b3bcd45a-afab-4316-b00b-b0ecaf309c4e · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-47-453/2015Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00004-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.4.1.; 2.4.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,teisėjų Viktoro Kažio, Albino Bielskio,sekretoriaujant Laurai Gruodienei, Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui, nuteistajam G. L.,gynėjai advokatei D.

G.,specialistei O. B.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. L. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 222 straipsnio 1 dalį - 80 MGL (10 800 litų) dydžio bauda; pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimo bausme 2 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 metams ir 6 mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Iš G. L. priteistas 118 829,78 Lt žalos atlyginimas UAB „T.“. Kita UAB „T.“ civilinio ieškinio dalis palikta nenagrinėta.G. L. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ši nuosprendžio dalis nėra skundžiamaTuo pačiu nuosprendžiu J. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį ir išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: G. L. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2008-11-17 iki 2009-04-03, dirbdamas UAB „T.“ direktoriumi, apgaulingai tvarkė UAB „T.“ teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ bei pasisavino jo, kaip Å¡ios įmonės vadovo, žinioje buvusį didelės vertės UAB „T.“ turtÄ â€“ 117 829,78 Lt piniginių lėšų:UAB „T.“ 2008-11-17 kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 197 įrašė ir patvirtino savo paraÅ¡u ir spaudu žinomai neteisingus duomenis, kad 110 000 Lt jam iÅ¡ kasos yra iÅ¡duoti pagal avansinę apyskaitÄ Nr.

80. Šį suklastotÄ kasos iÅ¡laidų orderį įtraukdamas į buhalterinę apskaitÄ , pasisavino iÅ¡ UAB „T.“ 100 000 Lt piniginių lėšų; UAB „T.“ 2009-03-13 kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 20 įrašė žinomai neteisingus duomenis ir patvirtino savo paraÅ¡u, jog jam Å«kio iÅ¡laidoms iÅ¡ kasos iÅ¡duoti 175 429,69 Lt bei šį suklastotÄ kasos iÅ¡laidų orderį įtraukdamas į buhalterinę apskaitÄ , pasisavino iÅ¡ UAB „T.“ 15 829,78 Lt piniginių lėšų;UAB „T.“ 2009-04-03 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 30 iÅ¡ bendrovės kasos nuraÅ¡ydamas 2000 Lt automobilių pirkimui ir šį kasos iÅ¡laidų orderį įtraukdamas į buhalterinę apskaitÄ , pasisavino iÅ¡ UAB „T.“ 2000 Lt piniginių lėšų;UAB „T.“ 2009-03-20 kasos pajamų orderyje serija TRA Nr. 0022 įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad UAB „T.“ gavo iÅ¡ UAB „A.“ 189 200 litų kaip apmokėjimÄ pagal PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ serija AAA Nr.0001725 ir šį suklastotÄ kasos pajamų orderį patvirtinęs savo asmeniniu spaudu ir paraÅ¡u, įtraukė į apskaitÄ .

Dėl Å¡io apgaulingo apskaitos tvarkymo negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „T.“ trumpalaikio turto dydžio (grynųjų pinigų kasoje) 2008-2009 m.Nuteistasis G. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, ir priimti Å¡ioje dalyje iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat nuteistasis praÅ¡o pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį, ir Å¡iÄ jo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ kuo mažesnio dydžio baudÄ .

Taip pat nuteistasis praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį, kuria paskirtos bausmės subendrintos pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnį. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ jo priteistas 118 829 litų žalos atlyginimas UAB „T.“ ir civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Apeliantas cituoja Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2008, kurioje nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Teisėsaugos pareigÅ«nai privalo atlikti tyrimÄ , o teismas - iÅ¡nagrinėti bylÄ taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebÅ«tų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebÅ«tų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2006, 2K-283/2008, nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes.

Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alintas abejones bei prieÅ¡taravimus vertino jo nenaudai, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principÄ (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punktas).Apeliaciniame skunde cituojami ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. vasario 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai ir sprendimai dėl jurisprudencijos tęstinumo bei vienodos (nuoseklios, neprieÅ¡taringos) teismų praktikos formavimo.Nuteistasis, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, apeliaciniame skunde iÅ¡dėsto Å¡io nusikaltimo objektyviÄ jÄ ir subjektyviÄ jÄ puses, cituoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , padarytÄ remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012, kad Å¡ioje byloje nėra objektyvių ir procesinėmis priemonėmis įmanomų patikrinti duomenų apie 117 829 litų ir 78 centų UAB „T.“ piniginių lėšų panaudojimÄ Ä¯monės naudai ar interesams, todėl traktuojama, jog G.

L. pasisavino Å¡ias jo žinioje buvusias lėšas. Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 dalimi bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsniu, teigia, kad sprendžiant klausimÄ , ar bendrovės vadovas, disponuodamas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) bendrovės turtu, pavyzdžiui jį paimdamas, neteisėtai juo pradėjo naudotis kaip nuosavu, bÅ«tina nustatyti, ar nebuvo pažeisti bendrovės veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai, ar buvo paisoma visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimų, pareiginių nuostatų.

Nuteistasis teigia manantis, kad bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, Å¡io turto paėmimas pats savaime dar nereiÅ¡kia, jog yra padaryta Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. BÅ«tinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Taigi, kvalifikuojant bendrovės vadovo veikÄ , kaip turto pasisavinimÄ , reikia įvertinti, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant, bendrovei buvo padaryta turtinė žala.

Å i žala turi bÅ«ti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Pavyzdžiui, buhalterinė apskaita gali bÅ«ti tvarkoma apgaulingai, siekiant gauti neįtrauktų į apskaitÄ grynųjų pinigų, kurie panaudojami bendrovės reikmėms tenkinti (perkama bendrovės veiklai reikalinga įranga, medžiagos, atsiskaitoma už bendrovei suteiktas paslaugas ir pan.). Nors Å¡iais pinigais disponuojama neteisėtai, tačiau tokiu disponavimu turtinė žala bendrovei nepadaroma ir tai negali bÅ«ti laikoma turto pasisavinimu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimÄ , ne kartÄ pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas.

Nuteistasis pažymi, kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal iÅ¡laidų orderį paima pinigus iÅ¡ bendrovės kasos ir juos panaudoja, ir nėra iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), Å¡is veiksmas gali bÅ«ti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iÅ¡Å¡vaistymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009). Be to, pasisavinimu gali bÅ«ti pripažintas ir įmonės pinigų pervedimas į kitos įmonės sÄ skaitÄ pagal fiktyvius sandorius, vėliau juos paimant atgal grynaisiais pinigais ir panaudojant ne įmonės reikmėms, o kitiems tikslams.

Kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iÅ¡ tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009). Tokio pobÅ«džio bylose bÅ«tina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančiÄ informacijÄ , bet objektyvių aplinkybių visumÄ , iÅ¡ kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, tai yra suprasdamas, kad savinasi įmonės turtÄ , numatydamas įmonei daromÄ Å¾alÄ ir to norėdamas.

Dėl to duomenys, rodantys, kad paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokiÄ prasmę ir iÅ¡ tikrųjų žalos įmonei nepadarė, turi bÅ«ti iÅ¡tirti ir įvertinti. Tokio pobÅ«džio pateiktų duomenų ignoravimas, kai juos įmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, gali bÅ«ti pripažintas esminiu įrodinėjimo tvarkos (Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnis) pažeidimu ir lemti teismo priimto nuosprendžio ar nutarties pakeitimÄ arba panaikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-575/2010, 2K-7-330/2011, 2K-92/2012, 2K-P-95/2012, 2K-P-78/2012).Apelianto teigimu, jis pirmosios instancijos teismui nurodė, kad piniginių lėšų nepasisavino, dokumentų neklastojo, galimai įsivėlė klaidos, tvarkant buhalterinę apskaitÄ .

Nuteistasis nurodo, kad dėl buhalteriniuose dokumentuose minimos avansinės apyskaitos Nr. 80, 110 000 litų sumai tikėtina, padaryta klaida, iÅ¡raÅ¡ant avansinę apyskaitÄ . Å i avansinė apyskaita proceso metu nebuvo surasta, todėl negalima patikrinti jo (G. L.) parodymų teisingumo. Tačiau nuteistasis pažymi, kad bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kokiomis aplinkybėmis buvo paimti dokumentai, kurie buvo perduoti specialistams: paimant dokumentus, kiekvienas iÅ¡ jų nebuvo nuodugniai apžiÅ«rėtas, sunumeruotas, o pateikti aplankai.

Å i aplinkybė, apelianto nuomone, duoda pagrindo teigti, kad apyskaita dėl 110 000 litų (tiksliau - dėl 100 000 litų, apie Å¡iÄ sumÄ bus pasisakyta vėliau) panaudojimo galėjo bÅ«ti neiÅ¡saugota ne dėl jo (G. L.) kaltės. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad dokumentų perdavimo metu administratoriui A. Č. 2009-10-08 buvo suraÅ¡ytas dokumentų bylų perdavimo - priėmimo aktas Nr. 2, kuriame matosi, kokie segtuvai buvo perduoti administratoriui bei kad dokumentai nebuvo numeruojami, nes to administratorius nereikalavo.

Perdavimo - priėmimo aktas buvo sudarytas pagal administratoriaus nurodymus. Administratoriaus 2009-09-28 įsakyme Nr. 2 „Dėl atskaitomybės sudarymo bei turto ir dokumentų perdavimo“ taip pat nebuvo minima apie dokumentų sunumeravimÄ . Apeliantas nurodo, kad dalyvaudamas apklausoje pas specialistę, jis matė, kad visi dokumentai buvo iÅ¡imti iÅ¡ segtuvų ir iÅ¡dėlioti visame kabinete ant grindų. Šį faktÄ gali patvirtinti ir ten buvusi I. L.. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nuteistasis daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo teigti, jog avansinė apyskaita pamesta dėl jo kaltės.Apeliaciniame skunde paaiÅ¡kinama, kad UAB „T.“, kurios vienintelis akcininkas buvo G.

L., vertėsi automobilių gabenimu iÅ¡ Italijos bei PrancÅ«zijos, ir paimti iÅ¡ bendrovės pinigai buvo panaudoti automobilių pirkimui. Nuteistasis teigia, kad buvo tokių atvejų, kai už perkamus automobilius nebuvo apmokėta einamaisiais metais, skolon bÅ«davo perkamas maždaug kas ketvirtas - penktas automobilis, su kreditoriais bÅ«davo atsiskaitoma dažniausiai kartÄ per mėnesį, nes pinigus reikėdavo nuvežti į ItalijÄ . Apeliantas nurodo, kad 100 000 litų nebuvo paimti iÅ¡ bendrovės, Å¡ie pinigai buvo panaudoti bendrovės naudai, sumažinant jos įsiskolinimÄ kreditoriams.Dėl 2009-03-13 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 20 nuteistasis paaiÅ¡kina, kad 175 000 litų nebuvo iÅ¡duoti Å«kio iÅ¡laidoms, tačiau jis neprisimena, kokiu tikslu ir kam iÅ¡raÅ¡ytas kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 20.Apelianto teigimu, 2008 m. lapkričio mėnesį buvo sudaryta pastatų pirkimo pardavimo sutartis tarp UAB „T.“ ir UAB „A.“ dėl pastatų, esančių SavitiÅ¡kio g.

10. Kad bendrovė, kurios finansinė padėtis buvo sunki, gautų pinigų, nuteistasis nurodo pasiūlęs UAB „A.“, kurios akcininkai tuo metu buvo I. L. ir M. Š., pirkti minėtus pastatus. Po to, UAB „T.“ nuomojosi tuos pastatus iš UAB „A.“ ir mokėjo nuomos mokestį UAB „A.“. Apeliantas paaiškina, kad šiais savo veiksmais jis siekė, gavęs pinigus už pastatus, greičiau atsiskaityti su kreditoriais ir laikinai nuomotis dalį teritorijos. Nuteistasis teigia manęs, kad toks sprendimas bus naudingesnis įmonei, nes reikės mažiau sumokėti mokesčių.Dėl 2009-04-03 kasos išlaidų orderio Nr. 30, 2000 litų sumai, nuteistasis teigia parodęs pirmosios instancijos teismui, kad už šiuos pinigus buvo pirktas automobilis, tačiau jis negali prisiminti, kam buvo sumokėti pinigai, taip pat negali prisiminti, ar jis pats šiuos pinigus paėmė iš kasos.

Apeliantas cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimus, kad, siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis bausmėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).

Nuteistasis nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ pasisakė, kad nepritaria praktikai, kai veikos dirbtinai kriminalizuojamos, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar yra pakankamai duomenų iÅ¡vadai apie turto pasisavinimÄ , neįvertinant kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumo, atkuriant pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2012, 2K-294/2013).Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jo parodymus, jog pinigus, gautus pagal kasos iÅ¡laidų orderius, jis panaudojo bendrovės reikmėms, tačiau dėl savo neiÅ¡manymo ir nerÅ«pestingumo neužtikrino tikslaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, pasitikėdamas savo žmonos I.

L. atliekamu darbu. Nuteistasis teigia, kad dėl praėjusio nemažo laiko tarpo jis negalėjo tiksliai prisiminti ir nurodyti, kur konkrečiai panaudojo pagal kasos iÅ¡laidų orderius paimtas kaltinime nurodytas pinigų sumas, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, jog tikslo pasisavinti bendrovės lėšas jis neturėjo ir jų nepasisavino, o tai patvirtina duomenys apie tai, jog mažėjo bendrovės įsiskolinimai tiekėjams. Aplinkybė, prieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, yra ne prielaida, o faktas, kurio realumÄ galima patikrinti, nes buhalterinėje apskaitoje kiekvienÄ mėnesį nurodomas bendrovės įsiskolinimų dydis.

Taip pat, nuteistojo teigimu, tuo galima įsitikinti, pažiÅ«rėjus į įmonės balansus, kurie buvo daromi kiekvienÄ mėnesį. IÅ¡ jų matyti ne tik įmonės apyvarta konkretų mėnesį, bet ir įsiskolinimų svyravimai, automobilių įsigijimai, likučiai ir kita informacija. Apeliantas nurodo, kad ta aplinkybė, jog jis pirmosios instancijos teisme savo parodymų negalėjo patvirtinti konkrečiais bylos duomenimis, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog jis pasisavino bendrovės lėšas, nes jo parodymus buvo galima patikrinti, pateikus atitinkamÄ užduotį specialistui (specialistams).Apeliaciniame skunde teigiama, kad aplinkybę, jog piniginės lėšos nebuvo pasisavintos, o tik netinkamai arba netiksliai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, patvirtina kaltinimo dalis, kurioje G.

L. buvo kaltinamas, jog pagal 2008-11-17 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 197 pasisavino 107 176 litus ir 26 centus. Nuteitasis paaiÅ¡kina, kad nustatyta, jog tokios sumos jis negalėjo paimti iÅ¡ kasos, nes pagal UAB „T.“ kasos knygoje esančius įraÅ¡us jam galėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta ne daugiau kaip 100 000 litų. Apeliantas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas tiki kasos knyga, pagal kuriÄ jam galėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta ne daugiau kaip 100 000 litų, ir nurodo, kad „likusi dalis dėl 7176 litų ir 26 centų pagal šį kasos iÅ¡laidų orderį (2008-11-17 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 197) paÅ¡alintina iÅ¡ kaltinimo, nes Å¡ios sumos pasisavinimas nepatvirtintas patikimais įrodymais“ (nuosprendžio 8 lapas).

Tačiau nuteistasis atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies, (nuosprendžio 1 lapas), jis pirmosios instancijos teismo vis dėl to buvo nuteistas už 107 176 litų ir 26 centų piniginių lėšų pasisavinimÄ .Apeliantas pažymi, kad tas pats pasakytina ir dėl kitos kaltinimo dalies dėl 2009-03-13 kasos iÅ¡laidų orderio Nr.

20. Nuteistasis nurodo, kad specialistų iÅ¡vadose nustatyta, jog jis negalėjo paimti iÅ¡ bendrovės minėtame kasos iÅ¡laidų orderyje nurodytos 175 429 litų ir 69 centų sumos, nes pagal kasos dokumentus kasoje buvo tik 16 259 litai ir 47 centai. Apeliantas dar kartÄ teigia, kad Å¡i aplinkybė patvirtina, jog pagrindinis jo darbo bendrovėje trÅ«kumas ir buvo teisingos ir tikslios buhalterinės apskaitos tvarkymo neužtikrinimas, o ne siekis neteisėtai praturtėti. Apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta faktinė aplinkybė, kad G.

L. pasisavino 16 259 litus ir 47 centus prieÅ¡tarauja teismo motyvams, kur nurodyta, kad iÅ¡ Å¡ios sumos yra pateisintas 429 litų ir 69 centų panaudojimas, o likusi 15 829 litų ir 78 centų suma nepateisinta, tai yra byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog 15 829 litų ir 78 centų suma panaudota įmonės reikmėms. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis vis dėl to nuteistas už kaltinime nurodytos pinigų sumos - 16 259 litų ir 47 centų pasisavinimÄ . Apeliantas nurodo, kad pagrindinis teismo nurodytas kaltės dėl 2000 litų pasisavinimo motyvas - įrodymų apie Å¡ių lėšų panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms nebuvimas.

Tačiau nuteistasis atkreipia dėmesį, kad byloje nepateikti ir įrodymai, jog jis pasisavino Å¡iuos pinigus, ir nepaneigti jo teiginiai, jog Å¡iuos pinigus panaudojo automobilio pirkimui.Apeliaciniame skunde teigiama, kad aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo visiÅ¡kai įsitikinęs G. L. kaltumu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, parodo ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytos skirtingos tariamai G. L. pasisavintos piniginių lėšų sumos.

Nuteistasis paaiÅ¡kina, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytos trys nusikalstamos veikos, kurių metu jis pasisavino didelės vertės UAB „T.“ turtÄ - 118 829 litus ir 78 centus. Tačiau nurodant atskiras veikas, kurias padarydamas jis pasisavino minėtÄ piniginių lėšų sumÄ , nurodyta bendra suma virÅ¡ija 118 829 litų ir 78 centų sumÄ ir lygi 125 435 litams ir 73 centams (107 176 litai ir 26 centai + 16 259 litai ir 47 centai + 2000 litų). Apeliantas nepraÅ¡o pasunkinti jo teisinės padėties, tačiau tuo jis nori atkreipti dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje yra prieÅ¡taravimų, ir tai neduoda pagrindo pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Nuteistasis nurodo, kad, esant abejonėms dėl priimto nuosprendžio pagrįstumo, įvertinus ir kitus apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, yra pakankamas pagrindas nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ - iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , nes teisės teorijoje ir teismų praktikoje nėra nustatyta, kad vieni įrodymai (Å¡iuo atveju - specialistų iÅ¡vados) turi didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę nei kiti ar jų pakankamumas kaltei pagrįsti skirtingiems asmenims yra nevienodas.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos duomenis, nesivadovavo Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir teismine praktika, tai yra savo iÅ¡vadas dėl pareikÅ¡tų kaltinimų grindė pavieniais abejotinais įrodymais, nevertino įrodymų visumos ir nesirėmė nuostata, kad apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai yra įrodytas teisėtai surinktų pakankamų įrodymų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006, 2K-P-221/2008 ir kitos).

Apeliantas sutinka, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tačiau jis taip pat nurodo, kad teismo vidinis įsitikinimas apie asmens kaltumÄ turi turėti objektyvų pagrindÄ ir negali bÅ«ti tapatinamas su vidine nuojauta, intuicija, laisve vertinti įrodymus pagal savo asmeniÅ¡kus norus. Nė viena įrodymų rÅ«Å¡is neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitas ir visi įrodymai, turi bÅ«ti įvertinami bendra tvarka, tai yra visiems įrodymams turi bÅ«ti taikomi vienodi vertinimo kriterijai. Vidinis įsitikinimas negali bÅ«ti formuojamas ignoruojant procesines taisykles, kurių pagrindinė yra užtikrinimas, kad sprendimÄ baudžiamojoje byloje nulemtų tik neabejotinai patikima teisėtais bÅ«dais gauta informacija ir jokie teismui pateikiami duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimÄ .Nuteistasis teigia jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl Å¡ioje nuosprendžio dalyje turi bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis bei naujas sprendimas dėl civilinio ieÅ¡kinio.Apeliantas teigia, kad vienu iÅ¡ svarbiausių jo kaltės įrodymų Å¡ioje byloje laikomos specialistų iÅ¡vados.

Tačiau, pirmosios instancijos teismas specialistų iÅ¡vadų teiginius įraÅ¡ydamas į apkaltinamÄ jį nuosprendį, nenurodė, kurie iÅ¡ jų patvirtina jo tyčiÄ , padarius turto pasisavinimÄ , nes pats grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo faktas nepatvirtina, kad buvo padarytas turto pasisavinimas. Specialisto iÅ¡vadoje esantys duomenys turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai, tai yra turi bÅ«ti patikrinama, kokiais duomenimis remiantis gauta specialisto iÅ¡vada.

Vertinant specialisto iÅ¡vadÄ , turi bÅ«ti patikrintas ir įvertintas ne tik jos sÄ sajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, tai yra specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡samumas, pakankamumas ir kokybiÅ¡kumas; specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡tyrimo visapusiÅ¡kumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d.

Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga).Apeliantas pažymi, kad pagrindinis teiginys, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ji kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, yra tai, kad specialistų iÅ¡vadose nustatyta, jog paimtų piniginių lėšų panaudojimas buhalterinės apskaitos dokumentais nėra pateisintas ir byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog Å¡ios lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms.

Tačiau nuteistasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kur jis panaudojo tariamai pasisavintas pinigines lėšas. Teismas nustatė, kad UAB „T.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Apeliantas neneigia, kad tvarkant buhalterinės apskaitos dokumentus, padarė klaidų, todėl Å¡i aplinkybė, jo teigimu, gali paaiÅ¡kinti, kodėl nėra piniginių lėšų panaudojimÄ pateisinančių dokumentų, nors taip pat nurodo, kad tai galėjo lemti ir kitos priežastys, tai yra ne netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad specialistės, kurių iÅ¡vadomis pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės grindžia G.

L. pareikštus kaltinimus, nurodė, kad šis negalėjo pasisavinti tų piniginių lėšų, kurios nurodytos pareikštame kaltinime ir teismo priimtame nuosprendyje minimuose kasos išlaidų orderiuose, nes tokių grynųjų pinigų buvimas bendrovės kasoje yra neabejotinai paneigtas. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad šių įrodymų (specialisčių parodymų) pirmosios instancijos teismas nevertino, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, reikalaujančias nuosprendyje išdėstyti ne tik įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Apeliantas nesutinka ir su liudytojos I. L. parodymų, kurie buvo tik pacituoti skundžiamame nuosprendyje, nevertinimu. Nuteistojo teigimu, Å¡i liudytoja tvarkė ir geriausiai žinojo apie UAB „T.“ buhalterinę apskaitÄ . Ji parodė, kad visus gautus pagal kasos iÅ¡laidų orderius pinigus jis (G. L.) panaudojo įmonės reikmėms, tai yra sumokėjo juos kreditoriams, iÅ¡ kurių UAB „T.“ pirko automobilius ir gabeno juos į LietuvÄ .Apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas dėl jo apkaltinamÄ jį nuosprendį, neįsigilino į sandorių, perkant ir parduodant automobilius, tokių sandorių sudarymo specifikÄ , tarpusavio atsiskaitymų tvarkÄ , todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.

Nuteistasis paaiÅ¡kina, kad automobilių gabenimo ir jų pardavimo verslu jis užsiima maždaug nuo 2002 metų. Per tÄ laikÄ , įgijo partnerių Italijoje ir PrancÅ«zijoje pasitikėjimÄ , nes su jais buvo sÄ Å¾iningas ir visada atsiskaitydavo. Su daugeliu partnerių užmezgė glaudžius ryÅ¡ius, draugavo, vieni pas kitus svečiavosi. Bendradarbiavimo specifika su minėtais užsienio Å¡alių partneriais buvo ta, kad jie neiÅ¡duodavo dokumentų, patvirtinančių, jog su jais atsiskaityta už nupirktus iÅ¡ jų automobilius, apie sumokėtÄ avansÄ ar galutį atsiskaitymÄ .

Visa tai jie pasižymėdavo savo vedamuose užraÅ¡uose. O UAB „T.“ visus piniginių lėšų judėjimus fiksavo pildomuose bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo bendrovė anksčiau jokių priekaiÅ¡tų neturėjo, nors ne kartÄ buvo tikrinta. Buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkydavo ir apskaitÄ vedė jo (G. L.) žmona I. L., kuri buvo priimta dirbti UAB „T.“ buhaltere nuo įmonės įkÅ«rimo ir dirbo iki 2008 metų vidurio, o po to, ji padėdavo pačiam G.

L. vesti buhalterinę apskaitÄ . Å ias aplinkybes liudytoja I. L. patvirtino teisiamajame posėdyje, tačiau Å¡ie jos parodymai skundžiamame nuosprendyje nebuvo vertinami.Nuteistasis nurodo, kad tyrimÄ atlikusi specialistė, kurios iÅ¡vadomis teismas rėmėsi, neįsigilino į automobilių gabenimÄ ir jų pardavimo specifikÄ . Specialistės iÅ¡vadose nebuvo paminėta, kad įsigyjant automobilį Italijoje, PrancÅ«zijoje ar kitose Europos Å¡alyse, jokie kvitai, kasos čekiai, pinigų priėmimo - perdavimo kvitai, kasos pajamų orderiai neiÅ¡duodami, kaip tai yra daroma Lietuvoje.

Todėl apeliantas nurodo negalintis pridėti kaip įrodymo tokio pobÅ«džio dokumentų, patvirtinančių, kad automobilių pardavėjai gavo pinigus. Nuteistasis pažymi, kad įsigyjant automobilius, yra iÅ¡raÅ¡oma tik sÄ skaita - faktÅ«ra, kur matosi automobilio duomenys ir automobilio vertė. Todėl specialistė negali taikyti Lietuvoje galiojančių įstatymų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (praÅ¡yti pateikti pinigų sumokėjimÄ automobilių pardavėjams įrodančių dokumentų), taip pat ir teismas negali reikalauti pateikti dokumentų, įrodančių apie sumokėtas sumas.

Buhalterinę apskaitÄ tvarkė ir padėjo jam tvarkyti I. L., kuri turi buhalterinį iÅ¡silavinimÄ , ji gali patvirtinti, kad buhalterinės apskaitos vedimas automobilių prekyba užsiimančioje uždarojoje akcinėje bendrovėje skiriasi nuo buhalterinės apskaitos vedimo tokiu verslu užsiimančioje individualioje įmonėje ar biudžetinėje įstaigoje, be to, Å¡i liudytoja turi darbo patirties uždarojoje akcinėje bendrovėje ir individualioje įmonėje, o specialistė, kaip matėsi iÅ¡ jos užduodamų klausimų, tokios patirties neturi.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojai I. L. dar tebesigydant Rygos ligoninėje, specialistė skambindavo jai ir primygtinai kviesdavo į apklausÄ , nors jai buvo paskirtas gulima režimas. I. L. apklausa pas specialistę vyko Å¡iai dar galutinai nepasveikus, kas galėjo turėti įtakos netiksliems atsakymams į užduodamus klausimus.Apeliaciniame skunde, siekiant paaiÅ¡kinti, kaip buvo atsiskaitoma su automobilių pardavėjais, nurodoma, kad kai UAB „T.“ parsiveždavo nupirktus iÅ¡ užsienio automobilius, pinigai už juos iÅ¡ karto pardavėjams nebuvo sumokami, pirmiausiai buvo dengiami senesni įsiskolinimai už nupirktus automobilius.

Nuteistasis pažymi, kad iÅ¡ 2008-01-11 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 5 matyti, jog pinigai buvo panaudoti Å«kio iÅ¡laidoms ir atsiskaityti už automobilius, kurie buvo įvežti 2007-12-22; iÅ¡ 2008-01-31 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 21 matyti, kad pinigai iÅ¡mokėti už automobilius, kurie įvežti 2007-12-27; iÅ¡ 2008-03-14 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 56 matyti, kad pinigai iÅ¡mokėti už automobilius, įvežtus 2008-01-25 ir 2008-02-11 ir t. t. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2008-01-01 bendrovės įsiskolinimas buvo 252 054,59 Lt, o 2008-01-31 - 197 759,59 Lt, tokio dydžio įsiskolinimas iÅ¡liko ir 2008-02-01.Nuteistasis nurodo, kad bendrovės įsiskolinimai kiekvienÄ mėnesį svyravo, ir tai priklausė nuo to, kokio brangumo automobiliai buvo įsigyjami.

Apeliantas paaiškina, kad, pavyzdžiui, per 2008 metų vasario mėnesį bendrovės įsiskolinimas padidėjo 116 878 litais, nes per šį mėnesį bendrovė per tris kartus įsigijo automobilių už 136 730 litų ir 23 centus, už kai kuriuos iš šių automobilių buvo atsiskaityta tik 2008-03-28 (2008-03-28 kasos išlaidų orderis Nr. 68); 2008 metų kovo mėnesį bendrovės įsiskolinimas padidėjo 12 339 litais ir 84 centais, nes per šį mėnesį bendrovė įsigijo automobilių už 207 867 litus ir 38 centus; 2008 metų birželio mėnesio balanse matyti, kad nors įmonė įsigijo automobilių už 42 779 litus ir 28 centus, bet taip pat buvo padengtas įsiskolinimas 86 120 litų sumai; 2008 metų spalio mėnesį pradėjo mažėti bendrovės įsiskolinimas už automobilius ir 2008-10-01 įsiskolinimas tiekėjams sudarė 213 727 litus ir 59 centus, o 2008-10-31 įsiskolinimas sumažėjo 26 374 litais, tai yra iki 187 353 litų ir 59 centų.

Nuteistojo teigimu, tokio dydžio įsiskolinimas persikėlė į 2008-11-01, o 2008-11-31 liko tik 31 205 litai, kas rodo, kad per 2008 metų lapkričio mėnesį bendrovė 156 148 litais sumažino įsiskolinimÄ tiekėjams. Apeliantas nurodo, kad iÅ¡ jo turimų dokumentų kopijų matyti, kad dalis įsiskolinimo - 13 333 litai - buvo padengta pagal 2008-10-15 avansinę apyskaitÄ Nr. 167; 42 815 litų - pagal 2008-10-17 avansinę apyskaitÄ Nr. 171, o likusi dalis - 100 000 litų padengta pagal avansinę apyskaitÄ , kurios nepavyko surasti.

Nuteistasis pažymi, kad bendrovės įsiskolinimas sumažėjo 156 148 litais (187 353 litai ir 59 centai - 156 148 litai = 31 205 litai ir 59 centai). Taigi, turimi dokumentai įrodo, kad 2008-12-01 bendrovės įsiskolinimas yra tas pats - 31 205 litai ir 59 centai, o 2012-12-31 įsiskolinimÄ bendrovė likvidavo. Apelianto teigimu, kad iÅ¡ kasos buvo iÅ¡mokėti 100 000 litų patvirtina 2008-11-17 kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 197, taip pat ir 2008 m. lapkričio mėnesio balanse matyti, kad įmonės įsiskolinimas sumažėjo Å¡iai sumai, tik nematyti už kokių automobilių įsigijimÄ buvo grÄ Å¾inta skola.

Nuteistasis nurodo, kad specialistė, nurodanti, kad jis pasisavino 100 000 litų, negali atsakyti, kokiu bÅ«du sumažėjo įmonės įsiskolinimas bÅ«tent Å¡iai sumai.Apeliaciniame skunde teigiama, kad Å¡ie duomenys yra perteikti iÅ¡ liudytojos I. L. sudarytų 2008 metų bendrovės balansų, todėl, siekiant patikrinti Å¡ių duomenų teisingumÄ , reikalinga atlikti įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro vyresniosios tyrėjos R.

Å . iÅ¡reikalauti 2008 metų sÄ skaitų knygas (jai Å¡iuos dokumentus perdavė BUAB „T.“ administratorius A. Č.). Nuteistojo teigimu, minėtose 2008 metų sÄ skaitų knygose esantys duomenys patvirtins jo ir liudytojos I. L. parodymų teisingumÄ ir kartu gali atsakyti į klausimÄ , kad nors avansinė apyskaita dėl 100 000 litų panaudojimo ir neiÅ¡saugota, tačiau kiti duomenys parodo, jog Å¡i pinigų suma nebuvo pasisavinta, ji buvo panaudota bendrovės naudai, sumažinant jos įsiskolinimÄ už pateiktus bendrovei automobilius.

Apeliantas nurodo, kad jeigu jis būtų pasisavinęs 100 000 litų, tai bendrovės įsiskolinimas tiekėjams nebūtų sumažėjęs šia suma. Avansinė apyskaita dėl 100 000 litų panaudojimo galėjo būti nepateikta tyrėjams, nes yra prarasta ne dėl jo kaltės - perduodant UAB „T.“, buhalterinės apskaitos bei kitus dokumentus pagal Panevėžio apygardos teismo 2009-09-14 nutartį administratoriui A. Č., šie dokumentai nebuvo detaliai apžiūrėti, surašyti, sunumeruoti, kas matyti iš 2009-10-08 dokumentų bylų perdavimo priėmimo akto Nr. 2.Esant šioms aplinkybėms, apeliantas teigia manantis, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, yra nepagrįstos, todėl nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas - išteisinamasis nuosprendis.

Nesant įrodymų apie tai, kad jis (G. L.) pasisavino svetimÄ UAB „T.“ priklausantį didelės vertės turtÄ ir padarė 118 829 litų turtinę žalÄ , UAB „T.“ civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su G. L. nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis nurodo, kad jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neprisipažino tyčia apgaulingai tvarkęs UAB „T.“ buhalterinę apskaitÄ , tačiau klaidų ir Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, netiksliai tvarkant buhalterinę apskaitÄ , padarė dėl savo nepatyrimo bei reikiamos kvalifikacijos neturėjimo, nesuvokdamas buhalterinės apskaitos tvarkymo darbo specifikos.

Dėl nepatyrimo jis teigia neužtikrinęs, kad į buhalterinės apskaitos dokumentus daromi įraÅ¡ai bÅ«tų tikslÅ«s.Apeliantas neneigia, kad į dalį kaltinime minimų ir jo pildytų dokumentų jis galėjo suvesti netikslius duomenis, tačiau nurodo, kad tai padarė ne tyčia, ne sÄ moningai, jo klaidos negali bÅ«ti siejamos su ketinimu pasisavinti svetimÄ turtÄ , nes nusikalstama veika galimai padaryta dėl nerÅ«pestingumo ir neiÅ¡manymo, todėl turėtų bÅ«ti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis pažymi ir tai, kad baudžiamajai atsakomybei kilti pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį ir pagal 222 straipsnio 1 dalį yra būtini padariniai - negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ 28 punkte nurodoma, kad šių nusikalstamų veikų padariniai yra alternatyvūs, todėl teismų procesiniuose dokumentuose (nuosprendžiuose ar baudžiamuosiuose įsakymuose) turi būti nurodomi įstatyme išvardyti padariniai.

Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyti padariniai, kurių Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija nenumato - negalėjimas iš dalies nustatyti UAB „T.“ trumpalaikio turto dydžio (grynųjų pinigų kasoje) už 2008-2009 metus. Nuteistasis teigia, kad jis nebuvo nuteistas už tai, kad paslėpė, sunaikino ar sugadino buhalterinės apskaitos dokumentus.Esant šioms aplinkybėms, apeliaciniame skunde daroma išvada, kad G. L. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau nuteistasis nurodo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad netinkamas UAB „T.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas sukėlė neigiamus baudžiamojo įstatymo numatytus padarinius, Å¡i nuosprendžio dalis turėtų bÅ«ti pakeista dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, ir nusikalstama veika turėtų bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalies į 223 straipsnio 1 dalį. Už šį nusikaltimÄ , nuteistojo teigimu, jam turėtų bÅ«ti paskirta ir žymiai Å¡velnesnė bausmė – mažesnio dydžio bauda.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, jeigu G.

L. nebus iÅ¡teisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, už šį nusikaltimÄ jam taip pat turėtų bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė.Nuteistasis teigia, kad skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad jis teisiamas pirmÄ kartÄ , turi tvirtus socialinius ryÅ¡ius, Å¡eimÄ , dirba, turi problemų dėl sveikatos bÅ«klės. Griežtos bausmės paskyrimas prieÅ¡tarautų teisingumo principui, nes tiek jis, tiek jo sutuoktinė bei dukra turi rimtų sveikatos problemų (tai patvirtina Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti dokumentai).

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad dėl ilgai trunkančio baudžiamojo proceso, jis patyrė ir Å¡iuo metu patiria didelius iÅ¡gyvenimus, įtampÄ , nerimÄ , 2013 m. vasario mėnesį buvo paguldytas į ligoninę dėl Å¡irdies veiklos sutrikimo (infarkto), buvo gydomas stacionariai ir ambulatoriÅ¡kai, iki Å¡iol vartoja paskirtus vaistus, kiekvienÄ savaitę lankosi pas Å¡eimos gydytojÄ dėl vaistų taikymo, nuolat darosi tyrimus, jam jau 4 mėnesius yra iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, bus nustatomas ir jo darbingumo lygis.

Apeliantas nurodo, kad jo žmona I. L. 2010 metais patyrė sunkiÄ traumÄ , dėl kurios jai nustatytas 50 procentų darbingumas; dėl jo žmonos ligos susirgo ir dukra, gimusi 1996-04-17 - ji buvo gydoma stacionariai, jai taikytas sanatorinis gydymas, be to, jai reikalingas nuolatinis stebėjimas bei reguliarus sanatorinis gydymas, psichologo konsultacijos. Nuteistasis pažymi, kad dėl ypač pablogėjusios sveikatos bÅ«klės (adaptacinių sutrikimų), kuriÄ nulėmė didelė įtampa namuose, nerimas dėl tėvų sveikatos, nežinomybė dėl ateities, dukra Panevėžio miesto Nemuno poliklinikos komisijos buvo atleista nuo egzaminų laikymo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad jeigu G. L. bÅ«tų paskirta jo laisvę apribojanti bausmė ar su laisvės apribojimu nesusijusi, tačiau griežta materialinio pobÅ«džio bausmė, tai atsilieptų besimokančios, nuo G. L. ir jo žmonos visiÅ¡kai materialiai priklausančios, nepilnametės dukters sveikatai ir jos visaverčiam vystymuisi.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroras prašė šį apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo G.

L. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia proceso dalyvių paduoti apeliaciniai skundai. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas G. L. nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį ir pagal 222 straipsnio 1 dalį, taip pat nesutinka dėl priteisto civilinio ieÅ¡kinio ir dėl paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais.

Ä®vertinęs įrodymus pagal įstatymÄ ir vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iÅ¡skyrus aplinkybes dėl pasisavinto turto vertės ir dėl priteisto civilinio ieÅ¡kinio dydžio. Pasikeitus baudžiamajam įstatymui nuteistajam taikytinas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis, todėl dėl minėtų aplinkybių skundžiamas nuosprendis bus keičiamas. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nenustatė ir aplinkybių, kurios rodytų pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Vien ta aplinkybė, kad teismas, byloje surinktus įrodymus vertina kitaip nei juos suvokia nuteistasis, nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Dėl G. L. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį Apelianto teigimu, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, tai yra G. L., kaltinimuose nurodytas pinigų sumas, ne pasisavino, o panaudojo UAB „T.“ reikmėms – apmokėjo įmonės skolas už įsigytus automobilius.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog G.

L. bÅ«damas UAB „T.“ direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu bÅ«damas materialiai atsakingu už jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį UAB „T.“ turtÄ , pasisavino jo žinioje buvusį svetimÄ , tai yra UAB „T.“ priklausantį, didelės vertės turtÄ . Nors pirmosios instancijos teismas netiksliai nustatė pasisavinto turto dydį, tai nesutrukdė apygardos teismui tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamus veiksmus ir vien Å¡i aplinkybė nėra pagrindas jį iÅ¡teisinti.Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį atsako tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai.

Nuteistasis G. L. teisme paaiškino, kad nuo įmonės įsteigimo pradžios, jis buvo įmonės direktoriumi, o po to, kai įmonėje nebedirbo buhalterė, taip pat pats tvarkė visus įmonės buhalterinius dokumentus ir įmonės piniginius reikalus. Iš Juridinių asmenų registro pažymos matyti, jog laikotarpiu nuo 2003 m. vasario 12 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. įmonės UAB „T.“ direktoriumi buvo G. L. (t. 1, b. l. 48-50). Liudytoja I. L. negalėjo tiksliai prisiminti iki kada įmonėje UAB „T.“ dirbo buhaltere, tačiau teigė, kad iki 2008 metų vasaros (t. 6, b. l. 116).

IÅ¡ Sodros pažymos apie įmonėje UAB „T.“ dirbančius asmenis nustatyta, jog I. L. įmonėje UAB „T.“ dirbo nuo 2003 m. vasario 17 d. iki 2008 m. lapkričio 7 d. (t. 1, b. l. 73-74). Taigi nuteistojo G. L. ir liudytojos I. L. parodymai bei raÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad nuteistasis nuosprendyje nurodytu laikotarpiu buvo UAB „T.“ direktoriumi bei tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ . Dėl Å¡ių užimamų pareigų bendrovės turtas buvo nuteistojo žinioje.

Taigi, dėl užimamų pareigų, G. L. atitiko specialius nusikalstamos veikos (turto pasisavinimo) subjekto požymius. Apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti ir subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyviajai turto pasisavinimo pusei bÅ«dinga tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Nuteistasis G. L. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme neneigė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu bÅ«damas UAB „T.“ direktoriumi, pasirašė kaltinimuose nurodytus kasos iÅ¡laidų orderius, kaip įmonės vadovas, buhalteris, kasininkas, taip pat dviejuose kasos iÅ¡laidų orderiuose pasirašė ir kaip pinigų gavėjas (t. 3, b. l. 147, 160, 162) bei juos įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitÄ .

Taip pat nuteistasis neneigė, jog kaltinimuose nurodytas pinigų sumas, kurios buvo patikslintos specialistų iÅ¡vadomis, jis gavo iÅ¡ įmonės kasos. Tačiau nuteistasis G. L. teigė, kad pinigus panaudojo įmonės reikmėms, tai yra padengė įmonės skolas už įmonės įsigytus automobilius, bet kadangi įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, negali pateikti tai patvirtinančių dokumentų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – Lietuvos Respublikos CK) 2.87 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios juridinių asmenų valdymo organų narių pareigas, įtvirtina bendrovės vadovo pareigÄ sÄ Å¾iningai ir protingai veikti įmonės interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais ir nepainioti jos turto su savo asmeniniu turtu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sÄ Å¾iningas ir protingas pareigų atlikimas lemia ir tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ Ä¯monėje bei norminių aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymÄ , laikymÄ si. Taigi tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas iÅ¡ bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus neaiÅ¡kiems tikslams ir, nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių, nepateikia iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų, tokie pastarųjų veiksmai vertinami kaip patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymas arba pasisavinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-427/2000, Nr. 2K-440/2005, Nr. 2K-213/2006, Nr. 2K- 47/2007, Nr. 2K-108/2008).

Neabejotina, kad G. L., bÅ«damas bendrovės vadovu, ilgai dirbdamas versle, žinojo, jog iÅ¡ jo vadovaujamos įmonės gautos lėšos yra jam patikėtos (tai yra jo žinioje) ir, kad jis yra atsakingas už gautų lėšų panaudojimÄ bendrovės reikmėms. Taip pat žinojo apie savo pareigÄ pateikti įrodymus ar nurodyti konkrečius duomenis, kurie galėtų patvirtinti lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms faktÄ , tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo nurodytas aplinkybes dėl įmonės skolų apmokėjimo, o pagal formuojamÄ teismų praktikÄ bÅ«tent įmonės vadovas turi pateikti duomenis, patvirtinančius lėšų panaudojimÄ .

Å iuo atveju bÅ«tent G. L. turėjo pateikti duomenis, kurie patvirtintų, kad jam patikėtos lėšos buvo panaudotos UAB „T.“ reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012). IÅ¡ byloje iÅ¡tirtų įrodymų apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog G. L., jo žinioje esančias įmonės lėšas paversdamas savo turtu (byloje nėra pateikta duomenų patvirtinančių pinigų panaudojimo įmonės naudai), veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo apie pareigÄ dokumentais pagrįsti iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos gautų lėšų panaudojimÄ , tačiau to nepadarė.

Tai iÅ¡ esmės patvirtina, jog jo žinioje buvę įmonės pinigai buvo pasisavinti. Tai, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kur nuteistasis panaudojo pasisavintas įmonės pinigines lėšas, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo nuteistojo padarytoje veikoje, kadangi nenustačius nuteistojo sumanymo disponuoti iÅ¡ įmonės paimtomis lėšomis jos naudai, neturi reikÅ¡mės, kokiais kitais tikslais, tokios piniginės lėšos buvo naudojamos. Apeliaciniame skunde taip pat teisingai pažymima, kad svetimo turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, kuriai bÅ«tina turtinės žalos padarymo sÄ lyga.

Kaip matyti iÅ¡ Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų biuro 2010 m. birželio 7 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 50-5-IS1-818, atlikus UAB „T.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , nustatyta, kad 2009 m. kovo 13 d. kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 20 nurodyta, jog G. L. iÅ¡duoti 175 429,69 Lt Å«kio iÅ¡laidoms, tačiau nepateikta dokumentų patvirtinančių, jog minėti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms. Tyrimui yra pateikti tik 429,69 Lt panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms pateisinantys dokumentai.

Dėl kasos iÅ¡laidų orderyje nurodytos likusios 175 000 Lt pinigų sumos panaudojimo, byloje nepateikta dokumentų patvirtinančių, jog minėta pinigų suma buvo panaudota įmonės reikmėms. Å ios pagal kasos iÅ¡laidų orderį iÅ¡duotos pinigų sumos panaudojimas 2009 m. rugpjūčio 25 d. apskaitos registre nurodytas, kaip vagystės žalos dengimas. Dokumentai patvirtinantys vagystės faktÄ tyrimui nepateikti. Be to, nustatyta, kad UAB „T.“ neturėjo galimybių 2009 m. kovo 13 d. pagal kasos iÅ¡laidų orderį iÅ¡duoti G.

L. 175 429,69 Lt, kadangi įmonės kasoje 2013 m. kovo 13 d. pradžioje grynųjų pinigų likutis buvo tik 16 259,47 Lt. Taip pat nustatyta, kad tyrimui nepateikta dokumentų patvirtinančių, jog pagal 2008 m. lapkričio 17 d. kasos išlaidų orderį Nr. 197, G. L. išduota pinigų suma (orderyje nurodyta 110 000 Lt, bet kasos knygoje apskaitytas išdavimas tik 100 000 Lt), buvo panaudota įmonės reikmėms. Kasos išlaidų orderyje nurodyta avansinė apyskaita Nr. 80, tyrimui nebuvo pateikta (t. 3, b. l. 24-31).

IÅ¡ Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų biuro 2011 m. birželio 30 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 50-5-IS1-635 dėl UAB „T.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo matyti, jog atlikus UAB „T.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , nustatyta, kad dėl to, jog UAB „T.“ nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo iÅ¡ dalies negalima nustatyti bendrovės trumpalaikio turto (grynųjų pinigų kasoje).

Taip pat nustatyta, jog pagal 2009 m. balandžio 3 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 30 G. L. iÅ¡duoti 2000 Lt automobilių pirkimui, tačiau nepateikta dokumentų patvirtinančių, jog minėta pinigų suma buvo panaudota įmonės reikmėms (t. 3, b. l. 112-123). Nurodytose specialistų iÅ¡vadose aiÅ¡kiai nustatyta tiksli pinigų suma dėl kurios panaudojimo, nebuvo pateikti pinigų iÅ¡leidimÄ Ä¯monės naudai pateisinantys dokumentai, tai yra aiÅ¡kiai nustatyta G. L. veiksmais UAB „T.“ padaryta turtinė žala.

Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog baudžiamojoje byloje G. L. iš UAB „T.“ buvo pareikšti turtiniai reikalavimai (t. 1, b.l. 68), kas taip pat patvirtina, jog G. L. veiksmais UAB „T.“ buvo padaryta turtinė žala.Apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, jog visos kaltinimuose nurodytos pinigų sumos buvo panaudotos įmonės skoloms padengti. Nuteistasis paaiškino, jog tai patvirtina byloje pateiktas įmonės apskaitos registras, iš kurio matyti, jog įmonės skola mažėjo. Taip pat, pasak nuteistojo, tai patvirtina byloje pateikti CMR išrašai, iš kurių matyti, jog iš Italijos ir Prancūzijos buvo atgabenti automobiliai už kuriuos buvo atsiskaityta pinigais, kurie G.

L. buvo išduoti pagal kaltinimuose nurodytus kasos išlaidų orderius. Teisėjų kolegija tokį apelianto teiginį pripažįsta nepagrįstu, kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta tai patvirtinančių įrodymų. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė O. B. paaiškino, jog patikrinus įmonės dokumentus nepasitvirtino, kad kasos išlaidų orderiuose nurodytos pinigų sumos buvo panaudotos įmonės skoloms padengti. Kaip paaiškino specialistė, ji negali teigti, kad 2008 m. lapkričio mėnesį įmonės skola sumažėjo, nes įmonėje nebuvo skolos registro.

O pagal apskaitos registrÄ negalima teigti, kad skola sumažėjo, nes pagal apskaitos taisykles ir pagal kasos taisykles, prie kasos iÅ¡laidų orderio turi bÅ«ti pridėti dokumentai, kurie pagrįstų pinigų panaudojimÄ , o tokie dokumentai tyrimui nebuvo pateikti. Taip pat specialistė paaiÅ¡kino, jog CMR yra krovinio pervežimo dokumentas ir pagal juos negalima nustatyti kokios pinigų sumos, kam ir kada buvo mokamos. Ar įmonė buvo atsiskaičiusi už įvežamus automobilius nustatyti negalima, nes nėra dokumentų, kurie patvirtintų, kad už juos buvo sumokėta (t. 6, b. l. 108-109, t. 7, b .l. 96-98).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino liudytojos I. L. parodymų, kuriuose ji teigė, jog visus pagal kasos iÅ¡laidų orderius gautus pinigus G. L. panaudojo įmonės reikmėms, tai yra sumokėjo juos kreditoriams, iÅ¡ kurių UAB „T.“ pirko automobilius ir gabeno juos į LietuvÄ , kadangi kaip aukščiau buvo nustatyta, kaltinimuose nurodytu laikotarpiu, tai yra tuo laikotarpiu, kai G. L. iÅ¡ įmonės kasos buvo iÅ¡mokėta bendra 117 829,78 Lt pinigų suma, I. L. UAB „T.“ jau nedirbo ir visus įmonės buhalterinius dokumentus ir įmonės pinigus tvarkė pats įmonės direktorius G.

L..Apeliacinės instancijos teisme, atliekant įrodymų tyrimÄ , nuteistojo G. L. gynėja pateikė papildomus dokumentus, kurie, jos teigimu, pateisino iÅ¡ UAB „T.“ gautų 100 000 Lt grynųjų pinigų panaudojimÄ Ä¯monės UAB „T.“ reikmėms (t. 7, b. l. 77). G. L. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme teigė, jog iÅ¡ įmonės paimtus 100 000 Lt jis panaudojo įmonės UAB „T.“ skoloms padengti, tai yra jis minėtus pinigus sumokėjo už Italijoje iÅ¡ G. M. įsigytus automobilius.

Jo teigimu, iÅ¡ minėto asmens jis pirko daug automobilių, už kuriuos atsiskaitydavo ir grynaisiais pinigais. 29 000 eurų jis pats asmeniÅ¡kai nuvežė į ItalijÄ ir juos atidavė G. M.. Vežamų pinigų nedeklaravo, nors žinojo, kad tai privalo padaryti (t. 7, b. l. 87-88). Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimÄ pagal teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ kaip liudytojas 2014 m. spalio 7 d. kompetentingo Italijos Respublikos pareigÅ«no apklaustas Italijos Respublikos pilietis G. M. nepatvirtino nuteistojo aukščiau nurodytų aplinkybių.

Liudytojas teigė, jog pažįsta G. L. ir žino įmonę UAB „T.“. G. L. automobilius pirkdavo ne iÅ¡ jo, jis buvo tik tarpininkas, tai yra jis padėdavo G. L. Italijoje įsigyti automobilius ir Italijoje sutvarkydavo visus reikiamus dokumentus. G. L. už Italijoje įsigyjamus automobilius paprastai iÅ¡ karto sumokėdavo grynaisiais pinigais, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis už gana brangius automobilius atlikdavo apmokėjimus pavedimu. G. L. jam mokėdavo tik komisinius, tai yra po 100 eurų už kiekvienÄ parduotÄ automobilį, nepriklausomai nuo jo kainos.

Neprisimena, kad G. L. 2008 m. lapkričio mėnesį bÅ«tų jam perdavęs pinigus, kaip atsiskaitymÄ už parduotus automobilius. Neprisimena, kad G. L. jam bÅ«tų siuntęs pinigus skoloms apmokėti, be to, G. L. pardavėjams sumokėdavo iÅ¡ karto arba greitai su jais atsiskaitydavo pavedimu. Buvo tik taip, kad kai autovežis atvažiuodavo pasikrauti automobilių, vairuotojas jam perduodavo grynuosius pinigus apmokėjimui už automobilius (t. 7, b.l. 124-148, 160-168). Kaip matyti, liudytojas paaiÅ¡kino, jog grynaisiais pinigais už Italijoje įsigytus automobilius, vėliausiai buvo atsiskaitoma vairuotojui į ItalijÄ atvažiavus sunkiasvoriu automobiliu parsivežti ten įsigytų automobilių.

Taigi, liudytojas G. M. nepatvirtino nuteistojo parodymų, kad už automobilius buvo atsiskaitoma ir po ilgo laiko. Taip pat nepatvirtino, kad nuteistasis 2008 m. lapkričio mėnesį liudytojui bÅ«tų perdavęs pinigus, kaip atsiskaitymÄ už automobilius. Nors apeliacinės instancijos teismui pateiktame raÅ¡te, kurį pasirašė G. M. ir nurodyta, kad G. L. 2008 m. lapkričio mėnesį jam atvežė 29 000 eurų už automobilius, atsižvelgiant į liudytojo G. M. parodymus duotus jį apklausiant pagal teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teisme pateiktas raÅ¡tas – faksograma, nepatvirtina nuteistojo nurodytų aplinkybių dėl jam iÅ¡ įmonės kasos iÅ¡duotų 100 000 Lt panaudojimo įmonės reikmėms, kadangi jame nurodytų duomenų nepatvirtino pats liudytojas G.

M.. Liudytojas parodymus davė prisiekęs sakyti tiesÄ ir nieko nenutylėti, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti tokiais aukščiau nurodytais liudytojo G. M. parodymais (t. 7, b.l. 129). Nuteistasis taip pat teigė, jog pildant 2008 m. lapkričio 17 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 197 nebuvo nurodyti avansinės apyskaitos Nr. 80 iÅ¡raÅ¡ymo metai, todėl kasos iÅ¡laidų orderyje nurodyta pinigų suma galėjo bÅ«ti iÅ¡duota pagal ankstesnių metų avansines apyskaitas Nr.

80. Tokie nuteistojo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo patikrintos 2006 m. ir 2007 m. avansinės apyskaitos Nr. 80 (t. 6, b.l. 27-28) iÅ¡ kurių matyti, jog pagal 2006 m. balandžio 21 d. avanso apyskaitÄ Nr. 80, iÅ¡davė G. L. Å«kio iÅ¡laidoms 2725,49 Lt, o pagal 2007 m. balandžio 7 d. avanso apyskaitÄ Nr. 80, iÅ¡davė G. L. 692,89 Lt. Taigi, minėtos avansinės apyskaitos taip pat nepatvirtina G. L. iÅ¡duotų 100 000 Lt panaudojimo įmonės reikmėms. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog avansinė apyskaita Nr. 80 galėjo bÅ«ti pamesta ne dėl G.

L. kaltės, o perduodant dokumentus bankroto administratoriui, nes perduodant dokumentus jie nebuvo suraÅ¡omi ir sunumeruojami. Toks apeliacinio skundo teiginys taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta ir 2008 m. avanso apyskaita Nr. 80 (7, b. l. 176), kuri taip pat nepatvirtina G. L. iÅ¡duotų 100 000 Lt panaudojimo įmonės reikmėms. Pagal minėtÄ avansinę apyskaitÄ G. L. transportavimo iÅ¡laidoms buvo iÅ¡duota 4168,04 Lt. Be to, nuteistajam ir jo gynėjai nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme buvo leista susipažinti su įmonės buhalteriniais dokumentais (t. 7, b. l. 171), tačiau susipažinę su įmonės buhalteriniais dokumentais teismui nepateikė jokių papildomų įrodymų patvirtinančių, jog G.

L. pagal kasos iÅ¡laidų orderius iÅ¡duoti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų pagrindžiančių 100 000 Lt panaudojimo UAB „T.“ reikmėms, apygardos teismas pagrįstai pripažino, jog G. L. jo žinioje buvusiÄ minėtÄ pinigų sumÄ pasisavino, tuo padarydamas UAB „T.“ 100 000 Lt turtinę žalÄ . Apygardos teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje pagrįstai nustatęs, jog G. L. negalėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 110 000 Lt suma, kadangi įmonės kasoje tuo metu buvo tik 107 176,26 Lt, taip pat pagrįstai nustatęs, kad pagal UAB „T.“ kasos knygÄ G.

L. buvo iÅ¡mokėta ne 110 000 Lt, o tik 100 000 Lt, nepagrįstai pripažino, kad G. L. pasisavino 107 176,26 Lt UAB „T.“ piniginių lėšų. Tokiu bÅ«du, skundžiamo nuosprendžio dalis turi bÅ«ti pakeista nurodant, jog G. L. pagal 2008 m. lapkričio 17 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 197 iÅ¡ UAB „T.“ pasisavino 100 000 Lt ir tuo UAB „T.“ padarė 100 000 Lt dydžio turtinę žalÄ (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnis 3 punktas).Apeliaciniame skunde, dėl 2009-03-13 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 20, kuriame nurodyta, kad iÅ¡ įmonės kasos buvo iÅ¡duoti 175 429,69 Lt, nuteistasis teigia, jog jis neprisimena, kokiu tikslu ir kam buvo iÅ¡raÅ¡ytas kasos iÅ¡laidų orderis Nr.

20. Iš Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų biuro 2010 m. birželio 7 d. specialisto išvados Nr. 50-5-IS1-818 matyti, jog UAB „T.“ 2009 m. kovo 13 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 20 nurodyta, kad iš UAB „T.“ kasos ūkio išlaidoms G. L. buvo išduoti 175 429,69 Lt. Byloje yra pateikti dokumentai, kad iš minėtos sumos - 429,69 Lt buvo panaudoti įmonės reikmėms. Dėl kasos išlaidų orderyje nurodytos likusios - 175 000 Lt pinigų sumos, tokių duomenų nėra.

Minėtos likusios pinigų sumos (tai yra 175 000 Lt) panaudojimas 2009 m. rugpjūčio 25 d. UAB „T.“ apskaitos registre nurodytas, kaip vagystės žalos dengimas, tačiau dokumentai patvirtinantys vagystės faktÄ tyrimui nepateikti. Be to, nustatyta, kad UAB „T.“ neturėjo galimybių 2009 m. kovo 13 d. pagal kasos iÅ¡laidų orderį iÅ¡duoti 175 429,69 Lt, kadangi įmonės kasoje 2013 m. kovo 13 d. pradžioje grynųjų pinigų likutis buvo tik 16 259,47 Lt. Nuteistasis G. L. apklausiamas pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, jog jis neprisimena kokiu tikslu ir kam buvo iÅ¡raÅ¡ytas kasos iÅ¡laidų orderis Nr.

20. Taip pat teigė, jog orderis suraÅ¡ytas neteisingai, nes įmonėje tuo metu kasoje buvo tik apie 16 000 Lt ir jis iÅ¡ įmonės kasos gavo tik tokiÄ pinigų sumÄ , kokia buvo tuo metu įmonės kasoje, tačiau neatsimena ar yra pateikti minėtos pinigų sumos panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms pateisinantys dokumentai. Tuo pačiu apklausos metu nuteistasis teigė, jog vagystės metu iÅ¡ jo namų buvo pavogta įmonei priklausanti 175 000 Lt pinigų suma (t. 6, b.l. 125). Å iuos apelianto teiginius teisėjų kolegija atmeta, kadangi jų nepatvirtina byloje surinkti ir teisme iÅ¡tirti įrodymai.

IÅ¡ byloje pateikto G. L. 2009 m. kovo 16 d. protokolo – pareiÅ¡kimo, matyti, jog 2009 m. kovo 16 d., apie 11.30 val. įsibrovus į jo namÄ be pareiÅ¡kime iÅ¡vardintų daiktų taip pat buvo pavogti 2400 Lt (t. 1, b. l. 191-192). 2009 m. kovo 16 d. vykusios apklausos metu G. L. taip pat nurodė, jog vagystės metu iÅ¡ namo be kitų daiktų buvo pavogti 2400 Lt (t. 1, b. l. 193-196). 2009 m. kovo 24 d. ir 2009 m. rugpjūčio 28 d. papildomų apklausų metu G. L. nenurodė, kad bÅ«tų pavogta didesnė pinigų suma, nei jis buvo nurodęs anksčiau (t. 1, b. l. 197-198, 199-200).

Kaip nustatyta G. L. namuose vagystė buvo įvykdyta 2009 m. kovo 16 d., tačiau iÅ¡ byloje pateiktų dokumentų nenustatyta, kad minėtos vagystės metu taip pat buvo pavogti ir UAB „T.“ priklausantys pinigai – 175 000 Lt. Kad tokia pinigų suma nebuvo pavogta iÅ¡ nuteistojo namų, galima spręsti ir iÅ¡ to, kad UAB „Seturas“ įgaliotam atstovui A. Č. 2009 m. gruodžio 7 d. kreipusis į G. L. dėl lėšų įmonei grÄ Å¾inimo, G. L. 2009 m. gruodžio 14 d. parašė sutikimÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius įmonei pinigus grÄ Å¾inti (t. 1, b. l. 11).

Liudytojas A. Č. taip pat paaiÅ¡kino, jog patikrinus įmonės buhalterinius dokumentus ir nustačius, kad nėra pateikti dokumentai apie G. L. iÅ¡duotų pinigų panaudojimÄ , G. L. sutiko per Å¡eÅ¡is mėnesius įmonei grÄ Å¾inti skolÄ , tačiau vėliau pinigus grÄ Å¾inti atsisakė (t. 6, b. l. 122-124). Nuteistasis G. L. apklausiamas pirmosios instancijos teisme neneigė, jog pagal 2009 m. kovo 13 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 20 jam buvo iÅ¡mokėta 16 259,47 Lt, tačiau teigė, kad minėta pinigų suma taip pat buvo panaudota įmonės skoloms padengti.

Kaip aukščiau buvo nustatyta, byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad taip pat ir minėta pinigų suma buvo panaudota įmonės reikmėms.Ä®vertinus Å¡ias faktines bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad G. L. pagal 2009 m. kovo 13 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 20 pasisavino jam iÅ¡mokėtus (kaip nustatyta 15 829,78 Lt) įmonės pinigus, kadangi byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog minėtas lėšas G.

L. panaudojo įmonės reikmėms ar, kad minėta pinigų suma būtų pavogta vagystės metu iš G. L. namų. Tačiau apygardos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje pagrįstai nustatęs, kad G. L. negalėjo būti išmokėta 175 429,69 Lt suma, kadangi įmonės kasoje tuo metu buvo tik 16 259,47 Lt, nepagrįstai pripažino, kad G. L. pasisavino 16 259,47 Lt UAB „T.“ piniginių lėšų, kadangi byloje nustatyta, jog dalį, tai yra 429,69 Lt išduotų pinigų G. L. panaudojo įmonės reikmėms.

Tokiu bÅ«du, skundžiamo nuosprendžio dalis pakeistina nurodant, jog G. L. pagal 2009 m. kovo 13 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 20 iÅ¡ UAB „T.“ pasisavino 15 829,78 Lt ir tuo UAB „T.“ padarė 15 829,78 Lt dydžio turtinę žalÄ (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnis 3 punktas).Apeliaciniame skunde, dėl 2009-04-03 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 30, kuriame nurodyta, kad iÅ¡ įmonės kasos G. L. buvo iÅ¡duoti 2000 Lt, nuteistasis teigia, kad už Å¡iuos pinigus buvo pirktas automobilis, tačiau jis negali prisiminti kam buvo sumokėti pinigai.

IÅ¡ Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų biuro 2010 m. birželio 30 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 50-5-IS1-635 matyti, jog 2009 m. balandžio 3 d. kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 30 nurodyta, kad G. L. buvo iÅ¡duoti 2000 Lt automobilių pirkimui, tačiau byloje nepateikta dokumentų patvirtinančių, jog minėta pinigų suma buvo panaudota įmonės reikmėms. Apklaustas pirmosios instancijos teisme G. L. paaiÅ¡kino, jog pagal minėtÄ kasos iÅ¡laidų orderį jam iÅ¡duotus pinigus, jis panaudojo įmonės reikmėms, tai yra atsiskaitė už įmonės įsigytÄ automobilį.

Šį apelianto teiginį teisėjų kolegija atmeta, kadangi jo nepatvirtina byloje surinkti ir teisme iÅ¡tirti įrodymai. Apeliacinės instancijos teisme pateiktas „Grupinio žiniaraščio pagal marÅ¾Ä â€œ 2009 m. balandžio mėnesio iÅ¡raÅ¡as tik patvirtina, kad 2009 m. kovo 16 d. už 2000 Lt buvo įsigytas automobilis Renault Safrane (t. 7, b. l. 177), tačiau minėtas dokumentas nepatvirtina, jog pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ UAB „T.“ kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 30, G. L. iÅ¡duoti 2000 Lt buvo panaudoti minėto automobilio ar kitų automobilių įsigijimui.

Kitų dokumentų dėl G. L. pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 30 iÅ¡duotų 2000 Lt panaudojimo įmonės reikmės byloje nepateikta. Ä®vertinus Å¡ias faktines bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad G. L. pasisavino pagal 2009 m. balandžio 3 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 30 jam iÅ¡mokėtus 2000 Lt, kadangi byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog už minėtus pinigus G. L. vadovaujama įmonė įsigijo automobilį.Patikslinus aukščiau nurodytas G.

L. iÅ¡ UAB „T.” pasisavintas pinigų sumas, taip pat patikslintina bendra G. L. iÅ¡ UAB „T.“ pasisavinta pinigų suma. Tokiu bÅ«du, skundžiamo nuosprendžio dalis turi bÅ«ti pakeista nurodant, jog G. L. iÅ¡ UAB „T.” visa pasisavinta suma sumažėja iki 117 829,78 Lt (100000+15829,78+2000) (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnis 3 punktas). Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kaip jau minėta, nenustatyta jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad G. L. perduoti įmonės UAB „T.“ pinigai, tai yra 117 829,78 Lt, bÅ«tų panaudoti bendrovės reikmėms, prieÅ¡ingai, nuteistasis ne tik nepateikė pinigų panaudojimÄ patvirtinančių dokumentų, bet ir nepaaiÅ¡kino (jo teiginiai, jog dalis pinigų buvo sumokėti G.

M. bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino), kam konkrečiai įmonės pinigai buvo panaudoti. G. L. gautų grynųjų pinigų panaudojimas taip pat neužfiksuotas ir buhalterinėje apskaitoje. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad apygardos teismas G. L. veikÄ teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį. Apelianto teiginys, jog bendrovės pinigai buvo panaudoti ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, nesant tai patvirtinančių duomenų, taip pat nepaneigia turto pasisavinimo Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio prasme, kadangi pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali bÅ«ti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Todėl apelianto teiginiai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Taip pat tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-7-78/2012). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji atsakomybė, kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė), netaikytina, nes pagal nustatytas aplinkybes G.

L. padarė pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ , uždraustÄ baudžiamojo įstatymo. Jo padaryta veika atitinka Baudžiamajame kodekse numatytÄ nusikaltimo sudėtį, todėl G. L. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas kriminaline bausme. Dėl G. L. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį Apelianto teigimu, apygardos teismas taip pat nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nuteistojo teigimu, nenustatyta, kad jis tyčia apgaulingai tvarkė UAB „T.“ buhalterinę apskaitÄ , jis tik pripažino, kad dėl nepatyrimo bei reikiamos kvalifikacijos neturėjimo, padarė klaidų ir Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, netiksliai tvarkydamas buhalterinę apskaitÄ .

Jo teigimu, nustačius bÅ«tinus nusikalstamos veikos padarinius, jo veika galėtų bÅ«ti kvalifikuojama tik pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį.Atsakomybės už apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ subjektui bÅ«dingi specialieji požymiai, tai yra pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius. Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas.

Nustatyta, kad kaltinimuose nurodytu laikotarpiu G. L. buvo įmonės UAB „T.“ direktoriumi, taigi bÅ«tent jis buvo atsakingas už tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ . Be to, nuteistasis G. L. neneigė, jog kaltinimuose nurodytu laikotarpiu jis pats tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ bei pasirašė kaltinimuose nurodytus dokumentus. Todėl, G. L. pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu.Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad G.

L. bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , tai darė taip, kad ji buvo tvarkoma apgaulingai, tai yra suklastojo dokumentus: 2008-11-17 UAB „T.“ kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 197, 2009-03-13 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 20, 2009-04-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 30 ir 2009-03-20 kasos pajamų orderį serija TRA Nr. 0022 bei juos įtraukė į UAB „T.“ buhalterinę apskaitÄ , todėl iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „T.“ trumpalaikio turto dydžio (grynųjų pinigų kasoje) 2008-2009 m.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl bet kurios iÅ¡ jų padarymas yra pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Pagal teismų praktikÄ bylose dėl Lietuvos Respublikos BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realiÄ asmens veiklÄ , jo Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus.

Jei to padaryti tokiu būdu negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014 ir kt.). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada. Nagrinėjamu atveju 2011 m. birželio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 50-5-IS1-635 yra konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.

UAB „T.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl negalima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės trumpalaikio turto (grynųjų pinigų kasoje). Å ių teisės aktų pažeidimÄ nulėmė tai, kad tyrimui nėra pateikta duomenų patvirtinančių, jog 175 000 Lt buvo panaudoti įmonės reikmėms. Minėtos pinigų sumos panaudojimas 2009 m. rugpjūčio 25 d.

įmonės apskaitos registre nurodytas, kaip vagystės žalos dengimas, tačiau tai patvirtinantys dokumentai tyrimui taip pat nepateikti. Be to, G. L. iÅ¡ įmonės kasos 175 429,69 Lt negalėjo bÅ«ti iÅ¡mokėti, kadangi įmonės kasoje 2009 m. kovo 13 d. dienos pradžioje grynųjų pinigų likutis buvo tik 16 259,47 Lt. Nurodytų teisės aktų pažeidimÄ nulėmė taip pat tai, kad nepateikta duomenų apie G. L. pagal 2008-11-17 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 197 ir pagal 2009-04-03 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 30 iÅ¡duotų pinigų panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms.

Nurodytų teisės aktų pažeidimÄ nulėmė taip pat tai, kad kryžminio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „A.“ iÅ¡ kasos iÅ¡duoti 189 200 Lt neturėjo galimybės, nes UAB „A.“ kasoje 2009 m. kovo 20 d. pradžioje grynųjų pinigų likutis buvo 10 002,40 Lt (t. 3, b. l. 112-123). Taip pat 2011 m. gegužės 10 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 50-5-IS1-433 yra konstatuota, kad mokėjimai UAB „A.“ buvo atliekami neturint grynųjų pinigų kasoje (t. 4, b. l. 55-65). Taigi, kaltinimÄ dėl apgaulingos buhalterijos tvarkymo teismas pagrindė minėtomis specialistų iÅ¡vadomis.

Be to, teismo posėdžiuose apklausta specialistė O. B. patvirtino savo pateiktas išvadas. Akivaizdu, kad G. L. veika sukėlė Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, tai yra negalima iš dalies nustatyti bendrovės UAB „T.“ trumpalaikio turto (grynųjų pinigų kasoje). Aplinkybę, kad buhalterinė apskaita įmonėje buvo vedama netinkamai, patvirtina ne tik byloje esančios specialistų išvados, bet ir specialistės O. B. paaiškinimai, kuriuose ji teigė, kad įmonės apskaita ir buhalterinės knygos buvo tvarkomos (pildomos) netinkamai.

Pagal tokiÄ buhalterijÄ , kokia buvo vedama įmonėje UAB „T.“, iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės pinigų (t. 7, b. l. 96-98). ApgaulingÄ UAB „T.“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ patvirtina ir tai, kad G. L. kaip įmonės direktorius 2009 m. kovo 20 d. pasirašė kasos pajamų orderį serija TRA Nr. 0022, kad įmonei UAB „T.“ už parduotÄ turtÄ UAB „A.“ sumokėjo 189 200 Lt ir minėtÄ dokumentÄ Ä¯traukę į įmonės buhalterinę apskaitÄ (t. 3, b. l. 163), nors teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai A.

Č. ir I. G. patvirtino, jog kasos pajamų orderio pasiraÅ¡ymo dienÄ UAB „A.“ už įsigyjamÄ turtÄ UAB „T.“ pinigų nesumokėjo. Liudytojas A. Č. paaiÅ¡kino, jog įmonė UAB „A.“ už įsigytÄ turtÄ negalėjo atsiskaityti su UAB „T.“, kadangi įmonės kasoje nebuvo tokios pinigų sumos, kokia pagal dokumentus turėjo bÅ«ti sumokėta UAB „T.“. Vėliau kreipusis į teismÄ dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo neteisėta, minėta byla buvo užbaigta taikos sutartimi ir UAB „A.“ už įsigytÄ turtÄ atsiskaitė su UAB „T.“ (t. 6, b. l. 122-124).

Liudytoja I. G. paaiÅ¡kino, jog atliekant mokestinį tyrimÄ buvo žinoma, kad UAB „A.“ nebuvo atsiskaičiusi su UAB „T.“ už pirktus pastatus SavitiÅ¡kio gatvėje (t. 6, b. l. 116-118). Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „A.“ pagal pirkimo – pardavimo sutartį neatsiskaičius su UAB „T.“, G. L. pasirašė pinigų pajamų orderyje, kad pinigus gavo ir minėtus buhalterinius dokumentus įtraukė į įmonės buhalterijÄ . ApgaulingÄ UAB „T.“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ patvirtina ir tai, kad G.

L. pasirašė ir patvirtino savo paraÅ¡u ir spaudu žinomai neteisingus duomenis 2008-11-17 kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 197, kad jam buvo iÅ¡mokėta 110 000 Lt pinigų suma, nors kasos knygoje nurodė, jog buvo iÅ¡mokėta 100 000 Lt pinigų suma, taip pat tai, kad G. L. įrašė žinomai neteisingus duomenis ir patvirtino savo paraÅ¡u 2009-03-13 kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 20, kad Å«kio iÅ¡laidoms iÅ¡ kasos iÅ¡duoti 175 429,69 Lt, nors tokia pinigų suma iÅ¡ kasos negalėjo bÅ«ti iÅ¡duota ir minėtus dokumentus įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad G. L. UAB „T.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkė ne apgaulingai, o aplaidžiai. Teismų praktikoje pripažįstama, jog buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai, jeigu buhalterinė apskaita tvarkoma sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus. Buhalterinė apskaita tvarkoma aplaidžiai, jeigu nustatomas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , netinkamas vykdymas.

Atsižvelgiant į tai, kad G. L. sÄ moningai į kasos iÅ¡laidų orderius įrašė kaip iÅ¡mokėtas iÅ¡ įmonės kasos pinigų sumas (110 000 Lt ir 175 429,69 Lt), nors tokių sumų įmonės kasoje tuo metu nebuvo ir tokios sumos iÅ¡mokėtos negalėjo bÅ«ti, ir juos pasirašė, taip pat pasiraÅ¡ytus kasos iÅ¡laidų orderius įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitÄ , taip pat pasirašė kasos pajamų orderį, kuriuo patvirtino, jog įmonei UAB „T.“ buvo sumokėti 189 200 Lt, nors UAB „A.“ tokios sumos UAB „T.“ nesumokėjo, taip pat pasiraÅ¡ytÄ kasos pajamų orderį įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitÄ , konstatuotina, kad G.

L. įmonės UAB „T.“ buhalterinę apskaitÄ tvarkė apgaulingai, o ne aplaidžiai. Žymus nurodytos kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 20 kaip iÅ¡mokėtos ir realiai iÅ¡mokėtos sumų skirtumas (175429,69 Lt ir 16259,47 Lt, siekiantis daugiau kaip 10 kartų arba beveik 150000 Lt), taip pat ir kitų esminių neatitikimų tarp UAB „T.“ buhalteriniuose dokumentuose nurodytų kaip gautų ar iÅ¡leistų pinigų sumų ir realiai galėjusių bÅ«ti gautų ar iÅ¡leistų pinigų sumų buvimas taip pat patvirtina, kad tai negali bÅ«ti paaiÅ¡kinama apsirikimu ar klaida, todėl Å¡i nuteistojo veika pagrįstai įvertinta kaip apgaulingas, o ne aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas.Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

Taigi, Å¡iuo atveju akivaizdu, jog G. L., bÅ«damas UAB „T.“ vadovu, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas, kaip Å¡io Å«kio subjekto vadovas, bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimÄ , netinkamai tvarkydamas įmonės finansinius dokumentus, dėl ko iÅ¡ dalies neįmanoma nustatyti UAB „T.“ trumpalaikio turto (grynųjų pinigų kasoje), sÄ moningai pažeidė buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, o byloje nustatyti aktyvÅ«s ir kryptingi G.

L. veiksmai: kasos iÅ¡laidų orderių iÅ¡raÅ¡ymas, kasos pajamų orderio pasiraÅ¡ymas apie gautas pajamas, nors jos negalėjo bÅ«ti gautos ir tokių dokumentų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitÄ , įrodo G. L. apgaulingai tvarkius įmonės buhalterinę apskaitÄ ir veikus tiesiogine tyčia. Taigi, G. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį, todėl nėra teisinio pagrindo jo veiksmus perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Apeliaciniame skunde nuteistasis G. L. taip pat praÅ¡o panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ jo priteistas 118 829, 78 litų žalos atlyginimas UAB „T.“ ir civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Å is praÅ¡ymas tenkinamas iÅ¡ dalies. Apelianto praÅ¡ymas palikti civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtu, galėtų bÅ«ti patenkintas, jei jis bÅ«tų iÅ¡teisintas dėl UAB „T.“ turto pasisavinimo (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Tačiau jau aptarta, kad už UAB „T.“ turto pasisavinimÄ jis yra nuteistas pagrįstai, tik nustatyta per didelė pasisavinto turto suma - vietoj 117 829,78 Lt nepagrįstai inkriminuota 118 829,78 Lt suma. Todėl ir priteistas žalos atlyginimas atitinkamai sumažinamas iki 117 829,78 Lt. Tai padaroma pakeičiant nuosprendį Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu. Dėl bausmės ir dėl Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatų taikymo Apeliaciniame skunde nuteistasis G.

L. taip pat teigia, kad jam turi bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė. Å is praÅ¡ymas tenkinamas iÅ¡ dalies. Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalies sankcija numatyto tris bausmės rÅ«Å¡is – baudÄ , areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki ketverių metų. Apygardos teismas įvertino Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes: G. L. dirba, turi Å¡eimÄ , turi sveikatos problemų, anksčiau neteistas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ ir pagrįstai G.

L. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį paskyrė Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ , o jos dydį nustatė 80 MGL, tai yra artimesnį minimaliam bausmės dydžiui. Todėl tokia bauda nėra aiÅ¡kiai per griežta. Tačiau apygardos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, jog paskirta 80 MGL dydžio bauda atitinka 10 800 Lt, kadangi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu 1 MGL dydis buvo 130 Lt, taigi 80 MGL bauda yra 10 400 Lt (80×130=10400).

Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl baudos dydžio iÅ¡raiÅ¡kos pinigais pakeičiama (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 2 punktas). Už Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ numatyta tik vienos rÅ«Å¡ies – laisvės atėmimo bausmė iki deÅ¡imties metų. Pirmosios instancijos teismas už šį nusikaltimÄ paskyrė apeliantui 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirtosios bausmės tinkamai individualizuotos, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, nėra aiÅ¡kiai per griežtos, todėl jų Å¡velninti nėra pagrindo.

Apeliantas teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta ir praÅ¡o paskirti bausmę, kuri neapribotų jo laisvės ir materialiai nežlugdytų jo Å¡eimos gyvenimo. Toks nuteistojo praÅ¡ymas tenkinamas. Nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojanti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leidžia atidėti bausmės vykdymÄ taip pat asmenims, nuteistiems ir už sunkius nusikaltimus, kuriems paskirta ne didesnė kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad G.

L. yra tik iš dalies darbingas (jo darbingumo lygis yra keturiasdešimt procentų) (t. 7, b. l. 80), anksčiau neteistas (t. 5, b.l. 126), dirba (t. 5, b.l. 127), jo žmona I. L. taip pat yra tik iš dalies darbinga (jos darbingumo lygis yra keturiasdešimt penki procentai) (t. 7, b. l. 65), nepilnametė dukra A. L. taip pat turi sveikatos problemų (t. 7, b.l. 69-70). G. L. viena padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių, o kita sunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta švelnesnė negu ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, taip pat tai, kad nuo nusikalstamų veikų, už kurių padarymÄ G. L. pripažintas kaltu, praėjo gana ilgas laiko tarpas, nėra duomenų apie naujų nusikalstamų veikų padarymÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog apygardos teismo nuosprendžiu G. L. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl G. L. taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis (2015 m. kovo 19 d. redakcija) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, paskiriant nuteistajam Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas pareigas, tuo iÅ¡ dalies tenkinant jo apeliacinį skundÄ (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendį pakeisti:nustatyti, kad G. L. iš UAB „T.“ pagal 2008-11-17 kasos išlaidų orderį Nr. 197 pasisavinta suma yra 100 000 Lt, pagal 2009-03-13 kasos išlaidų orderį Nr. 20 pasisavinta suma yra 15 829,78 Lt, visa G. L. iš UAB „T.“ pasisavinta pinigų suma yra 117 829,78 Lt.Nustatyti, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį G.

L. paskirta 80 MGL dydžio bauda atitinka 10 400 Lt (3 012,04 Eur). Å iÄ bausmę vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu apėmimo bÅ«du subendrinti su 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, G. L. paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį ir paskirti galutinę subendrintÄ dvejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam G. L. taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. redakcija) ir subendrintos galutinės bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu G. L. paskirti baudžiamojo poveikio pareigas: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. UAB „T.“ naudai iÅ¡ G. L. priteisto civilinio ieÅ¡kinio sumÄ sumažinti iki 117 829,78 Lt (34 125,86Eur).LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                 Aloyzas Kruopys Teisėjai                                                                              Albinas Bielskis                                                                               Viktoras Kažys