b3c20120-e5c3-4bbd-b997-53401bdddbdb · Kauno apygardos teismas

?Byla Nr. T-68-954/2022 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6, 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, nuteistajam J. P. (J. P.), jo gynėjai advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovei G.

M., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Institucija) direktoriaus funkcijas M. Ž. teikimÄ dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teismas n u s t a t ė :

1. J. P. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 18 straipsnio 4 dalį, 6 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5 punktÄ , 7 punktÄ , 8 punktÄ , 12 punktÄ , 13 punktÄ , vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi 1961 m. BK 18 straipsnio 4 dalyje, 6 dalyje 272 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 3 dalyje, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12 ir 13 punktuose numatytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m.

BK 24 straipsnio 4 ir 6 dalies ir 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 9 ir 11 punktus ir vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmės pradžia – 1998 m. rugpjūčio 15 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nuteistasis perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į pataisos namus.

2. Kauno apygardos teisme gautas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. 2.1. Teikime nurodoma, kad pataisos namuose J. P. bausmę atlieka nuo 2008 m. spalio 3 d. Per bausmės atlikimo laikÄ nuteistasis devynis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, kurios Å¡iuo metu negalioja.

Už gerÄ elgesį ir aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose nuteistasis dvylika kartų skatintas, Å¡iuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis. 2.2. Taip pat teikime nurodoma, kad teisminio nagrinėjimo metu J. P. kaltės nepripažino, tačiau vertinimo metu nuteistasis savo vaidmenį neminimalizuoja, kritiÅ¡kai vertina savo nusikalstamÄ elgesį, supranta, jog privalo pakeisti savo asmenybės bei visuomeninio elgesio ypatumus. Pataisos namuose sudarė santuokÄ , su žmona palaiko artimÄ ryšį. 2.3.

Teikime nurodoma ir tai, kad nuteistajam 2016 m. sausio 5 d. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame numatyta: dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, laikytis nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų; esant nuteistojo pageidavimui ir administracijos galimybėms įdarbinti nuteistÄ jį, įsidarbinti; dengti priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį. Per plano vykdymo laikotarpį J. P. nustatytos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų nepažeidė, aÅ¡tuonis kartus paskatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose.

Atvykęs į pataisos namus J. P. pareiÅ¡kė norÄ dirbti, kurį laikÄ jam nebuvo suteikta galimybė įsidarbinti, vėliau nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų trÅ«kumo. Pastaruosius du metus Pataisos įstaigoje dirba valytoju, dėl ko jaučiasi reikalingas, rodo aukÅ¡tÄ darbinę motyvacijÄ . Bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo dar vienÄ specialybę – dailidės modulinėje profesinio mokymo programoje įgijo III-čiÄ kvalifikacijos lygį. Ä®sidarbinęs nuteistasis pradėjo dengti civilinį ieÅ¡kinį, pagal gautus vykdomuosius patvarkymus yra iÅ¡skaičiuota 305,20 Eur suma iÅ¡ priteistos 49 150,71 Eur sumos.

J. P. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodikÄ nustatyta vidutinė rizika ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga.

3. Teismo posėdyje Institucijos atstovė teikimÄ palaikė. Nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimÄ tenkinti, kadangi nusikalstama rizika yra sumažėjusi, jis pats taisosi. Prokurorė prašė teikimo netenkinti, kadangi nusikalstama rizika nesumažėjo, civilinio ieÅ¡kinio atlyginęs labai nedidelę dalį, pagrindų tenkinti teikimÄ nėra. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas M. Ž. teikimas netenkinamas.

4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1671 straipsnio 1 dalis numato, kad ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bausmę vykdanti institucija atlieka nuteistojo socialinį tyrimÄ ir kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismÄ su teikimu nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

5. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

6. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. P. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvideÅ¡imt metų, tai yra jau nuo 1998 m. rugpjūčio 15 d., pateikė bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Bausmę vykdanti institucija atliko nuteistojo socialinį tyrimÄ ir kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismÄ su teikimu nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

Tai sudaro formalų pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Ä®statymų leidėjas įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes.

7. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad J. P. anksčiau teistas, Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sÄ lygomis, buvo 22 kartus skatintas, palaiko glaudžius socialinius ryÅ¡ius su Å¡eima ir artimaisiais, pataisos įstaigoje sudarė santuokÄ , džiaugiasi tvirtais santykiais, nėra susijęs su kriminaline subkultÅ«ra, be to, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, seminaruose, paskaitose bei sporto turnyruose, dirba Turto valdymo skyriuje tvarkinio pareigose, dengia iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, neturi diskriminacinių nuostatų, suvokia padarytos žalos mÄ stÄ aukoms, jų artimiesiems ir visuomenei.

Å ie faktai rodo J. P. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbÅ«s vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali bÅ«ti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. P. bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų padarymÄ , tarp kurių ir už labai sunkų nusikaltimÄ â€“ kvalifikuotÄ nužudymÄ . Tokio pobÅ«džio nusikaltimas atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu J. P. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, Å¡i aplinkybė taip pat neturi bÅ«ti sumenkinama.

9. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, jog J. P. nori bÅ«ti pilnaverčiu visuomenės nariu ir prisidėti prie jos gerbÅ«vio kÅ«rimo, reguliariai lankosi pas Resocializacijos skyriaus psichologes, tačiau byloje yra ir nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Sprendžiant dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, reikia atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nuteistojo asmens byloje esanti 2022 m. kovo 29 d.

Socialinio tyrimo iÅ¡vada patvirtina, jog atlikus vertinimÄ pagal OASys metodikÄ , J. P. yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. IÅ¡vadoje vertinimas balais nenurodytas, tačiau pažymėta, kad rizikos taÅ¡kų įverčių didėjimas nėra siejamas su pablogėjusiu nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, pokyčiai nustatyti vertinant objektyvius, iki Å¡iol neįvertintus praeities faktus. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad vidutinė rizika nustatyta ir pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu, pakartotinių įvertinimų metu buvo nustatyta mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, tačiau nustatyta rizika iÅ¡lieka vidutine, fiksuojama nuteistojo daroma pažanga.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo net 9 kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, ir 3 kartus baustas drausmine tvarka, ir nors nuteistasis Å¡iuo metu laikomas neturinčiu nuobaudų, tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaiÅ¡tingo. Pažymėtina ir tai, kad nors ir egzistuoja nuteistojo J. P. nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinančių veiksnių, pakartotinio įvertinimo metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, tačiau iÅ¡ryÅ¡kėjo ir nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija, bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis.

Vis dar didelę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai kaip nestabili darbo patirtis, priteistas civilinis ieÅ¡kinys, bÅ«dingas rizikingas, pavojingas, elgesys, emocijų valdymo problemos, mažas atsparumas stresui, bÅ«dingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, bÅ«dingas agresyvus/ kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, tinkamų problemų sprendimo įgÅ«džių stoka, negebėjimas įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja empatijos, nusikalstamo elgesio pateisinimas, priežiÅ«ros, apribojimų pažeidimai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį ir kas neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog nuteistojo asmenybė prarado pavojingumÄ .

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks rizikos įvertinimas, nors ir nesÄ lygotas nuteistojo neigiamo elgesio, taip pat nerodo ir esminių, iÅ¡skirtinai teigiamų pokyčių jo asmenybės vertinime. Å ių aplinkybių visuma, teismo įsitikinimu, neleidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui Å¡velnesne.

11. Be to, baudžiamasis įstatymas numato, kad sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme taip pat atsižvelgiama ir į tai, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti. Bylos duomenimis Institucija nuteistojo vardu yra gavusi vykdomuosius patvarkymus dėl 49 150,71 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo, Å¡iuo metu padengta vos 305,20 Eur suma iÅ¡ nuo 2020 m. kovo 3 d. gaunamo atlyginimo, kai nuteistasis įdarbintas valytoju.

IÅ¡ Å¡ių faktų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad J. P. iÅ¡ esmės nevengia ieÅ¡kinio atlyginimo, o jo nuostata į darbÄ socialinio tyrimo iÅ¡vadoje vertintina kaip teigiama, vis dėlto, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nors negalima teigti, kad nuteistasis nededa pastangų priteistai žalai atlyginti, priteistos žalos atlyginimas yra formalus ir nepakankamas bei neatitinkantis BPK 51 straipsnio 2 dalies sÄ lygos.

12. Pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, į Å¡ias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bausmės dydis, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikomas neteisėtu.

Å iuo metu nuteistasis santykinai yra atlikęs tik kiek daugiau nei įstatymo numatytÄ dvideÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmės terminÄ , kuomet nuteistasis gali teikti praÅ¡ymÄ pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingÄ nuostatÄ dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje.

13. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad Å¡iuo metu jau yra pakankamas pagrindas J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės Å¡velninimui, pakeičiant jÄ terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisinio pagrindo nėra. Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti BK 51 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu suÅ¡velninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o jÄ lėmė iÅ¡imtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių – jis yra skatinamas, Å¡iuo metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba ir pradėjo dengti priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistajam J.

P. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi bei įtikinanti.

14. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡iuo metu nėra pagrindo tenkinti PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsniu, n u t a r i a : netenkinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas M.

Ž. teikimo dėl nuteistajam J. P. (J. P.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Å i nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjai Algirdas Giedraitis Audrius Meilutis Jurga Vasiliauskienė