2016-09-12 Nr. AB-17342-3-61-3-04882-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2516-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04882-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. E. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja I. E. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) pripažinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. KV-1523 (10.6.1E) „Dėl paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ atmetimo ir paramos neskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) nepagrįstu ir jį panaikinti; 2) pripažinti Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 31N-E-1620-1174 „Dėl skundo“ nepagrįstu ir jį panaikinti; 3) įpareigoti NMA pratęsti paraiškoje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – ir Priemonė), reg. Nr. 2NM-KV-14-1-004019-PR001 (toliau – ir Paraiška), nurodyto projekto įgyvendinimo terminą.

Paaiškino, kad pareiškėja 2014 m. rugsėjo 30 d. pateikė Paraišką. NMA 2014 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. KV-(10.6.1E) Paraišką patvirtino. NMA 2015 m. sausio 29 d. telefonu informavo, jog pareiškėja ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 1 d. turi pateikti želdinamų medžių įsigijimo dokumentus ir kilmės sertifikatus. 2015 m. liepos 1 d. pareiškėja kreipėsi į NMA dėl termino pavasarinio sodinukų sodinimui pratęsimo iki 2015 m. spalio 15 d. NMA Sprendimu nurodė, jog Paraiška atmesta. Sprendimas priimtas vadovaujantis žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d.

įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ Įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 47 punktu ir 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2006 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos plėtrai taikymo Įgyvendinimo taisykles (toliau – Reglamentas 1974/2006) 47 straipsnio 1 dalimi.

Žemės ūkio ministerija pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja paaiškino, kad įsipareigojimų negalėjo vykdyti dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių: hibridinės drebulės sodinukų pasiūlos sumažėjimo ir nepalankių meteorologinių sąlygų. NMA faktinių aplinkybių nepriskyrė prie force majeure. Pareiškėja laikė, kad NMA nepagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso normomis ir nevertino įrodymų dėl sodinukų trūkumo bei meteorologinių sąlygų, netinkamai taikė force majeure reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Nustačius, jog Įgyvendinimo taisyklės pažeistos dėl nuo paramos gavėjo valios nepriklausančių aplinkybių, o Priemonės tikslai, nepaisant to, gali būti pasiekti, paramos gavėjui neturi būti taikoma sankcija. Teigė, kad NMA nukrypo nuo Reglamento 1974/2006, nes force majeure aiškino remdamosi nacionaline civiline teise, nors susiklostė administraciniai teisiniai santykiai. Administracinių teisinių santykių atveju svarbu atsižvelgti ne į kitos šalies interesus, o į Priemonės tikslus. NMA pateikia baigtinį sąrašą atvejų priskiriamų prie force majeure aplinkybių.

Reglamento 1947/2006 47 straipsnio 1 dalies tekste anglų kalba, aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Nevertinant įrodymų buvo pažeista Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis. Pareiškėja pateikė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyresniosios mokslų darbuotojos Miško augalų biotechnologijų laboratorijos vedėjos doc. dr. S. K. 2015 m. birželio 30 d. išvadą ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą apie hidrometeorologines sąlygas, bet Sprendime nepasisakyta, kodėl jomis nesiremta.

Minėti dokumentai įrodo, kad sodinukų trūkumas bei meteorologinės sąlygos yra priežastis, dėl kurių sodinukų sodinimas nebuvo galimas. NMA sprendimą dėl Paraiškos tinkamumo priėmė tik 2014 m. gruodžio 31 d., dėl ko drebulių sodinimo laikas itin sutrumpėjo. Vėlyvas paraiškų tenkinimas lėmė, kad daugelis pagal Programą sodinti ketinusių pareiškėjų sodinukų įsigijimą planavo tuo pačiu metu 2015 m. pavasarį. Pareiškėja sodinukų ieškojo Lietuvoje ir kitose rinkose, tačiau paaiškėjo, kad 2015 m. pavasariniam sodinimo sezonui pateikti reikiamo kiekio hibridinės drebulės sodinukų negali nė vienas augintojas. 2015 m. birželio 30 d.

Išvadoje patvirtinta, kad iki 2015 m. liepos 1 d. objektyviai dėl oro sąlygų nebuvo galimybių sodinti hibridinės drebulės sodinukų net ir turint sodinamąją medžiagą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis gegužės mėnesį naktimis fiksuotos šalnos, birželio mėnesį iškrito tik 30 mm kritulių. Projekto įgyvendinimui pareiškėja turėjo tik vieną miško želdinimo sezoną, nors Įgyvendinimo taisyklių 47 punktas numato tris artimiausius miško želdinimo sezonus nuo paramos paraiškos pateikimo dienos. Dėl itin trumpo termino nebuvo galimybės teikti prašymą dėl kitų sodinukų sodinimo.

Pareiškėja tikėjosi, jog rinkoje pavyks gauti reikiamų sodinukų, o netinkamos meteorologinės sąlygos netrukus pasikeis, kadangi tokiam metų laikui jos nėra būdingos. Be to, tam, kad būtų suspėta atlikti darbus iki 2015 m. liepos 1 d., prašymas turėjo būti paduotas mažiausiai prieš tris mėnesius. Pareiškėja kreipėsi, prašydama pratęsti terminą per Projekto įgyvendinimo laikotarpį ir protingam laikotarpiui (trims su puse mėnesio). Pareiškėja elgėsi sąžiningai, bendradarbiavo NMA ir abipusių suderintų veiksmų pagalba siekė įgyvendinti Paraiškoje nurodytą projektą taip, kad būtų pasiekti Priemonės tikslai.

Pareiškėja prašė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Pažymėjo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas niekada neanalizavo Reglamento nuostatų dėl force majeure aplinkybių. Pažymėjo, kad specifinės nagrinėjamos bylos aplinkybės neleidžia kilusių klausimų išspręsti savarankiškai taikant acte clair doktriną, atsižvelgiant į grėsmę nukrypti nuo vienodo Europos Sąjungos teisės taikymo. Pareiškėja abejoja, ar Reglamento 1947/2006 47 straipsnio 1 dalis gali būti aiškinama remiantis nacionaline teise.

Be to, prašė įvertinti, ar force majeure aplinkybių sąrašas, atsižvelgiant į tekstus skirtingomis kalbomis, yra baigtinis.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė skundą atmesti.

Paaiškino, kad atsiradus Miško želdinimo ir žėlimo projektuose suprojektuotų sodinukų trūkumui, mišką galima įveisti kitais sodmenimis, prieš tai gavus NMA leidimą ir vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 64 punktu. Pagal Paraiškoje nustatytą miško želdinių kategoriją, pareiškėja galėjo prašyti leisti mišką įveisti kietųjų lapuočių, liepų, drebulių sodinukais, kurie išvardinti Įgyvendinimo taisyklių 1 lentelėje, nekeičiant kategorijos arba vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 2 priede patvirtinta „Miško želdinių ar žėlinių rūšinės sudėties kategorijų nustatymo metodika“ mišką įveisti pagal vieną iš trijų žemesnių kategorijų.

Sprendimas priimtas vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 13, 44 ir 47 punktais. Reglamento 1974/2006 47 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, priskiriami prie force majeure ar išimtinių aplinkybių. Atsakovo nuomone, prekių trūkumas nėra pateisinanti priežastis, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalimi. Kadangi pareiškėja neįveisė miško iki 2015 metų pavasario, Paraiška buvo atmesta. NMA nuomone, Išvadoje pateikiama vieno žmogaus nuomonė, nuomonė pateikiama ne ant oficialaus institucijos blanko, todėl kelia pagrįstų abejonių dėl galimybės šią Išvadą naudoti kaip įrodymą.

Pareiškėja nepateikė įrodymų, jog doc. dr. S. K. turi teisę teikti išvadas, todėl Išvada galėtų būti vertinama tik kaip rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje nėra konstatuota, jog Švenčionių rajone 2015 m. birželio mėn. buvo sausra. NMA žiniomis, 2015 m. pavasario sezonu žemės ūkio ministro įsakymo, kuriuo būtų patvirtintas savivaldybių sąrašas, kuriose užfiksuota sausra, išleista nebuvo. Pareiškėja, teikdama Paraišką, patvirtino, jog yra susipažinusi su paramos lėšų skyrimo tvarka ir Įgyvendinimo taisyklėmis bei prisiėmė riziką, kad Projektą reikės įgyvendinti per itin trumpą laiką.

Įgyvendinimo taisyklės jokių išlygų nenumato, išskyrus force majeure aplinkybes. O pareiškėjos šioje byloje įrodinėjamos aplinkybės, NMA nuomone, negali būti traktuojamos kaip išskirtinės, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės. NMA nuomone, nėra teisinio pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, nes pareiškėja pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus neįrodo sausros buvimo fakto, o drebulės sodinukų trūkumas rinkoje pagal Reglamentą 1947/2006 nėra priskirtinas prie force majeure aplinkybių.

Atsakovas Žemės ūkio ministerija prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovas nesutiko, kad per didelė hibridinės drebulės sodinukų paklausa yra force majeure aplinkybė. Jei trūksta miško želdinimo ir žėlimo projektuose suprojektuotų sodinukų, mišką galima apsodinti kitais sodmenimis, bet prieš tai reikia gauti NMA leidimą ir laikytis Įgyvendinimo taisyklių 64 punkto reikalavimų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje nėra konstatuota, jog Švenčionių rajone 2015 m. birželio mėn. buvo sausra. 2015 m. pavasario sezonu žemės ūkio ministro įsakymo, kuriuo būtų patvirtintas savivaldybių sąrašas, kuriose užfiksuota sausra, išleista nebuvo. Doc. dr. S. K. Išvada vertintina kaip nuomonė. Pareiškėja, teikdama Paraišką, patvirtino, jog yra susipažinusi su paramos lėšų skyrimo tvarka ir taisyklėmis. Jeigu per nustatytą laiką nepateikiamas želdinamų medžių rūšių miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas, taip pat nepateikiami ir želdinamų medžių ir krūmų įsigijimo dokumentai, parama neteikiama. Įgyvendinimo taisyklės nenumato galimybės pratęsti projekto įgyvendinimo terminą, o pareiškėjos šioje byloje įrodinėjamos aplinkybės negali būti traktuojamos kaip išskirtinės. Pareiškėja neįrodė sausros buvimo fakto, o drebulės sodinukų trūkumas rinkoje nepriskirtinas prie force majeure aplinkybių, todėl nėra tikslinga dėl to kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Skunde pareiškėja remiasi 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 preambulės 5 pastraipa, tačiau šis reglamentas taikomas 2014-2020 metų programiniam laikotarpiui, o pareiškėja dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonėje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu skundą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

Teismas nustatė, kad I. E. 2014 m. rugsėjo 30 d. padavė Paraišką. Pagal Paraišką miškas įveisiamas 10,58 ha teritorijoje, panaudojant 13 750 hibridinės drebulės sodinukų ir 8,40 ha teritorijoje, panaudojant 11 180 hibridinės drebulės sodinukų. Buvo pateikti Miško įveisimo projektai abiejuose sklypuose. NMA 2014 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. KV-(10.6.1E) pranešė, kad pareiškėja patvirtinta paramos gavėja. Pareiškėja pripažino, kad NMA 2015 m. sausio 29 d. telefonu informavo, jog pareiškėja ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 1 d. turi pateikti želdinamų medžių įsigijimo dokumentus ir kilmės sertifikatus. Pareiškėja 2015 m. liepos 1 d. raštu paprašė pratęsti terminą sodinukų sodinimui. NMA 2015 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. KV-1523(10.6.1E) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl miško įveisimo termino pratęsimo iki 2015 m. spalio 15 d. Paraiška atmesta remiantis Įgyvendinimo taisyklių 13, 44 ir 47 punktais, Reglamento 1947/2006 47 straipsnio 1 dalimi. Žemės ūkio ministerija 2015 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 3IN-E-1620-1174 pareiškėjos skundą dėl NMA Sprendimo atmetė. Žemės ūkio ministerija rėmėsi Civilinio kodekso 6.212 straipsniu, pažymėjo, kad nenugalimos jėgos aplinkybės nenustatytos. Pažymėjo, kad miškas galėjo būti įveistas kitais sodmenimis.

Teismas vadovavosi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės), Įgyvendinimo taisyklių 13, 44, 47 punktais. Pareiškėja Paraišką padavė 2014 metais, todėl įveisti mišką pagal Įgyvendinimo taisyklių 47 punkto nuostatas turėjo per 2015 metų pavasario sezoną, t. y. iki 2015 m. liepos 1 d. Tokia data nustatyta Įgyvendinimo taisyklėse ir ja turi būti vadovaujamasi. Pateikdama paraišką I. E. apie įsipareigojimų įvykdymo terminą žinojo, su juo sutiko ir įsipareigojo elgtis tokiu būdu, kad įsipareigojimai būtų įvykdyti laiku. Pareiškėjos pasirinktas Paraiškos pateikimo momentas sąlygojo, jog 2014 metų rudens sezono metu ji negaus sprendimo dėl pripažinimo paramos gavėja. Kita vertus, Įgyvendinimo taisyklės leidžia prašyti paramos jau po miško įveisimo. Šia galimybe pareiškėja taip pat galėjo pasinaudoti ir miško sodinimo darbus vykdyti 2014 metų rudens sezonu.

Paskutinę Paraiškos įvykdymo dieną, paduodama prašymą dėl Paraiškos įvykdymo termino pratęsimo pareiškėja prašė atsižvelgti į nenugalimos jėgos aplinkybes, kurios sutrukdė jai įvykdyti įsipareigojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja neįrodė, jog aplinkybės, kuriomis ji rėmėsi 2015 m. liepos 1 d. prašyme, įvyko. Visų pirma, pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad Lietuvoje ar gretimose valstybėse dirbantys medelynai neturėjo hibridinės drebulės sodinukų. Nėra aišku, į kokius augintojus pareiškėja kreipėsi, kiek hibridinės drebulės sodinukų buvo išauginta, kokia buvo paklausa ir pasiūla bei kitos susijusios aplinkybės. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas šios aplinkybės nepatikslino. I. E. pateikti argumentai yra prieštaringi, nes ji teigia, kad buvo labai didelis sodinukų poreikis, tačiau pateikia S. K. išvadą, kurioje nurodoma, kad sodinukų dėl nepalankių klimato sąlygų apskritai negalėjo būti. Pareiškėja taip pat teigė, kad sodinukų sodinimas nebuvo galimas dėl buvusios sausros. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2015 m. birželio 30 d. pažymoje Nr. (5.58-10)-B8-1081 nurodyta, kad kritulių kiekis buvo sumažėjęs tik 2015 metų birželio mėnesį, tačiau jokių meteorologinių kliūčių sodinukus sodinti pavasarį nebuvo. Dokumentai nepatvirtina, kad 2015 metų pavasarį būtų įvykusi stichinė nelaimė, dėl kurios būtų rimtai pakenkta žemei. Žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-180 patvirtintas Sausros kriterijus atitinkančio stichinio meteorologinio reiškinio užfiksavimo tvarkos aprašas yra skiriamas reglamentuoti sausros kriterijus atitinkančio stichinio meteorologinio reiškinio, kuriam įvykus valstybė Vyriausybės 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1218 „Dėl pasėlių draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams ir draudimo įmonių išlaidų dalinio kompensavimo“ nustatyta tvarka draudimo įmonėms kompensuoja dalį išlaidų, susidariusių mokant draudimo išmokas žemės ūkio veiklos subjektams už nuostolius, patirtus dėl stichinės sausros, užfiksavimo tvarką. Šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams šis aprašas netaikytinas.

Sprendime teisingai nurodoma, kad pareiškėja galėjo kreiptis dėl sodinukų rūšies pakeitimo. Įgyvendinimo taisyklių 64 punktas įtvirtina, kad atsiradus poreikiui keisti Miško želdinimo ir žėlimo projekto duomenis po paramos paraiškos tinkamumo vertinimo, apie tai reikia informuoti NMA. Keičiant paramos paraiškos ar Miško želdinimo ir žėlimo projekto duomenis, paramos suma negali didėti. Veikdama atidžiai ir rūpestingai pareiškėja jau po jos patvirtinimo paramos gavėja dienos, 2014 m. gruodžio 31 d., turėjo pasidomėti sodinukų pasiūla, užsakyti reikiamą kiekį, atlikti kitus pasiruošimo sodinimui veiksmus, o pamačiusi, kad negalės įsigyti sodinukų kreiptis dėl sodinukų rūšies pakeitimo į NMA. Pagal Lietuvos klimatines sąlygas medžių sodinimo darbai vykdomi pavasarį. Taigi, jau pavasarį pareiškėja turėjo būti susipažinusi su situacija rinkoje ir negaudama hibridinės drebulės sodinukų jau kovo-balandžio mėnesiais galėjo kreiptis dėl medžių rūšies pakeitimo. Teismui nebuvo nurodytos aplinkybės, kodėl pareiškėja į NMA nesikreipė net iki 2015 m. liepos 1 d. Pareiškėjos argumentai, kad dėl administracinių kliūčių vis tiek nebūtų galima sezono metu pakeisti medžių rūšies, niekuo nepagrįsti.

Teismas nurodė, kad Įgyvendinimo taisyklių 68.10 punkto nuostata reiškia, kad paraiškos atmetimas galimas tik nustačius nenugalimos jėgos aplinkybes. Kaip matyti iš Reglamento 1974/2006 47 straipsnio teksto struktūros, jame išvardintos aplinkybės nėra privalomos nustatyti, pagal Reglamentą nenugalimos jėgos aplinkybių nustatymas pavedamas pačiai valstybei narei. Pareiškėjos argumentai dėl Reglamento 1974/2006 47 straipsnio aiškinimo nėra aktualūs, kadangi byloje nėra įrodyti patys faktai, su kuriais pareiškėja sieja nenugalimos jėgos aplinkybės atsiradimą. Jokie faktiniai duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad pareiškėja negalėjo protingu atstumu esančioje teritorijoje įsigyti sodinukų, ar, kad pavasarį nebuvo galima sodinti medžių. Lietuvoje nėra buvę rudens ar pavasario sezono, kai apskritai medžių sodinimas būtų buvęs neįmanomas. Neįrodžius faktinių aplinkybių, nėra reikalo šioje byloje taikyti Reglamento 1974/2006 47 straipsnį, todėl prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą netenkintas.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad pareiškėja neįvykdė įsipareigojimų pagal Paraišką, kadangi iki 2015 m. liepos 1 d. neįveisė miško ir nepateikė NMA Įgyvendinimo taisyklių 44 punkte nurodytų dokumentų. Tiek NMA 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. KV-1523 (10.6.1E) „Dėl paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ atmetimo ir paramos neskyrimo“, tiek Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 17 d. raštas Nr. 31N-E-1620-1174 „Dėl skundo“ yra teisėti ir pagrįstu, o skundas dalyje dėl jų panaikinimo atmetamas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu. Reikalavimas įpareigoti NMA pratęsti paraiškoje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ projekto įgyvendinimo terminą yra išvestinis reikalavimas, todėl nepanaikinus skundžiamų sprendimų negali būti tenkinamas. Pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ji neturi, kadangi pareiškėjos skundas yra atmestas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

III. Pareiškėja I. E. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, kad pareiškėja įrodė nenugalimos jėgos aplinkybes. Pareiškėja nurodė dvi force majeure aplinkybes: reikiamos hibridines drebulės sodinukų pasiūlos nebuvimas; netinkamos meteorologinės sąlygos. Teismas nepasisakė dėl pateiktų įrodymų apie 2015 m. gegužės oro sąlygas. Teigia, kad esant netinkamoms oro sąlygoms 2015 m. gegužės–birželio mėnesiais, neturėtų būti įrodinėjamos aplinkybės dėl meteorologinių sąlygų ankstesniais pavasario mėnesiais, kadangi pareiškėja tikėjosi, kad gegužės ir birželio mėnesių užteks tam, kad Projektas būtų tinkamai įgyvendintas. Tvirtina, kad į bylą pareikti duomenys įrodo, jog net jeigu 2015 metų birželio mėnesį būtų buvusi pakankama hibridinės drebulės sodinukų pasiūla, sodinimo darbai nebūtų galėję būti atlikti, kadangi meteorologinės sąlygos buvo netinkamos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų nagrinėjamai situacijai svarbių faktinių aplinkybių, neištyrė į bylą pateiktų įrodymų bei nepagrįstai nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių priskyrimo force majeure.

Nurodo, jog tai, kad pareiškėja pasirinko sodinimo darbus atlikti tik po to, kai ji bus patvirtinta paramos gavėju negali būti vertinama kaip netinkamas pareiškėjos veikimas, lėmęs tai, kad sodinimo darbai nebuvo laiku atlikti. Priešingu atveju pareiškėja būtų prisiėmusi riziką, kad nepatvirtinus pareiškėjos tinkama pagal Priemonę, jai teiktų visus sodinimo darbus padengti iš savo lėšų. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja tikėjosi, jog NMA atsakymą duos greičiau ir sodinimą pavyks atlikti dar 2014 m.

Pareiškėjos siekis tinkamai atlikti miško sodinimo darbus (ir nesikreipimas į NMA dėl sodinukų rūšies pakeitimo), negali būti vertinamas kaip neteisėtas pareiškėjos veikimas, priešingu atveju būtų iškreipta prisiimtų įsipareigojimų vykdymo prigimtis. Be to, netgi laikant, kad prašymas dėl Paraiškos pakeitimo būtų patenkintas, tam, kad būtų suspėta atlikti darbus iki 2015 m. liepos 1 d., minėtas prašymas turėjo būti paduotas mažiausiai prieš tris mėnesius. Be to, tokiu atveju taip pat egzistavo tikimybė, jog NMA nurodys, kad prašymas pakeisti sodinukų veislę nėra pagrįstas. Pažymi, jog Taisyklių 64 punkte nenurodoma, jog atsiradus kliūčių įgyvendinti projektą, vienintelis būdas šias kliūtis pašalinti, yra sodinukų veislės keitimas.

Atkreipia dėmesį, jog pamačius, kad sodinimo laiku įgyvendinti nepavyks, pareiškėja surinko reikiamus įrodymus ir 2015 m. liepos 1 d., laikydamasi terminų, kreipėsi į NMA. Nėra pagrįsta teigti, kad pareiškėja apie aplinkybes galėjo pranešti anksčiau.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo savo sprendimus grindė civilinės teisės nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taip pat Reglamento nuostatomis, kurios, pareiškėjos vertinimu, netinkamai buvo perkeltos į Lietuvos teisę.

Pažymi, jog Išvadoje doc. dr. S. K. nurodė, kad nebuvo galimybės įsigyti hibridinės drebulės sodinukų, kurie būtų peržiemoję lauko sąlygomis, o ne tai, jog apskritai nebuvo hibridinės drebulės sodinukų rinkoje tuo metu. Taigi Išvada tik papildo pareiškėjos argumentus apie hibridinės drebulės sodinukų trūkumą 2015 metų pavasario sezonu, o ne jiems prieštarauja.

Pirmosios instancijos teismas galimai buvo suklaidintas nepagrįstų NMA teiginių, jog pratęsti terminą iki 2015 m. spalio 15 d. galimybės nebuvo dėl to, jog pratęsus terminą nebūtų galimybės laiku užbaigti programos (iki 2015 m. gruodžio 31 d.). Šio argumento nei NMA, nei Žemės ūkio ministerija savo atsiliepimuose ar kituose procesiniuose dokumentuose neteikė.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėja neįrodė hibridinės drebulės sodinukų pasiūlos nebuvimo ir nepalankių meteorologinių sąlygų, yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo atsisakymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo yra neteisėtas.

Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

NMA mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ir taikė teisės aktų normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio pagrindo.

Atsakovas Žemės ūkio ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Kaip pastebėjo pirmosios instancijos teismas, veikdama atidžiai ir rūpestingai, pareiškėja jau po jos patvirtinimo paramos gavėja 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo pasidomėti sodinukų pasiūla, užsakyti reikiamą kiekį, atlikti kitus pasiruošimo sodinimui veiksmus, o pamačiusi, kad negalės įsigyti sodinukų, turėjo kreiptis dėl sodinukų rūšies pakeitimo į NMA.

Pažymi, kad pareiškėjos pateiktoje Išvadoje yra nurodyta, kad kovo mėn. buvo tinkamas laikas sodinti. Pritaria teismo teiginiui, kad Lietuvoje nėra buvę rudens ar pavasario sezono, kai apskritai medžių sodinimas būtų buvęs neįmanomas.

Pažymi, kad pareiškėja, teikdama Paraišką, savo parašu patvirtino, jog yra susipažinusi su paramos lėšų skyrimo tvarka ir taisyklėmis, ir tokiu būdu pati prisiėmė riziką, kad projektą reikės įgyvendinti per trumpesnį laiką, kadangi baigiasi programavimo laikotarpis. Įgyvendinimo taisyklės nenumato galimybės pratęsti projekto įgyvendinimo terminą, o pareiškėjos šioje byloje įrodinėjamos aplinkybės negali būti traktuojamos kaip išskirtinės.

Pažymi, kad Paraiška buvo pateikta 2015 m. rugsėjo 30 d., o vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 47 punktu, rudens sezonas yra iki einamųjų metų lapkričio 1 d., t. y. pareiškėja teigia, kad ji tikėjosi, jog per vieną mėnesį nuo Paraiškos pateikimo bus ne tik įvertinta Paraiška, bet ir įgyvendintas projektas. Ministerijos nuomone, tokie lūkesčiai yra visiškai nepagrįsti.

Mano, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo dėl reglamento nuostatų, susijusių su force majeure aplinkybėmis, išaiškinimo, nes jos yra pakankamai aiškios.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Ginčas byloje kilo dėl NMA 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. KV-1523 (10.6.1E) „Dėl paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ atmetimo ir paramos neskyrimo“, kuriuo pastaroji atsisakė pratęsti pareiškėjos projekto įgyvendinimo terminą ir paraišką atmetė, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pareiškėjos reikalavimo įpareigoti NMA pratęsti paraiškoje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, reg. Nr. 2NM-KV-14-1-004019-PR001, nurodyto projekto įgyvendinimo terminą.

Žemės ūkio ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu, įformintu rašte Nr. 31N-E-1620-1174 „Dėl skundo“, ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, jos skundų netenkino iš esmės motyvuodami tuo, kad pareiškėja neįrodė buvus aplinkybes, kuriomis ji grindė savo 2015 m. liepos 1 d. prašymą dėl projekto įgyvendinimo termino pratęsimo, t. y. hibridinės drebulės sodinukų trūkumo ir nepalankių sodinimui meteorologinių sąlygų. Pateiktu skundu pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skundą tenkinti, kadangi, jos teigimu, nurodytos aplinkybės, vertintinos kaip force majaure, padarė projekto įgyvendinimą nustatytu terminu neįmanomu, dėl ko jis (projekto įgyvendinimo terminas) galėjo ir turėjo būti pratęstas.

Apeliacinės instancijos teismo, kurio nesaisto apeliacinio skundo argumentai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str. 1 ir 2 d.), vertinimu pareiškėjos argumentai dėl jos projekto įgyvendinimo termino pratęsimo yra nepagrįsti: Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (toliau – ir Programa) bei pagal šią programą finansuojamų projektų bendrą administravimo tvarką nustatančių Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 3 D-153 (bylai reikšminga Administravimo taisyklių redakcija, patvirtinta 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3D-74), 1 punktas numato, kad Programos priemonių ir (arba) veiklos sričių (toliau – Programos priemonės) bei pagal jas finansuojamų projektų administravimo ir finansavimo tvarka nustatoma Programos krypčių arba Programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse.

Paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo tvarką detalizuoja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 (bylai reikšminga Įgyvendinimo taisyklių redakcija, patvirtinta 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3D-312). Šios priemonės bendrasis tikslas – skatinti ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės apželdinimą mišku, kaip alternatyvų žemės panaudojimą, vystant miškų ūkio veiklą ir užtikrinant vietovės ekologinių ir aplinkosauginių sąlygų gerinimą klimato kaitos kontekste, taip pat sprendžiant nedarbo problemas kaimo vietovėse (Įgyvendinimo taisyklių 5 p.). Pareiškėjai, kurie Paramos paraiškos pateikimo metu miško dar neįveisė, privalo jį įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (pateikę Paramos paraišką 2014 metais mišką privalo įveisti per 2014 metų rudens arba 2015 metų pavasario miško želdinimo sezonus) (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo Paramos paraiškos pateikimo dienos. Jei per minėtą laiką Agentūrai nėra pateikiamas želdinamų medžių rūšių Pagrindinis miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas, taip pat nepateikiami ir želdinamų medžių ir krūmų įsigijimo dokumentai (jei pareiškėjas/paramos gavėjas miško sodmenų nepirko, privalo pateikti jų krovinio važtaraštį ar perdavimo–priėmimo aktą), parama neteikiama (Paramos paraiška atmetama) (Įgyvendinimo taisyklių 47 punktas (2014 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 3D-444 redakcija)).

Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad pareiškėja, Paramos paraišką pateikusi 2014 m. rugsėjo 30 d., iki 2015 m. liepos 1 d. savo projekte nurodyto miško neįveisė, atsakovas, 2015 m. liepos 1 d. gavęs duomenis, kad miškas nėra įveistas, vadovaudamasis minėta Įgyvendinimo taisyklių 47 punkto nuostata, galėjo priimti sprendimą paramos neteikti (paramos paraišką atmesti).

Pareiškėjos argumentai, susiję su force majeure aplinkybių buvimu / nebuvimu, nėra svarbūs, kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai nebuvo taikytos sankcijos: parama žemės ir miškų ūkiui – Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir bendrojo finansavimo lėšos, skirtos žemės ir miškų ūkiui remti (Administravimo taisyklių 3.14 p.). Paramos lėšos paramos gavėjams pagal investicines Programos priemones, tame tarpe – pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (teikiant vienkartinę paramos paraišką miško įveisimo išmokai gauti), gali būti išmokėtos išlaidų kompensavimo, išlaidų kompensavimo su avanso mokėjimu ar kitais Programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse numatytais būdais (Administravimo taisyklių 107, 121–121.4 p.). Sankcija – pareiškėjui ar paramos gavėjui taikomas paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos sumos ir (arba) kitos poveikio priemonės už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą (Administravimo taisyklių 3.25 p.). Kadangi parama miško įveisimui teikiama, t. y. paramos lėšos yra išmokomos, išlaidų kompensavimo būdu, sprendimas neteikti paramos (paramos paraišką atmesti), priimamas tada, kai miško įveisimo išlaidos nėra patirtos, nėra sankcija Įgyvendinimo taisyklių (68-731 p.), ir kitų su tokio projekto įgyvendinimu susijusių teisės aktų, tame tarpe – ir Reglamento Nr. 1974/2006, prasme (Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali pripažinti nurodytas force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijas, kurioms esant jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą), dėl ko šio reglamento nuostatų, susijusių su force majeure aplinkybėmis, aiškinimas šioje byloje nėra aktualus ir nėra pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo.

Taip pat kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė pratęsti pareiškėjos paraiškoje, teiktoje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ nurodyto projekto įgyvendinimo terminą: Įgyvendinimo taisyklių, kurios nereglamentuoja projektų keitimo, 74 punktas, be kita ko, numato, kad projektų keitimo tvarka ir kita Taisyklėse nenurodyta informacija pateikiama Administravimo taisyklėse ir kituose su projektų rengimu ir įgyvendinimu susijusiuose teisės aktuose.

Administravimo taisyklių II skirsnio, reglamentuojančio projektų ir paramos sutarties pakeitimus, normos nustato: jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Paramos gavėjas privalo raštu informuoti Agentūrą apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu (Administravimo taisyklių 190 p.).

Iškilus poreikiui keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, paramos gavėjas privalo raštu pateikti Agentūrai motyvuotą prašymą pakeisti projektą ir (arba) paramos sutartį. Agentūra, gavusi motyvuotą paramos gavėjo prašymą pakeisti projektą ir (arba) paramos sutartį, įvertina prašymo aplinkybes ir priima sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo (Administravimo taisyklių 192–193 p.). Agentūra gali paramos gavėjo prašymą keisti projektą ir (arba) paramos sutartį: atmesti; patenkinti; patenkinti iš dalies; patenkinti su tam tikromis sąlygomis (Administravimo taisyklių 194–194.4 p.).

Priimdama sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, Agentūra įvertina, ar atlikus tokį pakeitimą projektas duos didesnę naudą ir efektyviau sieks projekte bei Programoje nustatytų tikslų. Priimant sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, Agentūra taip pat atsižvelgia į tas aplinkybes, kurių paramos gavėjas negalėjo numatyti teikdamas paramos paraišką, ir aplinkybes, nepriklausančias nuo paramos gavėjo. Jeigu Agentūra nustato, kad dėl projekto pakeitimo paramos gavėjas negalės pasiekti projekte nustatytų tikslų ir tolesnis projekto įgyvendinimas būtų neefektyvus, Agentūra svarsto klausimą dėl paramos nutraukimo ir (arba) jau išmokėtos paramos grąžinimo (Administravimo taisyklių 195 p.).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus, kad paramos teikimas miško įveisimui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, skelbiant kvietimus teikti paramos paraiškas pagal patvirtintą paramos paraiškų surinkimo grafiką (Administravimo taisyklių 18–21 p.), buvo tęstinio pobūdžio, t. y. suinteresuoti asmenys Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos vykdymo metu turėjo galimybę ne kartą teikti paraiškas tokiai gauti ir galutinis terminas įveisti mišką ir pateikti dokumentus paramai gauti buvo iki 2015 m. liepos 1 d. (Įgyvendinimo taisyklių 33, 47 p.), kad išlaidos atitinka reikalavimus EŽŪFKP finansavimui gauti, jeigu jos buvo sumokėtos 2007 m. sausio 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. (2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai 71 str. 1 d.), kad sprendimo dėl miško įveisimo išmokos išmokėjimo priėmimui buvo nustatytas 120 kalendorinių dienų terminas nuo to momento, kai paramos gavėjas Agentūrai pateikia Pagrindinį miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatą, želdinamų medžių ir krūmų įsigijimo dokumentus (Įgyvendinimo taisyklių 48 p.), kad pareiškėja nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą manyti, kad jos nurodytu terminu – iki 2015 m. spalio 15 d. – turi galimybę įvykdyti projektą ir pateikti dokumentus, reikalingus paramai išmokėti, pareiškėjos prašymas dėl projekto įgyvendinimo pratęsimo netenkintas pagrįstai, juo labiau, kad paramą tokio pobūdžio projektams numatyta teikti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones (Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3D-538).

Pareiškėjos apeliacinio skundo netenkinus, nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos I. E. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan