b3aa03ef-bc7a-4135-8af2-c817566dc615 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                         Civilinė byla Nr. 2A-1773-160/2013  Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06343-2011-7                                                                                                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1.; 21.4.2.6.; 21.4.2.7.; 35.5.; 73.2.8.; 121.14.; 21.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2013 m. birželio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo E. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ ieÅ¡kinį E. A. (E. A.) dėl skolos priteisimo ir E. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį UAB „BÅ«sto paskolos draudimas“ dėl 2009-06-15 mokėjimų draudimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir bÅ«sto paskolų draudimo taisyklių nuostatų pripažinimo negaliojančiomis (trečiasis asmuo – AB „Swedbank“, institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ â€“ Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Lietuvos bankas).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :1.

Ginčo esmė UAB „BÅ«sto paskolos draudimas“ prašė priteisti iÅ¡ E. A. 10258,30 EUR skolÄ , 27,71 EUR delspinigių, 5 % procesines palÅ«kanas. PaaiÅ¡kino, kad 2008-09-29 tarp AB „Swedbank“ ir E. A. buvo sudaryta bÅ«sto kreditavimo sutartis Nr. 08-112747-FA, pagal kuriÄ bankas atsakovui suteikė 137569,50 Lt bÅ«sto kreditÄ iki 2046-08-30. Kredito grÄ Å¾inimÄ atsakovas 2008-10-24 apdraudė pas ieÅ¡kovÄ iki 2031-06-30. 2009-06-15 Å¡alys sudarė mokėjimų draudimo susitarimÄ Nr. BPD 045645-1/58 prie 2008-10-24 draudimo sutarties, pagal kurį ieÅ¡kovas įsipareigojo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ bankui vykdydamas bÅ«sto kreditavimo sutartimi atsakovo prisiimtus įsipareigojimus bankui grÄ Å¾inti kreditÄ ir sumokėti palÅ«kanas bÅ«sto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka, iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ bankui dėl susidariusios skolos, iÅ¡skyrus netesybas.

Atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui visas jo iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas susitarime nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka. 2010-06-15 buvo sudarytas grÄ Å¾inimo grafikas prie 2009-06-15 mokėjimų draudimo susitarimo, pagal kurį atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui visÄ bankui sumokėtos skolos ir kredito įmokų sumÄ â€“ 10008,10 EUR ir 250,20 EUR draudimo įmokos dalį, viso 10258,30 EUR draudimo iÅ¡mokÄ nuo 2010-07-30 iki 2020-06-30. Atsakovas nuo 2010-07-30 nevykdė pagal susitarimÄ prisiimtų įsipareigojimų, į raginimus sumokėti skolÄ nereagavo, todėl 2011-07-13 ieÅ¡kovas nutraukė susitarimÄ su atsakovu (t.

I, b. l. 2-4).E. A. prašė ieÅ¡kinį atmesti bei pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiu 2009-06-15 mokėjimų draudimo susitarimÄ Nr. BPD 045645-1/58, pripažinti UAB „BÅ«sto paskolos draudimas“ bÅ«sto paskolų draudimo taisyklių Nr. 004 (redakcija nuo 2008-02-04) 2.3 p., 7.1 p., 7.2 p., 7.3 p., 8.4 p., 27 p., 54.2 p., 62 p., 64 p., 67 p., 69.5 p. nuostatas negaliojančiomis, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

PaaiÅ¡kino, kad 2008-09-29 pasirašė kredito sutartį ir Å¡iai sutarčiai vykdyti privalomÄ 2008-10-24 draudimo sutartį, siekdamas už atlygį įgyti draudiminę apsaugÄ kredito paskolos grÄ Å¾inimo laikotarpiui. PasiraÅ¡ydamas draudimo sutartį Nr. BPD 045645, atsakovas siekė įgyti tik draudiminę apsaugÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovas, prisidengdamas draudimo sutartimi, vykdydamas draudimo veiklÄ , kartu teikia atlygintinas laidavimo paslaugas, Å¡ių paslaugų bei komercinių interesų apsaugai teikia prioritetÄ , draudimo taisyklėse įtvirtina sau nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ , iÅ¡kreipia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo metu paskolos gavėjo (draudėjo) atžvilgiu faktiÅ¡kai solidariai tampa kreditoriumi, o dėl to atsiranda nepagrįstas laiduotojo interesų pranaÅ¡umas, pažeidžiama įstatymais numatyta laiduotojo interesų įgyvendinimo tvarka ir procedÅ«ros, atsiranda interesų konfliktas, blokuojama draudiminė apsauga.

Kredito ir draudimo sutartys sudarytos prisijungimo bÅ«du su patyrusiu verslo subjektu pagal banko (ir draudiko) standartines sÄ lygas. Atsakovas neturėjo galimybės keisti nei bendrosios dalies nuostatų, nei kredito įstaigos specialiosios dalies reikalavimų ir joje numatytų paskolų gavėjo (ir draudiko) pareigų. Atsakovas tiesiogiai su draudiku nebendravo, dokumentai buvo teikiami per banko darbuotojus, taisyklių kopija sudarant kredito sutartį nebuvo pateikta, draudimo taisyklių turinys neatskleistas, teisiniai padariniai nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinti. 2009-01-20 atsakovas buvo atleistas iÅ¡ darbo, iki tol savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį vykdęs tinkamai. 2009-02-24 prašė banko atidėti (visus) eilinius mokėjimus 3 mėnesiams, kad atsakovas per tÄ laikotarpį galėtų įsidarbinti ir toliau vykdyti savo prievoles, tačiau bankas atsisakė. 2009-06-15 ieÅ¡kovas apgaulės bÅ«du, tyčia, Å¡antažuodamas atsakovÄ ir pateikdamas klaidingÄ informacijÄ Ä¯pareigojo atsakovÄ pasiraÅ¡yti mokėjimų draudimo susitarimÄ Nr. BPD 045645-1/58 prie 2008-10-24 draudimo sutarties, pagal kurio nuostatas draudikas už atlygį pareikalavo ir priėmė draudimo įmokÄ bei be teisinio pagrindo ir tinkamai neįforminęs draudiminio įvykio, vienaÅ¡aliÅ¡kai priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ (ar jos dalį) AB „Swedbank“ bankui ir jį įvykdė.

Ginčijamos ieÅ¡kovo draudimo taisyklių nuostatos prieÅ¡tarauja draudimo instituto esmei, imperatyvioms nuostatoms, taikomoms draudiminiams santykiams ir draudimo sutarčių formai bei turiniui, apsunkina ir riboja draudėjo teises bei draudiko pareigas ir civilinę atsakomybę. IeÅ¡kovas tik imituoja, jog iÅ¡imtinai vykdo draudimo veiklÄ , nes tuo pat metu iÅ¡ esmės vykdo paskolų ir kreditų laidavimo komercines-atlygintinas paslaugas, o tai teisės aktuose nenumatoma, draudžiama (t. II, b. l. 36-46). UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

PaaiÅ¡kino, kad UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ yra įsteigta ir veikia pagal LR Vyriausybės 1998-06-18 nutarimÄ Nr. 739. Å iuo nutarimu bendrovei, kurios akcijas patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Finansų ministerija, yra suteikta teisė drausti su ja bendradarbiavimo sutartis pasiraÅ¡iusių bankų ar kitų kredito įstaigų kreditus, skirtus bÅ«stui pirkti, statyti, rekonstruoti, remontuoti ar žemės sklypui pirkti ir bÅ«stui statyti, daugiabučiams namams modernizuoti. Bendrovė turi galiojančiÄ draudimo veiklos licencijÄ , suteikiančiÄ teisę vykdyti kredito draudimo veiklÄ .

Jos įsteigimo tikslas suteikti galimybę efektyviai spręsti gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamuoju bÅ«stu problemÄ Lietuvoje. IeÅ¡kovas, vykdydamas bÅ«sto kreditų draudimo veiklÄ , sudaro bÅ«sto kreditų draudimo sutartis, kurias sudaro bÅ«sto kredito draudimo liudijimas, draudimo taisyklės bei draudėjo praÅ¡ymas draudimo sutarčiai sudaryti. BÅ«sto kreditų draudimo sutartis ieÅ¡kovas sudaro akceptuodamas draudėjų praÅ¡ymus sudaryti draudimo sutartį. Draudžiamojo įvykio atveju – kai bankas nutraukia bÅ«sto kreditavimo sutartį dėl to, kad draudėjas nevykdo įsipareigojimų grÄ Å¾inti bÅ«sto kreditÄ sutartyje nurodytais terminais, dydžiais ir tvarka, draudimo sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ieÅ¡kovas iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ naudos gavėjui.

Po draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, ieÅ¡kovui pereina visos naudos gavėjo (banko) turimos reikalavimo teisės į nekilnojamÄ jį ir/ ar kitÄ turtÄ , įkeistÄ pagal bÅ«sto kreditavimo sutartį, ir kitos papildomos teisės, bendrovei ir bankui pasiraÅ¡ant reikalavimo perleidimo sutartį. Esant ekonominei krizei priimtas sprendimas sudaryti papildomus susitarimus prie jau sudarytų draudimo sutarčių. Pagal jų esmę ieÅ¡kovas moka vienerius metus draudimo iÅ¡mokas bankui, kurios yra lygios draudėjo įsipareigojimams pagal bÅ«sto kreditavimo sutarties grÄ Å¾inimo grafikÄ , ir tokiu bÅ«du padeda draudėjui iÅ¡saugoti bÅ«sto kreditavimo sutartį, o taip pat neprarasti vienintelio bÅ«sto, kuriame jis gyvena, nes per pastarÄ jį laikÄ kredito gavėjas turi galimybę susirasti darbÄ , atstatyti savo mokumÄ bei toliau vykdyti finansinius įsipareigojimus bankui pagal bÅ«sto kreditavimo sutartį ir ieÅ¡kovui pagal mokėjimų draudimo susitarimÄ .

Toks mokėjimų draudimo susitarimas buvo sudarytas ir su atsakovu. Atsakovas nepateikė argumentų, kurie pagrįstų, jog bÅ«tent ieÅ¡kovo draudimo taisyklių nuostatos turėtų bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis (t. II, b. l. 58-65).Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad su atsakovu 2008-09-29 trečiasis asmuo sudarė kredito sutartį Nr. B-112747-FA, pagal kuriÄ atsakovui buvo suteiktas 137569,50 EUR kreditas, o tinkamas įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu, UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ draudimu. 2009-03-30 buvo sudarytas susitarimas Nr. 08-112747-FA-1 dėl kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo, kuriuo iki 2009-09-30 buvo atidėtas suteikto kredito grÄ Å¾inimas. 2009-06-15 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudarytas mokėjimų draudimo susitarimas Nr.  BPD 045645-1/58 prie 2008-10-24 draudimo sutarties, pagal kurį ieÅ¡kovas įsipareigojo vykdyti atsakovo kredito sutartimi prisiimtus finansinius įsipareigojimus, t. y. nuo 2009-06-30 iki 2010-05-30 vykdyti suteikto kredito ir palÅ«kanų mokėjimus pagal susitarime nustatytÄ grafikÄ .

Atsakovui nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, trečiasis asmuo 2010-09-03 iÅ¡siuntė kredito gavėjui raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad iki 2010-10-04 negrÄ Å¾inus skolos ar nepateikus siÅ«lymų dėl galimo skolos grÄ Å¾inimo bÅ«do, kredito sutartis bus nutraukta 2010-10-05. Kadangi atsakovas nurodymų neįvykdė, sutartis buvo nutraukta. Atsakovas neginčijo draudimo sutarties ar mokėjimų draudimo susitarimo teisėtumo iki kol buvo gautas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys. Byloje nėra pateiktų įrodymų, kad atsakovas negalėjo suprasti sudaromų sandorių dėl savo amžiaus, iÅ¡silavinimo ar kitų savybių.

Draudimo sutartis, sudarant kredito sutartį, buvo vertinama kaip kredito gavėjo rizikÄ mažinantis veiksnys, todėl tenkinant prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus bÅ«tų eliminuota suteikto kredito užtikrinimo priemonė ir elementas, kuris turėjo esminę reikÅ¡mę kredito sutarties sudarymui (t. II, b. l. 79-82).Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad sutarties specialiosios dalies 2 ir Sutarties bendrosios dalies 5.3., 8.1., 9.1.2., 9.1.2.2., 9.3.1., 10.4., 11.1.1., 11.2.1.7. punktų, Draudimo taisyklių 50 punkto sÄ lygos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkto sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų nustatymo kriterijų, t. y.

įpareigoja vartotojÄ vykdyti Sutarties sÄ lygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki Sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti; sutarties specialiosios dalies 3 punkto ir „Kitos sÄ lygos" skyriaus 2 punkto, Sutarties bendrosios dalies 7.1., 7.3., 7.5., 9.1.2.2., 10.2.3., 10.7., 11.2.1., 12.2. punktų, Draudimo taisyklių 54.3 punkto nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies bendrÄ jį sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų nustatymo kriterijų, t.y. iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ bei vartotojo teises ir interesus; sutarties bendrosios dalies 5.3., 15.1. punktų, Mokėjimų draudimo susitarimo 10 punkto nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 10 punkto sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų nustatymo kriterijų, t. y. suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienaÅ¡aliÅ¡kai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sÄ lygas; sutarties bendrosios dalies 7.2., 10.8., 11.2.1., 11.3. ir 13.1. punktų nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų nustatymo kriterijų, t. y. nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ; sutarties bendrosios dalies 9.1.3.2., 9.1.4. ir 10.8. punktų sÄ lygos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 3 punkto sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų nustatymo kriterijų, t. y. numato, kad vartotojas privalo vykdyti sutarties sÄ lygas, o pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareiga vykdyti Å¡iÄ sutartį priklauso nuo kitų sÄ lygų, ir jos įvykdomos tik paties pardavėjo ar paslaugų teikėjo valia (t.

IV, b. l. 22-36). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-10-30 sprendimu UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ ieÅ¡kinį tenkino, E. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ E. A. ieÅ¡kovo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ naudai 10258,30 EUR skolÄ , 27,71 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 10286,01 EUR sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme 2011-07-26 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 3485 Lt patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Padarė iÅ¡vadÄ , jog nei prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytais pagrindais, nei tais pagrindais, kuriuos turi patikrinti teismas ex officio (CK 1.78 str. 1, 5 d., 6.188 str.) nėra pagrindo 2009-06-15 mokėjimų draudimo susitarimÄ Nr. BPD 045645-1/58 pripažinti negaliojančiu. PasiraÅ¡ydamas bÅ«sto kreditavimo sutartį su trečiuoju asmeniu atsakovas buvo informuotas apie trečiojo asmens keliamÄ papildomÄ sÄ lygÄ , jog atsakovas, siekdamas gauti praÅ¡omÄ kreditÄ iÅ¡ trečiojo asmens, turi pareigÄ jo prievolių įvykdymÄ užtikrinti kredito draudimu pas trečiajam asmeniui priimtinÄ draudikÄ â€“ ieÅ¡kovÄ .

Sudarydamas bÅ«sto kreditavimo sutartį atsakovas turėjo žinoti ir žinojo, kad draudimo sutartis bus sudaryta ne atsakovo, o trečiojo asmens naudai. Taigi atsakovas, sudarydamas su ieÅ¡kovu draudimo sutartį, apdraudė ne savo turtinius interesus, o trečiojo asmens – banko turtinius interesus ir tai buvo ne netikėta (siurprizinė) sÄ lyga (CK 6.186 str.), o esminė sutarties sÄ lyga (CK 6.162 str. 2 d.). Todėl atsakovo teiginiai, jog atsakovas, gavęs iÅ¡ jo duomenis apie negalėjimÄ vykdyti prievolių pagal bÅ«sto kreditavimo sutartį, turėjo pareigÄ konstatuoti įvykus draudžiamÄ jį įvykį (CK 6.191 str., 6.193 str. 1, 2 d.), atmetami.

Atsakovas pareigÄ bÅ«sto paskolų draudimo taisyklių nustatyta tvarka iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ naudos gavėjui turėjo tik įvykus konkrečiam Å¡iose taisyklėse nurodytam draudžiamajam įvykiui, t. y. trečiajam asmeniui, laikantis taisyklių 7 p. nustatytos tvarkos, nutraukus bÅ«sto kreditavimo sutartį ir pateikus draudikui praneÅ¡imÄ apie draudžiamÄ jį įvykį. Toks praneÅ¡imas ieÅ¡kovui buvo pateiktas tik 2010-11-02, trečiajam asmeniui bÅ«sto kreditavimo sutartį su atsakovu nutraukus 2010-10-05.

Todėl vertinti ieÅ¡kovo atsakovui prieÅ¡ daugiau nei metus iki Å¡io praneÅ¡imo sudarymo pateiktÄ siÅ«lymÄ sudaryti mokėjimų draudimo susitarimÄ kaip ekonominį spaudimÄ jį iÅ¡mesti į gatvę nėra pagrindo. Atsakovas taip pat neįrodė, kad ieÅ¡kovas ne siÅ«lė, bet reikalavo sudaryti mokėjimų draudimo susitarimÄ , kad ieÅ¡kovo darbuotojai grasino atsakovui, jog nesudarius mokėjimų draudimo susitarimo jam kils jo nurodomos teisinės pasekmės. Å iai aplinkybei pagrįsti ieÅ¡kovas nepateikė nė vieno tiesioginio ar netiesioginio įrodymo, o prašė faktus pripažinti įrodytais remiantis vien jo paties paaiÅ¡kinimais (CPK 177 str. 1, 2 d.), kuriuos atsveria lygiaverčiai ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, taip pat ieÅ¡kovo darbuotojos liudytojos D.

G. parodymai, kad jokie grasinimai atsakovo atžvilgiu teikiami nebuvo, atsakovui buvo siÅ«lyta, o ne reikalaujama sudaryti mokėjimų draudimo susitarimÄ , atsakovas, sudarydamas mokėjimų draudimo susitarimÄ , jokių klausimų nekėlė, pretenzijų nereiÅ¡kė. Dėl visų Å¡ių aplinkybių nesutiktina ir su atsakovo argumentu, kad mokėjimų draudimo susitarimas buvo sudarytas nenaudingomis atsakovui sÄ lygomis (CK 1.91 str.).IeÅ¡kovas yra privatus juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-06-18 nutarimu Nr. 739 „Dėl bÅ«sto paskolų draudimo bendrovės“ (CK 2.34 str. 3 d.).

Å io juridinio asmens tikslas – vykdyti kredito draudimÄ ir vykdant Å¡iÄ veiklÄ siekti maksimalaus pelno (Lietuvos Respublikos finansų ministro 1999-04-15 įsakymu Nr. 99 patvirtintų UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ įstatų 8 p.). Pagal UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ įstatų 9 p. ieÅ¡kovo veikla apima su ja bendradarbiavimo sutartis pasiraÅ¡iusių Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka įregistruotų ir kitų kredito įstaigų kreditus. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas draudžia ne bet kokius kreditus, o kreditus tų bankų ir kreditų įstaigų, kurie yra pasirašę bendradarbiavimo sutartis su ieÅ¡kovu, įtvirtinta ieÅ¡kovo steigimo dokumente – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-06-18 nutarimo Nr. 739 2.1.1 p., taip pat Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ir iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme, pagal kurį valstybė teisę gauti valstybės paramÄ turintiems asmenims apmoka draudimo įmokas iÅ¡ Lietuvos Respublikos biudžete tam numatytų asignavimų.

Todėl pateiktos ieÅ¡kovo su kredito įstaigomis sudarytos bendradarbiavimo sutartys, kaip apibÅ«dinančios ieÅ¡kovo teisnumÄ , o ne sukuriančios tiesiogines prievoles atsakovui, yra reikÅ¡mingos, siekiant atskleisti ieÅ¡kovo ketinimus ir tikslus sudarant draudimo sutartį, taip pat ginčijamÄ mokėjimų draudimo susitarimÄ (CK 6.193 str. 1, 2 d.). 2009-05-20, t. y. mėnuo iki ginčijamo mokėjimų draudimo susitarimo su atsakovu sudarymo, ieÅ¡kovas su bankais pasirašė sutartį, kuria sulygo Å¡alių veiksmus – bendradarbiavimo modelius, kredito gavėjui nevykdant ar netinkamai vykdant bÅ«sto kreditavimo sutartyje nustatytų įsipareigojimų grÄ Å¾inti kreditÄ ir/ar mokėti palÅ«kanas.

Vienas iÅ¡ tokių modelių buvo numatytas mokėjimų draudimo susitarimas – tarp ieÅ¡kovo ir kredito davėjo (draudėjo) sudarytas susitarimas prie draudimo sutarties su visais jo esamais ir bÅ«simais sÄ lygų pakeitimais ir papildymais, pagal kurį bendrovė iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ bankui vykdydama bÅ«sto kreditavimo sutartyje kredito gavėjo (draudėjo) prisiimtus įsipareigojimus bankui grÄ Å¾inti kreditÄ (mokėti kredito grÄ Å¾inimo įmokas) ir sumokėti palÅ«kanas bÅ«sto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka bei padengia Å¡io susitarimo sudarymo dienai uždelstas sumokėti bankui sumas, iÅ¡skyrus netesybas.

IeÅ¡kovo ir atsakovo 2009-06-15 pasiraÅ¡ytas mokėjimų draudimo susitarimas visiÅ¡kai atitiko pastarÄ jį modelį, todėl nėra pagrindo ieÅ¡kovo ketinimų aiÅ¡kinti kitaip, nei jie nurodyti 2009-05-20 susitarime. GinčijamÄ mokėjimų draudimo susitarimÄ atsakovas pasirašė pablogėjus jo turtinei padėčiai – jam netekus darbo, negaunant mokėjimų iÅ¡ savo kreditorių, kas kliudė atsakovui tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal bÅ«sto kreditavimo sutartį trečiajam asmeniui.

Taigi tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo ketinimai pasiraÅ¡ant ginčijamÄ mokėjimų draudimo susitarimÄ buvo siejami iÅ¡imtinai su bÅ«sto kredito sutarties iÅ¡saugojimu, siekiu palengvinti atsakovui jam kylančių pareigų iÅ¡ Å¡ios sutarties vykdymÄ â€“ skolos ir 12 mėnesių mokėjimų pagal pastarÄ jÄ sutartį trečiajam asmeniui perėmimÄ ieÅ¡kovo ir jų vykdymo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo pusės iÅ¡dėstymÄ 10 metų laikotarpiui, kas negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip nenaudinga atsakovui.

Tarp Å¡alių susiklostę mokėjimų draudimo susitarimo pagrindu teisiniai santykiai neatitinka paskolos teisinių santykių, nes paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo paskolos objekto – pinigų perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str.). Atsižvelgiant į atsakovo asmenį – jo amžių (buvimÄ pilnamečiu), gebėjimÄ skaityti, susipažinti su jam teikiamais pasiraÅ¡yti dokumentais, gintis nuo kitos Å¡alies reiÅ¡kiamų reikalavimų, teisinį iÅ¡silavinimÄ , darbÄ advokato kontoroje susitarimo pasiraÅ¡ymo metu, kas rodo galimybę pasikonsultuoti dėl jam neaiÅ¡kių sutarties sÄ lygų su kitais teisininkais, nustatytÄ paties mokėjimų draudimo susitarimo naudingumÄ atsakovui, negalima laikyti, jog sandoris sudarytas suklydus.

Nors atsakovas nurodo, kad jo ginčijamas mokėjimų draudimo susitarimas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tačiau jų konkrečiai neįvardija. Nenustatyta, kad ginčijamos ieÅ¡kovo bÅ«sto paskolų draudimo taisyklėse Nr. 004 nurodytos sÄ lygos, įtvirtintos 2.3, 7.1, 7.2, 7.3, 8.4, 27, 54.2, 62, 64, 67, 69.5 p. nuostatose bÅ«tų nesÄ Å¾iningos atsakovo kaip vartotojo atžvilgiu (CK 6.188 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai E. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-30 sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.

PaaiÅ¡kino, kad teismas netinkamai įvertino 2008 m. draudimo sutarties ir mokėjimo susitarimo pobÅ«dį, ignoravo įstatyminius reikalavimus ir LAT praktikÄ , neatsižvelgė į Vartotojų teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vadÄ , negynė vartotojo teisių. 2009-06-15 mokėjimo draudimo susitarimas prieÅ¡tarauja CK 1.80 str., 1.91 str. 1 d., 2.71 str. 2 d. Draudimo įstatymo imperatyvui (draudiminė iÅ¡moka negali bÅ«ti iÅ¡mokėta, jei neįvyko draudiminis įvykis (nėra tinkamai apiformintas)). Susitarimas yra niekinis, prieÅ¡tarauja 2008 m. draudimo sutarčiai, nes nustatyta draudimo suma nepasikeitė – ji buvo ir tebėra fiksuota; jokia papildoma draudiminė apsauga draudėjui nebuvo teikiama, nors 2009 m. draudikas iÅ¡ draudėjo papildomai neteisėtai paėmė draudiminę įmokÄ .

Tačiau teismas Å¡ias aplinkybes ignoravo, vadovavosi tik ieÅ¡kovo parengtais dokumentais, sprendime nepateikė iÅ¡samaus aplinkybių bei situacijos vertinimo. Teismas gynė ieÅ¡kovo pozicijÄ dėl draudiminės įmokos mokėjimo termino keleriems metams atidėjimo, ieÅ¡kovo susitarimus su komerciniais bankais. Teismas laikėsi klaidingos pozicijos, jog sutarties laisvės principas yra absoliutus, priteisė per dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas.UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

PaaiÅ¡kino, kad apelianto argumentai yra nepagrįsti ir neteisėti. Apeliantas ignoruoja arba painioja draudimo sutartį ir susitarimÄ : ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl susitarimo neįvykdymo, tuo tarpu atsakovas neva ieÅ¡kovo galiojančios teisės nebuvimÄ grindžia bÅ«sto paskolų draudimo taisyklių nuostatomis, kurios nėra ir negali bÅ«ti taikomos pagal susitarimÄ atsakovo prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Teismas tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas taikė tinkamai, atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, vilkino bylos nagrinėjimÄ .Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Paaiškino, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir neįrodyti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliaciniu skundu atsakovas kartoja priešieškinio tekste ir pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu išsakytus argumentus dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ būsto paskolų draudimo taisyklių Nr. 004 (redakcija nuo 2008-02-04) 2.3 p., 7.1 p., 7.2 p., 7.3 p., 8.4 p., 27 p., 54.2 p., 62 p., 64 p., 67 p., 69.5 p. nuostatų pripažinimo negaliojančiomis.Pagal Draudimo įstatymo 7 str. 3 d. ne gyvybės draudimo rūšiai priskiriamas kredito draudimas, taigi kredito draudimas yra viena iš draudimo rūšių.

Pagal Draudimo įstatymo 88 str. draudimo sutarties Å¡alių ikisutartiniams santykiams, draudimo sutarties sÄ lygoms, santykiams, atsirandantiems iÅ¡ draudimo sutarties ir susijusiems su ja, taikomos Civilio kodekso ir Draudimo įstatymo skyriaus „Draudimo sutartis ir bendrasis draudimas“ normos. Taigi draudimo sutartims ir susitarimams, susietiems su draudimo sutartimis, taikomos tiek CK, tiek Draudimo įstatymo normos. Draudimo įstatymo 90 str. yra nustatęs draudimo taisyklių sÄ lygas, Å¡iose sÄ lygose turi bÅ«ti aptarti draudžiamieji įvykiai bei draudimo iÅ¡mokų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarka ir terminai (90 str. 1 d. 2 p., 9 p.).Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai, kad 2009-06-15 mokėjimų draudimo susitarimas Nr. BPD 045645-1/58 negalėjo bÅ«ti sudarytas, kadangi susitarimas prieÅ¡tarauja draudimo sutarčiai, pačios draudimo sutarties standartinės sÄ lygos jam nebuvo atskleistos, Å¡io susitarimo sudarymas buvo jam primestas, o bÅ«sto kreditavimo draudimo sutarties taisyklių Nr. 004 (redakcija nuo 2008-02-04) 2.3 p., 7.1 p., 7.2 p., 7.3 p., 8.4 p., 27 p., 54.2 p., 62 p., 64 p., 67 p., 69.5 p. prieÅ¡tarauja įstatymams.PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas ginčijo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ bÅ«sto paskolų draudimo taisyklių Nr. 004 (redakcija nuo 2008-02-04) 2.3 p., 7.1 p., 7.2 p., 7.3 p., 8.4 p., 27 p., 54.2 p., 62 p., 64 p., 67 p., 69.5 p. paaiÅ¡kindamas, kad Å¡ie taisyklių punktai prieÅ¡tarauja įstatymams ir pažeidžia vartotojo teises, todėl turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais.

Pirmosios instancijos teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetė padaręs iÅ¡vadÄ , jog ginčo sprendimui dėl ginčijamo susitarimo Å¡ios taisyklės įtakos neturi, be to, Å¡ių taisyklių ieÅ¡kovo ginčijami punktai nepažeidžia vartotojo teisių. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dėl taisyklių 2.3 p., 8.4 p., 27 p., 54.2 p., 62 p., 64 p., 67 p., 69.5 p. tuo pagrindu, jog Å¡ie taisyklių punktai nepažeidžia vartotojo teisių, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka ir jų nebeanalizuoja.

Tačiau negalima teigti, kad šių taisyklių ginčijimas yra susijęs tik su 2009-06-15 mokėjimų draudimo susitarimu ir taisyklių nuginčijimas nesukelia atsakovui jokių kitų teisinių pasekmių. Draudimo liudijimas 045645 (t. I, b. l.

11) tvirtina, kad UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ ir draudėjas E. A. 2008-10-24 sudarė kredito draudimo sutartį AB banko „Hansabankas“ naudai. Å ioje draudimo sutartyje įraÅ¡yta, jog draudėjas pasiraÅ¡ydamas draudimo sutartį patvirtina, kad prieÅ¡ sudarant Å¡iÄ draudimo sutartį su UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ bÅ«sto kreditų draudimo taisyklėmis Nr. 004 buvo supažindintas, jas suprato, jų kopijÄ gavo, sutinka su visomis draudimo sutarties sÄ lygomis, jos iÅ¡reiÅ¡kia tikrÄ jÄ jo valiÄ .

Taigi ginčijamos taisyklės yra draudimo sutarties sudedamoji dalis ir jų taikymas sukelia atsakovui realias teisines pasekmes. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad taisyklių ginčijimas gali bÅ«ti suriÅ¡tas tik su papildomo susitarimo nuginčijimu, nepagrįsta. Pagal CK 6.886 str. vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditÄ atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panaÅ¡iu finansiniu bÅ«du, iÅ¡skyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rÅ«Å¡ies paslaugų teikimo ar tos pačios rÅ«Å¡ies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teismo ar tiekimo metu.

Taigi bÅ«sto kreditavimo sutartis yra vartojimo sutartis, o Å¡ios sutarties užtikrinimui sudarytos sutartys taip pat priskiriamos vartojimo sutartims. Pagal CK 6.188 str. 2 d. 7 p. nesÄ Å¾iningomis laikomos vartojimo sutarčių sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ bei vartotojo teises ir interesus, tai yra suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui teisę be pakankamo pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti neterminuotÄ sutartį apie numatomÄ sutarties nutraukimÄ iÅ¡ anksto tinkamai neįspėjus vartotojo.

Draudimo sutartis tarp Å¡alių sudaryta terminuota, tačiau jos terminas pakankamai ilgas – iki 2031-06-30, todėl sprendžiant ar vartojimo sutarties sÄ lyga yra sÄ Å¾ininga, yra pakankamas pagrindas remtis Å¡ia įstatymo nustatyta taisykle. Pagal CK 6.188 str. 4 d. individualiai neaptartomis sÄ lygomis laikomos sÄ lygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sÄ lygos nustatytos iÅ¡ anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iÅ¡ anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sÄ lygos buvo aptartos individualiai, Å¡io straipsnio taisyklės taikomos kitoms tokios sutarties sÄ lygoms.

Pareiga įrodyti, kad tam tikra sutarties sÄ lyga buvo aptarta individualiai, tenka pardavėjui ar paslaugų teikėjui.Draudimo liudijime yra iÅ¡dėstytos draudimo sutarties sÄ lygos, prieÅ¡ atsakovo paraÅ¡Ä Ä¯raÅ¡as rodo, kad pasiraÅ¡ydamas draudimo sutartį atsakovas patvirtina, kad prieÅ¡ sudarant Å¡iÄ draudimo sutartį su UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ bÅ«sto kreditų draudimo taisyklėmis Nr. 004 buvo supažindintas, jas suprato, jų kopijÄ gavo, sutinka su visomis draudimo sutarties sÄ lygomis, jos iÅ¡reiÅ¡kia tikrÄ jÄ jo valiÄ (t.

I, b. l. 73). Atsakovas yra jaunas žmogus, turintis teisinį iÅ¡silavinimÄ , todėl laikytina, kad pasiraÅ¡ydamas sutartį ir patvirtindamas sutikimÄ su pateiktomis sutarties sÄ lygomis, buvo su jomis susipažinęs ir supratęs jų turinį. Todėl teigti, kad sutartimi atsakovo, kaip vartotojo, teisės buvo pažeistos, bÅ«tų nepagrįsta. Pati draudimo sutartis yra garantija kreditoriui, kad suteiktos kredito iÅ¡mokos bus grÄ Å¾intos. O draudikas, Å¡iuo atveju, turi teisę susigrÄ Å¾inti kreditoriui už skolininkÄ sumokėtas lėšas.

Todėl sutarties sÄ lygos, iÅ¡ esmės nukreiptos į tokį tarpusavio teisių ir pareigų sprendimÄ , negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis atsakovo, kaip vartotojo teisėms.Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. BPD 045645-1/58 tekstas ir atsakovo paraÅ¡ai jame rodo, kad draudimo susitarimas buvo individualus, pagal atsakovo pateiktÄ praÅ¡ymÄ , sutarties punktai nėra standartiniai ir atsakovas buvo susipažinęs su susitarimo tekstu visa apimtimi, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kuriomis atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestas, o ieÅ¡kinys patenkintas.

Teismo sprendimas paliekamas galioti.Pagal CPK 98 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ . Priteistina atlyginimo suma negali bÅ«ti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytÄ jÄ . Pirmosios instancijos teismas už advokato pagalbÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 3485 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų - žyminio mokesčio atlyginimÄ ir 2420 Lt advokato pagalbai atlyginti.

Pagal 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, už atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ maksimaliai atlygintina suma sprendimo priėmimo dienai buvo 2550 Lt (8.2 p.). Atsižvelgiant į prieÅ¡ieÅ¡kiniu dėstomų argumentų apimtį, priteista 2420 Lt suma advokato pagalbai atlyginti nėra per didelė, žyminio mokesčio suma yra nustatyta įstatymo (CPK 80 str. 1 d.), todėl laikyti, kad priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma per didelė, nepagrįsta.UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5671,75 Lt už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.

Advokatas apeliacinės instancijos teismui surašė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ 2012 m. gruodžio mėn., maksimali atlygintina suma gali bÅ«ti 1275 Lt (Rekomendacijų 8.11 p.). Atsiliepimas nėra sudėtingas, argumentai iÅ¡ dalies sutampa su atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį argumentais, todėl protinga atlygintina suma yra 500 Lt.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-30 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Būsto paskolų draudimas“ (j. a. k. 110076079) naudai 500 Lt (penkis šimtus Lt) advokato pagalbai atlyginti apeliacinės instancijos teisme.            Teisėjai                                                                                                        Zita Smirnovienė                                                                                                                                   Asta Radzevičienė                                                                                                                               Henrichas Jaglinskis