2017-05-31 Nr. AB-11157-3-62-3-01480-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-486-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01480-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 57.1.1; 57.3; 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. R. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja D. R. T. su 2015 m. liepos 29 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 8SD-2104-(14.8.94.) „Dėl išvados parengimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 1T-30-(7.5) „Dėl D. R. T. skundo išnagrinėjimo“; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko J. J. 1,30 ha valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), atkūrimo pareiškėjai D. R. T..

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjos D. R. T. skundą patenkino visiškai: panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 8SD-2104-(14.8.94.) „Dėl išvados parengimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 1T-30-(7.5) „Dėl D. R. T. skundo išnagrinėjimo“ bei įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko J. J. 1,30 ha iki nacionalizacijos valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), atkūrimo pareiškėjai D. R. T..

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II. Pareiškėja D. R. T. pateikė prašymą jai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 628 Eur su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme susijusių išlaidų.

Paaiškino, kad rengdama skundą teismui, D. R. T. patyrė 600 Eur išlaidų. Be to, paduodama skundą teismui, pareiškėja patyrė 28 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad prašymą dėl patirtų teismo išlaidų atlyginimo D. R. T. pateikė išnagrinėjus bylą iš esmės. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai neriboja kliento ir advokato teisės susitarti dėl atsiskaitymo už paslaugas tvarkos ir terminų, taip pat yra leidžiami pacta de quota litis susitarimai, pagal kuriuos advokato užmokesčio dydis gali priklausyti nuo bylos baigties. Atsiskaitymai už suteiktas teisines paslaugas taip pat gali užtrukti dėl proceso šalies sunkios turtinės padėties ar kitų priežasčių, kurios nepriklauso nuo jų valios. Taigi, klientui ir advokatui nedraudžiama susitarti, kad visą ar dalį atlyginimo už teisines paslaugas klientas advokatui ar advokato padėjėjui sumokės per tam tikrą terminą, kuris gali sueiti vėliau, nei išnagrinėjama byla. Tokiu atveju teismo išlaidų turėjęs asmuo, turintis teisę gauti jų atlyginimą, gali kreiptis į sprendimą priėmusį teismą ir prašyti priimti papildomą sprendimą dėl tokių išlaidų atlyginimo, tačiau tokiu atveju yra svarbu, kad prašymą priteisti būsimas išlaidas ir jų dydį patvirtinančius įrodymus šalis pateiktų teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-196-381/2015, atsakovas pažymėjo, kad išlaidų teisinei pagalbai dydis neturi būti besąlygiškai siejamas vien tik su faktiniu atsiskaitymu už advokato ir advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, bet turi būti siejamas su realiu šių paslaugų gavimu ir apmokėjimo už jas dydžio deklaravimu bei pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teisinių paslaugų realaus suteikimo faktą ir paslaugų kainą patvirtinantys įrodymai turėtų būti pakankami. Teismas tarp šalių privalo paskirstyti išlaidas, patirtas už iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos realiai suteiktas teisinės pagalbos paslaugas, kai išlaidų faktą ir dydį patvirtina prie šalies prašymo priteisti išlaidas pridėtų įrodymų visuma.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nei su teiktais procesiniais dokumentais, nei atskirais prašymais, nei nagrinėjant bylą teismo posėdyje nepateikė prašymo dėl išlaidų už advokato suteiktas paslaugas ir jų dydį patvirtinančių įrodymų. Kadangi D. R. T. iki bylos nagrinėjimo pabaigos nenurodė, kokios konkrečios paslaugos jai buvo suteiktos, bei nepateikė išlaidų patyrimą patvirtinančių įrodymų, toks prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatų. Pareiškėjai aplaidžiai naudojantis jai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu suteikta teise į patirtų teismo išlaidų atlyginimą ir laiku nepateikus prašymo su išlaidų apskaičiavimu bei pagrindimu, jos prašymas turi būti atmestas.

III. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjai D. R. T. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisė 600 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme, bei grąžino pareiškėjai 2015 m. liepos 29 d. sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad D. R. T. prašymas teismui buvo pateiktas nepraleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto keturiolikos dienų termino.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso 98 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 bei 8.2 punktų nuostatomis, pažymėjo, kad atsižvelgiant į 2015 m. pirmojo ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, už skundo parengimą prašoma atlyginti 600 Eur suma neviršija maksimalaus minėtose rekomendacijose numatyto dydžio, todėl D. R. T. turi būti priteista iš atsakovo.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pateikdama skundą teismui, pareiškėja sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad žyminis mokestis grąžinamas kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, bylos dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamos. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos skundas žyminiu mokesčiu nėra apmokestinamas, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas pareiškėjai D. R. T. grąžino sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį.

IV. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą, o nustačius, kad nėra pagrindo prašymą atmesti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio nuostatomis bei teismų praktika, priteistinų teismo išlaidų dydį sumažinti.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos paaiškina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog Rekomendacijos nustato ne tik maksimalius priteistinus dydžius, tačiau ir įtvirtina priteisiamo užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus. Pažymi, kad teismas turėtų įvertinti, jog nagrinėjama byla nėra sudėtinga, o kilusi ginčo situacija pareiškėjos atstovei nėra nauja, kadangi Kauno apygardos administraciniame teisme 2015–2016 m. buvo nagrinėjamos analogiškos bylos, kuriose buvo keliami analogiški klausimai, buvo remiamasi ta pačia teismų praktika. Be to, bylos medžiaga nėra didelės apimties, J. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylą sudaro tik 155 lapų, todėl preziumuotina, kad nebuvo sugaišta daug laiko susipažįstant su bylos medžiaga ir rengiant procesinį dokumentą. Atsakovo nuomone, prašomos atlyginti teismo išlaidos yra nepagrįstos ir vienareikšmiškai per didelės bei pažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kadangi pareiškėjos D. R. T. atstovė parengė tik vieną procesinį dokumentą – 6 lapų skundą, kurio didžiąją dalį sudaro teismų praktikos, kuria buvo remiamasi ir kitose bylose, citavimas, o tai reiškia, kad skundžiami klausimai pareiškėjos atstovei nėra nauji.

Pareiškėja D. R. T. prašo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėja paaiškina, kad atsakovas ginčija tik pirmosios instancijos nutarties dalį, kuria iš jo D. R. T. buvo priteista 600 Eur išlaidų už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą. Kadangi minėtoje nutartyje taip pat buvo nutarta pareiškėjai grąžinti 28 Eur už skundo pirmosios instancijos teismui padavimą sumokėtą žyminį mokestį, o atsakovas šios nutarties dalies neginčija, atskirajame skunde nepagrįstai prašoma panaikinti visą pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį. D. R. T. nuomone, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos argumentai dėl kitų bylų, kuriuose sprendžiami klausimai yra panašūs, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl išlaidų priteisimo nagrinėjamoje byloje. Pažymi, kad kiekvienoje byloje advokatas gilinasi į konkrečios situacijos detales, taikytiną teisinį reglamentavimą ir atitinkamą teismų praktiką, tam reikalingas laikas, o už suteiktas teisines paslaugas turi būti atlyginama.

Pareiškėja nurodo, kad jos atstovas atliko nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų teisinę analizę. Atliekant ją, buvo ne tik vertinamas pažodinis dokumentų tekstas, bet ir jų tarpusavio ryšiai, seka, taip pat atsižvelgiama į konkretų D. R. T. ir nuosavybės teises atkuriančios institucijos elgesį, kitas šios bylos aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad priešingai, nei teigia atsakovas, nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų apimtis yra didelė, be to, ši byla buvo tik vienas iš šaltinų byloje nagrinėjamos situacijos teisinei analizei atlikti. Pažymi, kad kiekvienos bylos faktai yra saviti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju atstovas patikrina, kokios teisės normos turi būti taikomos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad precedentais gali būti remiamasi tik tose bylose, kurių aplinkybės yra tokios pačios arba analogiškos tai, kurioje teismas yra suformavęs precedentą, todėl D. R. T. atstovė, rengdama skundą, tikrino, ar bylos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą remtis konkrečiais teismų precedentais, ir tik įsitikinusi atitiktimi, atitinkamus argumentus įtraukė į pareiškėjos skundą. Teigia, kad 600 Eur suma už D. R. T. skundo parengimą atitinka laiko sąnaudas jam parengti. Pažymi, kad už skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma yra daugiau nei 2,5 kartų didesnė nei pareiškėjos už skundo parengimą patirtos išlaidos, todėl atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, kad teismo nutartimi D. R. T. už skundo parengimą buvo priteista per didelė suma. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjama byla yra sudėtinga jau vien tuo požiūriu, jog nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai keitėsi, todėl reikėjo analizuoti ne tik šiuo metu galiojančias, bet ir ankstesnes teisės normas bei jų pakeitimus. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisė 600 Eur skundo parengimo išlaidų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija pareiškėjos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo išnagrinėjo atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjos D. R. T. prašymas dėl teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Teismui patenkinus pareiškėjos D. R. T. skundą, ji įgijo teisę į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlaidų atlyginimą. Remiantis to paties įstatymo 45 straipsnio nuostatomis, prašymai dėl teismo išlaidų atlyginimo gali būti teikiami tiek iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tiek per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimas įsiteisėjo 2017 m. kovo 7 d., akivaizdu, kad 2017 m. kovo 20 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis išsiunčiant prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, tokio prašymo padavimo terminas nebuvo praleistas.

Nustatyta, kad pareiškėją D. R. T. atstovavo advokatė Neringa Žukauskienė. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė 2017 m. kovo 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. ADV 2017/03/03-1 (b. l. 102). 2017 m. kovo 20 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 851273 patvirtina, kad D. R. T. advokatei Neringai Žukauskienei iš viso sumokėjo 1 400 Eur (b. l. 103), taigi, atstovei už suteiktas teisines paslaugas buvo atsiskaityta.

2017 m. kovo 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. ADV 2017/03/03-1 patvirtina, kad atstovė pareiškėjos vardu parengė skundą pirmosios instancijos teismui ir šią teisinę paslaugą įvertino 600 Eur suma.

Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį maksimaliai gali būti priteisiama 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Pareiškėjos D. R. T. skundas buvo parengtas ir paštu pirmosios instancijos teismui išsiųstas 2015 m. liepos 29 d. 2015 m. I ketvirčio skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 699,8 Eur. Išnagrinėta byla vertintina kaip vidutiniškai sudėtinga, skundui parengti buvo reikalingos specialios teisinės žinios, teismų praktikos žinojimas, todėl pripažįstama, kad už skundo surašymą prašoma priteisti 600 Eur suma yra pagrįsta, todėl ji pareiškėjai D. R. T. buvo pagrįstai atlyginta. Ši suma, priešingai nei teigia atsakovas, atitinka advokatės Neringos Žukauskienės teiktų teisinių paslaugų apimtį, yra tinkamai pagrįsta, sąžininga bei protinga. Aplinkybė, kad surašant skundą buvo vadovautasi teismų praktika, kuria buvo remiamasi kitose analogiškose bylose, nesudaro pagrindo mažinti pareiškėjai priteistinų teismo išlaidų sumą.

Nors atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti visą Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį, tačiau iš jo dėstomų argumentų yra akivaizdu, kad nutarties dalies, kuria teismas D. R. T. grąžino sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį, atsakovas neginčija, ir nesutinka tik su 600 Eur už skundo surašymą patirtų išlaidų priteisimu. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl žyminio mokesčio grąžinimo pagrįstumo neanalizuoja. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi neaktualia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tai jam nesutrukdė priimti iš esmės teisėtą nutartį.

Įvertinus aptartų teisės normų ir rašytinių įrodymų visumą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjai D. R. T. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pagrįstai buvo priteista 600 Eur suma. Kauno apygardos administracinis teismas teisingai nustatė pareiškėjai priteistinos teismo išlaidų sumos dydį, todėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė