b3c08be2-e3ac-435e-b6e1-afdc6f166b38 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-517-560/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34972-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.14.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. sausio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų E. K. ir R. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų E. K. ir R.

K. praÅ¡ymo nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami nutraukti jų santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjams E. K. ir R. K. 20 dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti.

3. Teismas nurodė, kad CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja pareiÅ¡kėjÄ , praÅ¡yme nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iÅ¡ jų kreditorius bei informacijÄ , kad pareiÅ¡kėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iÅ¡kėlimÄ . PareiÅ¡kėjai teismui nurodė, kad neturi jokių kreditorinių įsipareigojimų, tačiau iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-10828-930/2021 buvo patvirtinta pareiÅ¡kėjo R.

K. ir K. U. taikos sutartis, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjas įsipareigojo mokėti savo vaikui E. K. iÅ¡laikymÄ po 250 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės, pervesdamas Å¡ias lėšas į vaiko lėšų uzufruktorės – motinos K. U. nurodytÄ sÄ skaitÄ banke. Taigi, reikalavimo teises į pareiÅ¡kėjÄ turi jo nepilnametė dukra E. K., atstovaujama motinos K. U.. Be to, iÅ¡ Lietuvos Respublikos Hipotekos registro bei VÄ® Registrų centro duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjui R.

K. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atžvilgiu yra įregistruota hipoteka, kuria užtikrinamas prievolės, kylančios iÅ¡ 2016 m. lapkričio 15 d. Kreditavimo sutarties, vykdymas. Duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas nebeturi nurodytos prievolės, nėra. Taigi, reikalavimo teises į pareiÅ¡kėjÄ turi ir hipotekos kreditorius. PareiÅ¡kėjai savo praÅ¡yme, taip pat santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nenurodė minėtų pareiÅ¡kėjo prievolių, neaptarė jų vykdymo ar kad Å¡ios prievolės yra pilnai įvykdytos, nepateikė duomenų, kad pranešė kreditoriams (K.

U. ir hipotekos kreditoriui) apie bylos dėl santuokos nutraukimo iÅ¡kėlimÄ . III. Atskirojo skundo argumentai 4. PareiÅ¡kėjai E. K. ir R. K. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - priimti pareiÅ¡kėjų E. K. ir R. K. praÅ¡ymÄ .

5. Nurodė, kad kreditorių teisė įstoti į bylÄ (atitinkamai ir bÅ«ti informuotiems apie pradėtÄ procesÄ ) yra ribojama tuo, jog kreditoriai gali reikÅ¡ti reikalavimus į turtÄ , kuris sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. PareiÅ¡kėjai nurodė, jog neturi jokio nutraukiant santuokÄ dalintino ir Å¡alims bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto, pateikė vedybų sutartį, pagal kuriÄ turtas, įgytas iki santuokos įregistravimo, lieka kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių asmenine nuosavybe, lygiai taip pat, kaip kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių įgytos prievolės iki santuokos įregistravimo yra asmeninėmis prievolėmis, o turtas, įgytas po santuokos įregistravimo yra kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninė nuosavybė, lygiai taip pat, kaip kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių įgytos prievolės po santuokos įregistravimo yra laikomos asmeninėmis prievolėmis.

Taigi, pareiÅ¡kėjai niekada neturėjo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto ir tokio turto negali turėti, kadangi dėl tokio turto teisinio režimo buvo susitarta. Teismo įpareigojimas informuoti pareiÅ¡kėjo R. K. asmeninius kreditorius, kad pastarieji turėtų teisę įstoti į bylÄ dėl turto, kurio nėra ir net negali bÅ«ti pagal sudaryta Ikivedybinę sutartį, yra perteklinis. Toks įpareigojimas savaime laikytinas beprasmiu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nustatė terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Ä®statymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybÄ , nustatė minimalius kreipimosi į teismÄ reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali bÅ«ti nustatytas terminas procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trÅ«kumų nepaÅ¡alinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, tokiam dokumentui jau esant priimtam, dokumentas (ieÅ¡kinys, pareiÅ¡kimas) paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trÅ«kumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .

8. Santuokos nutraukimÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPKXXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su praÅ¡ymu nutraukti santuokÄ sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančiÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieÅ¡ patvirtindamas sutuoktinių pateiktÄ sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sÄ lygos iÅ¡ esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iÅ¡ sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai.

CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 540 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos, skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktu sutuoktiniai įpareigojami praÅ¡yme nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iÅ¡ jų kreditorius. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuokÄ supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu praÅ¡ymas nutraukti santuokÄ ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.

Teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas. CPK 540 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylas pagal šio skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams.

Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pareiÅ¡kimas nutraukti santuokÄ yra pareiÅ¡kiamas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti CK 3.54 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 3.54 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarautų vieno sutuoktinio arba jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, terminas susitaikyti nenustatomas.

9. Sutuoktiniai nutraukti santuokÄ supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu praÅ¡ymas nutraukti santuokÄ ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, prieÅ¡ patvirtindamas sutuoktinių pateiktÄ sutartį, Å¡ias aplinkybes turi patikrinti. Teismas privalo vertinti praÅ¡ymo nutraukti santuokÄ pagrįstumÄ ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumÄ (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi bÅ«ti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuokÄ supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu praÅ¡ymas nutraukti santuokÄ ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.

Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ praÅ¡yme nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi bÅ«ti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iÅ¡ sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiÅ¡kėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iÅ¡kėlimÄ ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nebus pažeidžiamos jų teisės.

10. CPK 539 straipsnio 4 punktas vienareikÅ¡miÅ¡kai nustato sutuoktiniams pareigÄ informuoti visus sutuoktinių ar vieno iÅ¡ jų kreditorius apie bÅ«simÄ bylos iÅ¡kėlimÄ dar prieÅ¡ sutuoktiniams kreipiantis į teismÄ , sutuoktiniai savo teisę kreiptis į teismÄ realizuoti gali tiktai CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka, t. y. pareiÅ¡kimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teisme gali bÅ«ti paduodamas tiktai po to, kai sutuoktiniai jau yra įvykdę aukščiau nurodytÄ CPK 539 straipsnio 4 punkto reikalavimÄ .

CPK 539 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, jog turi bÅ«ti informuoti tiek abiejų sutuoktinių, tiek vieno iÅ¡ sutuoktinių kreditoriai. Taigi, nors pareiÅ¡kėjai ir įrodinėja, jog neturi bendrų kreditorių, tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų informacinės sistemos LITEKO ir VÄ® Registrų centro duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas turi kreditorių, kurie nėra informuoti apie santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimÄ . Aplinkybes ar kreditoriai yra laikytini bendrais sutuoktinių ar asmeniniais vieno iÅ¡ sutuoktinių kreditoriais spręs teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės. Aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjai yra sudarę Vedybinę sutartį ar teigia, kad jie neturi bendrų kreditorių, neatleidžia jų nuo imperatyvios įstatyme įtvirtintos pareigos, informuoti kreditorius apie ketinimÄ kelti santuokos nutraukimo bylÄ , vykdymo.

Taigi, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti.

11. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: PareiÅ¡kėjų E. K. ir R. K. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Dainius Rinkevičius