2016-01-27 Nr. AB-2199-3-61-3-01169-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-312-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01169-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Biržų rajono žemės ūkio bendrovės „Agaras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Biržų rajono žemės ūkio bendrovės „Agaras“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Biržų rajono žemės ūkio bendrovė „Agaras“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2014 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. SP1-(11.212E)-360 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodė, kad Agentūra neturėjo teisės pakartotinai administruoti pareiškėjo 2012 metų paraiškos ir, galiojant NMA sprendimui, kuriuo buvo paskirta parama, priimti naujo sprendimo dėl paraiškos vertinimo. Rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 35 straipsniu, pažymėdamas, kad klaidų ištaisymo procedūra leidžiama tik tais atvejais, kuomet yra skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitos techninės klaidos, kurios yra ištaisomos ne priimant naują sprendimą, bet taisomos jau priimtame sprendime. Pažymėjo, kad vertinant paramos gavėjo sąžiningumą, neprotinga reikalauti iš paramos gavėjo, tokio veikimo, kurio tinkamai negalėjo atlikti pati NMA. Atsakovo padarytos klaidos aptikti pareiškėjas negalėjo, nes pati NMA ją klaidą aptiko tik po pusantrų metų, tad neturi būti įpareigotas grąžinti permokėtos sumos.

Atsakovas Agentūra atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas 2012 m. birželio 15 d. pateikė paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2012 m. (toliau – ir 2012 m. Paraiška), kurioje deklaravo 399,11 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 151,96 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – ir MPŪV) (mažo nepalankumo vietovėse); 72,20 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal MPŪV (didelio nepalankumo vietovės); 128,47 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ (toliau – ir Priemonė) programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“; 0,08 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Priemonės programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Šlapynių tvarkymas“; 1,10 ha plotą, už kuriuos nemokamos tiesioginės išmokos.

Baigus administruoti 2012 m. Parašką buvo nustatyta, kad pareiškėjui išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė 26 472,94 Lt grąžintinų išmokų suma pagal Programos priemonę MPŪV, kurią pareiškėjas privalo grąžinti. Paaiškino, jog keičiantis teisiniam reguliavimui, įsivėlė klaida ir nebuvo įvertinta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisykles (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 5.5.4 punkto reikalavimas (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. paraiškos pateikimo metu) – privalo konkrečioje valdos dalyje turėti taisyklių priede nurodytų bent 0,5SG/ha pievų ir ganyklų.

Nustačius minėtą klaidą, 2012 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai ir nustatyta, kad pagal 2012 m. Paraiškos duomenis turėjo būti išmokėta 5 604,56 Lt (13 549,14 Lt mažiau) už 41,21 ha pasėlių plotą pagal MPŪV (mažo nepalankumo vietovės), o už 72,20 ha pasėlių plotą pagal MPŪV (didelio nepalankumo vietovės) išmokėta 12 923,80 parama nepriklauso. Atkreipė dėmesį, kad 2012 m. Paraiškos III skyriaus „Pareiškėjo įsipareigojimai pagal paramos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ 9 punkte nurodyta, kad pareiškėjas savo parašu patvirtina, jog yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, ir įsipareigoja neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti NMA.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo Biržų rajono žemės ūkio bendrovės „Agaras“ skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. birželio 15 d. pateikė 2012 m. Paraišką. 2013 m. birželio 6 d. pranešimu Nr. 2145826 pareiškėjas buvo informuotas apie jam skiriamą paramą. Pareiškėjo 2012 m. Paraiška buvo įvertinta pakartotinai ir nustatyta, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl atsakovas 2014 m. vasario 7 d. priėmė Sprendimą. 2014 m. gegužės 20 d. raštu atsakovas informavo teismą, kad, vadovaudamasi VAĮ 35 straipsniu, ištaisė skundžiamą sprendimą ir teikia jį teismui.

Teismas, remdamasis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4, 7.1.1. ir 7.1.3. punktais ir 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo, su vėlesniais pakeitimais, padarytais 2012 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 121/2012 (OL 2012 L 44, p/1) 9 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunkčiu, konstatavo, jog kadangi išmokos pareiškėjui buvo išmokėtos, Agentūra, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis turėjo teisę priimti sprendimą dėl neteisėtai išmokėtų lėšų susigrąžinimo. Pareiškėjo argumentas, kad atsakovas negalėjo priimti sprendimo dėl susidariusios skolos sugrąžinimo, tol, kol nebuvo panaikintas sprendimas skirti paramą, yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Pažymėta, kad pareiškėjui parama skirta įvertinus pareiškėjo pateiktą 2012 m. Paraišką, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, nustatančiomis atsakovo veiksmus vertinant paraiškas, o susidariusios skolos sugrąžinimo klausimas yra sprendžiamas Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis. Dėmesys atkreiptas ir į tai, kad sprendimas, kuriuo pareiškėjui skirta parama, yra visiškai įvykdytas (išmokėta išmoka), todėl, teismo vertinimu, toks sprendimas negali būti keičiamas ar tikslinamas. Dėl pareiškėjo argumento, jog klaida buvo pastebėta tik po pusantrų metų, pažymėta, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės nenustato termino, per kurį NMA privalo susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas. Minėtose taisyklėse nustatyti būdai ir terminai, per kuriuos administruojanti institucija privalo informuoti skolininką apie priimtą sprendimą sugrąžinti permokėtas lėšas.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, į tai, jog pareiškėjas, teikdamas paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, prisiėmė įsipareigojimus pagal paramos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“, kurios 9 punkte nustatyta, kad neteisingai apskaičiuotą ir pervestą pareiškėjui į sąskaitą paramos sumą grąžina NMA.

Teismas priėjo išvadą, kad atsakovo priimtas sprendimas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, jame pakankamai aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, todėl teisėtas.

III. Pareiškėjas Bendrovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2015 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Agentūros Sprendimą panaikinti.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo, kurie objektyviai vertinant gali turėti esminių aplinkybių bylos baigčiai. Remiasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, teigia, kad teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

2) Teismas neįvertino, kad pačiai Agentūrai neaiškumai dėl Paramos kilo tik po pusantrų metų, tad neprotinga teigti, jog tai turėjo pastebėti pareiškėjas, kad jis turi atsakyti už atsakovo klaidą. Klaida nebuvo taisyta sprendimu, apie kurį pareiškėjui pranešta po 12 mėnesių nuo paramos išmokėjimo datos.

3) VAĮ 35 straipsnis draudžia nepanaikinus galiojančių sprendimų, tuo pačiu klausimu priimti naujų sprendimų, o sprendimas pareiškėjui skirti paramą teisėtas.

4) Teismas nepasisakė, kad pareiškėjui parama skirta teisėtai ir jokio pagrindo, be skundžiamo Sprendimo, kuris yra deklaratyvus, paremtas subjektyvia Agentūros nuomone ir išvadomis, nelogiškas, ją grąžinti nėra.

Atsakovas Agentūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą.

Pateikia iš esmės analogiškus argumentus tiems, kuriuos išdėstė atsiliepime pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad teismas objektyviai išanalizavo ginčijamą situaciją, sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas ir neturėtų būti naikintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. SP1-(11.212E)-360, kuriame nurodyta, kad susidarė 26 472, 94 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Agentūros Sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

Bylą patikrinusi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės sutinka.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. birželio 15 d. pateikė 2012 m. Paraišką. 2013 m. birželio 6 d. pranešimu Nr. 2145826 pareiškėjas buvo informuotas apie jam skiriamą paramą. Pareiškėjo 2012 m. Paraiška buvo įvertinta pakartotinai ir nustatyta, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl atsakovas 2014 m. vasario 7 d. priėmė Sprendimą. 2014 m. gegužės 20 d. raštu atsakovas informavo teismą, kad, vadovaudamasi VAĮ 35 straipsniu, ištaisė skundžiamą sprendimą, detalizuodamas Sprendime nurodytus duomenis, išsamiai išdėstydamas visas faktines aplinkybes ir nurodydamas teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis pareiškėjas privalo grąžinti klaidingai išmokėtą paramos sumą, ir pateikė jį teismui.

Akcentuotina, jog pareiškėjas su Sprendimu nesutinka ne tuo aspektu, kad jame pakartotinio vertinimo metu neteisingai įvertinta 2012 m. Paraiška, o tuo aspektu, jog dėl atsakovo padarytos klaidos neigiamos pasekmės kyla pareiškėjui. Pareiškėjas iš esmės neneigia, jog jam galimai buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, tačiau teigia, kad atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo panaikinti sprendimą, kuriuo buvo paskirta paramos suma ir tik tuomet priimti naują sprendimą arba naudotis klaidų ištaisymo procedūra.

Pasisakydama dėl Agentūros teisės priimti sprendimą dėl nepagrįstai išmokėtos paramos dalies grąžinimo, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, bendrieji bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo principai įtvirtinti 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL 2005 L 209, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 121/2012 (OL 2012 L 44, p. 1). Minėto reglamento preambulės 25 punkte numatyta, kad siekiant apsaugoti Bendrijos biudžeto finansinius interesus, valstybės narės turėtų imtis priemonių, užtikrinančių, kad iš fondų lėšų finansuojamos operacijos yra iš tikrųjų atliktos ir įvykdytos teisingai. Valstybės narės taip pat turėtų užkirsti kelią visiems gavėjų padarytiems pažeidimams ir veiksmingai juos spręsti. To paties reglamento 9 straipsnio, reglamentuojančio Bendrijos finansinių interesų apsaugą ir garantijas, 1 dalies a punkto iii papunktyje numatyta, kad dėl Bendrijos fondų valdymo Valstybės narės vykdydamos bendrąją žemės ūkio politiką priima visas būtinas teisines, reglamentuojančias ir administracines nuostatas bei imasi visų kitų priemonių, reikalingų veiksmingai finansinių Bendrijos interesų apsaugai, visų pirma siekdamos susigrąžinti sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo. Reglamento 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai Bendrijos lėšos jau buvo išmokėtos gavėjui, jas susigrąžina akredituotos mokėjimo agentūros pagal savo nustatytas išieškojimo procedūras ir jos yra dar kartą panaudojamos pagal 3 dalies c punktą.

Lėšų grąžinimą nacionaliniu lygmeniu reglamentuoja Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137. Pastarųjų taisyklių – tikslas nustatyti grąžintinų Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, registravimo, grąžinimo, nurašymo ir apskaitos tvarką (2 p.). Pagal šių taisyklių 7.1.3 papunktį, vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Pagal to paties teisės akto 4 punktą, sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo priežasčių, jų grąžinimo ir palūkanų skaičiavimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.

Taigi, minėtų teisės aktų, tiek Europos Sąjungos, tiek juos įgyvendinančių nacionalinės teisės, normos patvirtina, kad nepaisant to, kad, kaip nurodo atsakovas, dėl įvykusios Supaprastintų tiesioginių išmokų informacinės sistemos klaidos, būtent dėl netinkamos Įgyvendinimo taisyklių redakcijos taikymo administravimo metu, buvo nustatyta, jog buvo išmokėta didesnė paramos suma, nei priklauso, t. y., didesnė paramos suma išmokėta ne dėl pareiškėjo veiksmų, tai nepaneigia pareiškėjo pareigos grąžinti permokėtą paramos sumą.

Kartu pažymėtina, jog pateikdamas Paraišką pareiškėjas patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, ir įsipareigoja neteisingai apskaičiuotą ir pervestą jam į sąskaitą paramos sumą grąžinti Agentūrai (2012 m. Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ dalies „Pareiškėjo įsipareigojimai pagal paramos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“ 9 punktas).

Nurodyti argumentai taip pat leidžia atmesti apeliacinio skundo argumentus, kad nėra pagrindo grąžinti teisėtai skirtą paramą ir, kad remiantis VAĮ 35 straipsniu Sprendimas negalėjo būti priimtas nepanaikinus sprendimo dėl paramos gavimo. Pastaruoju aspektu taip pat pastebėtina, jog, 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės, laikytinos lex specialis VAĮ atžvilgiu. Antra, VAĮ 35 straipsnis reglamentuoja neįvykdytų sprendimų klaidų (skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitų techninių klaidų) ištaisymo procedūrą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui paramos suma buvo išmokėta, padaryta ne skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita techninė klaida.

Kaip minėta, pareiškėjas Paraišką pateikė 2012 m. birželio 15 d., apie jam skiriamą paramą informuotas 2013 m. birželio 6 d. pranešimu, byloje ginčijamas Sprendimas priimtas 2014 m. vasario 7 d. Pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad klaida administruojant pareiškėjo Paraišką pastebėta tik praėjus tokiam laiko tarpui, nelemia Sprendimo neteisėtumo. Pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 3 straipsnio 1 dalį, patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai.

Iš apeliacinio skundo argumentų nėra aišku, kokių įrodymų, kurie objektyviai vertinant galėjo turėti esminių aplinkybių bylos baigčiai, pirmosios instancijos teismas neištyrė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kurio 248, 257 ir 284 straipsniais, be kita ko, remiasi apeliantas, nagrinėjamu atveju nėra taikytinas, nes nagrinėjama ne administracinio teisės pažeidimo, o administracinė byla.

Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Biržų rajono žemės ūkio bendrovės „Agaras“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė