2021-03-17 Nr. AB-5841-3-61-3-00291-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-194-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00291-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AS „Latvijas tilti“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo AS „Latvijas tilti“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas AS „Latvijas tilti“ 2021 m. sausio 28 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 1S-136(2020) „Dėl AS „Latvijas Tilti“ 2020 m. gruodžio 17 d. skundo“ (toliau – ir Nutarimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2020 m. liepos 13 d. prašymą dėl komercinių paslapčių apsaugos.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šiame ginče įsiteisėjimo uždrausti Konkurencijos tarybai atskleisti tretiesiems asmenims pareiškėjo 2020 m. liepos 13 d. prašyme dėl komercinių paslapčių apsaugos identifikuotą, tyrimo bylos medžiagoje „Latvijas tilti STT medžiaga, 179 lapai“ esančią informaciją. Pareiškėjas teigė, kad tikslinga uždrausti atskleisti tretiesiems asmenims minėtą informaciją – pokalbių telefonu stenogramas, kadangi joje yra komercinę paslaptį sudaranti informacija, t. y. konkurentų pasiūlymų kainų aptarimai, požiūris į konkurentą, santykiai su partneriais bei bendrovės strategijos įvairiais klausimais.

Nutarimu apribodama pareiškėjo galimybes apsaugoti komercines paslaptis nuo tolesnio atskleidimo tretiesiems asmenims, Konkurencijos taryba sukelia jam sunkiai atitaisomą žalą, kuri pasireiškia sumažėjusiomis galimybėmis konkuruoti rinkoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pareiškėjo finansinė padėtis sudėtinga. Konkurentai, naudodamiesi gauta informacija, galėtų bandyti prisitaikyti prie pareiškėjo elgesio rinkoje, pabloginti jo santykius su partneriais ar klientais, teikti daug agresyvesnius pasiūlymus, kadangi žinotų potencialius įmonės veiksmus ir strategijas.

Pareiškėjui reikėtų keisti daugybę metų kitų rinkos dalyvių atžvilgiu naudojamą elgesio modelį. Be to, sumažėjus pareiškėjo galimybei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ateityje, būtų ribojama konkurencijos teikiama nauda. Pareiškėjo nuomone, jei prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, jam palankaus teismo sprendimo atveju nebebūtų įmanoma įvykdyti jo reikalavimo. Tvirtino, kad prašoma priemonė yra proporcinga ir būtina, o ginčijamo administracinio akto panaikinimas savaime neleistų atkurti iki jo priėmimo buvusios padėties, sukliudytų pareiškėjui realiai apginti savo pažeistas teises.

Draudimas atskleisti informaciją tretiesiems asmenims bus adekvatus, proporcingas ir atitiks šalių interesų pusiausvyrą, kadangi informacijos, kurią prašoma uždrausti atskleisti tretiesiems asmenims, apimtis yra nedidelė (pokalbio stenogramos nėra struktūruotos taip, kaip įmonės vidiniai dokumentai ir / ar sutartys, todėl pokalbio eigoje ta pati informacija gali dažnai kartotis, prašomų neatskleisti faktų apimtis yra nedidelė ir toks informacijos įslaptinimas Tyrimui nepakenks). Reikalavimo užtikrinimo priemonė Konkurencijos tarybai nesukels jokių reikšmingų neigiamų padarinių, nes ji galės naudoti visą tyrimo medžiagą, išskyrus pokalbių telefonu stenogramose užfiksuotus pasisakymus apie pareiškėjo naudojamas strategijas teikiant pasiūlymus, nustatant kainas, santykius su potencialiais ir esamais klientais, partneriais bei vidinius įmonės rinkos vertinimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 1 d. priėmė pareiškėjo AS „Latvijas tilti“ skundą, netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismo vertinimu, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra proporcingas. Pirma, vienas iš skundo reikalavimų yra įpareigoti pripažinti minėtą informaciją komercine paslaptimi. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų teismo pozicija, jog, esą, galima būtų tenkinti skundą. Antra, tai, ar minėta informacija yra komercinė paslaptis, galima spręsti išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl pareiškėjo teiginiai apie informacijos vertę ir potencialią žalą yra prielaidų pobūdžio.

III. Pareiškėjas AS „Latvijas tilti“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį ir išspręsti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės iš esmės – tenkinti šį prašymą.

Pareiškėjas mano, kad teismas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą išsprendė formaliai, nepateikė pareiškėjo argumentų įvertinimo, neatsižvelgė į ginčo specifiką, konkrečiau, į tai, kad:

i) reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jeigu nėra aplinkybių rodančių, kad skundas akivaizdžiai nepagrįstas; ii) sprendimas yra proporcingas, kadangi prašoma laikinai neatskleisti tik komercine paslaptimi identifikuotos informacijos, kuri nesudaro didelės dalies tyrimo medžiagos; iii) nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, galbūt pareiškėjui palankus teismo sprendimas (ar jo įvykdymas) gali prarasti prasmę ir tapti netikslingu; iv) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pagrindžia, kad pareiškėjo teiginiai apie komercinę informacijos vertę ir numanomą žalą ją atskleidus nėra tik prielaidų pobūdžio.

Pareiškėjas teigia, kad teismo pozicija, jog tokią reikalavimo užtikrinimo priemonę būtų galima taikyti tik išnagrinėjus bylą bei pripažinus, kad nurodyta informacija yra komercinė paslaptis, neatitinka teismų praktikos, kurioje atsisakymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę siejamas su tuo, kad reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas. Pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad nurodyta informacija gali būti laikoma komercine paslaptimi, turinčia komercinę vertę ir kurios atskleidimas pareiškėjui sukels žalą.

Pastaroji teismo pozicija iš esmės paneigia reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto prasmę, nes tokios priemonės įprastai taikomos iki ginčo išnagrinėjimo. Pareiškėjas mano, kad teismas, laikydamas, jog prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neproporcingas, neatsižvelgė į prašomos neatskleisti informacijos apimtį ir pobūdį. Pakartoja, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė Konkurencijos tarybai nesukels jokių reikšmingų neigiamų padarinių, nes ji galės naudoti visą tyrimo medžiagą, išskyrus pokalbių telefonu stenogramose užfiksuotus pasisakymus apie pareiškėjo naudojamas strategijas teikiant pasiūlymus, nustatant kainas, santykius su potencialiais ir esamais klientais, partneriais bei vidinius įmonės rinkos vertinimus, t. y. nebus galima naudoti tik tam tikros pakankamai mažos apimties tyrimo bylos medžiagos dalies.

Pareiškėjo žiniomis, Konkurencijos tarybos tyrimo bylos medžiagos apimtis yra daugiau nei 500 lapų, todėl teigti, kad, nesuteikus tretiesiems asmenims prieigos prie dalies informacijos, kuri įslaptinta, būtų pakenkta tyrimo eigai, nėra pagrįsta. Be to, telefonų stenogramų apimtis (rusų ir lietuvių kalbomis) yra apie 179 lapus, prašoma apsaugoti tik dalį informacijos, esančios šioje medžiagos dalyje. Todėl įpareigojimas neatskleisti nedidelės informacijos dalies neapribotų galimybių toliau sėkmingai vykdyti tyrimą. Be to, pareiškėjas tvirtina, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui palankus teismo sprendimas prarastų savo prasmę ir taptų netikslingas, nebebūtų galimybės atkurti iki ginčijamo administracinio akto priėmimo buvusią padėtį, būtų pažeistas veiksmingos teisminės gynybos principas.

Nurodytos informacijos atskleidimas padarytų didelę žalą pareiškėjui, nes jis prarastų tokios informacijos suteikiamą konkurencinį pranašumą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę neatitinka tokių priemonių taikymo sąlygų. Nutarimas, kuriame pažymėta, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo nurodyta informacija laikytina komercine paslaptimi ir turėtų būti neatskleidžiama, prima facie laikytinas galiojančiu, kadangi jame nurodytas sprendimas priimtas tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis bei suformuota teismų praktika, todėl yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Kaip matyti iš Nutarimo, Konkurencijos taryba išskyrė atskiras informacijos kategorijas.

Pirma, informaciją apie pareiškėjo komercinių pasiūlymų nagrinėjamuose viešuosiuose pirkimuose rengimą ir kainų nustatymą (16 pastraipa). Antra, informaciją apie pareiškėjo esamus arba potencialius partnerius, subrangovus, tiekėjus (17 pastraipa). Trečia, pareiškėjo darbuotojų pasisakymus apie kitas įmones (įskaitant konkurentus, kurie taip pat yra įtariami pažeidimo padarymu), pareiškėjo numanomus veiksmus (strategiją), atsižvelgiant į konkurentų elgesį (18 pastraipa). Galiausiai, informaciją apie santykius su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu bei bylų, į kurias abi šalys buvo įtrauktos, strategiją (19 pastraipa).

Atsakovas Nutarime dėl kiekvienos iš šių kategorijų pateikė argumentus, kodėl pareiškėjo nurodyta informacijos kategorija negali būti kvalifikuojama kaip pareiškėjo komercinė paslaptis ir saugoma Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pareiškėjo argumentai iš esmės apima paaiškinimus, kodėl prašoma laikyti konfidencialia informacija yra jautraus pobūdžio ir jos atskleidimas gali padaryti žalą pareiškėjo reputacijai, ypač jo santykiams su kitais subjektais, tačiau ne tokios informacijos komercinės vertės konkretų pagrindimą.

Atsakovas akcentuoja, kad suteikus teisę procedūros dalyviams spręsti ir nulemti tyrimui reikšmingos informacijos naudojimo galimybes, būtų nepagrįstai apribotos Konkurencijos tarybos atliekamos konkurencijos teisės pažeidimų funkcijos. Ypač nagrinėjamu atveju, kai pareiškėjo prašoma išimti informacija yra dalis vientisų dokumentų ir yra susijusi su pasirengimu dalyvauti ir dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose, darbų vykdymu juose, pasiūlymų rengimu, kainų apskaičiavimu, santykiais su uostu, subrangovais, kitais pirkimuose dalyvavusiais subjektais, t. y. yra susiję tyrimo objektu ir tyrimo laikotarpiu.

Vien tai, kad pareiškėjo darbuotojai stenogramose užfiksuotuose pokalbiuose mini ir kitus klausimus, t. y. ne tik uosto viešuosius pirkimus, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Konkurencijos tarybai perduota informacija (dokumentai) turi būti skaidoma, išrenkant tik tai, kas yra tiesiogiai susiję su Konkurencijos tarybos nagrinėjamais viešaisiais pirkimais. Pareiškėjo darbuotojų pokalbiai kitais klausimais nei apie uosto viešuosius pirkimus taip pat gali atskleisti įtariamo draudžiamo susitarimo sudarymo kontekstą, paskatas, pareiškėjo veiksmus rinkoje ir pan.

Kitaip tariant, tokia informacija gali būti reikalinga tyrimui dėl savo netiesioginių sąsajų su tyrimo objektu. Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos taryba neturi pagrindo kaip nors skaidyti STT Konkurencijos tarybai pagal kompetenciją konkurencijos priežiūros srityje perduotos medžiagos. Be to, atsakovas tvirtina, kad pareiškėjo teiginiai apie tikėtiną žalą pagrįsti tik bendro pobūdžio prielaidomis, nepagrįstomis jokiais įrodymais. Kita vertus, galima žala, atsiradusi dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovo vertinimu, prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė yra neproporcinga, kadangi, ją pritaikius, būtų nepagrįstai apribotos Konkurencijos tarybos funkcijos konkurencijos teisės pažeidimų srityje. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai pagrįstai sprendė, kad STT jai perduota medžiaga yra reikalinga kaip visuma. Net nedidelės apimties informacija gali būti reikalinga tyrimui, ypač kai tokia informacija kyla iš tų pačių dokumentų (stenogramų), kuriuose tiesiogiai aptariami tyrime analizuojami viešieji pirkimai ir dalyvavimo (galimo draudžiamo susitarimo) juose aplinkybės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėjas teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šiame ginče įsiteisėjimo uždrausti Konkurencijos tarybai atskleisti tretiesiems asmenims pareiškėjo 2020 m. liepos 13 d. prašyme dėl komercinių paslapčių apsaugos identifikuotą, tyrimo bylos medžiagoje „Latvijas tilti STT medžiaga, 179 lapai“ esančią informaciją.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą bei ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, netinkamai taikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės laikėsi pozicijos, kad tik bylą išnagrinėjus iš esmės būtų galima nustatyti, ar pareiškėjo nurodyta informacija yra komercinė paslaptis ir, atitinkamai, turi komercinę vertę, dėl kurios atskleidimo pareiškėjui galėtų kilti žala, todėl skundo priėmimo stadijoje prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti pritaikyta. Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra siejamas su neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsme. Spręsdamas dėl tokios priemonės taikymo, teismas turėjo patikrinti, ar pareiškėjo skundo tenkinimo atveju, t. y. pareiškėjo argumentus dėl nurodytos informacijos laikymo komercine paslaptimi pripažinus pagrįstais, egzistuoja reali grėsmė, jog pareiškėjas dėl tokios informacijos atskleidimo patirs kokias nors neigiamas pasekmes, koks būtų tokių neigiamų pasekmių pobūdis ir mastas, kokią įtaką informacijos atskleidimo apribojimas turėtų Konkurencijos tarybos atliekamam tyrimui ir pan. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo teiginių, kad nurodytos informacijos atskleidimas turėtų neigiamą įtaką jo ūkinei veiklai, tuo atveju, jei atsakovas nepagrįstai netenkino pareiškėjo 2020 m. liepos 13 d. prašymo, dėl informacijos atskleidimo pareiškėjui būtų padaryta neatitaisoma žala, ir kitų skundo argumentų. Teismas neištyrė pareiškėjo nurodytos informacijos pobūdžio ir kitų aplinkybių, reikšmingų klausimui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių teisingai išspręsti (kiek tai įmanoma preliminariai atlikti skundo priėmimo stadijoje). Tokia teismo nutartis (skundžiamoje dalyje) negali būti laikoma tinkamu teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą įvykdymu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl netinkamai motyvavo savo sprendimą atsisakyti taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę panaikinama, klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo AS „Latvijas tilti“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties dalį dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė