b3c214b1-efcf-4d4b-98bb-9edf7c4be28b · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1641-394/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00396-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 27 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai MorkÅ«nienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. Ž.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Ž. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. Ž. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-6 b. l.) ir patikslintu skundu (13-17 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde nurodė, kad ryÅ¡ium su laisvės apribojimu buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje apytiksliai nuo 2015-05-15 iki 2016-03-07, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, tualetas neatskirtas nuo likusios kameros erdvės, iÅ¡duodamos netinkamos valymo priemonės tualetui valyti, pasivaikščiojimo kiemuose tvyro smarvė, jam, sergančiam ŽIV, nebuvo užtikrintos tinkamos laikymo sÄ lygos.

Kalinamas netinkamomis sÄ lygomis patyrė neturtinę žalÄ , t.y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ .PareiÅ¡kėjas į posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai, pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (108, 114 b. l.). Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai – teismo Å¡aukimu (109 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (95-102 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo" 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

PareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2015-05-15 iki 2016-03-07 skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,75 iki 17,8 kv. m., taigi pareiÅ¡kėjo teisė į plotÄ nebuvo pažeista. Kasdieniniai vardiniai kamerose kalinamų asmenų sÄ raÅ¡ai nesudaromi, todėl pateikti tikslius kamerose kartu su pareiÅ¡kėju buvusių asmenų sÄ raÅ¡us negali. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojamas į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje.

Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis, Å iaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m. ploto, bet tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Atsakovas nurodo, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2015-12-16 patikrino kamerÄ Nr. 44, nustatyta, kad dirbtinė apÅ¡vieta nuo 197 iki 258 lx. 2015-01-15 patikrinta kamera PK-5, nustatyta, kad oro temperatÅ«ra 12,1°C, santykinė oro drėgmė nuo 64,4 iki 79,2 proc., dirbtinė apÅ¡vieta 4 lx.

Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų. Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšų iÅ¡ valstybės biudžeto.

Visose Å iaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros kameros erdvės atskirti mÅ«rine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, kas atitinkamai ir užtikrina kamerose kalinčių asmenų privatumÄ . Atsakovas nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.).

Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius, kuris yra numatytas teisės aktuose. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų praÅ¡ymus, po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ . Kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te yra iÅ¡skirta spintelė valymo inventoriui laikyti.

Atsakovas nurodė, kad ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį bÅ«tina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymÄ (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Atsakovas nurodė, kad kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų, ir pan. VisiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus bei langai yra skaidraus stiklo ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (t.y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ ). Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.Atsakovas nurodė, kad gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali bÅ«ti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė virÅ¡utinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

Å¡iukÅ¡lių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Todėl pareiškėjo argumentai, jog per mažai ploto ir per trumpa pasivaikščiojimo trukmė, neturi jokio teisinio pagrindo.

PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas A.

Ž. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2015-05-15 iki 2016-03-07, neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir higienos normų reikalavimų. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esančios 2016-03-14 pažymos Nr. 69/09-9685 (23-30 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas A.

Ž. Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015-05-15 iki 2016-03-07, viso 292 dienas. Pareiškėjas gyvenamojoje kameroje Nr. 5 buvo laikomas nuo 2015-05-15 iki 2015-05-26 su dar 1-2 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,23 iki 6,34 kv. m., kameroje Nr. 22 – nuo 2015-06-02 iki 2015-06-03 su dar 4 asmenimis ir jam teko nuo 4,05 kv. m., kameroje Nr. 82 – nuo 2015-06-03 iki 2015-06-05 su dar 4-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,81 iki 4,57 kv. m., kameroje Nr. 103 – nuo 2015-06-05 iki 2015-06-08 su dar 2-3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,39 iki 5,86 kv. m., kameroje Nr. 88 – nuo 2015-06-08 iki 2015-06-09 su dar 3-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,74 iki 4,68 kv. m., kameroje Nr. 62 – nuo 2015-06-09 iki 2015-07-09 su dar 2-3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,25 iki 5,67 kv. m., kameroje Nr. 86 – nuo 2015-07-09 iki 2015-09-18 vienas arba su dar 1-3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,44 iki 17,78 kv. m., kameroje Nr. 98 – nuo 2015-09-18 iki 2016-01-21 su dar 1-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,97 iki 9,93 kv. m., ir kameroje Nr. 44 – nuo 2016-01-21 iki 2016-03-07 su dar 1-3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,48 iki 8,96 kv. m.

Taigi iÅ¡ pateiktos pažymos matyti, kad visas 292 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmus. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matosi, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras, 2015-12-16 atlikęs Å iaulių TI patalpų operatyviÄ jÄ valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę įvertinti gautuose pareiÅ¡kėjų skunduose minimų faktų dėl sÄ lygų atitikties Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams (2015-12-21 patikrinimo aktas Nr. EP-594 – 67-70 b. l.), patikrino ir kamerÄ Nr. 44, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2016-01-21 iki 2016-03-07, ir kamerÄ Nr. 103, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2015-06-05 iki 2015-06-08.

Patikrinimo metu nustatyta, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 44 atitiko higienos normos reikalavimus, kameroje Nr. 103 dirbtinė apšvieta nustatyta nuo 79 iki 148 lx (pažeidžiamas higienos normos HN 134:2015 14 p. reikalavimas), oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 103 atitiko higienos normos reikalavimus, kameroje Nr. 103 yra pelėsio ant sienų ir lubų – pažeidžiamas higienos normos HN 134:2015 39 p. reikalavimas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad visose kamerose, kuriose jis buvo laikomas Šiaulių TI, šalta, drėgna, krito tinkas, grybelis, nuo lubų tekėjo vanduo, nebuvo ventiliacijos, kiauri langai.

Atsakovas atsiliepime pasisakė tik dėl kameros Nr. 44 patikrinimo rezultatų, į bylÄ pateikė Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, tik viename iÅ¡ kurių užfiksuotas kamerų Nr. 44 ir 103 patikrinimas, duomenų apie kitų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, patikrinimus nepateikė, nors buvo įpareigotas pateikti visus duomenis, susijusius su kameromis, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas (19-20 b. l.). IÅ¡ 2015 m. Å iaulių TI atliktų remonto darbų apraÅ¡ymo taip pat nesimato, kad pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose bÅ«tų buvęs atliktas remontas (92-94 b. l.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.).

Atsakovas Å¡iuo atveju nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl visų gyvenamųjų kamerų, kuriose jis buvo laikomas, bÅ«klės, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų – gyvenamosiose kamerose Å¡alta, drėgna, krito tinkas, buvo pelėsis, nuo lubų tekėjo vanduo, nebuvo ventiliacijos, kiauri langai (LVAT 2016-02-02 nutartis byloje Nr. A-227-858/2016).PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kiekvienÄ kartÄ atvykęs į Å iaulių TI ar iÅ¡vykstant jis buvo laikomas ir trumpalaikio laikymo (paskirstymo) kamerose, kuriose labai blogos sÄ lygos – Å¡alta, drėgna, tamsu, dvokia iÅ¡matomis, nėra kur atsisėsti.

IÅ¡ 2016-03-14 pažymos Nr. 69/09-9685 (23-30 b. l.) matosi, kad pareiÅ¡kėjas A. Ž. du kartus (2015-05-15 ir 2015-06-02) buvo patalpintas į paskirstymo kamerÄ Nr. PK-5. Å iaulių visuomenės sveikatos centras paskirstymo kamerÄ Nr. PK-5 tikrino 2015-01-15. IÅ¡ 2015-01-21 patikrinimo akto Nr. EP-14 (62-66 b. l.) matosi, kad patikrinimo metu kameroje Nr. PK-5 iÅ¡matuota oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra nustatyta 12,1 °C (higienos normos HN 76:2010 26 p. pažeidimas), santykinė oro drėgmė virÅ¡ijo Å¡altuoju metų laiku leidžiamÄ nuo 30 iki 60 % (HN 76:2010 26 p. pažeidimas); dirbtinė apÅ¡vieta kameroje Nr. PK-5 – 4 lx, t.y. apÅ¡vietimo Å¡iose kamerose iÅ¡ viso nebuvo, Å¡viesa pateko tik iÅ¡ koridoriaus (HN 76:2010 22 p. pažeidimas); kameroje Nr. PK-5 įžiÅ«rėti pelėsio nebuvo galimybės, nes nebuvo apÅ¡vietimo, kameroje Å¡lampa grindys nuo iÅ¡orinės sienos pusės bei prie sanitarinio mazgo, labai neÅ¡varÅ«s suolų pavirÅ¡iai (pažeidžiamas HN 76:2010 54 p.), tualetai neizoliuoti, neatitverti nuo likusios kameros dalies, atviri – pažeidžiamas HN 76:2010 21 p.; kameroje Nr. PK-5 sienų danga nelygi, netinkama dezinfekcijai – pažeidžiami HN 76:2010 28 p. reikalavimai.

Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių TI pareigÅ«nai laikė pareiÅ¡kėjÄ laikino laikymo (paskirstymo) kameroje Nr. 5, neatitinkančiose higienos normos HN 76:2010 (galiojo iki 2015-11-01) reikalavimų, o tai CK 6.271 str. prasme yra pagrindas konstatuoti neteisėtus Å iaulių TI veiksmus.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas –neatskirtas nuo bendros kameros erdvės, užuolaidas sanitariniams mazgams atitverti tenka pirkti patiems.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (galiojo iki 2015-11-01) 21 punkte buvo numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . 2009 m. liepos 10 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas numato, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016 m. kovo 16 d. pažymoje Nr. 62/08-195 nurodoma, jog sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose kamerose atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga, sanitarinio mazgo plotas kiekvienoje gyvenamoje patalpoje yra skirtingas, unitazų nėra įrengta, yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, šiuo metu jau pradėta įrenginėti unitazus kai kuriose gyvenamosiose kamerose (31-33 b. l.).

Taigi atsakovas pripažįsta, jog Å iaulių TI kamerų sanitariniuose mazguose nėra įrengti unitazai, taip pat nepateikia jokių duomenų, kad sanitariniai mazgai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusio kameros ploto durimis ar užuolaida, todėl darytina iÅ¡vada, kad sanitariniai mazgai Å iaulių TI kamerose neatitiko higienos normos HN 76:2010 reikalavimų.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad tualetams kamerose valyti buvo iÅ¡duodama valgomoji soda. LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 57-59 punktuose buvo numatyta, kad sanitariniai įrenginiai turi bÅ«ti plaunami ir dezinfekuojami kiekvienÄ dienÄ , laisvės atėmimo vietose esantys asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi, ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį bÅ«tina atlikti pagrindinį valymÄ .

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (įsigaliojo nuo 2015-11-01), 19 punktas numato, kad patalpoms, įrangai, inventoriui valyti naudojamos priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas, <.....> sanitariniams įrenginiams valyti naudojami teisės aktų (10.1) nustatyta tvarka autorizuoti (registruoti) biocidai, o 37 p. nurodyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

IÅ¡ byloje esančios Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-195 (31-33 b. l.) matyti, kad Å iaulių TI administracijos paskyrimu tvarkyti gyvenamÄ sias patalpas skiriami Å¡iose patalpose laikomi suimtieji ir nuteistieji, kurie turi nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, kuriose patys gyvena, t.y. valyti patalpų pavirÅ¡ius, grindis, tualetus, langus ir t. t., kadangi kiekvienos kameros atskirai neįmanoma aprÅ«pinti valymo inventoriumi dėl jo gadinimo ir lėšų stokos, valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų praÅ¡ymus, o po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ ; kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te yra skirta spintelė valymo inventoriui (skudurai, Å¡epečiai, WC Å¡epetys, dubenys, soda bei tarkuotas Å«kinis muilas) laikyti, indams plauti į kameras iÅ¡duodama soda.

Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2015-10-07 patikrinimo akte Nr. EP-447 (55-61 b. l.) nurodyta, kad gyvenamÄ sias patalpas valosi patys suimtieji, kurie aprÅ«pinami Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi, patalpų ir įrangos dezinfekcijai naudojamoms priemonėms („Sokrena“, Mikrobac forte“, Haz tabs“, „Clor clean“) gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra, vedami atliktų valymo darbų registravimo žurnalai, fiksuojami asmenų atsisakymai, kurie pageidauja, kad kamerose sanitarinių įrenginių dezinfekcija „Sokrena“ tirpalu nebÅ«tų vykdoma.

Taigi atsakovas pateikė duomenis, kad soda į kameras iÅ¡duodama indams plauti, o ne tualetams valyti, visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu higienos normos pažeidimų dėl valymo priemonių nenustatė. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad Å iaulių TI gyvenamosiose kamerose laikomi asmenys neparÅ«pinami tinkamu valymo inventoriumi ir valymo priemonėmis, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos nepagrįstos.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad netinkamos sÄ lygos pasivaikščiojimo kiemuose, nes laikosi nežmoniÅ¡ka smarvė.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), pasivaikščiojimo trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo kiemų plotas nereglamentuotas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 18.4 punkte nurodyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai.

IÅ¡ byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu yra nustatęs vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore kasdien trukmę (53 b. l.), Å iaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, bendras jų plotas 422,35 kv. m, pasivaikščiojimo kiemelių dydis skirtingas (nuo 17,31 iki 23,43 kv. m), pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji) (31-33 b. l.). Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 6 d. patikrinimo metu (patikrinimo aktas Nr. EP-447 (55-61 b. l.) nustatė, kad Å iaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, laikomiems asmenims pabÅ«ti gryname ore 1 val. per dienÄ sÄ lygos sudaromos, taigi Å iaulių visuomenės sveikatos centras tikrinimo metu nenustatė tokių pažeidimų, kokius skunde nurodė pareiÅ¡kėjas, t.y. netinkamo kvapo pasivaikščiojimo kiemeliuose.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis infekuotas ŽIV virusu, tačiau Å iaulių TI administracija į tai neatsižvelgė ir laikė Å¡altose kamerose. IÅ¡ įrašų pareiÅ¡kėjo A. Ž. asmens sveikatos istorijoje (71-91 b. l.) matyti, jog pareiÅ¡kėjui 2015-05-20 nustatyti Žmogaus imunodeficito viruso I tipo antikÅ«nai (73 b. l.), jis buvimo Å iaulių TI laikotarpiais nuolat skundėsi nemiga, galvos skausmais, kitais negalavimais, buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir ta aplinkybė, kad jis visÄ buvimo izoliatoriuje laikotarpį pastoviai turėjo sveikatos problemų, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent netinkamos laikymo sÄ lygos (kamerų bÅ«klė) galėjo lemti pareiÅ¡kėjo sveikatos pablogėjimÄ ir jam objektyviai reikėjo geresnių kalinimo sÄ lygų nei sveikiems asmenims, konkrečiai – higienos normų reikalavimus atitinkančių kamerų.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, kiti pažeidimai sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ â€“ 4 000 Eur. Å iuo aspektu pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę vienÄ valandÄ per dienÄ pabÅ«ti gryname ore, dėl laikymo sÄ lygų nei Å iaulių TI administracijai, nei kitoms institucijoms nesiskundė (34 b. l.), kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma nepagrindė.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kuomet Å iaulių TI kalinamiems asmenims už vienÄ kalinimo netinkamomis sÄ lygomis dienÄ , kai ženkliai pažeidžiami reikalavimai nustatytam minimaliam kameros plotui, yra priteisiamas vidutiniÅ¡kai apie 9 Eur neturtinės žalos atlyginimas (2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015, 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, 2016 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2588-624/2015), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 300 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p. teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. Ž. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. Ž. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 300,00 Eur (tris Å¡imtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                 Jarūnė Sedalienė