2019-05-13 Nr. AB-11513-3-61-3-00894-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50

Administracinė byla Nr. eAS-330-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00894-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja A. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato) 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 10-S-94538(1.39E-10) ir įpareigoti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariatą pateikti pareiškėjai 2018 m. gegužės 20 d. įvykio vaizdo medžiagą, priteisti iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skunde nurodė, kad prašo atnaujinti terminą trūkumams pašalinti ir priimti jos skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi, netenkinęs pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas nurodė, jog pareiškėja, grįsdama prašymą atnaujinti terminą, teigė, kad 2018 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2018 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 20-S-94538(1.39E-10). Teismas 2018 m. lapkričio 20 d. bei 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimis pareiškėjai nurodė pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėja dėl teisinių žinių trūkumo to padaryti pati nesugebėjo, todėl 2019 m. sausio 25 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) dėl teisinės pagalbos šioje byloje suteikimo, kuri buvo suteikta 2019 m. vasario 8 d. sprendimu. Minėtą teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartyje nurodytą terminą pareiškėja praleido dėl teisinių žinių trūkumo, bandė pagal savo supratimą taisyti trūkumus į bylą teikdama prašymus, tačiau to nepakako, kad trūkumai būtų pašalinti. Į Tarnybą pareiškėja kreipėsi praėjus daugiau nei mėnesiui nuo nutarties gavimo, nors, teismo vertinimu, pareiškėja galėjo kreiptis iš karto, kai gavo neigiamą atsakymą suteikti teisinę pagalbą kitoje byloje, nes vienam asmeniui vienu metu Tarnyba suteikia nemokamą teisinę pagalbą tik 2 bylose.

Teismas akcentavo, kad, vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, jog pareiškėja netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esantys duomenys patvirtino, jog pareiškėja 2018 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė „priversti pakeisti atsakovų sprendimus, priimti teisingą man palankų sprendimą, nes mano atžvilgiu nusikaltimas padarytas, tačiau įvykį nagrinėję pareigūnai nesugebėjo tinkamai išspręsti arba meluoja, ko neturėtų būti, priteisti 100 Eur už moralinę žalą, jei galima“. Iš šio skundo turinio buvo matyti, kad pareiškėja, be kita ko, nesutiko su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato atsakymu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai vaizdo medžiaga nebus pateikta, nes 2018 m. liepos 16 d. nebuvo nustatyta nusikalstama veika, neturint galimybės to pamatyti vaizdo medžiagoje. Teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5377-643/2018 pareiškėjai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėja, vykdydama minėtą nutartį, teismui pateikė procesinį dokumentą, pavadintą „skundo trūkumų šalinimas, patikslinimai“. Teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, nepašalinus nurodytų skundo trūkumų.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, nustatytas aplinkybes bei teismų praktiką, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjai laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą.

Teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys nebuvo pateisinamos, svarbios, objektyviai atėmusios iš jos galimybę kreiptis į teismą įstatyme nustatytais terminais, jos prašymo atnaujinti terminą netenkino ir atsisakė priimti skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėja A. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį, atnaujinti terminą trūkumams pašalinti ir priimti jos skundą.

Pareiškėja nurodo, kad teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi nurodytas terminas turi būti atnaujintas, ir nesutinka su teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartimi, nes jį (terminą) praleido dėl teisinių žinių trūkumo. Nors ji ir bandė savo supratimo ribose taisyti trūkumus, ką įrodo byloje pateikti jos surašyti prašymai, to nepakako, kad trūkumai būtų pašalinti. Į Tarnybą ji kreipėsi praėjus daugiau nei mėnesiui nuo nutarties gavimo, kadangi čia galėjo kreiptis tik po to, kai gavo neigiamą atsakymą suteikti teisinę pagalbą kitoje byloje, kadangi vienam asmeniui vienu metu Tarnyba teikia nemokamą teisinę pagalbą tik 2 bylose. Be to, jos buvo prašoma tikslinti prašymą, todėl sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo priimtas tik 2019 m. vasario 8 d.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pareiškėjos argumentus ir jos sugebėjimą pačiai apginti savo pažeistas teises, būtų neteisinga riboti pareiškėjos teisę į jos skundo išnagrinėjimą tik dėl to, kad ji nesugebėjo savo jėgomis pateikti įstatymų reikalavimus atitinkančio skundo. Terminas trūkumams pašalinti turėtų būti atnaujintas ir skundas priimtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja, vertinant jos skunde ir atskirajame skunde nurodomų prašymų esmę ir kreipimosi į teismą aplinkybes, prašo atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2018 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 10-S-94538(1.39E-10), kuriuo pareiškėjai atsisakyta pateikti 2018 m. gegužės 20 d. įvykio vaizdo medžiagą, panaikinimo paduoti ir skundą priimti.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (liet. įskaitant, be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2018 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 10-S-94538(1.39E-10), kuriuo pareiškėjai atsisakyta pateikti 2018 m. gegužės 20 d. įvykio vaizdo medžiagą, panaikinimo paduoti dėl priežasčių, kurios nelaikytinos svarbiomis, 2019 m. kovo 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundą atsisakė priimti.

Tiesėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis: svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis minėtos normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/13). Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje. byloje Nr. AS-986-552/2015).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, nuo jos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, apribojusiomis jos galimybes nustatytu terminu kreiptis į teismą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2018 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 10-S-94538(1.39E-10) panaikinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. kovo 6 d. nutartimi pagrįstai prašymo atnaujinti terminą netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą, todėl jos atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo vertino kaip prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, o ne skundo trūkumams pašalinti, kadangi 2018 m. lapkričio 15 d. teisme gauto pareiškėjos skundo priėmimo klausimas jau yra išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė