Legislator Case Law & Legislation
b3be584d-a4e2-4177-a7f9-97c3bbeb56ce AI generated

b3be584d-a4e2-4177-a7f9-97c3bbeb56ce · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b3be584d-a4e2-4177-a7f9-97c3bbeb56ce
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vandentiekio linijÄ â€“ 505 m ilgio Å¡alto vandens tiekimo vamzdynas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nuotekų linijÄ â€“ fekalinės kanalizacijos vamzdynas: 11,05 m ilgio nuotekų linija (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 13,12 m ilgio nuotekų linija (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 39,13 m nuotekų linija (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 87,06 m ilgio nuotekų linija (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); tuo atveju, jei teismas nustatys, kad teisės aktai nenumato teismo teisės įpareigoti atsakovę iÅ¡pirkti tinklus – nustatyti atlygintinÄ naudojimosi Å¡iais vandentiekio ir nuotekų tinklais tvarkÄ ir sÄ lygas: nustatyti 143 246 Eur vandentiekio ir nuotekų tinklų iÅ¡pirkimo kainÄ ; tuo atveju, jei bus nustatinėjama naudojimosi tvarka ir sÄ lygos, nustatyti tokiÄ tvarkÄ : nustatyti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei mokėti naudojimosi mokestį 596,86 Eur per mėnesį ir nustatyti, kad naudojimosi mokestis mokamas 20 m., o po Å¡io termino vandentiekio ir nuotekų tinklų nuosavybės teisė pereina atsakovei jei ji pilnai atsiskaitė su ieÅ¡kove; papildomai prašė nustatyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės pareigÄ savo lėšomis eksploatuoti, prižiÅ«rėti vandentiekio ir nuotekų tinklus, remontuoti ir likviduoti gedimus bei nustatyti, kad atsakovė atsako už žalÄ , kilusiÄ dėl Vandentiekio ir nuotekų tinklų gedimo ar panaÅ¡ių aplinkybių.

Legislator headnote

AI generated

b3be584d-a4e2-4177-a7f9-97c3bbeb56ce · Lietuvos apeliacinis teismas: dėl kitų neaptartų nuomotojo ir nuomininko teisių ir pareigų spręsti vadovaujantis CK normomis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2-2-450/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00809-2016-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio KailiÅ«no, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens be savarankiÅ¡kų reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundÄ ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės prisidėjimÄ prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria netenkintas praÅ¡ymas priimti dalinį sprendimÄ , civilinėje byloje Nr. e2-2192-614/2019 pagal ieÅ¡kovės M.

P. ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų nuomos sÄ lygų nustatymo ir pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei M. P. dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų nuomos sÄ lygų nustatymo, tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, V. J., M. N., H. D., J. V., V. L., E. C., R. J., J. B., S. R., Z. L. ir T. B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę iÅ¡pirkti jai priklausančius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius (duomenys neskelbtini):

1) vandentiekio linijÄ â€“ 505 m ilgio Å¡alto vandens tiekimo vamzdynas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

2) nuotekų linijÄ â€“ fekalinės kanalizacijos vamzdynas: 11,05 m ilgio nuotekų linija (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 13,12 m ilgio nuotekų linija (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 39,13 m nuotekų linija (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 87,06 m ilgio nuotekų linija (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); tuo atveju, jei teismas nustatys, kad teisės aktai nenumato teismo teisės įpareigoti atsakovę iÅ¡pirkti tinklus – nustatyti atlygintinÄ naudojimosi Å¡iais vandentiekio ir nuotekų tinklais tvarkÄ ir sÄ lygas: nustatyti 143 246 Eur vandentiekio ir nuotekų tinklų iÅ¡pirkimo kainÄ ; tuo atveju, jei bus nustatinėjama naudojimosi tvarka ir sÄ lygos, nustatyti tokiÄ tvarkÄ : nustatyti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei mokėti naudojimosi mokestį 596,86 Eur per mėnesį ir nustatyti, kad naudojimosi mokestis mokamas 20 m., o po Å¡io termino vandentiekio ir nuotekų tinklų nuosavybės teisė pereina atsakovei jei ji pilnai atsiskaitė su ieÅ¡kove; papildomai prašė nustatyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės pareigÄ savo lėšomis eksploatuoti, prižiÅ«rėti vandentiekio ir nuotekų tinklus, remontuoti ir likviduoti gedimus bei nustatyti, kad atsakovė atsako už žalÄ , kilusiÄ dėl Vandentiekio ir nuotekų tinklų gedimo ar panaÅ¡ių aplinkybių.

2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nustatė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei mokėti naudojimosi mokestį 425 Eur kas mėnesį; nustatė, kad naudojimosi mokestis mokamas 20 m., o po Å¡io termino vandentiekio ir nuotekų tinklų nuosavybės teisė pereina Vilniaus miesto savivaldybei, jei ji pilnai atsiskaitė su ieÅ¡kove; papildomai nustatė atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės pareigÄ savo lėšomis eksploatuoti, prižiÅ«rėti vandentiekio ir nuotekų tinklus, remontuoti ir likviduoti gedimus bei nustatyti, kad Vilniaus miesto savivaldybė atsako už žalÄ , kilusiÄ dėl Vandentiekio ir nuotekų tinklų gedimo ar panaÅ¡ių aplinkybių. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1 020 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ ir 1 652 Eur žyminio mokesčio.

3. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. spalio 30 d. nutartimi iÅ¡nagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ ir nutarė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta atlygintina naudojimosi vandentiekio ir nuotekų tinklais tvarka. Teisėjų kolegija nustatė ieÅ¡kovei priklausančių vandentiekio ir nuotekų tinklų – vandentiekio linijos, nuotekų linijų – naudojimosi tvarkÄ vieÅ¡ajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui neterminuotos nuomos pagrindais;

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės pareiga savo lėšomis eksploatuoti, prižiÅ«rėti vandentiekio ir nuotekų tinklus, remontuoti ir likviduoti gedimus bei nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė atsako už žalÄ , kilusiÄ dėl vandentiekio linijos, nuotekų linijų gedimo ar panaÅ¡ių aplinkybių, paliko nepakeistÄ . LikusiÄ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria nustatytos atlygintino naudojimosi vandentiekio ir nuotekų tinklais sÄ lygos, paskirstytas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, teisėjų kolegija panaikino ir Å¡iÄ dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (civilinė byla Nr. e2A-446-516/2018).

4. IeÅ¡kovė M. P., perdavus dalį bylos nagrinėti iÅ¡ naujo, pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovei nustatyta prievolė prižiÅ«rėti ginčo tinklus, lygiavertis atlygis už jos turto nuomÄ sudarytų minimalų įstatymo nustatytÄ kompensacinį dydį, mokamÄ už tokios vertės turto naudojimÄ , t. y. 5 proc. nuo 132 935 Eur sumos, t. y. 6 646,75 Eur per metus arba 553,89 Eur per mėnesį. Nurodė, jog neprieÅ¡tarauja, kad sutartis bÅ«tų nutraukiama įspėjus prieÅ¡ 3 mėn., neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų nustatyta subnuomos trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ teisė.

PrieÅ¡tarauja, kad ji savo lėšomis turėtų daryti kapitalinį tinklų remontÄ , nurodė, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pareiga prižiÅ«rėti, remontuoti ir likviduoti gedimus yra aiÅ¡kiai nustatyta atsakovei, neiÅ¡skiriant jokio remonto, priežiÅ«ros ar gedimų Å¡alinimo bÅ«do. Kadangi geriamo vandens tiekimas ir nuotekų Å¡alinimas yra viena iÅ¡ valstybės reguliuojamų Å«kinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra vieÅ¡asis interesas ir savarankiÅ¡ka savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje, Å¡i pareiga priklauso atsakovei.

Daikto pagerinimo bÅ«tinas iÅ¡laidas atlyginti ieÅ¡kovė sutinka tik tuo atveju, jei dėl to buvo susitarta raÅ¡tu. IeÅ¡kovė prašė nustatyti tokias vandentiekio ir nuotėkų Å¡alinimo tinklų naudojimo (nuomos sutarties) sÄ lygas:

1) nustatyti, kad nuomos mokestis per mėnesį yra 553,89 Eur;

2) ieškovė neprieštarauja, kad išnuomotas turtas būtų subnuomotas UAB „Vilniaus vandenys“;

3) ieÅ¡kovė neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų nustatyta nuomininko teisė iÅ¡sinuomotÄ turtÄ pagerinti, numatant, kad pagerinimui bÅ«tinas iÅ¡laidas nuomotojas atlygina tik tuo atveju, jeigu dėl to buvo susitarta raÅ¡tu;

4) dėl kitų nuomotojo ir nuomininko teisų ir pareigų vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis;

5) priteisti iÅ¡ atsakovės 48 742,32 Eur nuomos mokesčio skolÄ ;

6) priteisti iš atsakovės 2 437 Eur palūkanas nuo nesumokėto nuomos mokesčio;

7) priteisti 5 proc dydžio procesines palūkanas.

5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti tokias ginčo tinklų nuomos sÄ lygas:

1) nustatyti, kad ginčo tinklų nuomos mokestis sudaro 8,21 Eur per mėnesį, o netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, paskirti byloje ginčo tinklų nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizę, atsakant į klausimÄ , kokia yra vandentiekio tinklų ir nuotekų Å¡alinimo tinklų nuomos rinkos vertė ekspertizės atlikimo dienÄ ;

2) nustatyti, kad ginčo tinklų nuomos santykiai dėl objektyvių aplinkybių gali bÅ«ti nutraukti įspėjus kitÄ Å¡alį prieÅ¡ 3 mėn. ir nustačius, kad ginčo tinklai nebėra reikalingi viešųjų paslaugų teikimui, savivaldybė (viešųjų paslaugų teikėjas, kuris Å¡iuo atveju yra UAB „Vilniaus vandenys“) pagal įstatymÄ nebeprivalo jų nuomotis arba yra kitos objektyvios priežastys;

3) nustatyti, kad ieÅ¡kovė privalo garantuoti, kad ginčo tinklai bus tinkami naudoti pagal paskirtį, kuriai jie iÅ¡nuomojami, visÄ nuomos terminÄ , įskaitant tai, kad savivaldybei (arba viešųjų paslaugų teikėjui), siekiant tinkamai eksploatuoti ginčo tinklus, bus sudarytos visos galimybės patekti į žemės sklypus, kuriuose yra nutiesti ginčo tinklai;

4) nustatyti, kad ginčo tinklai gali būti perduodami UAB „Vilniaus vandenys” eksploatavimui be ieškovės sutikimo;

5) nustatyti, kad savivaldybė (ar viešųjų paslaugų teikėjas), atlikusi ginčo tinklų kapitalinį remontÄ , pagal pateikiamÄ darbų sÄ matÄ turi teisę reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės atlyginti patirtas iÅ¡laidas arba Å¡iÄ iÅ¡laidų sumÄ Ä¯skaityti į ginčo tinklų nuomos mokestį;

6) nustatyti teisinių nuomos santykių nutraukimo mechanizmÄ nuomos objekto (ginčo tinklų) žuvimo atveju;

7) dėl kitų neaptartų nuomotojo ir nuomininko teisių ir pareigų spręsti vadovaujantis CK normomis.

6. Atsakovė nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartyje nustatydamas ginčo tinklų naudojimosi tvarkÄ neterminuotos nuomos pagrindais turėjo omeny teises ir pareigas, kylančias neterminuotos nuomos pagrindais. Kas yra nekilnojamojo turto nuoma nustato CK, detaliai reglamentuoja nuomos sutarties Å¡alių teises ir pareigas bei nustato papildomas pastatų, statinių ir įrenginių nuomos sÄ lygas. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi nenustatė atsakovei pareigos atlikti ginčo tinklų kapitalinį remontÄ .

Pagal CK 6.492 straipsnio 1 dalį bÅ«tent nuomotojas privalo savo lėšomis daryti iÅ¡nuomoto daikto kapitalinį remontÄ . Net jei teismas laikytų, kad atsakovei buvo nustatyta pareiga savo lėšomis atlikti kapitalinį ginčo tinklų remontÄ , naudojimo tvarkoje turi bÅ«ti nustatytas tokių iÅ¡laidų atlyginimo mechanizmas. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl nuomos mokesčio bei palÅ«kanų įsiskolinimo priteisimo pareikÅ¡tas ne tam subjektui, nes ne atsakovė ieÅ¡kovės inžinerinius tinklus naudojo.

IeÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl periodinių iÅ¡mokų priteisimo, kurį atsakovė praÅ¡o taikyti.

7. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 261 straipsnio 1 dalimi, prašė priimti byloje dalinį sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų nustatytos aiÅ¡kios nuomininko ir nuomotojo teisės ir pareigos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi dalinio sprendimo nepriėmė. Teismas nurodė, kad nesutinka su atsakovės ir trečiojo asmens pozicija, jog minimais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nei vienai iÅ¡ Å¡alių nėra nustatyta pareiga atlikti kapitalinį remontÄ .

9. Tuo atveju, jei dėl ginčo tinklų iÅ¡pirkimo ir perdavimo savivaldybės arba vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTÄ®) 16 straipsnio 6 dalimi ir 8 dalimi, savivaldybės institucijos iniciatyva turi bÅ«ti sudaromos sutartys dėl minimų tinklų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir atitinkamai paslaugų tiekimo, o kai Å¡alims dėl naudojimo sutarčių susitarti nepavyksta, atitinkamai tinklų naudojimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato teismas. Taigi, Ä®statymo normos ginčo sprendimui nukreipia į CK, o Å¡iuo konkrečiu atveju, kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta ginčo inžinerinių tinklų naudojimosi tvarka neterminuotos nuomos pagrindais, turi bÅ«ti vadovaujamasi CK normomis, reglamentuojančiomis nuomos teisinius santykius, o bÅ«tent – CK XXVIII skyriumi.

10. Remdamasis CK 6.477 straipsnio 1 dalimi, 6.530 straipsniu, 6.493 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, kad aptartos CK normos reglamentuoja, jog nesant kitokio Å¡alių susitarimo sutartimi ar kitokio įstatyminio reglamentavimo, einamÄ jį nuomos objekto remontÄ savo sÄ skaita turi atlikti nuomininkas, o kapitalinį remontÄ â€“ nuomotojas. Vis tik savo iniciatyva ir valia Å¡alys ginčo tinklų nuomos sutarties nesudarė, kadangi atsakovė elgėsi pasyviai ir sutarties sudarymo pagal nustatytÄ tvarkÄ neiniciavo.

11. Nors Å¡iuo klausimu teismai įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose atskirai nepasisakė dėl vienos ar kitos Å¡alies pareigos atlikti kapitalinį remontÄ ir einamojo ar kapitalinio remonto neiÅ¡skyrė, teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju svarbu įvertinti nuomos teisinio santykio – tiek nuomos objekto, tiek nuomos teisinio santykio Å¡alių specifiÅ¡kumÄ .

12. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 30 punktÄ geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiÅ¡ka įstatyme nustatyta savivaldos institucijų funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje. Ä®statymu savivaldybės įpareigotos užtikrinti, kad vieÅ¡omis paslaugomis, tarp jų nepertraukiamu vandens tiekimu, galėtų naudotis visi asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų Å¡alinimas yra vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012).

Teismas akcentavo, kad bÅ«tent Å¡iame kontekste Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad atsakovė kaip tinklų naudotoja, galėtų geriausiai užtikrinti jų tinkamÄ bÅ«klę. Å iais argumentais teismų sprendimais buvo nustatyta atsakovės pareiga savo lėšomis eksploatuoti, prižiÅ«rėti vandentiekio ir nuotekų tinklus, remontuoti ir likviduoti gedimus.

13. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statybos rūšys“ patvirtinimo 1 priedo (privalomojo) „Vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo statybos rūšys“ 3 ir 4 punktais, sprendė, kad tinkamÄ ginčo inžinerinių tinklų priežiÅ«rÄ , eksploatavimÄ bei tinkamos kokybės vandens tiekimÄ gyventojams bei nuotekų tvarkymÄ ir atitinkamai vieÅ¡o intereso patenkinimÄ užtikrina ne tik inžinerinių tinklų einamasis remontas, bet ir kapitalinis inžinerinių tinklų remontas.

14. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, o taip pat į tai, kad įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais nustatyta ne tik atsakovės pareiga atlikti ginčo inžinerinių tinklų remontÄ , bet ir atsakomybė už žalÄ , kilusiÄ dėl Vandentiekio ir nuotekų tinklų gedimo ar panaÅ¡ių aplinkybių (GVTNTÄ® 16 straipsnio 8 dalis), darė iÅ¡vadÄ , kad kapitalinį ginčo inžinerinių tinklų remontÄ savo sÄ skaita pagal įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus taip pat turėtų atlikti atsakovė (ar jos pavedimu subnuomos pagrindais ginčo inžinerinius tinklus valdysiantis vieÅ¡asis geriamo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas). Teismui padarius tokiÄ iÅ¡vadÄ , konstatavo, jog nėra byloje prielaidų dalinio sprendimo priėmimui.

15. Teismas sprendė, kad byloje dalinis sprendimas nepriimtinas, atsakovės praÅ¡ymu skirtina ekspertizė nuomos objekto kainai nustatyti, atliktini parengiamieji ekspertizės skyrimo darbai – atsakovė įpareigotina įmokėti 1 000 Eur avansÄ ekspertizės apmokėjimui per 15 d., ekspertizės skyrimo klausimu surengtinas žodinis teismo posėdis. III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimų argumentai 16. Trečiasis asmuo be savarankiÅ¡kų reikalavimų UAB ,,Vilniaus vandenys“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį, kuria UAB „Vilniaus vandenys“ praÅ¡ymas dėl dalinio sprendimo priėmimo atmestas, ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1. Nutartis savo turiniu yra dalinis sprendimas kaip numato CPK 261 straipsnio 1 dalis, o ne nutartis atsisakyti priimti dalinį sprendimÄ , nes nutartimi buvo iÅ¡spręsta dalis ginčo, t. y. nustatyta naudojimosi ginčo inžineriniais tinklais tvarka ir sÄ lygos nenustatant naudojimosi ginčo inžineriniais tinklais kainos. Fundamentalus teisės principas numato turinio virÅ¡enybę prieÅ¡ formÄ . Todėl dalinio sprendimo turinys turi virÅ¡enybę prieÅ¡ formÄ . 16.2.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-529-661/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-446-516/2018 nebuvo sprendžiama dėl Vilniaus miesto savivaldybės (nuomininko) pareigos savo lėšomis atlikti kapitalinį ginčo inžinerinių tinklų remontÄ , teismai netaikė ir neaiÅ¡kino teisės normų, reglamentuojančių kapitalinį remontÄ . 16.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi pavedė pirmosios instancijos teismui nustatyti nuomotojo ir nuomininko teises bei pareigas, susijusias su ginčo inžinerinių tinklų naudojimu, nustatyti kieno lėšomis atliekamas kapitalinis ginčo inžinerinių tinklų remontas. 16.4.

Daliniame sprendime teismas pripažino, kad „aptartos CK normos reglamentuoja, jog nesant kitokio Å¡alių susitarimo sutartimi ar kitokio įstatyminio reglamentavimo, einamÄ jį nuomos objekto remontÄ savo sÄ skaita turi atlikti nuomininkas, o kapitalinį remontÄ â€“ nuomotojas“. 16.5. Lietuvos apeliaciniam teismui pavedus pirmosios instancijos teismui nustatyti nuomotojo ir nuomininko teises bei pareigas, susijusias su ginčo inžinerinių tinklų naudojimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pats spręsti kieno lėšomis turi bÅ«ti atliekamas kapitalinis remontas.

BÅ«tent daliniu sprendimu pirmosios instancijos teismas ir nusprendė, kad kapitalinis remontas atliekamas nuomininko Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis, todėl dėl dalinio sprendimo gali bÅ«ti teikiamas apeliacinis skundas. 16.6. Inžinerinių tinklų atveju kapitalinis remontas turi savo specifikÄ . Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 1 priedo (privalomojo) „Vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo statybos rūšys“ 3 punktu, ginčo inžinerinių tinklų kapitalinis remontas iÅ¡ esmės yra pareiga susidėvėjus inžineriniams tinklams sukurti visiÅ¡kai naujus inžinerinius tinklus (pakeisti vamzdynus ir kt.). 16.7.

Nustatant nuomininkui pareigÄ atlikti ginčo inžinerinių tinklų kapitalinį remontÄ galimos dvi alternatyvos: ginčo inžinerinių tinklų kapitalinis remontas atliekamas nuomotojo lėšomis; ginčo inžinerinių tinklų kapitalinis remontas atliekamas nuomininko lėšomis. CK 6.492 straipsnis nustato sÄ Å¾iningÄ , protingÄ ir teisingÄ Å¡alių teisių ir pareigų balansÄ . 16.8. Nustačius pareigÄ ginčo inžinerinių tinklų kapitalinį remontÄ atlikti nuomininko lėšomis bÅ«tų Å¡iurkščiai pažeistas Å¡alių teisių ir pareigų balansas, nes nuomotojui iÅ¡ esmės liktų tik teisės (nuosavybės teisė į ginčo inžinerinius tinklus ir teisė į nuompinigius) ir nuomotojas iÅ¡ esmės neturėtų jokių pareigų ir niekuo nerizikuotų: nuomotojas neprivalėtų garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis iÅ¡nuomojamas, visÄ nuomos terminÄ (CK 6.483 straipsnio 1 dalis); nuomotojas neatsakytų už iÅ¡nuomoto daikto trÅ«kumus, kurie visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies kliudo naudoti daiktÄ pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trÅ«kumus nežinojo (CK 6.485 straipsnio 1 dalis); nuomotojas neprivalėtų savo lėšomis daryti iÅ¡nuomoto daikto kapitalinį remontÄ (CK 6.492 straipsnis).

Byloje nebuvo jokio pagrindo nustatyti, kad ginčo inžinerinių tinklų kapitalinis remontas atliekamas nuomininko lėšomis, kas neproporcingai pagerina nuomotojo padėtį ir atitinkamai neproporcingai pablogina nuomininko padėtį. 16.9. Susidėvėjus tinklams (pavyzdžiui, suėjus 600 mėn. tinklų tarnavimo terminui), nuomininkas juos turės pilnai savo lėšomis pakeisti, t. y. iÅ¡ esmės pastatyti naujus tinklus (pakeisti vamzdynÄ ), o be to, visÄ tÄ laikÄ nuomininkas privalės mokėti ir nuomos mokestį.

Todėl susidėvėjus tinklams: ieÅ¡kovė nuosavybės teise turės naujus atstatytus inžinerinius tinklus ir už visÄ laikÄ bus gavusi nuomos mokestį, o per visÄ laikÄ nepatyrusi jokių iÅ¡laidų; atsakovė už naudojimÄ si inžineriniais tinklais bus sumokėjusi nuomos mokestį ir papildomai patyrusi iÅ¡laidas naujų inžinerinių tinklų statybai (byloje esantis UAB „Vilniaus vandenys“ gamybos tarnybos direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. raÅ¡tas patvirtina, kad įrengti naujus tinklus preliminariai kainuotų apie 49 184 Eur). 16.10.

Toks Å¡alių teisių ir pareigų balansas bÅ«tų neteisingas ir neproporcingas, kadangi ieÅ¡kovė iÅ¡ nuomos santykių gautų virÅ¡pelnį, jos turtas visuomet bÅ«tų atstatytas, o Vilniaus miesto savivaldybė patirtų nesÄ Å¾iningai didelius kaÅ¡tus, bÅ«tų neracionaliai naudojamos savivaldybės lėšos. VisiÅ¡kai nesutiktina su daliniu sprendimu suteikti Vilniaus miesto savivaldybei teisę pavesti kapitalinį remontÄ atlikti subnuomos pagrindais ginčo inžinerinius tinklus valdysiančiam vieÅ¡ajam geriamo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.

Tokios pareigos Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-446-516/2018 nenumatė. Be to, byloje nebuvo ginčo dėl galimybės Vilniaus miesto savivaldybei pavesti kapitalinį remontÄ atlikti subnuomos pagrindais ginčo inžinerinius tinklus valdysiančiam vieÅ¡ajam geriamo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. 16.11. Daliniu sprendimu nusprendus, kad Vilniaus miesto savivaldybei užtikrinama teisė prieiti prie ginčo inžinerinių tinklų ir juos eksploatuoti, prižiÅ«rėti bei remontuoti, buvo neteisingai taikoma ir aiÅ¡kinama CK 6.532 straipsnio 4 dalyje numatyta taisyklė.

Teismas visiškai teisingai nustatė, kad ginčo inžineriniai tinklai yra ieškovei nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose, todėl ieškovė privalo gauti žemės sklypo savininkų sutikimus ginčo inžinerinių tinklų nuomai. Tačiau aptariamos teisės normos reikalavimai nėra įvykdyti. Be to, dalis inžinerinių tinklų yra Nekilnojamojo turto registre neįregistruotuose žemės sklypuose, kuriuose objektyviai negali būti registruotos apsaugos zonos. Kol nėra užtikrintas visų reikalavimų nuomos sutarčiai laikymasis, ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas.

17. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prisidėjimu prie apeliacinio skundo palaiko visus apeliantės UAB „Vilniaus vandenys“ argumentus, iÅ¡dėstytus skunde, praÅ¡o tenkinti apeliacinį skundÄ , panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį dalyje, kuria UAB „Vilniaus vandenys“ praÅ¡ymas dėl dalinio sprendimo priėmimo atmestas, ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

18. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais atsikirtimais: 18.1. Dalinis sprendimas neįtakoja Nacionalinės žemės tarnybos teisių bei pareigų, taip pat Nacionalinė žemės tarnyba nėra kompetentinga vykdyti geriamojo vandens, nuotekų tinklų infrastruktÅ«ros priežiÅ«ros, ar sudaryti nuomos sutartis dėl inžinerinių tinklų nuomos.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

20. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti dalinį sprendimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Teismas iÅ¡sprendžia bylÄ iÅ¡ esmės priimdamas sprendimÄ (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 260 straipsnį galutiniu sprendimu ginčas iÅ¡sprendžiamas visiÅ¡kai. Galutinis sprendimas priimamas tuomet, kai iÅ¡tirti visi įrodymai ir teismas gali iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tų visų reikalavimų pagrįstumo klausimÄ . Civiliniame procese taip pat egzistuoja dalinio sprendimo institutas, kurį taikant ginčas iÅ¡sprendžiamas ne visiÅ¡kai ir kuris reglamentuotas CPK 261 straipsnyje. Dalinis sprendimas gali bÅ«ti priimamas tuo atveju, kai byloje yra pareikÅ¡ti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimÄ vieno ar kelių iÅ¡ byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje. Apskundus dalinį sprendimÄ , dėl kitų reikalavimų ar reikalavimo dalies byla nagrinėjama toliau (CPK 261 straipsnio 2 dalis).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė priimti dalinį sprendimÄ , nesant sÄ lygų jo priėmimui, tačiau nutarties motyvuojamoje dalyje konstatavo, kad kapitalinį ginčo inžinerinių tinklų remontÄ savo sÄ skaita pagal įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus turėtų atlikti atsakovė (ar jos pavedimu subnuomos pagrindais ginčo inžinerinius tinklus valdysiantis vieÅ¡asis geriamo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas). Taigi nepaisant savo paties padarytų iÅ¡vadų dėl kapitalinio remonto, apibendrindamas jas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra prielaidų dalinio sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada rezoliucinėje teismo procesinio sprendimo dalyje neatitinka nagrinėto materialinio teisinio santykio motyvuojamoje dalyje.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo procesinio sprendimo vientisumo bruoÅ¾Ä ir jo struktÅ«rinių dalių vientisumo principÄ , pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis neatitinka jos turiniui keliamų vieningumo (vientisumo) reikalavimų (CPK 270 straipsnio 4, 5 dalys, 291 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vienas iÅ¡ svarbiausių teismo sprendimo bruožų yra teismo procesinio sprendimo vieningumas (vientisumas). Konstitucinės jurisprudencijos nuostatos, aiÅ¡kinant teismo sprendimų struktÅ«rai keliamus reikalavimus, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad baigiamasis teismo aktas (galutinis teismo sprendimas CPK aspektu) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji (rezoliucinė CPK aspektu) dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstytais argumentais ir iÅ¡vadomis (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad baigiamasis teismo aktas negali būti nevientisas ir kad iš Konstitucijos kylantis vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, jog tokio akto rezoliucinę dalį visada, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011).

Taigi rezoliucinė teismo procesinio sprendimo dalis bÅ«tinai turi bÅ«ti grindžiama motyvuojamÄ ja dalimi, t. y. teismo iÅ¡vada turi bÅ«ti pagrįsta teismo procesinio sprendimo motyvais. Rezoliucinė teismo procesinio sprendimo dalis turi bÅ«ti aiÅ¡ki, nedviprasmiÅ¡ka, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų neaiÅ¡kumų dėl patenkintų ir atmestų reikalavimų turinio.

24. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti dalinį sprendimÄ , tačiau skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodydamas motyvus ir konstatuodamas, kad pareiga atlikti kapitalinį remontÄ tenka atsakovei, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK 261 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ dalinio sprendimo institutÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro prielaidas abejoti dėl skundžiamo procesinio teismo sprendimo, kaip vientiso procesinio dokumento, galimo vertinimo, nes analizuojant pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, neaiÅ¡ku, kokiais argumentais remdamasis teismas priėmė tokį procesinį sprendimÄ , koks yra iÅ¡dėstytas rezoliucinėje dalyje, motyvuojamoji nutarties dalis yra nevientisa, prieÅ¡taringa ir neatitinka rezoliucinės dalies.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacine tvarka patikrinta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai Danutė Gasiūnienė Kazys Kailiūnas Asta Radzevičienė