saugumo darbuotojai jį mušė, todėl trečiojoje apklausoje jis buvo priverstas pasirašyti prisipažinimą. Prisipažinime rašė viską, ką jam diktavo, t. y. kad protestavo, kad jo mobiliajame telefone buvo rasta video įrašų, kuriuose jis kalba prieš (duomenys neskelbtini).

Nurodytų aplinkybių iš tikrųjų nebuvo, jokie įrašai mobiliajame telefone neegzistavo, tačiau jis buvo priverstas tai parašyti. Po 2 dienų pareiškėją nuvežė į teismą, kur jam buvo pasakyta, kad laukia įkalinimas. Jo brolis sumokėjo (duomenys neskelbtini), kad teismo jis galėtų laukti laisvėje. Iš baimės pabėgo į (duomenys neskelbtini) provinciją, kur gyveno 2 mėnesius. (duomenys neskelbtini) regione jo pažįstamas padėjo nelegaliai 2020 m. balandžio 30 d. išvykti į (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjas dirbo vienerius metus ir vieną mėnesį. 2021 m. gegužės mėn. jis išgirdo apie galimybę išvykti į saugią valstybę per (duomenys neskelbtini).

Maždaug birželio mėn. pradžioje jis grįžo į (duomenys neskelbtini) aplankyti mamos, nes ji sirgo vėžiu. (duomenys neskelbtini) buvo 10–12 dienų, sutiko žmogų, kuris žadėjo jam gauti (duomenys neskelbtini) vizą. Liepos 11 d. atvyko į (duomenys neskelbtini). Liepos 16 d. jis gavo dokumentus kelionei. Pareiškėjas negali grįžti į savo kilmės šalį, nes yra įtrauktas į paieškomų asmenų sąrašą. 2021 m. vasario 29 d. gavo kvietimą į teismą, tačiau nenuvyko. Pareiškėjui buvo uždrausta išvykti iš (duomenys neskelbtini).

Už tai jam gresia 30 m. kalėjimo ir 80 kirčių.

9. Departamentas ginčijamu 2021 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 21S32392 nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti jo duomenis į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš dienos. Komisija ginčijamu 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 6K-1561 atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo.

10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pastebėjo, kad pareiškėjas skunde teismui nurodė kitas persekiojimo aplinkybes, kurios susijusios ne su juo, o su kitu asmeniu, todėl teismas vertino tik apklausose ir teismo posėdyje pateiktus pareiškėjo paaiškinimus.

11. Teismas atkreipė dėmesį į Sprendime nustatytas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) valdžia taiko represijas prieš savo šalies žmones. Šalies saugumo ir žvalgybos tarnybos, bendradarbiaudamos su (duomenys neskelbtini) teisminėmis institucijomis, griežtai sutramdė protestuotojus, panaudojo per didelę ir mirtiną jėgą prieš juos, pranešama apie piktnaudžiavimą ir kankinimus sulaikant. Prezidentas ir jo administracija nelinkę vertinti šiuos sunkius (duomenys neskelbtini) tarnybų padarytus teisių pažeidimus. Per pastaruosius 3 metus (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos reagavo į pakartotines visoje šalyje plačiai paplitusias protesto akcijas pernelyg didele ir mirtina jėga bei savavališkais tūkstančių protestuotojų areštais. Vieno žiauriausių represijų metu 2019 m. (duomenys neskelbtini). Valdžios institucijos neskelbė jokių išsamių tyrimų dėl protesto akcijų metu panaudotos jėgos. Teismai ir žvalgybos tarnybos toliau naudoja kelis pernelyg plačius baudžiamojo kodekso straipsnius, tokius kaip (duomenys neskelbtini), kad patrauktų baudžiamojon atsakomybėn aktyvistus, disidentus ir žmogaus teisių gynėjus. Remiantis „Amnesty International“ duomenimis, protestai (duomenys neskelbtini). „Amnesty International“ paragino Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos valstybes nares surengti specialią sesiją dėl (duomenys neskelbtini), kad būtų ištirti protestuotojų nužudymai, neteisėti areštai, sulaikytojų kankinimai. Pareiškėjas nekvestionuoja šios kilmės informacijos.

12. Teismo vertinimu, nors pareiškėjo pasakojime minimi įvykiai kilmės šalyje realiai vyko, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas buvo realus jų dalyvis. Pareiškėjas deklaravo, jog nepriklauso jokiai partijai. Jo pasakojimas apie dalyvavimą protestuose yra abstraktus, nedetalus, nenuoseklus, vengiama konkrečių faktų ir detalių. Iš pasakojimo negalima nustatyti, koks buvo pareiškėjo vaidmuo protestuose. Atsakymai į patikslinančius klausimus yra bendro pobūdžio. Pasakojimas paremtas visuotinai žinomomis jo kilmės valstybės aktualijomis. Teismui nepateikti objektyvūs įrodymai apie pareiškėjo persekiojimą, prieš jį pradėtą teisminį procesą dėl dalyvavimo protestuose. Nurodyti pasakojimo trūkumai, nesant jį patvirtinančių įrodymų, pagrįstai leidžia abejoti jo patikimumu, todėl pasakojimas nelaikytinas tinkamu įrodymu persekiojimo grėsmei kilmės šalyje pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas buvo aktyvus politinės opozicijos aktyvistas, protestų organizatorius ir dalyvis, viešai kritikuojantis (duomenys neskelbtini) valdžią, jo taip pat negalima priskirti asmenų, priskiriamų padidintos rizikos grupei, kuri (duomenys neskelbtini) gali susidurti su persekiojimo grėsme. Nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo realios baimės patirti persekiojimą, todėl darytina išvada, kad jo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta ir jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų pabėgėlio statusui gauti.

13. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir įvertinęs atsakovo surinktą informaciją apie padėtį kilmės valstybėje, konstatavo, jog nėra faktinių duomenų, kurie sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) – gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Nenustatyta, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė. Taigi, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, nustatyta, kad mieste, kuriame pareiškėjas gyveno prieš išvykdamas į Europą, šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Pareiškėjas nekvestionavo šios Departamento surinktos kilmės valstybės informacijos. Dėl šių priežasčių teismas pripažino, jog Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

14. Teismo vidiniu įsitikinimu, atsakovas surinko išsamią, naujausią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir tinkamai įvertino jo pateiktą informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Atsakovo surinktos informacijos visuma bei tiek apklausose, tiek teismo posėdyje pareiškėjo papasakota istorija nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) jam gresia persekiojimas. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek Komisija ginčijamuose sprendimuose pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo argumentų. Be to, teismas akcentavo, kad atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino jo paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Departamentas, atlikdamas vertinimą, nepažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatų.

15. Teismas pažymėjo, kad, priėmus sprendimą nesuteikti prieglobsčio, užsienietis netenka teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje), o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas ir pristatytas į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Tikėtina, jog, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjui pagrįstai pritaikyta 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti.

16. Teismas akcentavo, kad Departamentas, įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, ypač pareiškėjo keliamą nelegalios migracijos grėsmę, bei vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5 punktu, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, paskyrė pareiškėjui maksimalų draudimo atvykti terminą – 5 metai. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtus pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją būtų proporcinga nustatyti 2 metų draudimo atvykti laikotarpį. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas anksčiau pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padarė kokių nors teisės pažeidimų. Atitinkamai, taip pat keistinos Sprendimo ir Komisijos sprendimo dalys dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į C.SIS II laikotarpio, sutrumpinant jį iki 2 metų.

17. Teismas konstatavo, kad kitose dalyse Sprendimas ir Komisijos sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nes jie pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Komisija nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.

III. 18. Pareiškėjas S. S. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

19. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją. Jis akcentuoja anksčiau aptartas aplinkybes apie (duomenys neskelbtini) valdžios panaudotą pernelyg didelę jėgą prieš demonstrantus. Tvirtina, kad jis priskirtinas padidintos rizikos grupei, nes yra opozicijos dalyvis ir aktyvus protestuotojas. Jis daug kartų aktyviai, nepaisydamas draudimų dalyvavo protestuose, kvietė protestuotojus ir jiems padėjo. Kilmės valstybėje jam gresia žiaurus elgesys, nužudymas, todėl jam turėjo būti suteikta bent papildoma apsauga. Pareiškėjas taip pat mano, kad atsakovas neįvykdė pareigos surinkti aktualią ir naujausią kilmės valstybės informaciją iš įvairių šaltinių, nepagrįstai rėmėsi duomenimis iš Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB; nuo 2022 m. sausio 19 d. – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra) 2021 metų ataskaitos (ši ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio, informacija joje yra vienerių metų senumo). Be to, atsakovo sprendimais išsiųsti ir uždrausti atvykti pareiškėjui neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

20. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

21. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (jis nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo sulaikytas būtent dėl dalyvavimo protestuose. Atsakovas dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su EPPB ataskaitos duomenimis, pabrėžia, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 21S32392 ir Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 6K-1536, kurio pareiškėjo skundas netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo prašymo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingai ilgus terminus, kuriais pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi į C.SIS II, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į C.SIS II laikotarpio terminus iki 2 metų.

24. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas savo reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jų neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti, taip pat papildomai apsaugai gauti esant nepagrįstas dėl netinkamo jo paaiškinimų ir informacijos apie padėtį jo kilmės valstybėje, kuri (informacija) yra selektyvi, atitinka reikalavimą ją gauti iš įvairių šaltinių, vertinimo.

25. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), iš esmės sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad ginčijamas Migracijos departamento sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1– 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

26. Atsakovas ginčijamu Sprendimu pareiškėjo pasakojimą apie patirtą persekiojimą dėl dalyvavimo demonstracijose atmetė dėl patikimumo stokos, kadangi „<...> Pasakojimas nėra nei savaime detalus, nuoseklus bei nėra patvirtintas įrodymais. Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės. Tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti prieglobsčio prašytoją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (prieglobsčio prašytojas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). S. S. R. nors ir buvo sulaikytas, kaip jis teigia, tačiau nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad jam buvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo protestuose. Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jo realios baimės patirti persekiojimą, konstatuotina, kad S. S. R. deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra neįvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. <….> be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, prieglobsčio prašytojas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. <…> konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojui nesuteiktinas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kadangi ji neatitinka UTPĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. <…>”.

27. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos 86 bei 87 straipsniuose numatytos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija): prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju (1 d.); kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju (2 d.); tai, kad prieglobsčio prašytojas jau buvo persekiojamas ar jo atžvilgiu buvo padaryti šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar imtis tokių veiksmų, yra rimtas visiškai pagrįstos prieglobsčio prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti tokius veiksmus požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar tokie veiksmai nebus padaryti dar kartą (3 d.); prašymas suteikti prieglobstį gali būti grindžiamas įvykiais, įvykusiais po to, kai prieglobsčio prašytojas išvyko iš kilmės valstybės, arba veikla, kurią prieglobsčio prašytojas vykdė po to, kai išvyko iš kilmės valstybės, ypač jeigu nustatoma, kad ta veikla yra kilmės valstybėje turėtų įsitikinimų ar požiūrio reiškimas ir tolesnis jų laikymasis.

Jeigu prieglobsčio prašytojas pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame persekiojimo baimė grindžiama aplinkybėmis, kurias prieglobsčio prašytojas po išvykimo iš kilmės valstybės sukūrė pats, pabėgėlio statusas jam paprastai nesuteikiamas (4 d.); Įstatymo 83 straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (5 d.).

27. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Kvalifikavimo direktyva), kuri įgyvendinta Įstatyme, be kita ko, nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į: a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą; c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala; d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala; e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 str. 3 d. a–e p.). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

28. Vertinant Departamento veiksmų, atliekant tyrimą dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį, tinkamumą aptartų nuostatų, o taip pat ir Įstatymą įgyvendinančio akto – Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija) (toliau – ir Aprašas) – nuostatas kontekste, teisėjų kolegija negali nesutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl tyrimo trūkumų, kurie nebuvo pašalinti nei ginčo ikiteisminio nagrinėjimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu: atsakovas, priimdamas Sprendimą, nevertino dalies tyrimo metu gautu duomenų: nors ID, kuri, kaip galimai kažkokie kiti dokumentai, kaip nurodyta pirminės apklausos protokole, buvo pateikta, tai pareiškėjas minėjo ir 2021 m. spalio 14 d. vykdytoje apklausoje, ginčijame Sprendime atsakovas nurodė pareiškėją nepateikus asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų; duomenų apie 2016 metais pareiškėjo prašytą prieglobstį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad dėl šios aplinkybės, kuri gali būti svarbi vertinant bendrą pareiškėjo patikimumą, pareiškėjas nebuvo apklaustas 2021 m. spalio 14 d. vykdytoje apklausoje, kurioje netikslintos ir kitos jo nurodytos aplinkybės (religija); nors 2021 m. spalio 14 d. vykdytoje apklausoje pareiškėjas nurodė, kad pateiks turimus dokumentus, susijusius su (duomenys neskelbtini) vykusiu teismo procesu, o pirmosios instancijos teismo posėdyje, kiek galima spręsti iš jo paaiškinimų, teigė teikęs atsakovui kažkokius dokumentus, atsakovas ginčijame Sprendime šiuo aspektu nieko nepasisakė, jokių paaiškinimų dėl to nenurodė ir jo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje; 2021 m. spalio 14 d. vykdytoje apklausoje pareiškėjui nurodžius, (duomenys neskelbtini) jį įtraukė į paieškomų žmonių sąrašą, atsakovo tarnautojas paaiškino, kad bandys tokią informaciją patikrinti, tačiau ginčijame Sprendime dėl šios aplinkybės nėra pasisakoma; atsakovo iš kelių šaltinių surinkta informacija apie kilmės valstybę, reikšminga nagrinėjant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, visgi yra itin bendro pobūdžio, todėl nevertintina kaip pakankama nagrinėjamo ginčo kontekste.

29. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėtas pažeidžiant taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir ginčijamo Sprendimo pagrįstumą, dėl ko yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

30. Kadangi Sprendimo dalis, kuria išspręstas klausimas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nėra teisėta, todėl yra naikinamas ir visas Sprendimas, dėl ko kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra svarbūs ir dėl jų nepasisakoma.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris išspręstas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje. Pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Kadangi nėra būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkintas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia :

Pareiškėjo S. S. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo S. S. R. skundą tenkinti.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 21S32392 ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 6K-1536 panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjo S. S. R. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė