2021-11-10 Nr. AB-23699-3-62-3-00800-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2465-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00800-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skandea“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – T. K., S. K., J. B., A. B., M. K., D. K., J. Č., L. Č., A. P., D. J., V. J., G. A., E. K., R. G., J. G., N. J., J. N., G. N., G. G., M. A., A. D., D. D., D. K., A. K., S. L., R. L., L. B., L. B., M. L., V. A., S. A., K. I., R. J., G. J., I. G., A. C., K. C., T. M., V. M., V. K., A. K., A. F., R. A. F., D. A., E. A., V. N., R. G., D. M., I. J., V. J., I. K., V. J. J., D. K., V. G., J. G., O. R., V. R., D. V., A. V., G. K., R. K., A. S., V. B., D. B., D. A., Ž. A., J. B., O. D. B., M. G., I. G., E. A., A. A., S. V., J. V., R. Z., N. Č., G. L., A. I., M. I., M. P., R. P., R. Š., M. Š., R. V., I. G., A. G., U. G. V., V. B., A. G., A. K., Z. B., J. N., R. B., V. K. B., E. A., K. A., K. M., J. M., R. T., G. T., L. M., A. M., G. L., L. B., T. T., L. K., S. K., M. K., L. A., J. B., E. B., A. R., E. S., J. S., A. V., D. S., I. J. (I. Y.), V. J., J. R., H. E., J. L., L. S., V. K., V. K., T. L., R. L., E. K., R. A., M. A., R. Š., N. Š., M. L., L. K., I. K., S. B., L. B., A. G., J. P., R. P., M. V., E. V., E. Š., G. J., R. J., V. N., D. N., A. K., I. P., A. P.) dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skandea“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2019 m. balandžio 4 d. raštą Nr. (33.200)2-992 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 7 dienas patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. A-2792 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ koregavimo dalį dėl automobilių stovėjimo vietų ir transporto judėjimo techninio projekto rengimo metu.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamas Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. A-2792 patvirtino detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas; planas), pagal kurį žemės sklypai (duomenys neskelbtini), buvo sujungti į vieną 8318 kv. m žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Atsižvelgiant į Detaliojo plano sprendinius, Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė UAB „Skandea“ statybos leidimus Nr. LNS-21-151006-00828, Nr. LNS-21-151006-00829, Nr. LNS-21-151006-00830, Nr. LNS-21-151006-00831, Nr. LNS-21-170403-00357, kurių pagrindu UAB „Skandea“ Žemės sklype statė daugiabučius (butų) gyvenamuosius namus.

Taigi, UAB „Skandea“ yra daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo, esančio (duomenys neskelbtini), statytojas bei projekto vystytojas. Žemės sklype yra įregistruoti keturi pastatai: gyvenamieji namai, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis - gyvenamoji (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai pastatai). Pagal Detaliojo plano sprendinius į Žemės sklypą galima patekti sklypo taškuose 1; 8; 10; 11; 12; 13; 14; 15 įrengtu keliu, kuriam Kauno apskrities viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 02-01-6849 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100)-782 buvo nustatytas 0,06 ha kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis daiktas) per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (buv.

V(duomenys neskelbtini)), iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Kelio servitutas). Pagal Detaliojo plano sprendinius be šio kelio įvažiavimas ir išvažiavimas iš C1 kategorijos kelio (duomenys neskelbtini) į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo suplanuotas ir naujai įrengtu 5,5 m pločio keliu, t. y. buvo spręsta įrengti papildomą kelią transportui judėti. Siekiant įgyvendinti šį Detaliojo plano sprendinį, pareiškėjas kreipėsi į daugiabučių namų kvartalo projektų vadovą architektą T.

Ž., kuris pateikė statytojui brėžinį su Detaliojo plano įgyvendinimo techniniais sprendiniais. Tačiau įrengti Detaliajame plane suplanuoto įvažiavimo ir išvažiavimo kelio neįmanoma nepadarius nuolydžio, kadangi Kelio servituto pravažiavimo dangos viršaus altitudė pagal LAS - 71,29, o automobilių stovėjimo aikštelės pagal Kauno miesto savivaldybės išduoto statybos leidimo techninį projektą dangos viršaus altitudė pagal LAS - 71,86. Todėl pradėjus įrenginėti kelią pagal šį projektą tapo akivaizdu, jog transporto eismo dėl nuolydžio šiuo keliu nukreipti nepavyks ir 2018 m. buvo nuspręsta inicijuoti Detaliojo plano koregavimą, siekiant dalyje (kur yra susiformavęs nuolydis) įrengti parkavimo vietas, transporto priemonių judėjimą nukreipiant per Kelio servitutą.

Kauno miesto savivaldybės Teritorijų planavimo komisija 2019 m. vasario 20–21 d. derinimo protokolu Nr. 70-29-30(15) nusprendė koreguojamo Detaliojo plano sprendinius suderinti be jokių pastabų. Tačiau Raštu buvo atsisakyta spręsti dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano koregavimo patvirtinimo pagal UAB „Skandea“ pateiktą prašymą.

3. Pareiškėjo įsitikinimu, teisės aktai nenumato savivaldybės administracijos direktoriui teisės atsisakyti spręsti klausimą dėl detaliojo plano koregavimo patvirtinimo, todėl Raštas laikytinas neteisėtu ir pažeidžiančiu imperatyvias teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, nuostatas. Be to, Rašte nurodyti atsisakymo motyvai yra nepagristi ir nesusiję su plano koregavimo tvirtinimu.

4. Administracija nusprendė atsisakyti spręsti klausimą dėl Detaliojo plano korektūros patvirtinimo, kadangi planas yra koreguojamas techninio projekto rengimo metu, pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (toliau – ir Taisyklės) 318.3.4. ir 318.3.6. papunkčius, kai koreguojami planuojamos teritorijos susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, todėl būtina įvertinti, ar detaliojo plano korektūra, kurią prašoma patvirtinti, atitinka visas taikytinas Taisyklių nuostatas, taip pat ir Taisyklių 320 punkte įtvirtintą imperatyvią nuostatą, kad plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimui (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo.

5. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2570-559/2019, kurioje ieškovai ((duomenys neskelbtini), žemės sklypo bendrasavininkai) prašė teismo įpareigoti atsakovą UAB „Skandea“ vykdyti galiojančio detaliojo plano sprendinius - žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrengti detaliajame plane numatytą įvažiavimo kelią. Atsižvelgiant į tai, atsakovas padarė išvadą, kad negali spręsti, ar UAB „Skandea“ pateiktas prašymas dėl detaliojo plano koregavimo patvirtinimo atitinka Taisyklių 320 punktą, t. y. ar šio plano sprendinių koregavimas (pravažiavimo kelio koregavimas) nepažeidžia ar nesuvaržo trečiųjų asmenų teisių, kai šį ginčą nagrinėja teismas.

6. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju byloje nebus sprendžiama, ar Detaliojo plano sprendinių koregavimas (pravažiavimo kelio koregavimas) pažeidžia trečiųjų asmenų ((duomenys neskelbtini) bendrasavininkų) interesus, kadangi byloje nėra keliamas reikalavimas uždrausti UAB „Skandea“ koreguoti planą šioje dalyje, remiantis tuo, jog bus pažeisti ieškovų interesai. Koreguojami plano sprendiniai niekaip nepažeidžia ir nesuvaržo teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų, t. y. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, kadangi tiek galiojančio Detaliojo plano sprendiniai, tiek koreguojami plano sprendiniai niekaip nepažeidžia servituto turinio, t. y. niekaip nepažeidžia žemės sklypo bendrasavininkų teisės privažiuoti prie jų valdomo žemės sklypo. Koreguojami plano sprendiniai patvirtina, kad Kelio servituto ribos išlieka tokios pačios, taip pat užtikrinamas privažiavimas prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), papildomai nustatant, jog automobilių parkavimas Kelio servituto ribose yra draudžiamas.

7. Administracijos pareiga išspręsti klausimą dėl detaliojo plano korektūros patvirtino ar nepatvirtinimo yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 28 straipsnio 6 dalyje. Suderinta detaliojo plano korektūra, vadovaujantis Taisyklių 307, 318.3. ir 323 punktų nuostatomis, tvirtinama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu ir registruojama TPĮ nustatyta tvarka. Administracijoje 2019 m. vasario 25 d. buvo gautas ir užregistruotas pareiškėjo prašymas tvirtinti parengtą ir suderintą detaliojo plano korektūrą bei įregistruoti pakoreguotą planą Teritorijų planavimo dokumentų registre. Tačiau Administracijos direktorius, pažeisdamas TPĮ 28 straipsnio 6 dalies nuostatas, nepriėmė sprendimo patvirtinti parengtą plano korektūrą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą.

8. Šiuo atveju įrengti kelią tame pačiame lygyje kaip servituto kelias nėra galimybių, kadangi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai nebegalėtų patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius butus bei numatytas parkavimo vietas po daugiabučiais. Be to, pagal dabar galiojančius plano sprendinius nėra sudarytos saugios eismo sąlygos, turi būti numatyta galimybė transporto priemonėms apsisukti nesudarant rizikos pėstiesiems ir sklypo bei statinių elementams, turi būti suprojektuota pakankama erdvė transporto priemonėms manevruoti ir įvažiuoti (išvažiuoti) į pažymėtą stovėjimo vietą be rizikos susidurti su kitais automobiliais ir saugyklų bei garažų konstrukcijomis ir įranga, todėl būtina koreguoti plano dalį dėl automobilių stovėjimo vietų ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo.

9. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad Žemės sklype yra registruotas 0,06 ha ploto Kelio servitutas (tarnaujantis) - teisė važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (šiuo metu - (duomenys neskelbtini)) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (šiuo metu - (duomenys neskelbtini)). Šio servituto įregistravimo pagrindas - Kauno apskrities viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 02-01-6849 ir NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. 8SK-(14.8.100.)-782. Taigi, Kelio servitutas buvo nustatytas ir įregistruotas dar iki Detaliojo plano rengimo ir jo tvirtinimo. Detaliajame plane Kelio servituto turinys, ribos ir plotas buvo palikti tokie patys.

11. Pareiškėjas 2017 m. sausio 26 d., 2018 m. liepos 10 d., 2018 m. rugsėjo 31 d., 2018 m. rugsėjo 14 d., 2018 m. spalio 17 d., 2019 m. sausio 18 d. kreipėsi į Administraciją su prašymais koreguoti Detalųjį planą dėl susisiekimo komunikacijų organizavimo keitimo Taisyklių 318.3. ir 323.1. punktuose nustatyta tvarka ir atvejais. Pareiškėjas prašė koreguoti susisiekimo komunikacijų organizavimą, plano koregavimo brėžinyje nurodant, kad planuojama keisti plane numatytą transporto judėjimo kryptį, įvažos vietą ir automobilių stovėjimo vietas, koreguojama transporto judėjimo kryptis žemės sklype (duomenys neskelbtini) numatyta per įregistruotą Kelio servitutą.

12. Atsakovas pažymėjo, jog prieš savivaldybės administracijos direktoriui priimant sprendimą dėl detaliojo plano koregavimo, jam turi pritarti Teritorijų planavimo komisija. Suderinta plano korektūra tvirtinama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Teritorijų planavimo komisija pritarė paskutiniam 2019 m. vasario 25 d. pareiškėjo prašymui. Administracijos direktorius, nagrinėdamas pareiškėjo 2019 m. vasario 25 d. prašymą, vertino, ar plano korektūra, kurią buvo prašoma patvirtinti, atitinka visas taikytinas Taisyklių nuostatas, kadangi būtent savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas yra tas sprendimas, kuris sukelia teisines pasekmes ir jį priėmus laikoma, kad planas tam tikrų sprendinių apimtyje yra pakoreguotas.

13. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog detaliojo plano korektūros derinimas ir tvirtinimas yra atskiros procedūros, sprendimus dėl jų priima skirtingi subjektai, kurie atitinkamai yra atsakingi už savo priimtą sprendimą. Teisės aktai nenumato, kad Teritorijų planavimo komisijai suderinus plano korektūrą, tvirtinanti institucija neturi sprendžiamosios teisės pati priimti sprendimą dėl plano korektūros tvirtinimo bei teisės vertinti pateiktos korektūros atitiktį taikytiniems teisės aktams. Teisės aktai taip pat nenumato, kad Teritorijų planavimo komisijos sprendimas yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui, kad jis neturi sprendžiamosios galios priimti sprendimą dėl tvirtinimo (netvirtinimo).

14. Atsakovo įsitikinimu, TPĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatos nėra taikomos, kai išvardinti detaliojo plano sprendiniai koreguojami Taisyklių 318.3. ir 323.1. punktų pagrindu.

15. Tretieji suinteresuoti asmenys L. M., A. M., G. L., L. B., T. T. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

16. Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad jie yra 0,1800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (ankstesnis žemės sklypo adresas (duomenys neskelbtini)), bendraturčiai bei šiame žemės sklype esančių pastatų-gyvenamųjų namų savininkai. Jiems priklausančių gyvenamųjų namų statyba vykdyta pagal 1998 m. birželio 3 d. išduotą leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 287-6-98, laikantis visų statybos projektinių sprendinių bei teisės aktų reikalavimų. Patekimas (įvažiavimas) į jiems priklausantį žemės sklypą buvo numatytas per šalia tuo metu buvusią valstybinės žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini). Vėliau buvo parengtas projektas dėl privažiavimo kelio įrengimo, kuris buvo patvirtintas ir suderintas, pagal kurį valstybiniame žemės sklype buvo nutiestas 0,06 ha kelias, skirtas patekti prie jiems priklausančių gyvenamųjų namų.

17. Tretiesiems asmenims 2014 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į gretimai esantį valstybinį žemės sklypą, suformuojant sklypus adresais (duomenys neskelbtini) (šiuo metu žemės sklypai sujungti ir jiems suteiktas vienas adresas - (duomenys neskelbtini)). Minėtas kelias pateko į atkurto žemės sklypo dalį, todėl 2014 m. gruodžio 1 d. žemės sklypui buvo nustatytas 0,06 ha Kelio servitutas (tarnaujantis), suteikiantis teisę jiems, kaip viešpataujančio daikto savininkams, neatlygintinai naudotis servitutu - teise šiuo keliu važiuoti transporto priemonėms.

18. Iš Detaliojo plano aiškiai matyti, kad žemės sklypui (duomenys neskelbtini) yra suplanuoti atskiri įvažiavimai ir išvažiavimai iš C1 kategorijos kelio (duomenys neskelbtini), o patekimas į Žemės sklypą ir visas transporto eismas turi vykti ratu aplink Žemės sklypą, tačiau neįtraukiant 0,06 ha kelio, pažymėto taškuose 1; 8; 10; 11; 12; 13; 14; 15, kuriam numatytas servitutas. Pagal detaliojo plano sprendinius tiek eismas, tiek įvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), turėjo vykti naujai įrengtais keliais, tačiau ne įrengtu Kelio servitutu.

19. Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, Detaliojo plano koregavimas iš esmės pablogintų jų padėtį. Taisyklės numato, kad detaliojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, nei iki tokios korekcijos atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo. Pareiškėjo rengiamos plano korekcijos tikslas yra panaikinti įvažiavimą į sklypą, dėl kurio buvo susitarta plano rengimo metu. Taip bandoma be trečiųjų asmenų sutikimo grįžti prie pradinio plano sprendinių varianto, su kuriuo jie nesutiko Detaliojo plano viešojo svarstymo metu. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad toks koregavimas yra būtinas ir pagrįstas.

20. Taip pat dėl Detaliojo plano sprendinių nesilaikymo sukuriamos nesaugos eismo sąlygos, pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), gyventojams, tai turi neigiamos įtakos jų socialinei aplinkai ir gyvenimo kokybei. Be to, dėl intensyvesnio eismo bus keliamas didesnis triukšmas, kuris trikdys gyventojų ramybę, didins oro taršą, kenksmingų išmetamųjų dujų kiekį.

II. 21. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. raštu pareiškėjo UAB „Skandea“ skundą tenkino iš dalies – panaikino Raštą ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 25 d. prašymą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. A-2792 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ koregavimo dalyje dėl automobilių stovėjimo vietų ir transporto judėjimo techninio projekto rengimo metu. Taip pat teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė iš atsakovo 3 600 Eur pareiškėjo naudai.

22. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. A-2792 patvirtino detalųjį planą, pagal kurį žemės sklypai (duomenys neskelbtini), buvo sujungti į vieną 8318 kv. m žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). UAB „Skandea“ buvo išduoti statybos leidimai Nr. LNS-21-151006-00828, Nr. LNS-21-151006-00829, Nr. LNS-21-151006-00830, Nr. LNS-21-151006-00831, Nr. LNS-21-170403-00357, kurių pagrindu UAB „Skandea“ žemės sklype (duomenys neskelbtini), statė daugiabučius (butų) gyvenamuosius namus.

Žemės sklype yra įregistruoti keturi pastatai: Pastatai - gyvenamieji namai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis - gyvenamoji (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai pastatai). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra registruotas 0,06 ha ploto kelio servitutas (tarnaujantis) - teisė važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (šiuo metu - (duomenys neskelbtini)) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (šiuo metu - (duomenys neskelbtini)).

Šio servituto įregistravimo pagrindas - Kauno apskrities viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 02-01-6849 ir NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. 8SK-(14.8.100.)-782. Taigi, Kelio servitutas buvo nustatytas ir įregistruotas dar iki Detaliojo plano rengimo ir jo tvirtinimo. Pagal plano sprendinius sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), išliko 0,06 ha Kelio servitutas ir yra suprojektuotas atskiras įvažiavimas, lygiagretus 0,06 ha servituto keliui, iš (duomenys neskelbtini) ir visas eismas sklype turi vykti ratu pagal sklypo ribas.

UAB „Skandea“ pateikė Kauno mieto savivaldybei prašymus teikti Teritorijų planavimo komisijai derinti projektuotojo T. Ž. parengtą detaliojo plano sprendinių koregavimą, kuriame numatyti susisiekimo komunikacijų organizavimo pakeitimai ir kuriais yra keičiami plano sprendiniai, susiję su eismo organizavimu ginčo sklype, t. y. yra naikinama įvaža į sklypą pietinėje dalyje, važiuojamoje dalyje lygiagrečiai su servituto keliu yra suprojektuotos papildomos automobilių parkavimo vietos, o įvažiavimas į sklypą ir eismo judėjimas numatomi per trečiųjų asmenų naudojamą servituto kelią.

Kauno miesto savivaldybės Teritorijų planavimo komisija 2019 m. vasario 20–21 d. derinimo protokolu nutarė suderinti pateiktą plano sprendinių koregavimą. Ginčijamu Raštu atsisakyta spręsti dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo patvirtinimo pagal UAB „Skandea“ prašymą.

23. Vadovaudamasis TPĮ 28 straipsni 8 dalimi bei Taisyklių 318.3, 320, 323.1 punktais, teismas nurodė, kad prieš priimant savivaldybės administracijos direktoriui sprendimą dėl detaliojo plano koregavimo, jam turi pritarti Teritorijų planavimo komisija. Šiuo atveju Teritorijų planavimo komisija pritarė paskutiniam pareiškėjo prašymui, pateiktam 2019 m. vasario 19 d. (registruotam 2019 m. vasario 25 d.), tačiau ginčijamu Raštu atsakovas nesprendė dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo patvirtinimo pagal UAB „Skandea“ prašymą. Taip pat nurodė, jog savivaldybės administracijos direktorius negali spręsti, ar prašymas atitinka Taisyklių 320 punkto reikalavimus, ar detaliojo plano sprendinių koregavimas (pravažiavimo kelio koregavimas) nepažeidžia ir nesuvaržo trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, kadangi šį ginčą nagrinėja teismas.

24. Teismas atkreipė dėmesį, jog nei TPĮ, nei Taisyklės nenumato savivaldybės administracijos direktoriui teisės nespręsti, sustabdyti (atidėti) ar pratęsti prašymo atlikti žemės sklypo detaliojo plano koregavimą, kai Teritorijų planavimo komisija plano korektūrai yra pritarusi. Teisės aktų nuostatos adresatui (šiuo atveju savivaldybės administracijos direktoriui) suponuoja atitinkamą (aktyvų) elgesio variantą: patvirtinti suderintą detaliojo plano korektūrą arba atsisakyti tvirtinti suderintą detaliojo plano korektūrą. Kadangi atsakovas pasirinko pasyvų elgesio modelį (nesprendė dėl detaliojo plano koregavimo patvirtinimo (nepatvirtinimo)) ir neatliko teisės normomis jai priskirtų veiksmų, tai laikytina imperatyvių reikalavimų pažeidimu. Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamą Raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 25 d. prašymą (papildytą 2019 m. kovo 12 d.) dėl detaliojo plano koregavimo patvirtinimo.

III. 25. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat atsakovas prašo, kad jei teismas nuspręstų, jog nėra pagrindo naikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria skundas buvo tenkintas iš dalies, sumažinti sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

26. Nors teismas sprendime nurodė, kad atsakovas nepriėmė jokio sprendimo pareiškėjo atžvilgiu pagal pareiškėjo pateiktą prašymą, tačiau teismo motyvai ir išvados yra prieštaringos, kadangi atsakovas, „nespręsdamas“ pareiškėjo prašymo, visgi priėmė sprendimą. Laikant, kad atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo ir nepriėmė jo atžvilgiu jokio sprendimo (tenkinti ar atsisakyti tenkinti), teismas privalėjo pareiškėjo skundą atmesti kaip nesukeliantį teisinių pasekmių. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Raštą, patvirtina, jog jo prašymas buvo išspręstas. Jis suprato Rašto sukeliamas teisines pasekmes bei turinį, iš kurio akivaizdu, kad pareiškėjo prašymas patvirtinti Detaliojo plano korektūrą nebuvo tenkintas. Jei pareiškėjas laikė, kad jo prašymas yra neišnagrinėtas ir neišspręstas, tuomet turėjo kreiptis į teismą kitu pagrindu ir reikšti reikalavimus dėl vilkinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo.

27. Taisyklių 318.3 punktas nenumato reikalavimo netvirtinant pateiktos suderintos Detaliojo plano korektūros, tokį sprendimą išreikšti žodžiais „atsisakyti tvirtinti“. Nei teismas, nei pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kad iš Rašto turinio nebuvo suprantamas jame išreikštas sprendimas ar prašymo netenkinimo motyvai. Jei teismas sprendė, kad Rašte yra netiksli tekstinė išraiška, tai šį pažeidimą turėjo pripažinti neesminiu ir formaliu, kadangi tai neturi įtakos paties Rašto teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, nesant pagrindo panaikinti Raštą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

28. Atsakovo vertinimu, teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Nors pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, tačiau teismas priteisė visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal teismų praktiką teismo sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Šioje byloje pareiškėjas reiškė du reikalavimus, iš kurie vienas buvo tenkintas – panaikintas Raštas, o kitas buvo tenkintas iš dalies, t. y. skunde buvo prašoma įpareigoti atsakovą patvirtinti Detaliojo plano koregavimą per 7 dienas, tačiau teismas jį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti jo prašymą dėl Detaliojo plano koregavimo iš naujo. Taigi pareiškėjas turi teisę gauti tik dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų. Be to, teismas sprendime pažymėjo, kad pareiškėjo prašoma atlyginti 800 Eur suma už rašytinių paaiškinimų rengimą ir įrodymų teikimą nebuvo detalizuota, tačiau nepagrįstai laikė šią bylinėjimosi išlaidų dalį pagrįsta. Maksimali suma už advokato atstovavimą teismo posėdžiuose yra 552,40 Eur, o teismas priteisė 800 Eur sumą, kuri viršija nustatytą maksimalią priteistiną sumą.

29. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2570-559/2019 nevyko ginčas dėl pačios Detaliojo plano koregavimo procedūros atlikimo, tačiau Taisyklių 320 punkto nuostata reikalauja, kad koreguojami detaliojo plano sprendiniai neturi pažeisti ar suvaržyti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau negu iki tokių korekcijų atlikimo. Civilinėje byloje ginčas kilo dėl koreguojamo Detaliojo plano sprendinio – įvažiavimo / pravažiavimo kelio vietos, dėl kurios numatymo Kelio servituto vietoje, ieškovai civilinėje byloje teigia, jog bus pažeistos jų teisės. Administracijos direktorius, žinodamas šias aplinkybes, negalėjo tvirtinti pateiktos Detaliojo plano korektūros, kadangi negalėjo nustatyti, ar koreguojami Detaliojo plano sprendiniai nepažeis trečiųjų asmenų teisių labiau nei iki jų korekcijų atlygimo.

30. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Administracijos direktorius, kaip tvirtinanti institucija, neturėjo teisės vertinti pateikto prašymo tvirtinti Detaliojo plano koregavimą visų taikytinų teisės aktų kontekste, kadangi jau buvo priimtas Teritorijų planavimo komisijos sprendimas jį suderinti. Teisės aktai numato būtent tokį sprendimo dėl detaliojo plano koregavimo tvirtinimo priėmimo būdą, t. y. Taisyklės numato, kad detaliojo plano korektūrą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, o ne Teritorijų planavimo komisija. Taigi detaliojo plano korektūros derinimas ir tvirtinimas yra atskiros procedūros, o sprendimus dėl jų priima skirtingi subjektai, kurie yra atsakingi už priimtą sprendimą. Be to, teisės aktai nenumato, kad Teritorijų planavimo komisijai suderinus detaliojo plano korektūrą, tvirtinanti institucija neturi sprendžiamosios teisės pati priimti sprendimą dėl detaliojo plano korektūros tvirtinimo bei teisės vertinti pateikto detaliojo plano korektūros atitikimą taikytiniems teisės aktams. Taisyklių 318.3 ir 323.1 punktų nuostatos numato, kad klausimas dėl detaliojo plano koregavimo tvirtinimo gali būti sprendžiamas tik tada, kai jis yra suderintas, tačiau jokie teisės aktai nenumato, kad Teritorijų planavimo komisijos sprendimas yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui ir jis neturi sprendžiamosios galios priimti sprendimą dėl tvirtinimo. Šiuo atveju pareiškėjas, konstatuodamas imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimus, visgi nenurodė jokių konkrečių imperatyvių teisės nuostatų, kurios, anot jo, buvo pažeistos.

31. Pareiškėjas skunde nurodo TPĮ 27 straipsnio 5 dalies ir 28 straipsnio 6 dalies nuostatas, kurios šiame ginče yra netaikytinos. Be to, sprendimas patvirtinti detaliojo plano korektūrą priimamas TPĮ ir Taisyklėse nustatyta tvarka. Teismui tenkinus reikalavimą dėl reikalavimo įpareigoti veiksmus, toks sprendimas būtų prilygintinas sprendimui patvirtinti Detaliojo plano koregavimą, o tai yra teisės aktuose nustatytų institucijų kompetencija. Be to, pareiškėjas jokiais teisės aktų reikalavimais nepagrindė reikalavime nurodomo 7 dienų termino, per kurį atsakovas turėtų patvirtinti dokumentą.

32. Pareiškėjas UAB „Skandea“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

33. Pareiškėjas pažymi, jog atsakovas poziciją, kad išsprendė jo prašymą dėl detaliojo plano korektūros patvirtinimo šio prašymo netenkindamas, pristatė tik baigiamųjų kalbų metu. Atsakovo neveikimas sukėlė ir iki šiol sukelia pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes bei nuostolius. Dėl Administracijos neveikimo pareiškėjas negali užbaigti vystyti projektą, kadangi vadovaujantis Taisyklių 318.3 punktu detalusis planas gali būti supaprastinta tvarka koreguojamas pareiškėjo norimoje koreguoti dalyje tik techninio projekto rengimo metu. Dėl atsakovo neveikimo pareiškėjas negali užbaigti rengti techninį projektą, nes negali priduoti visų daugiabučių namų įregistruojant 100 proc. jų baigtumą, nes tokiu atveju techninis projektas būtų užbaigtas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Administracijos direktorius Rašte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog atsisako spręsti klausimą dėl detaliojo plano patvirtinimo / nepatvirtinimo iki bus išnagrinėtas ginčas civilinėje byloje. Tačiau teisės aktai nenumato savivaldybės administracijos direktoriui teisės nespręsti, sustabdyti (atidėti) ar pratęsti prašymo atlikti žemės sklypo detaliojo plano koregavimą, kai Teritorijų planavimo komisija plano korektūrai yra pritarusi.

34. Kaip teisingai nurodė teismas, iš esmės šioje byloje pareiškėjo skundas buvo tenkintas visa apimtimi, kas ir sudarė neginčytiną pagrindą paskirstant bylinėjimosi išlaidas netaikyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo, jog bylinėjimosi išlaidas paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Pareiškėjo atstovė pateikė byloje detalizuotą darbo užmokesčio ataskaitą, išrašytas sąskaitas faktūras, kuriose yra konkrečiai detalizuota už ką pareiškėjas sumokėjo atstovei 800 Eur dydžio atlyginimą, t. y. 700 Eur buvo sumokėta už rašytinių paaiškinimų parengimą byloje, konsultaciją bei rašytinių paaiškinimų pateikimą teismui, likusi 100 Eur suma buvo sumokėta už taikos sutarties parengimą atsakovui. Taip pat detalizuotoje ataskaitoje nurodyta, kiek truko šių paslaugų teikimas (18 val.), o maksimali priteistina suma už tokios trukmės kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, rengimą yra 2 485,8 Eur. Pareiškėjo prašoma suma neviršija maksimalaus dydžio, dėl ko galėjo ir turėjo būti priteista, kadangi rašytinių paaiškinimų apimtis buvo didelė. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui 800 Eur už advokatės atstovavimą teismo posėdžiuose. Šioje byloje vykusių teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo pareiškėjo atstovė, bendra trukmė suapvalinus yra 4 val., maksimali priteistina suma už tokios trukmės atstovavimą teismo posėdžiuose yra 552,40 Eur. Tačiau ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis suteikia teismui teisę nesilaikyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teismas nurodė, kad nurodytos advokatės išlaidos susijusios ne tik su atstovavimu teisme, bet ir su pasirengimu teismo posėdžiams, byloje buvo sprendžiamas sudėtingas ginčas, reikalaujantis specifinių žinių bei papildomo pasiruošimo, todėl pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už atstovavimą teismo posėdžiuose nėra nepagrįstai didelė. Be kita ko, teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad pareiškėjo procesinis elgesys buvo tinkamas.

35. Būtinybė koreguoti detaliajame plane numatytas susisiekimo komunikacijas atsirado tik po to, kai faktiškai buvo pastatyti detaliajame plane nurodyti daugiabučiai, esantys šalia Kelio servituto. Dėl altitudžių skirtumo tarp daugiabučių pastatų ir Kelio servituto, detaliajame plane numatytą kelią, einantį lygiagrečiai servituto kelio, galima įrengti tik su 10,36 proc. nuolydžiu. Šiuo atveju pastatų altitudės galėtų būti pakeistos tik nugriovus pastatus ir pastačius juos iš naujo, tačiau tam nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi pastatų statyba yra baigta be nukrypimų nuo statybą leidžiančių dokumentų. Nėra galimybės keisti ir Kelio servituto altitudės, kadangi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams privalo būti užtikrintas patekimas į jų požeminius garažus. Pareiškėjas pateikė objektyvius įrodymus, kad dabar galiojantys detaliojo plano sprendiniai saugių eismo sąlygų neužtikrina.

36. Net ir laikant, kad TPĮ 28 straipsnio 6 dalies nuostatos šiuo atveju netaikytinos, yra pagrindas atsakovo neveikimą nepriimant sprendimo dėl detaliojo plano korektūros patvirtinimo / nepatvirtinimo pripažinti neteisėtu, nes nei TPĮ, nei Taisyklės nenumato savivaldybės administracijos direktoriui teisės nespręsti, sustabdyti (atidėti) ar pratęsti prašymo atlikti žemės sklypo detaliojo plano koregavimą, kai Teritorijų planavimo komisija plano korektūrai yra pritarusi. Net tvirtinant detalųjį planą, o ne detaliojo plano korekciją, tvirtinanti institucija turi tik ribotas galimybes netvirtinti detaliojo plano, kai tvirtinimui yra pritarusi Teritorijų planavimo komisija.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 4 d. rašto Nr. (33.200)2-992 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo ne vėliau kaip per 7 dienas patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. A-2792 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ koregavimo dalį dėl automobilių stovėjimo vietų ir transporto judėjimo techninio projekto rengimo metu.

38. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

40. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių iš esmės laikėsi. Vien tai, kad atsakovas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijamu Raštu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius atsisakė spręsti dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo patvirtinimo, nes Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2570-559/2019, kurioje ieškovai siekia Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. A-2792 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo.

44. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo redakcija nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. ir nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.) 28 straipsnio 2 dalis nustatė, kad sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo priima planavimo organizatorius. Juridiniais asmenys turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Šio straipsnio 8 dalis nustatė, kad detaliuosiuose planuose nustatyta inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis gali būti koreguojami, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų statinio projekto rengimo metu. Prieš tai šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, jai pateikiant statinio projekto sklypo sutvarkymo dalį (sklypo planą).

45. Šias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 9 d.), kurių 316 punktas nustatė, kad detalieji planai koreguojami planavimo organizatoriaus sprendimu. Juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Ši nuostata netaikoma koreguojant detalųjį planą Taisyklių 318.3 papunktyje numatytu atveju.

46. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju koreguojant detalųjį planą buvo keičiamas automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai. Tokios detaliojo plano korekcijos yra numatytos Taisyklių 318.3.4, 318.3.6 papunkčiuose, todėl ginčo santykiams netaikytinos Taisyklių 316 punkto nuostatos, o taikytina supaprastinta detaliųjų planų koregavimo tvarka, numatyta Taisyklių 318.3 punkte ir nustatanti, kad galiojantys detalieji planai koreguojami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu techninio projekto rengimo metu, jei koregavimas nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir jei detaliojo plano koregavimui raštu pritarė visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija.

47. Nors apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad ginčijamą Raštą reikėtų vertinti kaip atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą dėl detaliojo plano koregavimo, apeliacinės instancijos teismas šį atsakovo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes Rašte vienareikšmiškai nurodyta, jog „negalime spręsti dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo patvirtinimo“. Tokia Rašte panaudota formuluotė vienareikšmiškai patvirtina, jog atsakovas pareiškėjo prašymo dėl detaliojo plano korekcijos tvirtinimo nesprendė.

48. Atsižvelgiant į tai, jog nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei jį lydintis poįstatyminis teisės aktas - Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės – nenumato savivaldybės administracijos direktoriui teisės nespręsti, sustabdyti, atidėti nagrinėjimą prašymo, kuriuo prašoma atlikti žemės sklypo detaliojo plano korekciją, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tiek Teritorijų planavimo įstatymas, tiek Taisyklės savivaldybės administracijos direktoriui suponuoja atitinkamą aktyvų elgesio variantą: patvirtinti suderintą detaliojo plano korektūrą arba atsisakyti tvirtinti suderintą detaliojo plano korektūrą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 4 d. raštą Nr. (33.200)2-992 bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Skandea“ 2019 m. vasario 25 d. prašymą (papildytą 2019 m. kovo 12 d.).

49. Pasisakant dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Skandea“ 2019m. vasario 25 d. prašymą dėl detaliojo plano korekcijos tvirtinimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog teisė patvirtinti detaliojo plano korekciją yra suteikta savivaldybės administracijos direktoriui, o ne detaliojo plano korekciją derinančios institucijoms. Savivaldybės administracijos direktorius neturi pareigos tvirtinti detaliojo plano korekciją vien dėl to, jog ją suderino savivaldybės Teritorijų planavimo komisija. Teismo kolegijos vertinimu, prieš priimdamas sprendimą dėl detaliojo plano korekcijos tvirtinimo ar netvirtinimo (kiek tai susiję su konkrečia ginčo situacija, kai keičiamas automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai) savivaldybės administracijos direktorius privalo įvertinti ar nebuvo pažeistos Taisyklių 318.3 punkto keliamos sąlygos, ar detaliojo plano koregavimui raštu pritarė visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai, ar įvykdyti Taisyklių 319.2 punkto reikalavimai, jei koreguojama teritorija mažesnė už anksčiau suplanuotą teritoriją, taip pat įvertinti ar detaliojo plano sprendinių koregavimas nepažeidžia ar nesuvaržo teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, ar yra gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo (Taisyklių 320 p.).

50. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 3 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2019 m. vasario 25 d. prašymą (papildytą 2019 m. kovo 12 d.) iš esmės pirmosios instancijos teismo buvo tenkintas, kadangi teismas įpareigojo atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, tačiau nenustatė tam termino, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo, pagal kurį bylinėjimosi išlaidas paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

52. Atsakovas nesutinka su teismo priteista 800 Eur suma už rašytinių paaiškinimų rengimą ir įrodymų teikimą. Jo teigimu, ši suma nebuvo tinkamai detalizuota. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo teikti prašymai laikytini skundo parengimo paslaugos sudedamosiomis dalimis, todėl atskirai jų vertinti iš priteisti pareiškėjui nėra pagrindo.

53. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo priteista 800 Eur suma už advokato atstovavimą teismo posėdžiuose. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje vykusių teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo pareiškėjo atstovė, bendra trukmė suapvalinus yra 4 valandos. Maksimali priteistina suma už tokios trukmės atstovavimą teismo posėdžiuose pagal Rekomendacijų 8.19 punktą yra 559,40 Eur (4 x (1 398,5 Eur x 0,1)). Kadangi pareiškėjo prašoma suma viršija maksimalų dydi, teisėjų kolegijos vertinimu, ji mažintina iki 559,40 Eur.

54. Apibendrinant konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra iš dalies pagrįsti, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjui priteistą 3 600 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant iki 2 559,40 Eur, o kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

55. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti 1 540 Eur bylinėjimosi išlaidas už procesą apeliacinės instancijos teisme. Patirtas išlaidas patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2020 m. gruodžio 31 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 31/12/20, 2020 m. gruodžio 31 d. detalizuota užmokesčio apskaičiavimo pažyma bei 2020 m. gruodžio 31 d. bankinio mokėjimo nurodymas 1 540 Eur sumai. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali galima priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1 818,05 Eur (1,3 x 1 398,5). Pareiškėjo prašoma priteisti išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti dydžio, todėl yra priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Skandea“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 3 600 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sumą sumažinti iki 2 559,40 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt devynių eurų ir keturiasdešimt euro centų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Skandea“ 1 540 Eur (tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė