Legislator Case Law & Legislation
b3bf7c40-4ffa-4967-ac79-d4eece8e8b51 AI generated

b3bf7c40-4ffa-4967-ac79-d4eece8e8b51 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number b3bf7c40-4ffa-4967-ac79-d4eece8e8b51
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

skundÄ dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2015-09-24 nutarimo panaikinimo, suinteresuotu asmeniu byloje dalyvauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja G. M. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros (toliau ir Generalinė prokuratÅ«ra) 2015-09-24 nutarimÄ , Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2015-08-19 nutarimÄ ir įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones – ginant pareiÅ¡kėjos interesus kreiptis į teismÄ dėl servituto nustatymo.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-23 nutartimi pareiÅ¡kėjos G.

Legislator headnote

AI generated

b3bf7c40-4ffa-4967-ac79-d4eece8e8b51 · Vilniaus apygardos teismas: Nurodė, jog prokuratÅ«ra surinko tik kelis nereikÅ¡mingus dokumentus, o kitų Å¡iai bylai reikÅ¡mingų dokumentų nesurinko. ProkuratÅ«ra nepadarė kaimynų tvorų fotonuotraukų bei nepateikė teismui, nepateikė pareiÅ¡kėjos žemės sklypo situacijos apžiÅ«ros akto.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad civilinės bylos, iÅ¡keltos pagal pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, nagrinėjimo dalykas yra prokuroro veiksmų teisėtumas tik proceso normų galimo pažeidimo aspektu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1461-661/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35585-2015-3              Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.7.; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2016 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos G. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos G.

M. skundÄ dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2015-09-24 nutarimo panaikinimo, suinteresuotu asmeniu byloje dalyvauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja G. M. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros (toliau ir Generalinė prokuratÅ«ra) 2015-09-24 nutarimÄ , Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2015-08-19 nutarimÄ ir įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones – ginant pareiÅ¡kėjos interesus kreiptis į teismÄ dėl servituto nustatymo.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-23 nutartimi pareiÅ¡kėjos G.

M. skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismas nurodė, kad byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal pareiÅ¡kėjos 2015-07-23 pateiktÄ skundÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra rinko įrodymus, juos analizavo, vertino ir motyvavo savo iÅ¡vadÄ . Tai visiÅ¡kai pagrįstai yra konstatuota Generalinės prokuratÅ«ros 2015-09-24 nutarime: prokurorė, nagrinėdama pareiÅ¡kėjos skundÄ , iÅ¡sireikalavo iÅ¡ VÄ® Registrų centro nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų bylas, jas tyrė ir jų pagrindu konstatavo pareiÅ¡kėjos skunde nurodomas aplinkybes dėl nuosavybės teisės į sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), turėjimÄ , jo buvimo vietÄ , taip pat nebuvimÄ duomenų, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra nustatytas kelio servitutas prie pareiÅ¡kėjai priklausančio sklypo prieiti;

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorė, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, į prokuratÅ«rÄ apklausai iÅ¡sikvietė sodininkų bendrijos „Avietynas“ pirmininkÄ G. S., kuris paaiÅ¡kino, kad pati pareiÅ¡kėja pirko sklypÄ , kuris neturėjo privažiavimo, pareiÅ¡kėjai buvo du kartus siÅ«lomi sprendimo variantai dėl kelio servituto, buvo susirinkę suinteresuoti asmenys, tačiau pati pareiÅ¡kėja į susitikimus neatvyko; Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorė, iÅ¡nagrinėjusi faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius dokumentus, taikė servituto nustatymÄ reglamentuojančias teisės normas ir jai suteiktos kompetencijos ribose vertino, ar pareiÅ¡kėjos nurodomas kaip pažeistas interesas patenka į vieÅ¡ojo intereso sritį.

Taip pat nurodė, kad kvestionuoti šį Generalinės prokuratÅ«ros, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros motyvuotÄ sprendimÄ , kurį priimti yra iÅ¡imtinai prokuroro diskrecija, teismas neturi jokio pagrindo.PareiÅ¡kėja G. M. pateikė atskirÄ jį skundÄ (b.l. 45-48), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ - panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimÄ ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorės J.

J. 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ir įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, ginant G. M. interesus - kreiptis į teismÄ dėl servituto nustatymo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė, kad G. M., pati stengėsi iÅ¡spręsti kelio servituto klausimÄ , t.y. kreipėsi į sodininkų bendrijÄ â€žAvietynas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentÄ , Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrių, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ , Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos ir kt. insititucijas, tačiau pagalbos nesulaukė.

Nurodė, jog prokuratÅ«ra surinko tik kelis nereikÅ¡mingus dokumentus, o kitų Å¡iai bylai reikÅ¡mingų dokumentų nesurinko. ProkuratÅ«ra nepadarė kaimynų tvorų fotonuotraukų bei nepateikė teismui, nepateikė pareiÅ¡kėjos žemės sklypo situacijos apžiÅ«ros akto.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad civilinės bylos, iÅ¡keltos pagal pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, nagrinėjimo dalykas yra prokuroro veiksmų teisėtumas tik proceso normų galimo pažeidimo aspektu.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, nagrinėdamas į skundÄ dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, ar rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ . Ä®statyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

Taip pat nurodė, kad tiek Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė pagal pareiÅ¡kėjos 2015-07-23 pateiktÄ praÅ¡ymÄ , tiek Generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė pagal skundÄ dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2015-08-19 nutarimo Nr. 2.1.5. - 46, kuriuo atsisakyta taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, rinko įrodymus, juos analizavo, vertino ir motyvavo savo iÅ¡vadas. Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad prokurorė J.

J. rinko papildomÄ medžiagÄ ir praÅ¡ymÄ nagrinėjo iÅ¡ esmės. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apygardos ir Generalinės prokuratÅ«ros prokurorai neturėjo pareigos tirti pareiÅ¡kėjos skunde dėl 2015-08-19 nutarimo Nr. 2.1.5. - 46 nurodytų naujų aplinkybių, nes jos nebuvo nurodytos pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjos atskirojo skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai iÅ¡nagrinėjo skunde nurodytas aplinkybes.Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Apeliantė skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, pagrindinį su nagrinėjamu klausimu susijusį argumentÄ nurodo, tai, kad prokuratÅ«ra surinko tik kelis nereikÅ¡mingus dokumentus, o kitų Å¡iai bylai reikÅ¡mingų dokumentų nesurinko.

Nurodo, kad Å¡ie reikÅ¡mingi dokumentai yra kaimynų tvorų fotonuotraukos bei žemės sklypo situacijos apžiÅ«ros aktas. Tačiau pažymėtina, kad Å¡ios aplinkybės nedaro jokios įtakos sprendžiant klausimÄ , ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ . Pirmosios instancijos teismas, pareiÅ¡kėjai aiÅ¡kiai nurodė teisės taikymo taisyklę, kuria remiantis yra patikrinama ar prokuroras pagrįstai atsisako ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Pakartotinai atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 str. 1 d. nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos praneÅ¡imÄ , pasiÅ«lymÄ , pareiÅ¡kimÄ , skundÄ arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigÅ«nai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesÄ , nesiėmė priemonių pažeidimams paÅ¡alinti.

Prokurorai, turėdami pagrindÄ manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami vieÅ¡Ä jį interesÄ , turi ProkuratÅ«ros įstatymo 19 str. 3 d. nurodytus įgaliojimus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigÅ«nų, įgaliojimai teisės aktuose negali bÅ«ti apibÅ«dinami kaip jų subjektinė teisė, kuriÄ jie gali įgyvendinti savo nuožiÅ«ra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sÄ lygos (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigÅ«nas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskrecijÄ priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). ProkuratÅ«ros įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta, kad prokuroro proceso veiklÄ kontroliuoja aukÅ¡tesnysis prokuroras ir teismas. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumÄ tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ . Ä®statyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).Pažymėtina, kad byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal pareiÅ¡kėjos 2015-07-23 pateiktÄ skundÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra rinko įrodymus, juos analizavo, vertino ir motyvavo savo iÅ¡vadÄ .

Å iÄ aplinkybę konstatavo ir Generalinė prokuratÅ«ra 2015-09-24 nutarime: prokurorė, nagrinėdama pareiÅ¡kėjos skundÄ , iÅ¡sireikalavo iÅ¡ VÄ® Registrų centro nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypų, kadastro ir registro dokumentų bylas, jas tyrė ir jų pagrindu konstatavo pareiÅ¡kėjos skunde nurodomas aplinkybes dėl nuosavybės teisės į sklypÄ , turėjimÄ , jo buvimo vietÄ , taip pat nebuvimÄ duomenų, kad sklype yra nustatytas kelio servitutas prie pareiÅ¡kėjai priklausančio sklypo prieiti;

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorė, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, į prokuratÅ«rÄ apklausai iÅ¡sikvietė sodininkų bendrijos pirmininkÄ , kuris paaiÅ¡kino, kad pati pareiÅ¡kėja pirko sklypÄ , kuris neturėjo privažiavimo, pareiÅ¡kėjai buvo du kartus siÅ«lomi sprendimo variantai dėl kelio servituto, buvo susirinkę suinteresuoti asmenys, tačiau pati pareiÅ¡kėja į susitikimus neatvyko; Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorė, iÅ¡nagrinėjusi faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius dokumentus, taikė servituto nustatymÄ reglamentuojančias teisės normas ir jai suteiktos kompetencijos ribose vertino, ar pareiÅ¡kėjos nurodomas kaip pažeistas interesas patenka į vieÅ¡ojo intereso sritį.

Aplinkybė, kad apeliantė yra kitos nuomonės dėl viešojo intereso egzistavimo, nei surinkęs ir ištyręs įrodymus padarė prokuroras, savaime nedaro Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės J. J. 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo negaliojančiais. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės keliami klausimai yra išimtinai privataus pobūdžio. Šie reikalavimai yra susiję tik su pareiškėjos asmeniniais turtiniais interesais, tokie reikalavimai negali būti vertinami, kaip susiję su visuomenės dalies interesų pažeidimu.

Kitų aplinkybių, jog yra pažeisti svarbÅ«s valstybės ar visuomenės interesai, byloje nenustatyta, todėl darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorė J. J. 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, nenustačiusi vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjos G. M. praÅ¡ymÄ taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, dėl tos pačios priežasties Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės skundus.Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismasn u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                            Alvydas Barkauskas