b3c0c14e-debb-40f1-a2b2-ccec79d81bb8 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-204-485/2011;

Pirmos instancijos teismo teisėja Vida Jegorovienė;

procesinio sprendimo kategorijos: 30.12.1; 121.15.; 121.21.

 (S)

              Â

             KAUNO APYGARDOS TEISMAS

           N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                 2011 m. vasario 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,

dalyvaujant ieÅ¡kovės R. L. atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, atsakovo Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros atstovui prokurorui Virginijui Mizarui, v ieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės R. L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1551-429/2010 pagal ieÅ¡kovės R. L. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«rai ir draudimo bendrovei „Folksam Kassan“, tretiesiems asmenims VÄ® „Regitra“, G. M. ir A.

P. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Kolegija  n u s t a t ė:

ieškovė patikslintu

ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 125-128) prašė pripažinti jos, kaip sÄ Å¾iningos įgijėjos, nuosavybės teisę į turtÄ

automobilį TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį išreikalauti iš atsakovų Kauno miesto apylinkės prokuratūros ir draudimo bendrovės „Folksam Kassan“ neteisėto valdymo.

Ieškovė nurodė, jog 2008-03-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė iš trečiojo asmens M. G. įgijo automobilį TOYOTA LAND

CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) už 43 000 Lt. Šis automobilis jau buvo registruotas

Lietuvoje, o pirkimo-pardavimo sandorio įregistravimo metu, buvo atlikta pakartotinė jo apžiÅ«ra, todėl jokių įtarimų, kad Å¡is automobilis gali bÅ«ti vogtas nekilo nei ieÅ¡kovei, nei VÄ® „Regitra“ darbuotojams. IeÅ¡kovė papildomai netikrino, ar automobilis nėra pavogtas. Šį automobilį įgijusi, ieÅ¡kovė pagerino jo bÅ«klę: sudėjo naujÄ audioaparatÅ«rÄ , monitorių su TV, apsaugos sistemÄ , ratlankius ir kt., investavo į jį apie 10 000 Lt. 2008-06-13 automobilis poėmio protokolu buvo paimtas iÅ¡ ieÅ¡kovės vyro T. L. ir sulaikytas. Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ra nusprendė šį automobilį grÄ Å¾inti draudimo bendrovės „Folksam Kassan“ atstovams, nors ir konstatavo, kad ieÅ¡kovė yra sÄ Å¾ininga daikto įgijėja. IeÅ¡kovė iÅ¡naudojo BPK numatytas galimybes pažeistai teisei apginti, tačiau automobilis jai nebuvo grÄ Å¾intas, Å¡iuo metu jis yra atsakovo Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros žinioje. IeÅ¡kovė nurodo, jog yra suėjęs 3 metų senaties terminas daikto iÅ¡reikalavimui iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo. Apie ginčo automobilio vagystės faktÄ ieÅ¡kovei tapo žinoma tik po automobilio įsigijimo.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu (t. 1, b. l. 39-44) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 270,79 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad 2008-03-14

ieškovė iš trečiojo asmens G. M. pirko ginčo automobilį TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas

identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį ieÅ¡kovė įregistravo savo vardu. Å is automobilis 2008-06-13 poėmio protokolu iÅ¡ ieÅ¡kovės sutuoktinio T. L. buvo paimtas. 2009-02-25 Kauno miesto apylinkės prokuroro nutarimu ginčo automobilis grÄ Å¾intas atsakovui Å vedijos draudimo bendrovei „Folksam Kassan“. 2009-04-06 Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ panaikinti 2009-02-25 Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimÄ . 2009-04-16 Kauno miesto apylinkės teismas nutartimi atsisakė tenkinti ieÅ¡kovės skundÄ , kuriuo ji prašė panaikinti 2009-02-25 Kauno miesto apylinkės prokuroro nutarimÄ bei 2009-04-06 Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimÄ . Teismas, remdamasis baudžiamosios bylos medžiaga, nustatė, kad ginčo automobilio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) yra suklastotas, 2008-06-13 poėmio protokolu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-1-00590-08 ginčo automobilis iÅ¡ ieÅ¡kovės sutuoktinio T. L. buvo paimtas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ginčo automobilio TOYOTA LAND

CRUISER identifikacinio VIN numeris (duomenys neskelbtini) yra pakeistas perkalant atskirus ženklus. 2004-11-29 buvo

paskelbta apie ginčo automobilio vagystę, 2008-12-16 Kauno apskr. VPK NTV APGTS pranešė dėl duomenų sutapimo Šengeno informacinėje sistemoje. 2009-02-12 gautas draudimo bendrovės atstovo prašymas išduoti ginčo automobilį.

Teismas nurodė, jog byloje nesvarstytinas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti CK 4.96 str. 1 d. nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senatį gali bÅ«ti pareikÅ¡tas, nagrinėjant reikalavimÄ dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, o ne pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės pripažinimo sÄ Å¾iningai įgijėjai į ginčo turtÄ . Paties sÄ Å¾iningumo fakto įgijus ieÅ¡kovei minėtÄ automobilį iÅ¡ pardavėjo G. M. neginčija nei atsakovai, nei tretieji asmenys. (CPK 187str.). Ginčo automobilis buvo grÄ Å¾intas laikantis BPK įtvirtintų proceso taisyklių, savininko praÅ¡ymu ikiteisminio tyrimo byloje, o ne pareiÅ¡kus reikalavimÄ tiesiogiai sÄ Å¾iningam daikto įgijėjui. Daikto grÄ Å¾inimas savininkui buvo įvykdytas laikantis BPK 93 str., 108 str. reikalavimų, prieÅ¡ priimant procesinį sprendimÄ buvo įsitikinta daikto priklausomybe draudimo bendrovei. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta informacija, kad 2004-11-28 ginčo automobilis buvo pavogtas Å vedijoje iÅ¡ L. C. M., kuriam atsakovas draudimo bendrovė „Folksam Kassan“ iÅ¡mokėjo 662 000 kronų (SEK) kompensacijÄ , ikiteisminio tyrimo byloje pateikta nuosavybės deklaracija patvirtino, kad draudimo bendrovė subrogacijos pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ginčo automobilį. Teismas nurodė, jog Å¡iuo atveju nuosavybės teisė į ginčo automobilį draudimo bendrovei perėjo įstatyme įtvirtintu pagrindu. Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ra neturi ir neturėjo tikslo šį automobilį valdyti kaip savÄ (CK 4.22 str.), pas atsakovÄ minėtas automobilis yra todėl, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl automobilio sulaikymo buvo priimti atitinkami procesiniai sprendimai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovai Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ra ir Å vedijos draudimo bendrovė „Folksam Kassan“ ginčo turtÄ valdo neteisėtai (CPK 185 str.). Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė pati pripažino faktÄ , kad ginčo automobilis nuosavybės teise perėjo Å vedijos draudimo bendrovei „Folsman Kassan“ ir ji Å¡io fakto neginčijo įstatymų

nustatytais būdais. Teismas pritarė atsakovo Kauno miesto apylinkės prokuratūros argumentui, kad ginčo

automobilio grÄ Å¾inimo savininkui klausimas yra iÅ¡spręstas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ginčas dėl automobilio grÄ Å¾inimo kilo ne iÅ¡ privatinės, o iÅ¡ vieÅ¡osios teisės santykių, Å¡iuo konkrečiu atveju reikalavimas dėl ginčo automobilio grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei, kaip sÄ Å¾iningai įgijėjai, yra jau iÅ¡nagrinėtas BPK nustatyta tvarka - ginčo automobilis grÄ Å¾intas teisėtam jo savininkui. Procesinis sprendimas buvo skundžiamas aukÅ¡tesniam prokurorui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teismas konstatavo, jog dėl reikalavimo daiktÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 str. 1 d. 3 p.). Teismas pabrėžė, jog byloje esantys įrodymai neginčytinai patvirtina, kad ginčo automobilis iÅ¡ savininko buvo pavogtas. Byloje nenustatyta, kad pradinis ginčo automobilio savininkas bÅ«tų iÅ¡davęs įgaliojimÄ A. P. ar G. M. parduoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. PrieÅ¡ingai, ikiteisminio tyrimo

metu buvo nustatyta, kad ginčo automobilis iš pradinio savininko Švedijoje piliečio L. C. M. buvo pagrobtas,

t.y. nustojo būti valdomas be savininko valios. Esant tokiam faktui, nei A. P., nei G. M. neturėjo subjektinės

teisės parduoti ginčo automobilį. IeÅ¡kovė, sudarydama automobilio įsigijimo sandorį, nebuvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga. Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovės, kaip sÄ Å¾iningos įgijėjos, interesams negali bÅ«ti teikiamas prioritetas prieÅ¡ daikto savininko interesus, todėl ieÅ¡kovei negali bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė į ginčo automobilį. Teismas vadovavosi 2008-10-30 Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu byloje Nr. 16/06-69/06-10/07 dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, kuriuo teismas konstatavo, kad ginčijamas teisinis reguliavimas, kai įstatymas leidžia savininkui iÅ¡reikalauti jam nuosavybės teise priklausantį daiktÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo tais atvejais, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė pažeistas teises gali ginti kitais įstatyme nustatytais bÅ«dais (pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, iÅ¡ savininko reikalaujant atlyginti dėl daikto padarytas bÅ«tinas iÅ¡laidas, pasilikti dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas). Automobilis iki jo vagystės buvo registruotas Å vedijoje ir pavogtas Å vedijoje, tai nuosavybės teisei į šį automobilį ir jos gynimui turi bÅ«ti taikomas lex rei sitae principas, tai yra turi bÅ«ti taikomas Å vedijos Respublikos teisė. Pavogto kilnojamojo daikto savininkas per trejų metų ieÅ¡kininės senaties terminÄ turi teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ jo pavogtÄ daiktÄ net iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra

pasibaigęs, nes ginčo automobilio pradinis savininkas Å vedijos pilietis L. C. M. jau 2004-11-28 kreipėsi į policijÄ dėl pavogto

automobilio grÄ Å¾inimo. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas laikė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra neįrodytais ir nepagrįstas.

IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 61-65) praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

1. byloje nėra ginčo, kad ginčo daiktas buvo pagrobtas, tokiu atveju atsakovas - Å vedijos draudimo bendrovė „Folksam Kapsan“ įgijo teisę šį daiktÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡reikalauti per įstatymų nustatytÄ terminÄ â€“ tris metus nuo daikto-praradimo, t.y. nuo 2004-11-28. Å iuo atveju savininko reikalavimo teisė pasibaigė 2007-11-28. Kadangi Å¡is įstatyme numatytas terminas yra naikinamasis, įstatymas nenumato, kad jis gali bÅ«ti pratęstas, atnaujintas ir pan., todėl subjektinė savininko teise baigiasi ir ji negali bÅ«ti ginama. Teismas negalėjo vadovautis CK 4.96 str. 2 dalies nuostatomis, kadangi Å¡i dalis reglamentuoja nekilnojamojo daikto iÅ¡reikalavimÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, kai tuo tarpu ginčo daiktas yra kilnojamasis, todėl teismas turėjo taikyti CK 4.96 str.

1 dalies nuostatas. Teismas netinkamai nustatė CK 4.96 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino prigimtį, kadangi CK 4.96 straipsnio 1 dalyje nurodytas trejų metų terminas savininko reikalavimui pareikÅ¡ti dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo yra naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus baigiasi ir pati subjektinė savininko teise tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti. Todėl naikinamajam terminui nėra taikomos ieÅ¡kinio senaties skaičiavimo, atnaujinimo, nutraukimo ir sustabdymo taisyklės;

2. teismas sprendime netinkamai interpretavo 2008-10-30 LR Konstitucinio Teismo nutarimÄ . Teismas nagrinėjo konkrečia teises normÄ - CK 4.96 str. 2 dalies atitikimÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tuo tarpu Å¡ios bylos ginčo dalykas — kilnojamasis turtas, kurio iÅ¡reikalavimÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo reglamentuoja CK 4.96 str. 1 dalis. Teismas netinkamai interpretavo 2008-10-30 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimÄ , juo grįsdamas sprendimÄ , kadangi Å¡iuo nutarimu teismas aiÅ¡kiai nurodė, kad Konstitucija įpareigoja ginti ir sÄ Å¾iningo įgijėjo interesus bei nurodė, kad CK 4.96 straipsnio 1 ir 2 dalys numato sÄ lygas, kada daiktas iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo gali bÅ«ti iÅ¡reikalautas, o bÅ«tent CK 4.96 str. 1 dalis aiÅ¡kiai apibrėžia terminÄ , per kurį toks reikalavimas gali bÅ«ti įvykdytas — per trejus metus nuo Å¡io daikto praradimo momento;

3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovė pripažįsta faktÄ , kad ginčo automobilis nuosavybes teise perėjo Å vedijos draudimo bendrovei „Folksam Kassan“ ir Å¡io fakto neginčija įstatymų nustatytais bÅ«dais. IeÅ¡kovė teigia, jog nei prie jokių aplinkybių ji nėra pripažinusi Å¡io fakto, iÅ¡skyrus tai, kad nurodė, kad 2009-03-17 nutarimu atsakovas - Kauno miesto apylinkes prokuratÅ«ra šį automobilį grÄ Å¾ino atsakovui Å vedijos draudimo bendrovei „Folksam Kassan“;

4. teismas nurodė, jog įgydama ginčo daiktÄ , ieÅ¡kovė nebuvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga, tačiau nenurodė kuo tas neatidumas ir nerÅ«pestingumas pasireiÅ¡kė. Automobilis jau buvo ne vieneri metai registruotas Lietuvoje, šį turtÄ nuosavybes teise valdė dar du savininkai, automobilis buvo apžiÅ«rėtas ir įregistruotas VÄ® „Regitra“ jau 2005-09-02, kuri buvo atlikusi ir automobilio techninę apžiÅ«rÄ , todėl nesuprantama kokių veiksmų

ieÅ¡kovė turėjo imtis įgydama šį automobilį. Å alims neginčijus ieÅ¡kovės sÄ Å¾iningumo,

o netgi prieÅ¡ingai Kauno miesto apylinkes prokuratÅ«rai konstatavus, kad ieÅ¡kovė yra sÄ Å¾ininga įgijėja, teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės, kaip sÄ Å¾iningos įgijėjos teises negali bÅ«ti ginamos, yra nepagrįsta;

5. teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kinys yra neįrodytas, kadangi Å¡is ieÅ¡kinys yra vindikacinis, kas reiÅ¡kia kad tai yra daiktinis savininko teisių gynimo bÅ«das, t.y. jis reiÅ¡kiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grÄ Å¾inti turtu. Å is reikalavimas pareiÅ¡kiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimÄ turtÄ , t.y. tam asmeniui, pas kurį Å¡is turtas yra. Å iuo atveju atsakovais yra tiek Kauno miesto apylinkes prokuratÅ«ra, kuri, pažeisdama CK 4.96 str. 1 d. nuostatas nutarė grÄ Å¾inti automobilį draudimo bendrovei, bei Å vedijos draudimo bendrovė „Folksam Kassan“, kuri CK 4.96 str. 1 dalies pagrindu nebeturi teises reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės - sÄ Å¾iningos įgijėjos, grÄ Å¾inti automobilį. Atsakovo Å vedijos draudimo bendroves „Folksam Kassan“ nuosavybes teise gali bÅ«ti ginama tik paneigus ieÅ¡kovės sÄ Å¾iningumÄ ,

6. teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovė savo teises gali ginti ir kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais, kadangi kokį teises gynimo bÅ«dÄ pasirinkti yra tik pačios ieÅ¡kovės diskrecijos teisė. IeÅ¡kove pasirinko savo pažeistÄ teisę ginti CK 4.96 straipsnio 1 dalies tvarka, kadangi mano, kad Å¡is gynimo bÅ«das labiausiai atitinka jos interesus ir yra teisėtas ir pagrįstas;

7. teismas nepagrįstai nurodė, jog automobilio grÄ Å¾inimo klausimas jau yra iÅ¡spręstas BPK tvarka. AiÅ¡kinant ir taikant BPK 93 str. 1 d., 108 str. 1, 2 dalies nuostatas dėl daikto, turinčio reikÅ¡mės nusikalstamai veikai triti ir nagrinėti, grÄ Å¾inimo ikiteisminio tyrimo metu, kai ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar ikiteisminio tyrimo metu yra visiÅ¡kai aiÅ¡kus teisėtas daikto savininkas. Baudžiamojo proceso tvarka buvo iÅ¡spręstas daikto grÄ Å¾inimas, tačiau ne ginčas dėl nuosavybes teises gynimo, todėl teismo padaryta iÅ¡vada, kad ginčas tarp Å¡alių jau buvo iÅ¡spręstas kitoje byloje, yra nepagrįstas.

Atsakovas Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ra atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 74-76) praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistu.

Atsakovas nurodo, jog atsakovas pritaria teismo iÅ¡vadai, kad Å¡ioje byloje nesvarstytinas praÅ¡ymas taikyti CK 4.96 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ senaties terminÄ . Reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senatį gali bÅ«ti pareikÅ¡tas nagrinėjant savininko reikalavimÄ dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo. Savininkas Å vedijos draudimo bendrovė reikalavimo sÄ Å¾iningai įgijėjai nėra pareiÅ¡kęs. Teismas taip pat teisingai ir pagrįstai pažymėjo faktÄ , kad Å vedijos pilietis L. C. M. 2004-11-28 kreipėsi į policijÄ dėl pavogto automobilio Toyota Land Cruiser fakto ir jo grÄ Å¾inimo teisėtam savininkui. Tai reiÅ¡kia, kad savininkas yra faktiÅ¡kai pareiÅ¡kęs savo reikalavimÄ grÄ Å¾inti daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Todėl Å vedijos draudimo bendrovė, kuri, iÅ¡mokėjusi

savininkui 662 000 kronų (SEK) draudimo iÅ¡mokÄ , perėmė iÅ¡ Å vedijos piliečio L. C. M. ne tik nuosavybės teisę į

minėtÄ automobilį, bet ir galimybę realizuoti reikalavimÄ susigrÄ Å¾inti prarastÄ dėl nusikaltimo daiktÄ . Ä®vertinus 2009-04-22 ieÅ¡kinio bei patikslinto 2009-05-08 ieÅ¡kinio „Dėl pažeistų teisių gynimo“ faktinės aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovė grindžia savo reikalavimus, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės pripažinimo sÄ Å¾iningai įgijėjai grindžia aplinkybėmis dėl automobilio grÄ Å¾inimo. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė ginčijo ne teisę į automobilį (ar priklausomybę), o automobilio grÄ Å¾inimo klausimÄ , kÄ patvirtina ir ieÅ¡kovės sprendimas įtraukti Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«rÄ byloje atsakovu. Ginčo automobilį Toyota Land Cruiser, VIN (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 93 str. ir 108 str., prokuroro nutarimu buvo nuspręsta grÄ Å¾inti savininkui Å vedijos draudimo bendrovei. Procesinis sprendimas dėl automobilio grÄ Å¾inimo teisėtumo ir pagrįstumo baudžiamojo proceso nustatyta tvarka buvo skundžiamas ir aukÅ¡tesniam prokurorui, ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio teisėjo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl prokuroro procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo metu grÄ Å¾inti automobilį Å vedijos draudimo bendrovei yra teisėtas ir pagrįstas. Prokuroras ikiteisminio tyrimo byloje sprendė ne nuosavybės teisės į ginčo automobilį klausimÄ , o vadovaudamasis BPK normomis automobilio grÄ Å¾inimo klausimu. Å ios aplinkybės patvirtina teismo padarytas iÅ¡vadas, kad automobilio grÄ Å¾inimo klausimas yra jau iÅ¡nagrinėtas baudžiamojo proceso tvarka, kad ginčas dėl reikalavimo daiktÄ grÄ Å¾inti jau iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Atsakovas draudimo

bendrovė „Folksam Kassan“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 77-78) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimų dėl nuosavybės teisės į ginčo turtÄ pripažinimo ir jo iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, nes ginčo santykiui taikytina teisė leidžia iÅ¡reikalauti vogtÄ daiktÄ ir iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, todėl prioritetiÅ¡kai ginamos ne ieÅ¡kovės teisės, o automobilio savininko teisės. 2008 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas byloje Nr. 16/06-69/06-10/07 dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, pripažino, kad ginčijamas teisinis reguliavimas, kai įstatymas leidžia savininkui iÅ¡reikalauti jam nuosavybės teise priklausantį daiktÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo tais atvejais, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Be to, ieÅ¡kovė pažeistas teises gali ginti kitais įstatyme nustatytais bÅ«dais. Teismas teisingai byloje nustatė, kad vadovaujantis CK 4.48 str., perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Perdavimo bÅ«du naujasis savininkas įgyja į perduotÄ daiktÄ tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kita. Kadangi ginčo automobilis iÅ¡ savininko buvo pavogtas, tai vėliau visi šį automobilį parduodantys asmenys nebuvo įgiję nuosavybės teisės į jį ir neturėjo subjektinės teisės parduoti ginčo automobilio.

Vadovaujantis CK 4.95 str., savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Teismas teisingai nustatė, kad byloje nesvarstytinas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti CK 4.96 str. 1 d. nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senatį gali bÅ«ti pareikÅ¡tas, nagrinėjant reikalavimÄ dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, o ne pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės pripažinimo sÄ Å¾iningai įgijėjai į ginčo turtÄ .

Be to byloje nustatyta, kad ginčo automobilio pradinis savininkas Å vedijos pilietis L. C. M. jau 2004-11-28 kreipėsi į policijÄ dėl pavogto automobilio grÄ Å¾inimo ir tokiu bÅ«du pradėjo ginti savo teises į prarastÄ turtÄ .

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.                Â

Vienas iÅ¡ pagrindinių ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų yra tai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CK 4.96 straipsnio 1 dalies nuostatas, kas įtakojo neteisingo teismo sprendimo priėmimÄ . IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nėra ginčo, kad automobilis buvo pagrobtas, todėl Å vedijos draudimo bendrovė „Folsam Kassan“ įgijo teisę šį daiktÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡reikalauti per įstatymų nustatytÄ terminÄ â€“ tris metus nuo daikto praradimo.

Kadangi šis terminas yra praėjęs, ieškovės nuomone, Švedijos draudimo bendrovės „Folksam Kassan“ reikalavimo teisė

yra pasibaigusi. Kaip nurodo apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė, CK 4.96 straipsnio 1 dalyje nurodytas trejų metų terminas savininko reikalavimui pareikÅ¡ti dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo yra naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus baigiasi ir pati subjektinė savininko teisė tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti. Taigi, apeliantė byloje kilusį ginÄÄ grindžia iÅ¡imtinai CK 4.96 straipsnio nuostatomis bei praleistu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, per kurį ginčo automobilio savininkas turėjo teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kovei reikalavimus į automobilį.

Kolegija pažymi, kad CK 4.96 straipsnis yra skirtas daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo reglamentavimui. Remiantis Å¡io straipsnio 1 dalimi, jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sÄ Å¾iningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti šį daiktÄ iÅ¡ įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iÅ¡ kurio nors iÅ¡ jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo bÅ«ti jų valdomas.

Taigi, Å¡i teisės norma įtvirtina savininko teisę, esant tam tikroms sÄ lygoms, iÅ¡sireikalauti jam priklausiusį turtÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo. Tas pas pasakytina ir apie 4.96 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ senaties terminÄ , per kurį savininkas gali pareikÅ¡ti reikalavimus dėl daikto sÄ Å¾iningam įgijėjui. Kaip matyti, Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ ne dėl turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, kadangi sÄ Å¾ininga įgijėja ieÅ¡kovė laiko save, o dėl nuosavybės teisės pripažinimo, t.y.

Å¡ioje byloje reikalavimus reiÅ¡kia ne ginčo turto savininkas Å vedijos draudimo bendrovė „Folksam Kassan“, tačiau ieÅ¡kovė, iÅ¡ kurios turtas buvo paimtas. Atsižvelgiant į tokį Å¡alių statusÄ bei į taip suformuluotus Å¡ios bylos ieÅ¡kinio reikalavimus, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nesvarstytinas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti CK 4.96 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senatį gali bÅ«ti pareikÅ¡tas, tik nagrinėjant reikalavimÄ dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, o ne pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

Kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju, ieÅ¡kovė siekdama kompensavimo mechanizmo, netinkamai pasirinko savo interesų gynybos bÅ«dÄ , tačiau tuo pačiu pripažįsta esant pagrįstÄ ir ieÅ¡kovės argumentÄ , kad teises gynimo bÅ«dÄ pasirinkti yra tik pačios ieÅ¡kovės diskrecijos teisė.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kinys yra neįrodytas, kadangi Å¡is ieÅ¡kinys yra vindikacinis, kas reiÅ¡kia kad tai yra daiktinis savininko teisių gynimo bÅ«das, t.y. jis reiÅ¡kiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grÄ Å¾inti turtu. Å is reikalavimas pareiÅ¡kiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimÄ turtÄ , t.y. tam asmeniui, pas kurį Å¡is turtas yra. IeÅ¡kovė nurodo, jog Å¡ioje byloje atsakovais yra tiek Kauno miesto apylinkes prokuratÅ«ra, kuri, pažeisdama CK 4.96 str. 1 d. nuostatas, nutarė grÄ Å¾inti automobilį draudimo bendrovei, bei Å vedijos draudimo bendrovė „Folksam Kassan“, kuri CK 4.96 str. 1 dalies pagrindu nebeturi teises reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės - sÄ Å¾iningos įgijėjos, grÄ Å¾inti automobilį.

Atsakovo Å vedijos draudimo bendrovės „Folksam Kassan“ nuosavybės teisė gali bÅ«ti ginama tik paneigus ieÅ¡kovės sÄ Å¾iningumÄ . Kolegija su tokiais ieÅ¡kovės argumentais visiÅ¡kai nesutinka. Pažymėtina, jog ginčo automobilis Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros žinioje atsidÅ«rė tik todėl, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog ginčo automobilis yra vogtas ir dėl to buvo priimti atitinkami baudžiamojo proceso kodekso nustatyti sprendimai. Atsižvelgtina ir į tai, jog visi minėti procesiniai sprendimai grÄ Å¾inti ginčo automobilį Å vedijos draudimo bendrovei buvo patikrinti aukÅ¡tesnės instancijos pareigÅ«nų, t.y. procesiniai sprendimai buvo skundžiami aukÅ¡tesniam prokurorui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Todėl visiÅ¡kai nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kad Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ra ginčo automobilį valdė neteisėtai. Tas pat pasakytina ir apie Å vedijos draudimo bendrovę „Folksam Kassan“, ji nelaikytina nepagrįstai valdanti ginčo automobilį, kadangi, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ už pavogtÄ automobilį, draudimo bendrovė tapo Å¡io automobilio savininke. Kolegija jau nurodė, jog ieÅ¡kovės argumentai dėl to, jog Å vedijos draudimo bendrovė „Folksam Kassan“ CK 4.96 straipsnio 1 dalies pagrindu nebeturi teises reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės - sÄ Å¾iningos įgijėjos, grÄ Å¾inti automobilį, yra nepagrįsti, kadangi nėra teisinio pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo bÅ«tų reguliuojamas 4.96 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Â

Be to, apeliantė nurodo, kad Å¡alims neginčijus jos sÄ Å¾iningumo, jos teisės turi bÅ«ti ginamos. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, paties sÄ Å¾iningumo fakto ieÅ¡kovei įgijus minėtÄ automobilį niekas neginčija ( LR CPK 187 str. ). 2008-10-30 Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas byloje Nr.16/06-69/06-10/07 dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo pripažino, kad ginčijamas teisinis reguliavimas, kai įstatymas leidžia savininkui iÅ¡reikalauti jam nuosavybės teise priklausantį daiktÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo tais atvejais, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Å iame nutarime konstatuota, kad kai turtÄ savininkas praranda dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, tai nereiÅ¡kia, kad jis praranda nuosavybės teises, ir nereiÅ¡kia, kad asmuo, įgijęs tokį turtÄ , tampa jo savininku. Pagal KonstitucijÄ savininkas turi teisę susigrÄ Å¾inti savo turtÄ , prarastÄ dėl kito asmens padaryto nusikaltimo; Å¡i jo teisė yra svarbi konstitucinė nuosavybės teisių apsaugos garantija. Teismas pažymėjo, kad kai asmuo įgyja turtÄ , nežinodamas ir negalėdamas žinoti, jog savininkas jį prarado dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, tokio turto įgijimas negali bÅ«ti traktuojamas kaip savaime sukuriantis turto įgijėjui nuosavybės teises, turto įgijėjas tokiu atveju laikomas to daikto valdytoju. Kartu Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad turi bÅ«ti ginamos teisėsi ir tokio tokio asmens, kuris siekė turtÄ Ä¯gyti teisėtai, sÄ Å¾iningai, bwet jį įgijo jį nežinodamas, kad savininkas tÄ turtÄ prarado dėl kito asmens padaryto nusikaltimo. Nutarime pažymėta, kad savininko ir sÄ Å¾iningo įgijėjo teisinis statusas yra nevienodas, jie yra skirtingose padėtyse.

Taigi, Å¡iam ginčo santykiui taikytina teisė leidžia iÅ¡reikalauti vogtÄ daiktÄ ir iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, todėl prioritetiÅ¡kai ginamos ne ieÅ¡kovės, o automobilio savininko teisės.

Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad ieškovė savo pažeistas teises gali ginti kitais įstatyme numatytais būdais ( pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, iš savininko reikalaujant atlyginti dėl daikto turėtas būtinas išlaidas ir pan. ).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡iÄ bylÄ procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimų nepadarė, teisingai vertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ . Todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Tokiu bÅ«du apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

apeliacinį skundÄ atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkas                                                            Algirdas

Remeika

Teisėjai                                                                                  Ramūnas

Mitkus

                                                                                                       Egidijus

Tamašauskas