2025-03-05 Nr. AB-3776-3-61-3-00227-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-362-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00227-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja K. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 25S2416 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė pareiškėja grindė tuo, kad Migracijos departamento Sprendimas panaikinti pareiškėjos leidimą gyventi kelia realią grėsmę, kad pareiškėja ir jos šeima turės palikti Lietuvą iki teismo sprendimo priėmimo. Tokiu atveju teismo sprendimo įvykdymas ir status quo atkūrimas (pvz., gyvenamosios vietos ir šeimos stabilumo išsaugojimas) gali tapti neįmanomi arba labai apsunkinti. Priverstinis pareiškėjos išvykimas iš Lietuvos sukeltų rimtų ir negrįžtamų pasekmių jos šeimos gyvenimui, įskaitant teisės į šeimos vientisumą ir privatų gyvenimą pažeidimus, saugomus Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija). Pareiškėjos dukra serga ir ją prižiūri pareiškėja. Motinos atskyrimas nuo sergančio vaiko gali lemti ne tik neigiamas pasekmes vaikui, bet ir pajamų sumažėjimą (tėvas turėtų imti nedarbingumą), griaunamą šeimos gerovę.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą, tačiau netenkino jos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šių nuostatų taikymo ir aiškinimo aspektu ir sprendė, kad pareiškėja, kuriai tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, nagrinėjamu atveju, būtų adekvatus ir proporcingas bei atitiktų šalių interesų pusiausvyrą. Teismas kaip abstrakčius įvertino pareiškėjos teiginius dėl teisės į šeimos vientisumą ir privataus gyvenimo pažeidimus, nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, per se nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog dėl pareiškėjos yra priimtas sprendimas dėl savanoriško išvykimo iš Lietuvos Respublikos ar jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėja K. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių ir priimti naują sprendimą, t. y. taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog po teismo nutarties priėmimo Migracijos departamentas 2025 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. 25S33596, kuriuo įpareigojo pareiškėją per 30 dienų savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. kovo 3 d. (toliau – ir 2025 m. vasario 3 d. sprendimas). Todėl būtina stabdyti Sprendimo vykdymą, kad pareiškėja neprarastų galimybės įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, šeimos vientisumą, šeimos ir ypač dukros A. B. psichologinį saugumą. Jeigu pareiškėja būtų išsiųsta iš Lietuvos, tai padarytų neįmanomu teismo sprendimo įvykdymą, jei jis būtų jai palankus, reikštų šeimos išardymą, Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą. Pareiškėjos dukra yra nepilnametė ir turi teisę augti kartu su savo motina. A. B. lanko ikimokyklinę įstaigą, tėvų pasirinkimas yra vaiką vesti Lietuvoje į darželį. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės A. B. bus užkirstas kelias nuosekliai eiti ikimokyklinio ugdymo programą, bus nutrauktas ryšys su grupės vaikais, auklėtoja, tėvu, o likus su tėvu, bus nutrauktas ryšys su motina. Vaiko interesai turi būti laikomi prioritetiniais, tačiau į juos neatsižvelgė nei Migracijos departamentas, nei teismas, atsisakęs taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuoja, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių turi būti susijęs su tiesiogiai byloje pareikštais reikalavimais. Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjos išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, todėl jos prašymas grindžiamas su ginčo dalyku nesusijusiu pagrindu. Migracijos departamento 2025 m. vasario 3 d. sprendimą grąžinti į užsienio valstybę (t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų) pareiškėja turi teisę skųsti ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjos galimas išvykimas nepagrindžia jos teiginių dėl prarastos teisės į gynybą, nes ji gali dalyvauti teismo posėdyje ir nuotoliniu būdu, ir per pasirinktą atstovą. Pareiškėjos teiginiai dėl išardomos jos šeimos yra hipotetiniai, nes jos sutuoktinis turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl gali pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, kol jo mama bus išvykusi į kilmės valstybę. Kadangi pareiškėjos dukra lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, tai neatima iš pareiškėjos sutuoktinio galimybės dirbti, nepagrindžia atskirojo skundo argumentų, kad bus užkirstas kelias jos dukrai ugdytis pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Pareiškėjos teisė į šeimos ir privatų gyvenimą nesuteikia jai teisėtų lūkesčių gyventi Lietuvos Respublikoje gavus leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu. Jeigu būtų priimtas pareiškėjai palankus sprendimas, ji galėtų grįžti ir teisėtai būti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja nenurodo jokios didelės ar neatitaisomos žalos, kurią pareiškėja galėtų patirti, jei nebūtų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Atsakovo nuomone, pareiškėjos įvardintos priežastys yra asmeninio pobūdžio ir išsprendžiamos kitomis – ne reikalavimo užtikrinimo priemonėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos K. B. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė Migracijos departamento 2025 m. vasario 3 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025 m. kovo 3 d. Valstybė į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti, – (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento 2025 m. vasario 3 d. sprendimas priimtas, nes pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi Migracijos departamento 2025 m. vasario 3 d. sprendimo pridėjimo prie bylos poreikis atsirado vėliau, šis dokumentas pridedamas prie bylos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; ir kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; ir kt.).

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Nr. 760227704, galiojantį iki 2025 m. vasario 27 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje yra duomenų, jog Migracijos departamento 2025 m. vasario 3 d. sprendimu nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025 m. kovo 3 d.

Pagal pareiškėjos skunde pateiktus duomenis, pareiškėja į Lietuvą atvyko 2023 m. kartu su savo sutuoktiniu, turėdami vizas, pareiškėja dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Aleivita“, tačiau šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, nepilnametė duktė lanko vaikų darželį, pareiškėjos sutuoktinis turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, dirba, pareiškėjos teigimu, jo gaunamų pajamų pakanka šeimai pragyventi. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėja neprarastų galimybę įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, šeimos vientisumą, šeimos ir ypač dukros A. B. psichologinį saugumą, nes gali būti nutrauktas jos ryšys su motina.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant užsieniečių bylas turi būti atsižvelgiama į byloje esančias aplinkybes dėl šeimos ryšių išsaugojimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-438/2020; 2023 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-822/2023). Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; ir kt.), nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-111-463/2024; ir kt.).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjos skundu, pažymi, jog jame nurodomi argumentai prima facie gali būti laikomi pagrįstais ir leidžiančiais abejoti Migracijos departamento Sprendimo teisėtumu. Atsižvelgusi į pareiškėjai išduoto leidimo laikinai gyventi reikšmę jos teisėtam buvimui Lietuvos Respublikoje (leidimo laikinai gyventi Nr. 760227704 galiojimas baigėsi 2025 m. vasario 27 d.) ir Migracijos departamento Sprendimu sukeliamus teisinius padarinius, t. y. pareiškėja, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, buvo įpareigota savanoriškai išvykti iki 2025 m. kovo 3 d., pareiškėjai neįvykdžius sprendimo dėl įpareigojimo išvykti, jai kils realios pasekmės – gali būti priimtas sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, kuris bus vykdomas priverstiniu būdu, dėl to nukentėtų pareiškėjos šeimos, ypač vaiko, interesai, taip pat įvertinusi tai, kad administracinė byla dėl ginčo esmės dar nepaskirta nagrinėti teismo posėdyje, nesant duomenų, kad pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, sprendžia, kad šiuo atveju, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjai ir jos šeimos nariui (nepilnamečiui vaikui).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuria būtų uždrausta grąžinti ir / ar išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas (ABTĮ 70 str. 3 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad panašiais atvejais, pasikeitus teisiniam reguliavimui, kuriame nėra įtvirtintas administracinio sprendimo dėl leidimo gyventi panaikinimo apskundimo teismui suspensyvinis efektas (skundo padavimas nesustabdo sprendimo vykdymo), reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos ir kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-646-624/2024; 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-777-520/2024; 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-131-602/2025).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, reikalavimo užtikrinimo priemonės – draudimo grąžinti ir / ar išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas – taikymas šiuo atveju atitinka proporcingumo principą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinama, taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuria uždraudžiama Migracijos departamentui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai grąžinti ir / ar išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos K. B. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti ir / ar išsiųsti pareiškėją K. B. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas.

Nutarties dalies dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo vykdymą pavesti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Kitą Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė