b3af1ebc-db03-4cde-8d17-de241c6a1ea2 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-184-917/2017Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00462-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.;1.1.8.;1.1.7.2.5.; 2.10.2.7.; 2.3.6.4.2.;2.3.6.4.5.1 2.3.6.4.5.2.; 2.1.16.1.8. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU               2017 m. balandžio 11 d.              Kaunas             Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Sandrai Poškienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, kaltinamajam A.

Ž., jo gynėjai advokatei Laimai Razvickienei,nukentėjusiajam S. B.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių iÅ¡silavinimo, dirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas, teistumai iÅ¡nykę;kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

          Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :             A. Ž. 2016 m. liepos 24 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), kieme esančioje pavėsinėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,54 promilių girtumas), tarpusavio konflikto metu, tyčia su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu smogė S. B. į galvos sritį, po to jį nustÅ«mė nuo suolo, tokiu bÅ«du ne mažiau kaip septynių trauminių poveikių pasekoje padarydamas S. B. minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas akių vokuose, poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose, pereinant į nosį, deÅ¡inį žandÄ , kairės akies virÅ¡utiniame voke, deÅ¡iniame žande, pereinant į pažandę, deÅ¡iniame smilkinyje, deÅ¡inėje speninėje srityje, kraujosruvÄ po deÅ¡inės akies obuolio jungine, muÅ¡tines deÅ¡inės akies vokų žaizdas, juosmens kairės pusės sumuÅ¡imÄ , odos nubrozdinimÄ kairėje blauzdoje, deÅ¡inės apatinės dalies nosies kriauklės pamato skeveldrinį lūžį, nosies kaulų skeveldrinius, deÅ¡inio žandinio ančio, deÅ¡inės akiduobės apatinės ir medialinės sienelių lūžius, kas dėl deÅ¡inės apatinės dalies nosies kriauklės pamato skeveldrinio lūžio, nosies kaulų skeveldrinių bei deÅ¡inio žandinio ančio ir deÅ¡inės akiduobės apatinės ir medialinės sienelių lūžių, S. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

     Kaltinamasis A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. Nepripažįsta tos dalies, kad iÅ¡ kažkokio daikto ar lazdos nukentėjusiajam trenkė. Neigia, kad naudojo kažkokį daiktÄ smÅ«giams suduoti. Su kitomis aplinkybėmis sutinka. Kiek smÅ«gių tiksliai sudavė, negali pasakyti, galbÅ«t galėjo bÅ«ti apie penki smÅ«giai suduoti ranka B.. Vietos, laiko, aplinkybių neginčija. Ginčija specialisto iÅ¡vadÄ . Nebuvo nustÅ«mimo nuo suolo.

Kaltinamojo suduoti smÅ«giai tokių sužalojimų negalėjo nukentėjusiajam sÄ lygoti. PrieÅ¡ įvykį, maždaug 1,5 mėn. ar daugiau, apsigyveno pas R. S., tai buvo 2016 m. gegužės mėnesio galas. Su draugu atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini) ir bendravo. Susipažino su R. S. per draugÄ . Sėdėjo, kalbėjo su R. S. dvi, tris dienas ir buvo beveik kartu pasiruošę gyventi. Ji iÅ¡nuomojo butÄ . Sakė atvažiuoti ir gyventi pas jÄ . Jis apie S. B. nežinojo iki paskutinės dienos, jam paskambino, norėjo susitikti, sakė, kad žino, kad jis gyvena su Roberta ir laukia jo.

IÅ¡gėrė tris alaus. Atvažiavo S. B. su nugertu viskio buteliu, iÅ¡ pradžių Å¡nekėjosi, bet jis pats pirmas R. įžeidinėti pradėjo ir dėl to jam sudavė į veidÄ . R. viskÄ girdėjo, ji buvo tuo metu Å¡alia. Viskas buvo per jÄ , galėjo to iÅ¡vengti. Su nukentėjusiuoju neturi jokių pykčių. Su R. S. irgi neturi pykčių. Konfliktas dėl moters vyko, abu buvo iÅ¡gėrę, nukentėjęs negražiai pasakė, o kaltinamasis nenutylėjo ir gynė jÄ , įvyko muÅ¡tynės. Ant suolo sėdėjo.

S. sakė, kad jis Vokietijoje pinigus užsidirbinėja, o apie jį nieko daugiau nežinojo. Nukentėjusiojo telefono numerio neturėjo. Kad R. S. turi vyrÄ , tai pasakė 23 dienÄ . Sakė, kad važiuos į Marijampolę tvarkyti reikalų, o 24 dienÄ grįš. 24 dienÄ S. B. paskambino. Jeigu bÅ«tų buvęs blaivus, tai bÅ«tų išėjęs, tik daiktus bÅ«tų grįžęs pasiimti. Jie buvo pavėsinėje, B. pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti ir jie su B. susimušė. Sėdėjo vienas Å¡alia kito.

Butelis buvo ir trys „skarbonkės“ alaus, butelis - pusę viskio nugertas buvo. Pavėsinėje buvo nepilnametės mergaitės. R. S. buvo ne viso konflikto metu. PirmÄ smÅ«gį sudavė jis, į veidÄ , bet B. nei nugriuvo, nei nieko. Jokio daikto neturėjo. Be žiedo buvo. Kad buvo sužalotas, niekur nesikreipė, nes negalvojo, kad iki to nuėjo. Juos iÅ¡skyrė R.. S. B. bėgo kraujas iÅ¡ lÅ«pos ar nosies. Jis galvojo, kad krisdamas su R. galėjo susižeisti. Sudavė 4-5 smÅ«gius, dėl to pripažįsta kaltę.

Buvo išgėręs alaus įvykio metu, po to su S. gėrė. Kai grįžo R. ir S., tada jis nebuvo sužalotas. Kodėl liudytoja A. pasakė, kad užmuš S. B., nežino, nes jis net nebuvo įėjęs į namus. Kodėl liudytoja A. taip sakė, tai dėl to, kad buvo nukentėjusiojo įtaka, kad gauti pinigų, nes sakė duoti 2 000 Eur. Dėl smūgių skaičiaus keičiasi parodymai, nes dabar sako, kad ne daugiau kaip 5 smūgiai, anksčiau, kodėl sakė, kad 7 smūgiai, tai nepagalvodamas taip pasakė.

Su pareigÅ«nais bendravo, jie aiÅ¡kino, kodėl sulaikė, sakė jiems, kad viskas įvyko dėl moters, pripažino kaltę, kad sužalojo S. B.. Apytiksliai iki 5 smÅ«gių buvo, pasekmės galėjo bÅ«ti po 5 smÅ«gių. Tai – „fanaras“, nubrozdinimas, lūžiai tikrai negalėjo bÅ«ti. Nukentėjęs jokios sÄ monės nebuvo praradęs. Įžeidinėjimai iÅ¡ nukentėjusiojo R. S. buvo tokie: ,,kurva“, visokia, anokia. Nukentėjęs jautė neapykantÄ , kad ji gyveno su kaltinamuoju, nes nukentėjęs pinigus jai siuntė.

Nukentėjusįjį pilnai supranta, kad jis piktas buvo. Jis buvo sužalotas, jam gal 4-5 smÅ«giai buvo suduoti į veido sritį. S. B. buvo su sÄ mone, kiek sudavė smÅ«gių, tiek pasakė, nei daugiau, nei mažiau nesudavė, neskaičiavo kiekio. Vienas kitam trenkė, ir R. S. lindo į tÄ vidurį tarp jų, ji buvo nugara į jį, mergaitės buvo Å¡alia. Jie virto, jis pasitraukė iÅ¡ pavėsinės, nes mergaitė jau buvo paskambinusi į policijÄ . Jam atrodo, kad kita mergaitė, ne R. dukra, skambino į policijÄ .

Tas nugriuvimas, tai R. S. įsimaiÅ¡iusi tarp jų buvo, S. B. buvo agresyvus, norėjo pulti kaltinamÄ jį. R. norėjo S. B. sutramdyti, daugiau smÅ«gių nebuvo. R. S. ir S. B. nugriuvę atsitrenkė į suolo kampÄ , A. tai matė. Kai jie trenkėsi į suolo kampÄ , bėgo daug kraujo iÅ¡ akies, nosies, lÅ«pų. R. S. buvo iÅ¡sitepusi krauju. Jis iÅ¡ karto atsitraukė. Jie nugriuvo ir policija atvažiavo po 5 min. Jie atsistojo ir viskas buvo gerai. Jis buvo sÄ mojingas, pats nuėjo į greitosios pagalbos automobilį.

Išėjo iÅ¡ pavėsinės ir laukė netoli vartų. Kai atvažiavo policija, jie tarpusavyje aiÅ¡kinosi santykius, nukentėjęs sakė ant R. S.: ,,tu tokia, anokia“, keikė jÄ vis dar, kad ji bloga. Dėl civilinių ieÅ¡kinių, tai per didelė suma.             Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė kaltinamojo A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, kad 2016-07-24, galėjo bÅ«ti apie 16.00 val., su S. B.

įvyko tarpusavio konfliktas dėl moters - R. S.. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), kieme esančioje pavėsinėje. IÅ¡ pradžių abu vartojo alkoholį, prieÅ¡ tai pats buvo iÅ¡gėręs alaus. Konflikto metu S. B. ranka ne mažiau kaip penkis kartus sudavė į veido sritį, kito daikto nenaudojo. Viskas vyko abiem stovint ir sėdint pavėsinėje. Kada jam S. B. paėmė už „maikės“, tai jis S. B. trenkė ranka vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį. Tada S. B. trenkė jam į veidÄ , pataikė į lÅ«pÄ , nuskėlė priekinį dantį, pas medikus nesikreipė.

Po to iÅ¡ karto sudavė S. B. kitus smÅ«gius į veido sritį. Juos iÅ¡skyrė R. S.. Ji S. B. apkabino ir greitai atvažiavo policijos automobilis. Prisimena, kad dar buvo nukritę abu su S. ant žolės. Pripažįsta, kad tokius sužalojimus, kaip nurodyta įtarime, galėjo padaryti S. B.. Žino, kad dar atvyko greitoji pagalba, o jis pats buvo sulaikytas dviem valandom. Su S. B. kalbėjo apie S.. P. S. gyveno 1,5 mėnesio laiko, S. B. galima sakyti jį varė, nes jis R. S. sugyventinis ir buvo iÅ¡vykęs į VokietijÄ .

PrieÅ¡ įvykį, R. buvo iÅ¡važiavusi iÅ¡ oro uosto pasiimti S. B., tai jis paskambino Robertai ir paklausė, kur ji, kada grįš? IÅ¡ jos paėmė ragelį SvajÅ«nas ir pasakė, kad „atvažiuoju su tavim pasikalbėti“, pasakė „atvažiuok“. S. B. paklausė ar turi butelį? Atsakė, kad ne, tai S. B. atsivežė nugertÄ viskio butelį. R. žadėjo S. nuvežti į Marijampolę, bet abu grįžo į (duomenys neskelbtini), į R. namus ir įvyko minėtas konfliktas (1 t., b.l. 117-118).              Papildomai ikiteisminio tyrimo metu A.

Ž. parodė, kad kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. Tvirtai teigia, kad S. B. sudavė ranka į veido sritį penkis kartus. Su jokiu daiktu S. B. tikrai į veido sritį netrenkė. Klausimas: „Ar S. B. sudavei į veido sritį su buteliu, kuris imituoja kalaÅ¡nikovo automatÄ ?“ Atsakymas: „Tikrai ne“. Klausimas: „Ar tokį butelį buvai atsivežęs pas R. S.?“ Atsakymas: „Tikrai ne. Apie jokį butelį nieko daugiau pasakyti negali. Daugiau papildymų neturi.“ (1 t., b.l. 121-122).Nukentėjusysis S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo iki tos dienos nepažinojo, giminystės ryÅ¡io, pykčių, noro apkalbėti nėra.

Parodė, kad 2016-06-23 grįžo iÅ¡ Vokietijos atostogų, jį pasiėmė R. S.. Paskui 24 dienÄ A. Ž., bÅ«damas (duomenys neskelbtini), dažnai skambindavo, praÅ¡ydamas pasikalbėti. Norėjo pasikalbėti. Su R. S. gyvena kartu 1,5 metų. Kartu veda bendrÄ Å«kį, bendrų vaikų neturi. Ar A. Ž. buvo susijęs su R. S., nežino. Ji aiÅ¡kino, kad jis buvo guodėjas, kadangi jos motina buvo mirties patale. Buvo iÅ¡važiavę į Marijampolę, o kai grįžo, A. Ž. jau sėdėjo pavėsinėje (duomenys neskelbtini).

Å nekėjo, pasakojo, kad viskÄ suprato, kad jis - ne kliÅ«tis, kad tuoj iÅ¡vyks. Sakė jam, kad nesilankytų. Nežino, kokie buvo jo tikslai. Namas priklauso R. S.. Medicinos tyrimas buvo atliktas vėliau, kadangi jos mama 2016-08-31 mirė. Kaltinamasis sėdėjo vienas, pavėsinėje su stalu, kadangi labai norėjo palaikyti pokalbį, tada atsivežė viskio butelį. A. Ž. neturėjo alkoholio, jis jau buvo neblaivus. Du vyrai sėdėjo prie stalo, vartojo alkoholį. Pokalbis vyko apie tai, kad jis greičiau paliktų namus ir leistų ramiai ir gražiai gyventi su R.

S.. Jis sakė, kad tuoj susirinks daiktus. Roberta prisijungė vėliau, kiek butelio buvo nugerta, nežino, nes niekas daug jo neišgėrė. Butelis buvo 0,7 l, o jo išgerta buvo nedaug. Paties konflikto nebuvo, jis buvo nusisukęs, ir atsisuko, jie sėdėjo ant vieno suolo, po to merginos atnešė valgyti, po to K. ir R. atėjo. A. Ž. sėdėjo jam iš dešinės. Atsisukęs, pajuto smūgį. Nei pykčio, nei kivirčo, nieko nebuvo. Dėl ko buvo suduotas smūgis, nežino. Konflikto pats nekėlė.

Vienintelis prašymas buvo, kad jis apleistų namus. Smūgį pajuto į veido dešinę pusę. Tai A. Ž. pirmas jam sudavė smūgį. O daugiau, kaip advokatė vardino, tai tiesiog smūgių nejuto, kai gauni daugiau, jau tiesiog nebejauti. Ir kitų sužalojimų buvo, bet per jų vidurį stojo R., ji buvo tuo metu pavėsinėje, ir K. dar stovėjo. R. laikė A., paskui buvo dar keli smūgiai ir jis su R. su suolu nugriuvo, nes ir R. jį laikė. Ji laikė jį, nes jam pyktis sukilo ir R. neleido kažkokių veiksmų daryti, taip jie su suolu, kai stūmė A., ir nugriuvo.

Kelis smÅ«gius ir kur sudavė, negali įvardinti. Kiek smÅ«gių buvo, negali įvardinti. Prarado sÄ monę, kai atsipeikėjo, tai buvo ligoninėje ir pajuto, kaip jam siuvo deÅ¡inės pusės akies vokÄ . A. tvirtina, kad ranka trenkė, bet tas daiktas yra surastas, ten butelis, kaip „kalaÅ¡nikovo“ butelis, daiktas buvo užmestas krÅ«muose, jo draugai dar buvo atvažiavę. Kaltinamasis Å¡aipėsi. Tie krÅ«mai nuo suolo yra 15 metrų, jis jau buvo pasidėjęs tÄ daiktÄ prieÅ¡ tai, nes jis stovėjo antrame aukÅ¡te ant baro.

Po įvykio, rado krÅ«muose, vaikai neseniai jį rado. Pats negalėjo susižaloti. Ikiteisminio tyrimo metu, davė teisingus parodymus. Ar pokalbio metu kalba ėjo apie kitus reikalus, nesusijusius su R. S., tai jam nėra apie kÄ kalbėti su juo, tik apie R. S. ir Å¡nekėjo. Kai grįžo į namus, namie tuo metu buvo K., ta mergaitė ir jis sėdėjo lauke. Daugiau nieko nebuvo ir jie grįžo su R.. Pavėsinėje iÅ¡ pradžių aplinka nebuvo paruoÅ¡ta vaišėms, buvo peleninė, jis sėdėjo ir daugiau nieko nematė, sėdėjo su A. ir vartojo alkoholį, apie valandÄ laiko, Å¡nekėjosi.

R. buvo namuose, ji vengė Å¡io pokalbio. K. buvo kambaryje. Ar K. ėjo prie pavėsinės, nefiksavo, gal vaikščiojo kieme. Kai sudavė smÅ«gį, kažkuri mergaitė buvo pavėsinėje. R. su K. atnešė valgyti, prieÅ¡ tai nuėjo į namÄ ir pasakė R., kad ir ji ateitų, nes jam atsibodo su juo Å¡nekėti. A. bÅ«sena visada agresyvi, balsÄ kėlė, nebuvo draugiÅ¡kai nusitekęs. Dėl daikto keitėsi parodymai, buvo nurodyta molinė vaza, nes tai buvo stiprus ir kietas smÅ«gis, atrodė, kad kokia ,,kovalda“ gavo, kažkokiu daiktu ir neįsivaizdavo, kad toje pavėsinėje dar kažkas buvo.

Paskui tik iÅ¡ kalbos su R. sužinojo, kad tuo pačiu daiktu. Jeigu bÅ«tų smÅ«gis ranka duotas, tai bÅ«tų atskyręs, kadangi statybose dirba. Buvo suduota daiktu, o ne ranka. Po konflikto, smÅ«gio atgal nesudavė, į rÅ«bus nebuvo įsikibęs, kontakto iÅ¡ jo pusės nebuvo. Po smÅ«gio, ar sekė kiti smÅ«giai, tai iÅ¡ tikrųjų daug riksmo buvo, ir K., ir R. rėkė. Tai jo tėvų namai. Jis neįsivaizduoja, kaip įvardinti jo sumuÅ¡imÄ konflikto metu. Ir jis pats, ir R. atsimena, kad nugriuvo.

Kojos skausmas buvo nurodytas. Neturtinę žalÄ grindžia tuo, jog buvo nedarbingas, negalėjo iÅ¡važiuoti, jo darbo vietÄ užėmė kiti. R. S. motina buvo mirties patale, žino, kad tai buvo liepos 31 d. A. Ž. pavėsinėje jau laukė jo, nes jis skambino prieÅ¡ tai. Jis žinojo, kad jie grįžta į adresÄ (duomenys neskelbtini). R. S. sakė, kad pažįstamas, daugiau nieko neaiÅ¡kino. Ne dėl namo statybų norėjo pakalbėti. A. Ž. – R. S. pažįstamas. PrieÅ¡ įvykį, kelios dienos iki grįžimo, sužinojo apie A.

Ž., telefoniniu pokalbiu buvo pasakyta, kad yra žmogus, kuris laikinai iÅ¡nuomavęs butÄ ir neturi kur gyventi. Kad jis iÅ¡nuomavęs butÄ , ir kad jis nori pabÅ«ti kelias dienas. R. S. nesutiko, kad jis ten gyventų, jis grÄ sino jai, matydavo jo žinutes. A. Ž. grasino ir jam, ir jai. IÅ¡vyko dirbti į VokietijÄ palikęs savo daiktus, automobilį. Jis sakė, kad paliktų automobilį jam. Kad R. S. paliktų, neprašė. R. S. leido naudotis savo daiktais, ji neprašė jo, kad galėtų perleisti kažkam kitam automobilį.

A. Ž. nereikalavo iÅ¡sikraustyti, prašė, nes jie kartu gyveno. R. S. taip pat prašė, kad jis iÅ¡sikraustytų. R. S. mato, kÄ girdi pavėsinėje. Iki atvažiavimo, jis buvo blaivus. R. S. vairavo, nes ji norėjo. Butelis buvo pilnas. Nežino, kodėl A. Ž. jam trenkė. R. S. kada atsirado įvykyje, negali pasakyti. Nepilnametės mergaitės nebÅ«davo, kai jie gėrė, jos ateidavo ir iÅ¡eidavo. Buvo praradęs sÄ monę, kaip vežė greitoji, neprisimena. Nežino, kodėl greitosios medicinos kortelėje nurodyta sÄ moningas ir kalbantis.

Greitosios pagalbos personalui, neprisimena, kad bÅ«tų aiÅ¡kinęs aplinkybes. Greitosios medicinos kvietimo kortelėje 2 punkte nurodyta: muÅ¡tynės ir pradurta akis, kodėl taip nurodyta, nežino. KokiÄ medicininę pagalbÄ atliko jai, tai jis tik atsimena, kad jam siuvo ir tada prabudo, kad daro kažkÄ akyje. Klinikose kiek laiko užtruko, nežino. Jį iÅ¡ klinikų paėmė Roberta, važiavo tiesiai į Marijampolę. TÄ pačiÄ dienÄ 19:05 val. duoda parydomus, tai jei buvo apklausa, tai buvo gydymo įstaigoje, ir jai sako pasiraÅ¡yti čia, nežino, ar čia apklausa.

Apklausoje nurodyta - nežymus sveikatos sutrikdymas, negali atsakyti, jis ne medikas. Jo skundo pagrindu buvo atnaujintas tyrimas. ApžiÅ«rai pirmÄ kartÄ važiavo 26 d., važiavo į akių klinikÄ . AbdukcijÄ iÅ¡siėmė liepos 31 d. Dar kartÄ Ä¯ klinikÄ kreipėsi 26 d. dėl užpÅ«liavusios deÅ¡inės akies. 26 d. klinikose nebuvo paguldytas į stacionarÄ , pabėgęs nebuvo. Narkotikų nevartoja. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes.             Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė nukentėjusiojo S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad S. B. parodė, kad gyvena kartu su savo sugyventine R.

S. jai priklausančiame name. Trims mėnesiams buvo iÅ¡vykęs į VokietijÄ , o tuo metu, t.y. paskutines dvi savaites R. S. namuose apsigyveno jai pažįstamas A. Ž., gim. 1988 m., apie tai jam pasakė pati R. S.. 2016-07-23 paskambino į LietuvÄ ir iÅ¡ oro uosto jį pasiėmė sugyventinė, su kuria kartu vyko pas jo tėvus į Marijampolę. Ten R. S. paaiÅ¡kino, kad namuose dar yra A. Ž., kuris nenori iÅ¡ ten iÅ¡sikelti. 2016-07-24 kartu su R. S. nuvyko į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis susipažino su A.

Ž.. Kartu 2016-07-24 nuo 15.00 val. lauko pavėsinėje vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 16.00 val. įvyko žodinis konfliktas dėl sugyventinės. Konflikto metu A. Ž. paėmė ant stalo stovėjusiÄ molinę vazÄ ir su ja trenkė jam (S.) į veidÄ , taip sukeldamas fizinį skausmÄ (1 t., b.l. 23).              Papildomai ikiteisminio tyrimo metu S. B. parodė, kad 2016-05- 22 iki 2016-07-23 buvo iÅ¡vykęs į užsienį iÅ¡ savo sugyventinės R. S. namų, esančių adresu, (duomenys neskelbtini). 2016-07-24 po pietų, tikslaus laiko neprisimena, grįžęs į namus adresu, (duomenys neskelbtini), pavėsinėje rado sėdintį A.

Ž., su kuriuo anksčiau pažįstami nebuvo. Pats atsivežė viskio butelį ir su A. Ž. gurkÅ¡nojo. A. Ž., kaip suprato, alkoholio buvo vartojęs prieÅ¡ tai. 2016-07-24, apie 13.37 val. A. Ž. paskambino pasakė, „atvažiuok mes normaliai paÅ¡nekėsim kaip civilizuoti žmonės, aÅ¡ susirenku savo daiktus ir viskas.“ 2016-07-24 valandos gerai neprisimena bÅ«nant pavėsinėje ir su Aurimu kalbantis apie R., įvyko žodinis konfliktas. A. Ž. paprašė, kad jis susirinktų daiktus ir paliktų Å¡iÄ Å¡eimÄ ramybėje, nes jis, kaip suprato, iÅ¡ pradžių atvažiuodavo pas R.

S. dukters draugę, vardo neprisimena, kuri vasarÄ gyveno pas R. S., o vėliau pas kÄ lankydavosi, nenori sakyti. Tuo metu pavėsinėje buvo ir R. S.. 2016-07-24 kelintÄ valandÄ neprisimena, sėdint pavėsinėje su A. Ž. ant to paties suolo (jam pačiam bÅ«nant kairėje pusėje, o A. Ž. deÅ¡inėje) ir pasisukus į kairį Å¡onÄ , pajautė stiprų smÅ«gį į deÅ¡inę veido sritį. SmÅ«gį A. Ž. sudavė tyčia, suprato, dėl to, nes jis taip norėjo jį įbauginti, kad negyventų kartu su R.

S., nes ginčas dėl jos ir kilo. Po suduoto smÅ«gio prarado sÄ monę ir daugiau nieko neprisimena iki to laiko, kada Klinikose siuvo akies vokÄ . ViskÄ matė R. ir galėtų papasakoti smulkiau. Po įvykio R. sakė, kad A. Ž. jam smÅ«gį į veido sritį sudavė su moline pelenine. A. Ž. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pateikė su 2016-08-04 pareiÅ¡kimu ir specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G1959/2016(02). Po apžiÅ«ros medikai jį paleido ir abu su R. S. iÅ¡vyko nakvoti į Marijampolę į jam priklausantį butÄ , nes nei aÅ¡, nei R. grįžti į jos namus nenorėjo.

Po įvykio 2016-07-26, apie 00.22 val. pablogėjus sveikatai, po to sumuÅ¡imo, vėl kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ bei gydosi KurÅ¡ių klinikoje ambulatoriÅ¡kai. Dar bus atliekama ir operacija. Tikrai prieÅ¡ A. Ž. jokio smurto nenaudojo, nekėlė net prieÅ¡ jį balso (1 t., b.l. 60-61).               Papildomai nukentėjusysis S. B. parodė, kad prisimena tik tiek, jog A. Ž., bÅ«damas pavėsinėje pasisuko į kairę, pajautė stiprų smÅ«gį į deÅ¡inę veido sritį.

SmÅ«gį A. Ž. sudavė tyčia, norėdamas įbauginti, kad negyventų kartu su R. S., nes ginčas dėl jos ir kilo. Po suduoto smÅ«gio prarado sÄ monę ir daugiau nieko neprisimena iki to laiko, kada Kauno klinikose siuvo akies vokÄ . Ar daugiau A. Ž. sudavė po to smÅ«gio, tiksliai pasakyti negali. Iki Å¡io smÅ«gio, A. Ž. nebuvo jam nei karto niekur sudavęs, nei jis A. Ž.. Apie nusivertimÄ ar nustÅ«mimÄ nuo suolo, nieko neprisimena. Po įvykio ir atgavęs sÄ monę pajautė ir pamatė, kad nubrozdinta kairė blauzda, jautė fizinį skausmÄ .

Jam ta koja nerÅ«pėjo, buvo svarbiausiai akis, veidas. Nori patikslinti, kad jam ne su pelenine sudavė tÄ smÅ«gį A. Ž., tiesiog tik taip spėja. Su kokiu daiktu A. Ž. sudavė, nematė. R. sakė, kad matė, kad A. Ž. smÅ«gį sudavė su buteliu, ilgu, kuris imituoja kalaÅ¡nikovo automatÄ . Jis pats A. Ž. neturėjo jokių galimybių suduoti jokio smÅ«gio, nes nuo jo to suduoto smÅ«gio prarado sÄ monę, o iki tol nebuvo jokių muÅ¡tynių, tik žodinis pokalbis, kad jis iÅ¡sikrausto, palieka ramybėje tuos namus. 2016-07-24 nežiÅ«rėjo A.

Ž. į dantis, todėl pasakyti nieko negali, bet matė nuotraukoje pas R. telefone 2016-07-09, kad jo nuskeltas priekinis dantis. Ä®vykio metu 2016-07-24 A. Ž. už „maikės“ neėmė, jo netampė, jokio su juo kontakto nebuvo, A. neprovokavo. IÅ¡ A. Ž. jokių pinigų neprašė, jis nesiÅ«lė, apie jokius finansinius reikalus jokių kalbų nebuvo (1 t., b.l. 62-63).   Liudytoja R. S. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta. Iki įvykio jį pažinojo. Su juo buvo daugiau nei bičiuliai.

Tris savaites buvo sugyventiniai. Liepos pradžioje, t.y. 2016 m. liepos 2 d. – liepos 24 d. pradžioje Aurimas gyveno pas jÄ adresu (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų neturi. Ä®vykis įvyko 2016-07-24 sekmadienį, apie pietus. A. Ž. buvo Romainiuose, o ji iÅ¡važiavo S. parsivežti. Su S. gyveno kartu ilgai. Buvo klaida, kad įsileido A. Ž.. Jie skambinėjosi, vienas apie kitÄ Å¾inojo. S.pasakė, kad yra A. Ž.. Jis ramiai reagavo. Jie abu vienas kitam skambino. Nežino, kuris pirmas skambino. Jie abu norėjo pakalbėti.

Taip A. Ž. davė S. B. ir S. B. A. Ž. numerį. Koks buvo pokalbio turinys, nežino. Girdėjo pokalbį, kad jie labai nori susitikti pakalbėti. Kai A. Ž. atsikraustė, nutraukė su S. B. telefoninius santykius. Likus 1 – 1,5 sav. iki įvykio nutraukė bendravimÄ . Pasakė, kad atsirado kitas žmogus, kad bÅ«tų geriau iÅ¡siskirti, S. nusiminė, bet priekaiÅ¡tų nebuvo. S. grįžta iÅ¡ Vokietijos į Vilnių. Jo pirmas pasakymas buvo, kad nori važiuoti pakalbėti su A. Ž. į Romainius.

Nenorėjo, kad jie susitiktų. S. B. yra ramaus būdo. A. Ž. yra karštesnio temperamento. Su S. iš oro uosto važiavo į Marijampolę, ten buvo iki kito ryto, S. labai norėjo pakalbėti. Bandė juos atkalbėti, bandė prašyti, kad išeitų, kad išvengti konflikto, abu labai norėjo susitikti. Po Marijampolės važiavo į Šilainius pasiimti K. - dukros ir jos draugės – S.. Dukrai - 15 m., o draugei - 16 m. Į Marijampolę važiavo S. automobiliu. Kol jo nebuvo, jis leido naudotis jos automobiliu.

A. Ž. naudojosi S. automobiliu. IÅ¡ Å ilainių važiavo į Romainius, tai jau po pietų po 13 val. Kas kam skambino, nežino, nes jie iÅ¡tisai vienas kitam skambinėjo. Atsimena tik tÄ vienÄ skambutį, kai buvo netoli Romainių. Agresijos jų pokalbio metu nebuvo. Jie susitarė susitikti pas jį namuose Romainiuose. Ji žinojo, kad A. pas jÄ buvo tol, kol važiavo S., A. buvo vienas. Automobilį vairavo ji, nes S. buvo iÅ¡gėręs. Oro uoste pasakė, vizualiai neatrodė, jog iÅ¡gėręs, bet kvapas buvo.

IÅ¡ Marijampolės į KaunÄ irgi ji vairavo. Vakare pavalgė ir ėjo miegoti, konflikto dėl A. nebuvo. S. pats pasakė, kad jis nori susitikti. Atvažiavę į (duomenys neskelbtini), rado A.. Ä®važiavo į kiemÄ , sustojo, ant stalo 3-4 skardinės alaus buvo, tada su mergaitėmis ji ėjo į kambarį. Mano, jog A. buvo pavartojęs alkoholio. S. dirbo Vokietijoje apdailininku, jo atlyginimas buvo 2240 Eur per mėnesį. Paskui pagal individualiÄ veiklÄ dirbo Vokietijos įmonėje, K. V. įmonėje.

Ta įmonė yra ne Lietuvoje. Dėl turtinės žalos, tai susidarė 6720 Eur suma per tris mėnesius. Neturtinę žalÄ sudaro operacijos, smÅ«gis, paskui pooperacinis laikotarpis. Operacijos nesibaigė, yra pusės veido nejautra, pastovi įtampa, be vaistų negali miegoti, migdomieji vaistai yra iÅ¡raÅ¡yti, reikalinga akies voko plastinė operacija, koja atsilikinėja, viskÄ Ä¯kainoja 4000 Eur. Jie nuėjo į kambarį, S. atsisėdo pavėsinėje, jai buvo neramu, todėl su mergaitėmis viskÄ stebėjo pro virtuvės langÄ .

A. atėjo į viršų paimti stikliukų degtinei, pasiėmė ir pasakė: ,,nu dabar prisidirbai, nu dabar tai bus“. Pasakė su ironija. Kilo nerimas, kad kažkas nutiks negero. Kai kartu pradėjo gyventi, jam sakė, kad yra S.. Ir vis tiek jis su ja apsigyveno. A. išėjo į laukÄ , tada ji vėl virtuvėje stebėjo situacijÄ . S. atsinešė stipraus alkoholinio gėrimo. Jie sėdėjo vienas Å¡alia kito. S. - iÅ¡ deÅ¡inės, A. – iÅ¡ kairės. Kalbėjosi. Ant stalo buvo alus ir kažkoks rudos spalvos alkoholinis gėrimas, taurelės, molinė peleninė.

Tada mergaitėms pasakė, kad nueitų ir paklaustų, ar jie nori valgyti, papjaustė agurkėlių, mėsytės. Yra baigusi psichologijos bakalaurÄ , todėl matė, kad iÅ¡ verbalinės kalbos kyla įtampa. Dukra atsisėdo tarp S. ir stebėjo, kad viskas gerai, Tada S. įėjo į kambarį ir pasakė, kad negali susitvarkyti. A. kažkÄ iÅ¡sitraukė, tai buvo kaip alkoholinio gėrimo butelis, kažkas panaÅ¡aus į „kalaÅ¡nikovÄ â€œ, ir trenkė, tai buvo toks vienintelis smÅ«gis. Trenkė deÅ¡ine ranka, iÅ¡ po lapų pasėmė tÄ daiktÄ , pasilenkė ir trenkė.

Atrodo, kad A. laukė to momento, kol ji ateis, jis su tuo daiktu trenkė S., trenkė į deÅ¡inę pusę, buvo stiprus kraujavimas, mergaitė dar tarp jų stovėjo tuo metu. S. nukrito, jis krito ant kairės pusės, dukra puolė AurimÄ laikyti, ji – S. kelti. A. buvo iÅ¡gėręs, provokavo S., Pasakė: ,,kelkis, užmuÅ¡iu, primuÅ¡iu, bÅ«k vyras“. Tuo metu dukra bandė laikyti A.. Ji laikė S., bet S. bandė A. pulti, tuo momentu ji krito su S. kartu. Jie krito, nes A. juos pastÅ«mė, pastÅ«mė S..

Daugiau smÅ«gių nebuvo. Mano, kad S. buvo praradęs sÄ monę. Po pirmo smÅ«gio, bet labai trumpai, tai vyko labai greitai, jam buvo Å¡okas. S. elgesys buvo nesÄ moningas. S. - dukters draugė, stovėjo, o ji bėgo į viršų paimti telefono ir kviesti greitÄ jÄ , nes baisiai kraujavo S. akis. Kol atvyko greitoji, ji visÄ laikÄ laikė užspaudus S. kraujavimÄ , nes matė, kad aptemsta sÄ monė, o A. atitraukė toliau. Meldėsi, kad vienas liktų gyvas, jautėsi kalta, kad paliko abu kartu. Greitoji atvažiavo pirma.

S. iÅ¡karto paėmė. S. muistėsi, nesiorientavo. Jį medikai paėmė su neÅ¡tuvais, pats nematė, tada greit policija atvažiavo, ten po kelių minučių policija pasodino A., jis bėgo persirengti, nusiprausti ir paskui greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ kviesti. Policijos pareigÅ«nai jam liepė papÅ«sti. Ar vyrai pÅ«tė, nematė. Medikai klausė, ar vienas sužalotas, ar ji nesužalota, ir jie nedelsdami greituoju bÅ«du iÅ¡vežė jį. Policija atvyko į klinikas, vėliau bandė su S. kalbėtis, bet jis atsisakė.

Tada nuėjo į palatÄ , ten pasakė, kad jam sulaužyta akiduobė, nosis, smegenų sutrenkimas ir užsiÅ«ta. Pasakė, kad reikia stebėti, nes buvo akies kirtimai, sužalojimai. Medikų klausė, ar jis matys, sakė, kad matys. Buvo iÅ¡raÅ¡as apie tai. Kai S. iÅ¡lipo iÅ¡ lėktuvo Lietuvoje, jis buvo apsirengęs, taip, kad matytųsi nuogo kÅ«no, sužalojimų ant jo nebuvo. Iki to įvykio, ar S. vežė į gydymo įstaigÄ , tai jis nesikreipė į medikus, nes visada buvo su ja. Sužalojimų ar ligos požymių nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. KalaÅ¡nikovo daiktÄ ji pati jį atvežė, kai A. atsikraustė, tai ji pati juos atvežė ir padėjo antrame aukÅ¡te. Po ligoninės matė, kad vieno trÅ«ksta, nes buvo du. Yra tikra, kad davė tuo „kalaÅ¡nikovo“ buteliu. Abu stovėjo smÅ«gio metu. Tik neprisimena, kuris pirmas atsistojo. Tai buvo greita ir netikėta, nesitikėjo, kad kažkÄ A. iÅ¡sitrauks. PrieÅ¡ smÅ«gį užteko ateiti ir pamatyti, kad abu stovi. A. pasilenkė ir iÅ¡ karto buvo smÅ«gis.

Jie stovėjo Å¡onais, o jis prieÅ¡ais juos. S. matė jį. S. kvietė policijÄ . KÄ ji sakė policijai, nežino. Parodymai medicinos įstaigoje suraÅ¡yti iÅ¡ jo žodžių. S. negalėjo bÅ«ti pagriebęs A., kadangi jį laikė. A. rÅ«bo irgi nepagriebė. Tik ji paėmė A. rÅ«bÄ , laikė užspaustÄ Å¾aizdÄ . Neįmanoma, kad suplėšytų rÅ«bÄ . Buvo tvarkingais rÅ«bais. S. nesudavė jokio smÅ«gio 100 proc. A. Ž. apsigyveno be nuomos sutarties. 450 Eur skola buvo pervesta į jos sÄ skaitÄ , tai apklausos metu buvo užduodami klausimai ir ji atsakė.

Kadangi Å¡iuo metu su S. B. gyvena kartu, naudojasi jo automobiliu. Jis Å¡iuo metu Lietuvoje, po muÅ¡tynių buvo iÅ¡vykęs į VokietijÄ , nežino, kiek kartų buvo iÅ¡vykęs. Nežino, kiek buvo nedarbingas. Ar liepos 24 d. kreipėsi į medikus, nežino. Po muÅ¡tynių toliau gyvena kartu. Liepos 26 d. ar gyveno kartu, neprisimena, buvo momentų, kai bÅ«davo iÅ¡siskyrę. Jo mama gyvena Dauguose ir jis pas jÄ bÅ«davo. Rugpjūčio 1 d. palaidojo mamÄ , per laidotuves gyveno kartu su S. B.. PareigÅ«nas apie Å¡eimyninę padėtį su Å¡iais vyrais neaiÅ¡kino.

Kokie pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , nežino. A. Ž. sudavė vienÄ smÅ«gį. Buvo apsikabinusi nukentėjusįjį S. B. ir abu nukrito ant žolės.Liudytoja D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, matytas, bet su įvykiu susieti negali. Nukentėjusiojo neatsimena. Kokiomis aplinkybėmis vyko apklausa, nieko neatsimena. Pirminę medžiagÄ surinko, o kokį veiksmÄ atliko, neprisimena. Apklausas vykdo taip, kad gavus pirminę informacijÄ , važiuoja į įvykio vietÄ .

Tikėtina, kad Å¡iuo atveju gavo iÅ¡ klinikų informacijÄ . Å iuo atveju neprisimena kaip buvo, kartais bÅ«na atskiroje patalpoje apklausa, kartais bÅ«na atvira aplinkos atmosfera apklausai. Ar kiti galėjo matyti, tai negali atsakyti į šį klausimÄ . Apklausiant atsižvelgia į sveikatos bÅ«klę, jeigu apklausiamasis yra neblaivus ar negera sveikatos bÅ«klė, tai neapklausia tÄ dienÄ , atvyksta vėliau arba asmuo atvyksta pats. Surašė iÅ¡ gydytojo paaiÅ¡kinimo, negali pasakyti ar prieÅ¡, ar po paaiÅ¡kinimo, bet dažnai medikų klausia paciento vardo, pavardės ir sveikatos bÅ«klę aptaria.

Ä®vairiai bÅ«na, kad pirmiau pas medikÄ ar pas apklausiamÄ jį einame. Gydytojai dažnai atsisako bÅ«ti apklausiami dėl užimtumo. Tai, kokiÄ informacijÄ jie suteikia, jie fiksuoja tarnybiniame praneÅ¡ime, užfiksavo tÄ , kÄ pasakė gydytojas. Liudytojas M. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, jokių giminystės ryÅ¡ių, pykčių, noro apkalbėti nėra. Parodė, kad nieko nepamena. Dirba Kauno AVPK kelių policijos valdybos Kelių patrulių antroje kuopos pareigÅ«nu.

Buvo gautas iškvietimas, dėl įvykio nuosavo namo kieme. Atvykus, priėjo žmogus ir pasakė, kad buvo konfliktas dėl moters, buvusios, ar esamos, nežino. Jie susimušė, nukentėjusysis buvo išvežtas greitosios. Priemonių naudoti nereikėjo, asmuo ramiai stovėjo. Daugiau aplinkybių pasakyti negali. Atvyko su kolega V. R.. Nukentėjusiojo neatsimena, jo nematė, jis buvo greitojoje. Įvykio vietos neapžiūrėjo, sulaikė asmenį ir jį pristatė į VPK. 100 procentų negali sakyti ar jau nebuvo nukentėjusiojo jiems atvykus.

Buvę asmenys, tai - moteris ir vyras. Jis to vyro neprisimena. Kaip atrodė moteris irgi neprisimena. Nepilnamečių neprisimena. Sulaikė asmenį dėl galimai sudarytų muÅ¡tynių, jis pats pasakė dėl galimų muÅ¡tynių. PaaiÅ¡kino, kad jis buvo moters sugyventinis ar senas draugas, pasakojo tas asmuo, kurį sulaikė. Ar ta moteris jų kažko prašė, nieko negali pakomentuoti. RaÅ¡ydamas tarnybinį praneÅ¡imÄ geriau atsiminė aplinkybes. Kas paraÅ¡yta tarnybiniame praneÅ¡ime, neatsimena.

Jie atvyko, tada medikai sutvarkė nukentėjusįjį, o jie iÅ¡važiavo. Ar įvykio vietÄ apžiÅ«rėjo, tai vyko muÅ¡tynės pavėsinėje. Jų toje vietoje pavėsinėje nebuvo, įvykis buvo kieme. Jie sulaikė asmenį, pristatė jį į VPK, po to atvykę tyrėjai tyrė įvykio vietÄ .Liudytojas V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno AVPK kelių policijos valdybos Kelių patrulių valdyboje. Nukentėjusiojo nepažįsta. Su kolega patruliu M. G. nuvyko į gautÄ iÅ¡kvietimÄ .

Gavo praneÅ¡imÄ , kad vyksta konfliktas, muÅ¡tynės. Atvažiavo, grietoji jau buvo, ji sodino vyrÄ ir iÅ¡važinėjo. Kaltinamasis pasakė, kad buvo konfliktas, kad trenkė su buteliu. Su budėtoju susisiekė. Ä®vykio metu buvo moteris, gal dvi moterys buvo. Normaliai paaiÅ¡kinti įvykio negalėjo. Paties nukentėjusiojo pakalbinti nepavyko. Nukentėjusiojo nematė, bintavo galvÄ jam ir sodino į greitosios automobilį. Kiek moterų buvo, tiksliai nepasakys. Ar moterys kažkÄ aiÅ¡kino, nepasakys. Ä®vykio vietos neapžiÅ«rėjo, nekonstatavo.

Su budėtoju susisiekė, sakė, sulaikyti asmenį. Ä®vykio vietÄ matė, kad ten buvo pavėsinėje sudaužytas butelis. Tarnybiniai praneÅ¡imai analogiÅ¡ki.Ekspertė M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iÅ¡vadÄ , kuriÄ teikė, pilnai tvirtina. Toks ir yra sveikatos sutrikdymas. Pagal tokius sužalojimus pats susižaloti negalėjo. Koks įvykis turėjo bÅ«ti, tai smÅ«giai į veidÄ , ranka, koja ar dar kokiu daiktu, tai - ne griuvimo trauma. KategoriÅ¡kai neigia, kad galvÄ pats susižalojo.

Sužalojimams reikia įrankio, galima ir su ranka tai padaryti, viskas nuo jėgos priklauso, jeigu didelė smÅ«gio jėga, tai daug kÄ galima sulaužyti. Papildyti nori dėl sužalojimo apimties, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tyrimo metu buvo tik iÅ¡raÅ¡ai, o ne visi dokumentai, be tų veido lūžių dar prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo prisideda deÅ¡inės apatinės kriauklės skeveldrinis lūžis, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva akių vokuose, dar Å¡iais sužalojimais pasipildo iÅ¡vada.

IÅ¡ gydymo istorijos, kad jis pats iÅ¡važiavo, gydymo eigai tai neturėjo įtakos. Jis buvo operuotas, deponuoti tie lūžiai, veido operacijos dėl veido tinimo tokio mÄ sto paprastai nėra atliekamos, jeigu nėra indikacijų, kad bÅ«tent greitai atslÅ«gus tinimui, iÅ¡ryÅ¡kėja komplikacijos, tokios kaip nervų užspaudimas. Å iuo atveju buvo nervų komplikacijos, dėl veido tirpimo, dėl to buvo operuotas pernai metų rugpjūčio 18 d. Buvo deponuoti deÅ¡inys skruostikaulis ir iÅ¡orinė akiduobės siena, gydymas truko iki pernai metų rugsėjo 27 d., įraÅ¡ai su trauma nesiejami.

Tos komplikacijos yra realios, susijusios su Å¡iuo įvykiu. Paskutinis įvykis neurologo rugsėjo 27 d. pagal deÅ¡inio vidinio nervo Å¡akÄ , vadinasi, buvo lūžio spaudimas su dislokacijomis. Prognozuoti niekas negali kaip bus, gali bÅ«ti, kad visiÅ¡kai atsistato, gali bÅ«ti, kad tik dalinai atsistato, bet dažniausiai bÅ«na taip, kad pilnai atsistato. 2016-08-01 iÅ¡vada, tai asmeniniu nukentėjusiojo praÅ¡ymu teikta iÅ¡vada, duomenis jis pats pateikė. Antra, 2016-08-31 iÅ¡vada, tai teikiant iÅ¡vadÄ jam buvo papildoma užduotis dėl gydymo, kai nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir tiesiog atėjo užduotis atsakyti į klausimus ir viskas. 2016-08-01 baudžiamosios bylos medžiagos jie niekada nematė.

Tai buvo tik užduotis atlikti tyrimÄ . Bylos medžiagos jiems niekas neduoda. Pagal pirminę iÅ¡vadÄ , tai atsakyta į papildomus klausimus, detalizavo pirminę iÅ¡vadÄ . IÅ¡ pirminės iÅ¡vados atsakė į klausimus antrinėje iÅ¡vadoje. Pats tiriamasis pasakė aplinkybes. Kokiu daiktu trenkė, nesakė, galbÅ«t ir kumÅ¡tį galima jausti, kaip kietÄ daiktÄ . Nukentėjusysis nesakė aplinkybių, kur griuvo, kas buvo. Ne pagal jos aplinkybes buvo nurodyta užduotyje iÅ¡ policijos. Ä®vykio aplinkybės jau buvo konstatuotos policijos.

KÄ jie gavo, tÄ nusirašė. Atėjo nukentėjusysis ir viskÄ klausė, kada, kur vyko, kas mušė. Žmogus deÅ¡imt kartų įvykio metu griÅ«ti negali, nebent jį mėto kažkas, tai apie visumÄ , kad griuvimui nebÅ«dinga, nustato iÅ¡ apžiÅ«ros objektyviai. Apie savigynÄ taip pat, tai vietos sužalojamas besiginant, jeigu tokių sužalojimų nėra, tai galima teigti, kad jis nesigynė. Nors gali bÅ«ti, kad mušėsi, o ant kÅ«no nieko nebÅ«na, organizmas toks. Nesunkų sveikatos sutrikdymÄ konstatuoja, nosies lūžiai, tas, kÄ papildė, viskas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Operacija buvo atlikta 2016 m. rugpjūčio 18 d. Kauno klinikose buvo stacionarizuotas. 2016-08-01 pateikus iÅ¡vadÄ , kodėl operacija buvo daroma po trijų savaičių, tai ne jo reikia klausti. Jeigu pristatomas žmogus su nosikaulio skeveldriniu lūžiu, tai nemano, kad galėjo padaryta iki 2016-07-24. Lūžiai apraÅ¡omi Å¡vieži. Čia abejotina, kad iki tol buvo lūžis padarytas. Kraujuoja tÄ dienÄ , kai bÅ«na sužalotas, lūžiai apraÅ¡omi, kaip Å¡vieži. Ji neturi pagrindo teigti, kad tas lūžis buvo prieÅ¡ įvykį.

Gali būti lūžiai ir be išorinių lūžių, bet jeigu kraujas neištekėjo iš nosies, tada atsiranda mėlynės. Dažnai būna, kad nėra mėlynių po akimis, tai kai išbėga kraujas iš nosies. Matė mėlynę prie nosies, kas rodo, kad buvo smūgis, aiškiai rodo mėlynės iš dešinės pusės ir dar giliau nosies struktūra iš dešinės pusės. Kriauklę matė tik dabar iš medicininių dokumentų. Tikėtina, kad visi sužalojimai iš vieno įvykio buvo padaryti.

Jeigu į kietÄ smailų bukÄ daiktÄ , tai turėjo bÅ«ti labai smarkiai sužalota akis, akies sužalojimo nėra, jeigu bÅ«tų bukas daiktas apie akį ir nesužalojant akies, tai bÅ«tų utopija, tai gali bÅ«ti spyris koja, smÅ«gis ranka. Ne jo kompetencijoje lyginti kas, kÄ galėjo muÅ¡ti. Griuvimui neprisikuria tokio sužalojimo. To daikto nežino. Pagrinde sužalimų sunkumas ir apimtis priklauso nuo traumuojančios jėgos, su ta pačia lenta gali vos tik prisiliesti ir galima labai sužaloti.

Septynis trauminius poveikius pagal matomus sužalojimus skaičiuojama, kas buvo apžiūros metu užfiksuota, tai kas išvardinta, visų sužalojimų suma galėjo būti padaryt septynių ar daugiau smūgių pasėkoje, tai gali būti daugiau, kiek daugiau, nežino. Ar tas pats yra nosies apatines dalies skeveldrinis lūžis, tai ar tas pats yra. Yra išskirstyta, kaip aprašoma kompiuterinė tomograma, tai buvo to paties smūgio pasėkoje, tai yra rašoma. Nebuvo to sužalojimo specialisto išvadoje.

Koks buvo neblaivumas nukentėjusiojo, tokių duomenų neturėjo, bet gali pažiÅ«rėti. Girtumo nėra, klinikinė diagnozė. Bendras kraujo ir Å¡lapimo tyrimas - tai buvo klinikiniai tyrimai, o ne dėl alkoholio, tai visai kitas tyrimas. IÅ¡ to, kas paimta ar galima nustatyti girtumÄ , tai jeigu pakankamas kiekis yra paimtas, kurio turi bÅ«ti 9 ml, tai jeigu jisai neapdorotas kažkuo, krešėjimÄ mažinti ir asmuo nemiręs, bet abejoja.        IÅ¡ 2016-08-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. P G2222/2016(02) matyti, kad S. B. konstatuota poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose, pereinant į nosį, deÅ¡inį žandÄ , kairės akies virÅ¡utiniame voke, deÅ¡iniame žande, pereinant į pažandę, deÅ¡iniame smilkinyje, deÅ¡inėje speninėje srityje, kraujosruva po deÅ¡inės akies obuolio jungine, muÅ¡tinės deÅ¡inės akies vokų žaizdos, juosmens kairės pusės sumuÅ¡imas, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, nosies kaulų skeveldriniai, deÅ¡inio žandinio ančio, deÅ¡inės akiduobės apatinės ir medialinės sienelių lūžiai.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau septynių trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Dėl nosies kaulų skeveldrinių bei dešinio žandinio ančio ir dešinės akiduobės apatinės ir medialinės sienelių lūžių S. B. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nėra medicininių dokumentų sužalojimų eiliškumui nustatyti. S. B. sužalojimai konstatuoti 2016-07-24, kada kreipėsi į LSMUL Kauno klinikų SPS bei 2016-08-01 VTMT Kauno skyriuje teismo medicininės apžiūros metu.

Sužalojimų pobÅ«dis neprieÅ¡tarauja, kad jie galėjo bÅ«ti padaryti 2016-07-24. Sužalojimų visuma griuvimui nebÅ«dinga. Sužalojimų, bÅ«dingų savigynai nekonstatuota (1 t., b.l. 30).              IÅ¡ garso įraÅ¡o, gauto iÅ¡ Klaipėdos bendrojo pagalbos centro. ApžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog paleidus garso įraÅ¡Ä girdima: VyriÅ¡kas balsas ( V) -112 klauso. MoteriÅ¡kas balsas (M)- PraÅ¡au kuo greičiau atvažiuokite, čia susimušė du, nežinau kas čia darosi.

VyriÅ¡kas balsas (V) -Sakykite iÅ¡ kur skambinate? M-iÅ¡ Kauno. V- kokia gatvė? M- (duomenys neskelbtini), nežinau, palaukite pasitikslinsiu adresÄ . (duomenys neskelbtini). V-Ar butas yra? M- Ne čia namas, privatus. V - Privačiame name, namuose muÅ¡asi? M-Taip, taip gatvėj kraujas, akis pradurta, kraujas bėga. V – Pradurta akis, o kuo pradÅ«rė? M-Nežinau, greičiau, čia jie muÅ¡asi, negalima čia jų sustabdyti, o dieve (girdisi verkia) V- Palaukite tuoj sujungsiu su policija. Nedėkit ragelio.

Klauso policija ( P Garso įraÅ¡as gautas iÅ¡ Kauno m. greitosios pagalbos centro. ApžiÅ«ros protokole užfiksuota: paleidus garso įraÅ¡Ä "20160724162819 4791315 mp3" girdima: MoteriÅ¡kas balsas (M)- Greitoji pagalba. VyriÅ¡kas balsas (V)- Pagalbos centras. PraneÅ¡u, kad kompleksinis įvykis (duomenys neskelbtini), ten muÅ¡tynės kieme, nurodytu adresu ir vienam iÅ¡ jų pradurta akis, muÅ¡tynės vyksta toliau. M- kokio amžiaus? V- Ne, nepaklausiau nežinau. Ä®raÅ¡e "20160724162954 4791333 m.p.3" girdima:

MoteriÅ¡kas balsas ( 1) - Klausau. Kitas moteriÅ¡kas balsas (2) - Greitoji pagalba. Sakykite koks įvykio vietos adresas? Koks adresas, kokiame mieste? 1- (duomenys neskelbtini)–Čia bus kieme, taip? 1- Taip. 2- Sakykite kas bÅ«tent atsitiko? 1- Nežinau, vyras nežinau iÅ¡ kažkokio daikto dėjo kitam vyrui į galvÄ ir tiesiog iÅ¡ akies pasipylė kraujas ir kraujo pilna. 2- Ar jÅ«s esate su pacientu? 1- Taip. 2- Kiek pacientui metų? 1- Net nežinau, apie 40 kokių. 2-Nepadėkite ragelio. Sakykite ar jis sÄ moningas? 1- Jis alkoholio iÅ¡gėręs. 2 - Bet ar jis reaguoja? 1- Taip. 2 - Ar jis visiÅ¡kai sÄ moningas? 1 - Taip. 2- Dabar sakykite kada tai atsitiko? 1 - PrieÅ¡ 10 minučių. 2 - Ar užpuolikas vis dar netoliese? 1 - Taip. 2 - Ar yra stiprus kraujavimas? 1- Taip, kraujas nesustoja bėgti. 2 – Jis visiÅ¡kai sÄ moningas? 1- Taip pakolkas. 2 - Dabar sakykite kuri kÅ«no vieta buvo sužalota? 1 – Kairė akis. 2- Ar yra daugiau nei viena žaizda? 1- Ne. 2 -AÅ¡, siunčiu medikus jums padėti.

Nepadėkite ragelio ir pasakysiu kÄ daryti toliau. PaaiÅ¡kinsiu kaip sustabdyti kraujavimÄ . Paklausykite, kad atliktumėte teisingai. Paimkite Å¡variÄ medžiagos skiautę ir uždėkite jÄ ant žaizdos, gerai. 1 - Gerai. 2 - Stipriai nespauskite, gerai. Stabdykite kraujavimÄ . Nieko neduokite valgyti ir gerti, gali pasidaryti bloga, gali sukelti sunkumų gydytojui. Palikite tokioje padėtyje kokioje patogiausia. 1- Gerai. 2- Norėčiau, kad atidžiai jį stebėtumėte. Jei vangus, pradės vemti, greičiau paverskite ant Å¡ono. 1 - Gerai. 2 – Pasitikite medikus, jei jo bÅ«klė pablogės skambinkite pateiksim daugiau instrukcijų.

Laukite. 1 – Gerai, dėkui (1 t., b.l. 36-37).                 IÅ¡ 2016-09-09 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. S. savo iniciatyva pateikė A. Ž. nuotraukÄ , kuri daryta 2016-07-09 (1 t., b.l. 93-95).     IÅ¡ pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2261 matyti, jog 2016-07-24, 17:18:38 A. Ž. nustatyta 1,54 % (promilių) neblaivumas (1 t., b.l. 21). Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimoÅ ioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų analizės ir vertinimo klausimas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ ir tik po to daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios, neprieÅ¡taringos, logiÅ¡kos.

Šioje baudžiamojoje byloje neutralūs liudytojai yra iš esmės policijos pareigūnai (D. M., M. G., V. R.) ir ekspertė (M. K.), o visi kiti - tiek kaltinamasis, tiek nukentėjęs, tiek pagrindinė liudytoja R. S. – tarpusavyje susiję buvusiais arba dar esančiais itin artimais santykiais, dėl ko ir kilo šis konfliktas, todėl teismas apklaustų kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus vertina visumoje su kitais baudžiamosios bylos duomenimis, ištirtais įrodymais, kurie patvirtina arba paneigia apklaustųjų versijas.

Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis ir liudytoja R. S. turėjo artimus santykius, tiek į tai, kad nukentėjęs ir ta pati liudytoja R. S. taip pat tarpusavyje beveik tuo pačiu metu turėjo artimus santykius. Kaltinamasis savo kaltę iÅ¡ dalies pripažino, tačiau nesutiko su suduotų smÅ«gių skaičiumi ir tuo, kad jis nenustatytu daiktu sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek apklausiamas teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė sudavęs skirtingÄ smÅ«gių skaičių, tas pats pasakytina ir apie nukentėjusiojo nustÅ«mimÄ nuo suolo, kur vienu atveju kaltinamasis teigė, jog jie abu buvo nukritę su nukentėjusiuoju ant žolės (ikiteisminio tyrimo metu), o teisme jau nurodė, kad nukentėjęs nuo suolo nukrito su R.

S.. Tai, kad Å¡io įvykio metu nukentėjęs patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , patvirtina byloje esančios dvi specialisto iÅ¡vados – 2016-08-01 Nr.G1959/2016(02)(1 t., b.l.

9) ir 2016-08-25 Nr. pG222/2016(02)(1 t., b.l. 30), pastarojoje bÅ«tent ir nurodyta, jog sužalojimai nukentėjusiajam padaryti ne mažiau septynių trauminių poveikių pasekoje. Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė M. K. patvirtino abi ekspertizes bei nurodė, jog tai vieno ir to paties įvykio sužalojimai, kurie nebÅ«dingi nei savęs žalojimui, nei savigynai. Ekspertės teigimu, smÅ«giai į veidÄ galėjo bÅ«ti suduoti ranka, koja ar dar kokiu daiktu, viskas priklausė nuo smÅ«gio jėgos, tai ne griuvimo trauma.

Be to, ekspertė patvirtino, kad po Å¡ios traumos, nukentėjusiojo sveikata komplikavosi, o jo ilgas gydymas bei pasekmės susiję bÅ«tent su įvykio metu patirtais sužalojimais.Kaip seka iÅ¡ tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų R. S. bei K. A., viskas įvyko pavėsinėje, kur kaltinamasis su nukentėjusiuoju vartojo alkoholį. Kaltinamasis iÅ¡ Å¡alia pavėsinės esančių krÅ«mų iÅ¡traukė butelį, imituojantį „kalaÅ¡nikovo“ automatÄ , ir juo trenkė S. B. į veidÄ , matė bėgantį kraujÄ .

Tuomet R. S. greitai apsikabino nukentėjusįjį, kad šio daugiau nemuštų, ir A. Ž. juos abu nustūmė nuo suolo. Kadangi R. S. ir K. A. yra motina ir dukra, tad teismas jų parodymus vertina tiek, kiek juos patvirtina ir kiti bylos duomenys. Pastebėtina, kad liudytoja R. S. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (1 t., b.l. 85-89), o jos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės sutapo. Taip R. S. parodymai sutapo ir su nukentėjusiojo S. B. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis taip pat patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (1 t., b.l. 65-68).

Kadangi R. S. ir S. B. buvo siejami artimais ryÅ¡iais, tad teismas nukentėjusiojo parodymus vertina taip pat tiek, kiek juos patvirtina ir kiti bylos duomenys. O liudytojų R. S., K. A. bei nukentėjusiojo parodymus iÅ¡ dalies patvirtina į įvykio vietÄ iÅ¡kviesti pareigÅ«nai M. G. ir V. R. bei nukentėjusiojo pirmÄ jÄ apklausÄ gydymo įstaigoje atlikusi pareigÅ«nė D. M., byloje esantys garso įraÅ¡ai iÅ¡ BPC ir Kauno miesto greitosios medicininės pagalbos stoties ( 1 t., b.l. 42-41, 93-95). Teismas pastarųjų trijų liudytojų parodymais netikėti neturi priežasties, kadangi jie yra policijos pareigÅ«nai, taigi – visiÅ¡kai nesuinteresuoti bylos baigtimi.Teismas atkreipia dėmesį, kad liko nepaÅ¡alintų prieÅ¡taravimų tarp kaltinamo ir nukentėjusiojo iÅ¡sakytas įvykio versijas patvirtinančių tiek jų pačių, tiek liudytojų teiktų parodymų dėl suduotų smÅ«gių skaičiaus ir kaltinamajam inkriminuojamo nenustatyto daikto, kuriuo jis sužalojo nukentėjusiajam veidÄ .

Dėl galimo atitinkamai kaltinamojo, nukentėjusiojo ir pagrindinės liudytojos Å¡aliÅ¡kumo teikiant parodymus, teismas, nepasirėmęs kita beÅ¡aliÅ¡ka bylos medžiaga, – pirmiausiai specialisto iÅ¡vadomis, ekspertės ir policijos pareigÅ«nų parodymais,- negalėtų iÅ¡skirti ir vertinti nei vienų iÅ¡ jų parodymų kaip absoliučiai patikimų. Todėl tik visus reikÅ¡mingus byloje nustatytus faktus, įrodymus sujungęs į loginę visumÄ , teismas daro jais pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A.

Ž. 2016 m. liepos 24 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), kieme esančioje pavėsinėje, Kaune, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ S. B., t. y. tyčia su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu smogė S. B. į galvos sritį, po to jį nustÅ«mė nuo suolo, tokiu bÅ«du ne mažiau kaip septynių trauminių poveikių pasekoje padarydamas S. B. įvairius kaltinime nurodytus sužalojimus, kurie sukėlė pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

IÅ¡ iÅ¡tirtų įrodymų akivaizdu, kad S. B. patirti sužalojimai negalėjo atsirasti vien tik jam nugriÅ«vant, nes nėra bÅ«dingi gynybai ar kritimui (veido, galvos srityje), o ekspertė, kurios teiktais paaiÅ¡kinimais teismas netikėti neturi pagrindo, teisme detaliai paaiÅ¡kino smÅ«gių skaičiavimo tvarkÄ ir dėl kokių priežasčių specialisto iÅ¡vadoje nurodoma bÅ«tent septyni trauminiai poveikiai. Be to, pareigÅ«nas V. R. teisme nurodė, kad atvykus į įvykio vietÄ ten buvo kalba apie tai, jog nukentėjusiajam smÅ«giuota buteliu.

Taigi, A. Ž. suduotų smÅ«gių bei daikto neigimas tėra mėginimas suÅ¡velninti situacijÄ . Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Å¡i iÅ¡nagrinėta byla – tipiÅ¡ka „meilės trikampio“ situacija, kurioje tiek kaltinamasis, tiek nukentėjęs pripažino, kad tarp jų konfliktas kilo bÅ«tent dėl Å¡iltų jausmų tai pačiai moteriai, o pati Å¡io įvykio priežastimi tapusi liudytoja R. S. teisme labai apgailestavo dėl susiklosčiusios dviprasmiÅ¡kos situacijos. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių.Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikÅ¡ti ir žmogaus sužalojimu, t. y.

žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatÄ , ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymÄ padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ . Tačiau Å¡iuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja.

Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.Nagrinėjamoje byloje iÅ¡analizavus ir įvertinus įrodymus, nustatyta, kad nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam S. B. kaltinamasis A.

Ž. padarė konflikto metu suduodamas bÅ«tent smÅ«gį į veidÄ , todėl dėl deÅ¡inės apatinės dalies nosies kriauklės pamato skeveldrinio lūžio, nosies kaulų skeveldrinių bei deÅ¡inio žandinio ančio ir deÅ¡inės akiduobės apatinės ir medialinės sienelių lūžių, taip S. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . A. Ž. veikė tyčia, nes jis bendrai numatė galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (sunkiam, nesunkiam ar nežymiam sveikatos sutrikdymui) ir tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizavo, t.y. jam nukentėjusiojo sužalojimo mastas nebuvo svarbus.

Kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip tyčinis sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. BÅ«tent Å¡ioje byloje iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nors A. Ž. nesiekė nukentėjusiajam padaryti konkretų sužalojimÄ , tačiau jis suprato, jog savo veiksmais (tyčia suduodamas smÅ«gį į veido sritį S. B.), gali šį sužaloti. Teismo pripažintos įrodytomis BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetÄ , palyginus ir sugretinus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Dėl baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų ir aukščiau aptartų įrodymų visumos kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais. Dėl civilinių ieÅ¡kiniųBPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. 2016-10-06 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį byloje 228,51 Eur turtinei žalai atlyginti už ligos paÅ¡alpos iÅ¡mokėjimÄ (b.l. 50-58).

Teisme civilinis ieÅ¡kinys buvo patikslintas nurodant 290,27 eurų sumÄ (1 t., 176-182). IeÅ¡kinio dydis pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis, todėl dėl ieÅ¡kinio dydžio ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. A. Ž. pripažinus kaltu dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, ikiteisminio tyrimo metu nurodyta žala ir teisme palaikytas Å¡is civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).Nukentėjęs S. B. teisme pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kurio jis praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti 4000 eurų neturtinės žalos ir 6720 eurų turtinės žalos (1 t., 172-175, 2 t. 4-6).

Nurodo, kad turtinė žalÄ sudaro jo prarastos pajamos, nes dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti 3 mėnesius, o kas mėnesį gaudavo 2240 eurų mėnesinį darbo užmokestį. Moralinę žalÄ sudaro įvykio metu patirtas Å¡okas, ilgalaikis stresas, emocinė depresija. Dar ir Å¡iuo metu jaučia nepilnavertiÅ¡kumÄ bendraamžių tarpe dėl likusių randų, matomoje vietoje esančio tinimo, negali iki galo sulenkti ir iÅ¡tiesti kojÄ , skauda judant.Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ . CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti.

Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, bÅ«na skirtingas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad A. Ž. nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta S. B. sveikata, taigi tarp Å¡ių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iÅ¡ kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai. IÅ¡ 2016-08-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. P G2222/2016(02) matyti, kad S. B. konstatuota poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose, pereinant į nosį, deÅ¡inį žandÄ , kairės akies virÅ¡utiniame voke, deÅ¡iniame žande, pereinant į pažandę, deÅ¡iniame smilkinyje, deÅ¡inėje speninėje srityje, kraujosruva po deÅ¡inės akies obuolio jungine, muÅ¡tinės deÅ¡inės akies vokų žaizdos, juosmens kairės pusės sumuÅ¡imas, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, nosies kaulų skeveldriniai, deÅ¡inio žandinio ančio, deÅ¡inės akiduobės apatinės ir medialinės sienelių lūžiai.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau septynių trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Dėl nosies kaulų skeveldrinių bei dešinio žandinio ančio ir dešinės akiduobės apatinės ir medialinės sienelių lūžių S. B. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nėra medicininių dokumentų sužalojimų eiliškumui nustatyti. S. B. sužalojimai konstatuoti 2016-07-24, kada kreipėsi į LSMUL Kauno klinikų SPS bei 2016-08-01 VTMT Kauno skyriuje teismo medicininės apžiūros metu.

Sužalojimų pobÅ«dis neprieÅ¡tarauja, kad jie galėjo bÅ«ti padaryti 2016-07-24. Sužalojimų visuma griuvimui nebÅ«dinga. Sužalojimų, bÅ«dingų savigynai nekonstatuota (1 t., b.l. 30). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl A. Ž. kaltų veiksmų S. B. patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus. IÅ¡ kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å ioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra Å¡alies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobÅ«džio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, bÅ«ti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Atkreiptinas dėmesys ir į bendrÄ teismų formuojamÄ praktikÄ dėl žalos atlyginimo Å¡ios kategorijos baudžiamosiose bylose.Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Jis yra darbingas, gana jauno amžiaus, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirbantis, turi nepilnametį vaikÄ , kurio iÅ¡laikymu rÅ«pinasi. Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , bei vertinat kaltinamojo amžių, Å¡eiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatÄ , darbo turėjimÄ , nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikÅ¡mingumÄ , nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, į susiformavusiÄ teismų praktikÄ , priteisiant analogiÅ¡kus ieÅ¡kinius, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 7240 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2014, 2K-586/2012, 2K-482/2012, 2K-443/2012, 2K-300-2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017), ir vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 900 eur.

Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.Dalyje dėl turtinės žalos nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys taip pat mažintinas, ir Å¡tai dėl ko. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo pateikiamų dokumentų, jis prie civilinio ieÅ¡kinio pateikia tik pažymÄ apie darbo užmokestį iÅ¡ A. L. individualiÄ veiklÄ vykdančios įmonės, jog S. B. buvo komandiruotas dirbti Vokietijoje nuo 2016-04-27 iki 2016-07-19, mėnesinis atlyginimas pagal sutartį buvo 2240 eurų (1 t., b.l. 174).

Tačiau pats įvykio laikas yra 2017-07-24, t.y. jau po nurodomos komandiruotės laikotarpio. Teismo iÅ¡reikalautoje informacijoje iÅ¡ SODROS matyti, jog S. B. yra A. L. individualios įmonės darbuotojas (2 t., b.l. 2). O kaip matyti iÅ¡ SODROS iÅ¡reikalautuose dokumentuose dėl S. B. priskaičiuotas paÅ¡alpas, jis buvo nedarbingas nuo 2016-07-29 iki 2016-10-20. Kokį darbo užmokestį bÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu turėjo gauti S. B., jis jokių duomenų nepateikė, o teismas taip pat jokios kitos informacjos apie tai neturi. Teismas atsižvelgia į SODROS vieÅ¡ai skelbiamus duomenis apie tai, kad vidutinis darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (įskaitant ir individualias įmones) 2016 m. buvo 812,8 eurų, todėl esant iÅ¡ SODROS duomenimis apie S. B. nedarbingumo laikotarpius, nukentėjusiojo pagrįstÄ nurodymÄ dėl trijų mėnesių negalėjimo darbuotis, dėl ko jis prarado pajamas, bei neesant jokių kitų įrodymų, kad aptariamu laikotarpiu nukentėjęs bÅ«tų gavęs lig tol jo nurodomÄ atlyginimÄ , teismo manymu, nukentėjusiajam yra priteistina trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydis, t.y. 2438,4 eurų, iÅ¡ kurio iÅ¡skaičiuotina SODROS iÅ¡mokėta ligos paÅ¡alpa (2438,4 eur - 290,27 eur = 2148,13 eur).

Kitoje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys atmestinas. Dėl bausmės skyrimoTeismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį (padaryta viena tyčinė nesunki nusikalstama veika), kaltės formÄ (nusikaltimas padaryti veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų), nusikalstamos veikos stadijÄ (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.

A. Ž. nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 128-130), neteistas, nėra registruotas nei psichiatro, nei narkologo įskaitose (1 t., b.l.131-134). Jis yra gana jauno amžiaus, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, Å¡iuo laikotarpiu taikant įpareigojimus.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys CD su garso įrašais – paliktini saugoti byloje (1 t., b.l.35, 40, 104).Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 115 str., 272 str., 276 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., n u s p r e n d ž i a :

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, Å¡iuo laikotarpiu A. Ž. įpareigojant tęsti darbÄ arba dirbti arba registruotis darbo biržoje; bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., iÅ¡skyrus atvejus, kai tai susiję su darbu.Nukentėjusiojo S. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir jo naudai iÅ¡ A. Ž. priteisti 900 eur (devynis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos ir 2148,13 eur (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 13 cnt.) turtinės žalos atlyginti.

Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti.Civilinio ieÅ¡kovo VSDFV Marijampolės skyrius pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai ir iÅ¡ A. Ž. priteisti 290,27 eur (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų 27 cnt.) civilinio ieÅ¡kovo naudai.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tris CD su garso įraÅ¡ais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                 Sigita Meškauskienė