2020-04-15 Nr. AB-7398-3-64-3-01621-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3891-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01621-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. D. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Šiaulių skyriaus 2019 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. PV_PE-187 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. PV_PE-158 „Dėl A. D. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas), įpareigoti VSDFV Šiaulių skyrių vykdyti 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. PV_PE-158 „Dėl A. D. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ ir išmokėti A. D. jos dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką, jai įgijus teisę į visą senatvės pensiją dirbant VSDFV Šiaulių skyriuje.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji dirbo VSDFV Šiaulių skyriuje Pensijų skyriaus vyriausiosios specialistės pareigose (karjeros valstybės tarnautoja). Įgijusi teisę gauti valstybinio socialinio draudimo pensiją 2019 m. gegužės 21 d. VSDFV Šiaulių skyriaus direktoriui pateikė prašymą „Dėl atsistatydinimo savo noru“. VSDFV Šiaulių skyriaus direktorius 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. PV_PE-158 „Dėl A. D. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 51 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2018 m. spalio 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų šakos kolektyvinės sutarties Nr. BS-5 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 19 punktu bei atsižvelgdamas į A. D. 2019 m. gegužės 21 d. prašymą „Dėl atsistatydinimo savo noru“, atleido pareiškėją 2019 m. birželio 21 d. iš pareigų dėl atsistatydinimo savo noru, išmokėdamas dviejų jos vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, jai įgijus teisę į visą senatvės pensiją dirbant VSDFV Šiaulių skyriuje, ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

3. VSDFV ir Socialinio draudimo darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – Profesinė sąjunga) 2018 m. spalio 11 d. sudarė Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų šakos kolektyvinę sutartį Nr. BS-5, kurios 19 punkte nustatyta, jog darbuotojo iniciatyva nutraukiant tarnybos ar darbo santykius dėl to, kad darbuotojui sukako įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius ir jis įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas fondo administravimo įstaigose (socialinio draudimo sistemoje), išmokama dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu tarnybos ar darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Atsakovas, gavęs VSDFV direktoriaus 2019 m. birželio 17 d. raštą Nr. (2.85) 1-4036 „Dėl kolektyvinės sutarties vykdymo valstybės tarnautojų atžvilgiu“ (toliau – ir Raštas), skundžiamu Įsakymu pakeitė 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą PV_PE-158 „Dėl A. D. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ ir jį išdėstė nauja redakcija - pareiškėjai skyrė 100 proc. pareiginės algos dydžio vienkartinę piniginę išmoką. Pareiškėjos nuomone, pagal galiojantį teisinį reguliavimą šakos kolektyvinių sutarčių sudaryti negalima nuo 2019 m. sausio 1 d., tačiau įstatymu nėra panaikintos galiojančios šakos kolektyvinės sutartys. Įstatymų leidėjui VTĮ nuostatomis nepanaikinus galiojančių šakos kolektyvinių sutarčių galiojimo, atsakovas skundžiamu Įsakymu neteisėtai ir nepagrįstai pakeitė 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą PV_PE-158 „Dėl A. D. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“. Sutarties privalomumo principas yra išreikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalyje, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. VTĮ naujoje redakcijoje nėra nustatyta, kad sudarytų galiojančių šakų kolektyvinių sutarčių galiojimas pasibaigia nuo 2019 m. sausio 1 d.

4. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. PV_PE-158 pareiškėją atleidęs iš pareigų skyrė dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kai tuo tarpu VSDFV direktorius atsakovui Raštu pranešė, kad tik nuo 2019 m. birželio 17 d. valstybės tarnautojų atžvilgiu nebebus vykdomos kolektyvinės sutarties nuostatos, kuriomis suteikiamos garantijos ir teisės, viršijančios teisės norminiuose aktuose tiesiogiai nustatytas teises ir garantijas.

5. Atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš užimamų pareigų ir skundžiamu Įsakymu pakeitęs 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą PV_PE-158, nenurodė ir pareiškėjai neišaiškino jo apskundimo tvarkos, kas nesiderina su teisėtumo ir gerojo viešojo administravimo principais, taip pažeisdamas pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgus į tai, skundžiamas Įsakymas naikintinas, o atsakovas įpareigotinas pareiškėjai išmokėti dviejų jos vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką jai įgijus teisę į visą senatvės pensiją dirbant VSDFV Šiaulių skyriuje.

6. Atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2019 m. gegužės 21 d. pateikė prašymą „Dėl atsistatydinimo savo noru“. VSDFV Šiaulių skyriaus direktorius 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. PV_PE-158 „Dėl A. D. atleidimo iš valstybės tarnautojų pareigų“ patenkino pareiškėjos prašymą, numatė ją atleisti 2019 m. birželio 21 d. ir išmokėti dviejų jos vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Tačiau atsakovas skundžiamu Įsakymu pakeitė 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. PV_PE-158, pareiškėją atleido 2019 m. birželio 21 d., skyrė 100 proc. pareiginės algos dydžio vienkartinę pinginę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakovo nuomone, ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir teisingas, kadangi jis buvo priimtas tik tada, kai 2019 m. birželio 18 d. buvo gauta VSDFV rezoliucija vadovautis VSDFV 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. (2.85) 1-4036 „Dėl kolektyvinės sutarties vykdymo valstybės tarnautojų atžvilgiu“, kuris buvo adresuotas Socialinio draudimo darbuotojų profesinei sąjungai.

8. VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. kovo 12 d. raštu Nr. (2.20E) DV_S-17977 kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VTD) konsultacijos dėl vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams pagal Kolektyvinę sutartį. VTD 2019 m. kovo 26 d. raštu Nr. 27D-326 „Dėl kolektyvinės sutarties“ pateikė nuomonę, jog šakos kolektyvinė sutartis buvo galima iki 2018 m. gruodžio 31 d. Aktualia VTĮ redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d. įstatymų leidėjas numatė, kad socialinė partnerystė valstybės tarnyboje gali būti vykdoma tik nacionaliniu ir įstaigos lygmeniu, o galimybė susitarti šakos kolektyvine sutartimi nenumatoma. VRM 2019 m. birželio 7 d. raštu Nr. 1D-2954 „Dėl nuomonės pateikimo“ informavo VSDFV, kad šakos kolektyvinės sutartys VTĮ nėra numatytos, todėl šakos kolektyvinės sutarties nuostatos valstybės tarnautojams neturėtų būti taikomos.

9. Šioje byloje kilęs ginčas yra susijęs su Kolektyvinės sutarties 19 punktu, kuris galėjo galioti ir po 2018 m. gruodžio 31 d., jeigu nebūtų priimtas naujos redakcijos VTĮ, kuris įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Šiaulių skyriaus direktorius, susipažinęs su Raštu ir prie jo pridėtais priedais, privalėjo keisti 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. PV_PE-158, kadangi kompetentingos valstybinės institucijos VSDFV pateikė aiškų atsakymą – VTĮ 6 straipsnio 3–4 dalyse nustatytos galimos valstybės tarnautojams skirtos kolektyvinių sutarčių rūšys, o šakos kolektyvinės sutartys VTĮ nėra numatytos. VSDFV Šiaulių skyriaus direktorius tiesiogiai pavaldus VSDFV direktoriui ir privalėjo vykdyti teisėtus nurodymus, todėl Įsakymu buvo pakeistas 2019 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. PV_PE-158.

10. VSDFV Šiaulių skyrius atsižvelgė į pareiškėjos ilgametę ir nepriekaištingą tarnybą, todėl, negalėdamas taikyti Kolektyvinės sutarties 19 punkto, vadovaudamasis Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 „Dėl vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 1219 redakcija) 2.5 papunkčiu ir 4 punktu, skyrė jai 100 proc. pareiginės algos dydžio vienkartinę piniginę išmoką.

11. Atsakovas Įsakyme nenurodė jo apskundimo tvarkos, tačiau tai nesutrukdė pareiškėjai įgyvendinti savo teisės.

II. 12. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjos A. D. skundą tenkino iš dalies ir panaikino Įsakymą, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. gegužės 21 d. pateikė prašymą „Dėl atsistatydinimo savo noru“. VSDFV Šiaulių skyriaus direktorius 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. PV_PE-158 „Dėl A. D. atleidimo iš valstybės tarnautojų pareigų“ nutarė atleisti pareiškėją iš pareigų 2019 m. birželio 21 d., išmokėti dviejų jos vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakovas skundžiamu Įsakymu pakeitė 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. PV_PE-158 ir jį išdėstė nauja redakcija – atleido pareiškėją 2019 m. birželio 21 d., skyrė 100 proc. pareiginės algos dydžio vienkartinę pinginę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir DK) nenumato (kitų) galiojančios kolektyvinės sutarties nevykdymo / netaikymo pagrindų ir imperatyviai nurodo galimus kolektyvinės sutarties pakeitimo, papildymo, nutraukimo būdus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog atsakovas neturėjo teisės dėl VTĮ 6 straipsnio pasikeitimo (nebenumatoma šakos kolektyvinė sutartis) nebetaikyti iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudarytos ir galiojančios kolektyvinės sutarties.

15. Kolektyvinėje sutarties 46 punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos įregistravimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ir galioja iki naujos sutarties sudarymo arba šios sutarties nutraukimo (nenustatant termino). Bet kuri iš šalių turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai, apie tai pranešusi kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 3 (tris) mėnesius (58 p.). Pranešimą apie sutarties nutraukimą galima pateikti ne anksčiau kaip po 6 (šešių) mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos. VSDFV 2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. (2.85) I-7036 Profesinę sąjungą informavo apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2020 m. sausio 2 d. Teismas nurodė, jog skundžiamo Įsakymo priėmimo metu procedūros, numatytos Kolektyvinės sutarties 58 punkte dar nebuvo inicijuotos, 2018 m. spalio 11 d. sutartis galiojo, todėl atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai pakeitė įsakymą, priimtą remiantis Kolektyvinės sutarties 19 punktu, todėl panaikino Įsakymą.

16. Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą vykdyti 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. PV_PE-158 „Dėl A. D. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ ir išmokėti jai dviejų jos vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką, jai įgijus teisę į visą senatvės pensiją dirbant VSDFV Šiaulių skyriuje teismas pažymėjo, jog individualaus akto panaikinimas savaime suponuoja atsakovui pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą, kuriuo, atsižvelgiant į šioje byloje pateiktus išaiškinimus, būtų pakartotinai išnagrinėtas dviejų pareiškėjos A. D. vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinės išmokos (numatytos Kolektyvinės sutarties 19 p.) išmokėjimo klausimas (atsižvelgiant į jau išmokėtą 100 proc. pareiginės algos dydžio vienkartinę piniginę išmoką). Atsižvelgęs į tai, minėtą pareiškėjos reikalavimą teismas atmetė.

III. 17. Atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą

18. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai VTĮ redakcijai, buvo nustatytos galimos valstybės tarnautojams skirtos kolektyvinių sutarčių rūšys – nacionalinė kolektyvinė sutartis ir įstaigos kolektyvinė sutartis. Šakos kolektyvinė sutartis naujoje VTĮ redakcijoje nebuvo numatyta, t. y. naująją įstatymo redakcija įstatymų leidėjas numatė, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. šakos kolektyvinių sutarčių sudaryti / vykdyti valstybės tarnautojų atžvilgiu nebegalima. Šį faktą patvirtino ir 3 institucijos, pateikusios šio įstatymo išaiškinimus (VTD, VRM ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija). Įvertinus teisinį reglamentavimą bei gautas pozicijas šiuo klausimu VSDFV 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. (2.85) 1-4036 teritoriniams skyriams nurodė nevykdyti tos šakos kolektyvinės sutarties dalies, kuri liečia valstybės tarnautojus. Tokį sprendimą Profesinė sąjunga apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinę bylą Nr. eI-4226-535/2019 nutraukė. Todėl, atsakovo nuomone, neišsprendus ginčo iš esmės, taip pat nepasikeitus VTĮ normoms, Kolektyvinės sutarties vykdymas po 2019 m. sausio 1 d. prieštarauja imperatyvioms normoms.

19. Atsakovo teigimu, teismas netinkamai ir nepagrįstai vadovavosi DK normomis bei padarė klaidingą išvadą, kad VSDFV Šiaulių skyrius neturėjo teisės įsigaliojus naujai VTĮ redakcijai nebetaikyti iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudarytos ir galiojančios Kolektyvinės sutarties. VTĮ 5 straipsnyje yra įtvirtintas šio įstatymo taikymas valstybės tarnautojų atžvilgiu. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ (VTĮ 6 str.). Atsakovas mano, kad Kolektyvinės sutarties taikymą valstybės tarnautojų atžvilgiu naujoji VTĮ redakcija draudžia. Nepriklausomai nuo to, kad VTĮ nenurodyta, jog anksčiau sudarytos šakos kolektyvinės sutartys įsigaliojus naujam VTĮ netenka galios, tačiau atsižvelgiant į tai, jog galioja principas, galima viskas, kas nedraudžiama, Kolektyvinės sutarties punktai, kurie neleidžiami įstatymo, negali būti vykdomi.

20. Atsakovo vertinimu, teismas, netinkamai interpretavo VSDFV 2019 m. spalio 2 d. raštą Nr. (2.85) I-7036 ir padarė klaidinančią išvada, kad VSDFV Šiaulių skyrius nepagrįstai ir neteisėtai pakeitė 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą. Atsakovas buvo priverstas pakeisti minėtą įsakymą dėl naujosios VTĮ redakcijos, kuri nenumatė šakos kolektyvinės sutarties.

21. Atsakovo sprendimas priimti skundžiamą Įsakymą atitinka teisės normas ir teismų praktiką. Principas „įstatymas atgal negalioja“ ir „teisėtų lūkesčių apaugos“ principas būtų pažeisti tik jei Kolektyvinė sutartis būtų laikoma niekine nuo jos sudarymo momento.

22. Pareiškėja A. D. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Pareiškėja pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą šakos kolektyvinių sutarčių sudaryti negalima nuo 2019 m. sausio 1 d., tačiau įstatymu nėra panaikintos galiojančios šakos kolektyvinės sutartys.

24. VSDFV 2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. (2.85) I-7036, vadovaudamasi Kolektyvinės sutarties 58 punktu, Profesinei sąjungai pranešė apie vienašališką Kolektyvinės sutarties nutraukimą nuo 2020 m. sausio 2 d. jeigu iki šios datos nebus pasirašytas susitarimas dėl Kolektyvinės sutarties pakeitimo ar jos nutraukimo šalių susitarimu. Tai patvirtina, kad Kolektyvinė sutartis visa apimtimi ginčo laikotarpiu buvo galiojanti ir kol ji nebuvo nutraukta – turėjo būti vykdoma.

25. Pareiškėjos teigimu, teismas teisingai pažymėjo, jog Įsakymo priėmimo metu procedūros, numatytos Kolektyvinės sutartis 58 punkte, dar nebuvo inicijuotos, 2018 m. spalio 11 d. ji dar galiojo, todėl atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai pakeitė 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. PV_PE-158.

26. Pareiškėjos nuomone, nėra nei faktinio, teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2019 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. PV_PE-187 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. PV_PE-158 „Dėl A. D. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas VSDFV Šiaulių skyriaus direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. PV_PE-158 „Dėl A. D. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“, o pareiškėja atleista iš pareigų dėl atsistatydinimo savo noru įgijus teisę gauti valstybinio socialinio draudimo pensiją ir skirta 100 proc. pareiginės algos vienkartinė piniginė išmoka bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad skundžiamo Įsakymo priėmimo metu procedūros, numatytos Kolektyvinės sutarties 58 punkte, dar nebuvo inicijuotos, Kolektyvinė sutartis galiojo, todėl atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai pakeitė VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. PV_PE-158, priimtą remiantis Kolektyvinės sutarties 19 punktu. Atsižvelgęs į tai, teismas panaikino skundžiamą Įsakymą.

29. Atsakovas, nesutikdamas su teismo vertinimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog šakos kolektyvinės sutarties vykdymas po 2019 m. sausio 1 d. prieštarauja imperatyvioms normoms. Nepriklausomai nuo to, kad VTĮ nenurodyta, jog anksčiau sudarytos šakos kolektyvinės sutartys įsigaliojus naujam VTĮ netenka galios, tačiau atsižvelgiant į tai, jog galioja principas, galima viskas, kas nedraudžiama, sutarties punktai, kurie neleidžiami įstatymo, negali būti vykdomi.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. D. 2019 m. gegužės 21 d. VSDFV Šiaulių skyriaus direktoriui parteikė prašymą (b. l. 25) atleisti ją iš užimamų pareigų 2019 m. birželio 21 d. dėl atsistatydinimo savo noru. Taip pat pareiškėja, vadovaudamasi Kolektyvinės sutarties 19 punktu, prašė išmokėti dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. VSDFV Šiaulių skyriaus direktorius 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. PV_PE-158 „Dėl A. D. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ (b. l. 13), vadovaudamasis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Kolektyvinės sutarties 19 punktu ir atsižvelgęs į pareiškėjos prašymą, atleido ją 2019 m. birželio 21 d. iš pareigų dėl atsistatydinimo savo noru, išmokėdamas dviejų jos vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Tačiau skundžiamu VSDFV Šiaulių skyriaus direktoriaus 2019 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. PV_PE-187 (b. l. 12) anksčiau minėtas įsakymas buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija – pareiškėja atleista 2019 m. birželio 21 d. ir jai skirta 100 proc. pareiginės algos dydžio vienkartinė piniginė išmoka bei kompensacija už nepanaudotas atostogas.

32. Pažymėtina, jog skundžiamas Įsakymas buvo priimtas atsižvelgus į VSDFV direktoriaus 2019 m. birželio 17 d. raštą Nr. (2.85) I-4036 (b. l. 43), kuriame daroma nuorodą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. birželio 7 d. raštą Nr. 1D-2954 „Dėl nuomonės pateikimo“. VRM rašte nurodyta, kad VTĮ 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos galimos valstybės tarnautojams skirtos kolektyvinių sutarčių rūšys – nacionalinė kolektyvinė sutartis ir įstaigos kolektyvinė sutartis. Šakos kolektyvinės sutartys VTĮ nėra numatytos. Atsižvelgus į galiojantį viešosios teisės principą „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, VTĮ nuostatas, reguliuojančias valstybės tarnautojų kolektyvinių sutarčių sudarymą, negali būti sudaromos valstybės tarnautojų šakos kolektyvinės sutartys. Tuo atveju, jei šakos profesinių sąjungų organizacijos nariais, yra valstybės tarnaujančios profesinės sąjungos, šakos kolektyvinės sutarties nuostatos valstybės tarnautojams neturėtų būti taikomos. Minėtu VSDFV direktoriaus 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. (2.85) I-4036, kuris adresuotas Socialinio draudimo darbuotojų profesinei sąjungai, informuojama, kad nuo 2019 m. birželio 17 d. valstybės tarnautojų atžvilgiu nebebus vykdomos kolektyvinės sutarties nuostatos, kuriomis suteikiamos garantijos ir teisės, viršijančios teisės norminiuose aktuose tiesiogiai nustatytas teises ir garantijas.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė atsakovas ir to neginčijo pareiškėja, nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje naujoje VTĮ redakcijoje nėra numatyta galimybė valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose sudaryti šakos kolektyvinę sutartį. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai VTĮ redakcijai, valstybės tarnyboje galima sudaryti nacionalines (VTĮ 6 str. 3 d.) ir įstaigos (VTĮ 6 str. 4 d.) kolektyvines sutartis. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog naujai išdėstytame VTĮ nenurodyta, kad anksčiau (iki 2018 m. gruodžio 31 d.) sudarytos šakos kolektyvinės sutartys netenka galios. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2–3 straipsniai, numatantys VTĮ įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo specifiką, kuriuose nėra numatyta jokių nuostatų dėl kolektyvinių sutarčių, sudarytų iki šio įstatymo įsigaliojimo, teisinio statuso, įsigaliojus įstatymui. Tuo tarpu priešingai buvo nustatyta įsigaliojant naujajam Lietuvos Respublikos darbo kodeksui - įstatymų leidėjas, išleisdamas 2016 m. rugsėjo 14 d. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą Nr. XII-2603, kurio 6 straipsnio 11 dalyje aiškiai nurodė, kad iki DK įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatas, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. sausio 1 d.

34. Įvertinus minėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad nors nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusi VTĮ redakcija nenumato šakos kolektyvinės sutarties sudarymo galimybės valstybės tarnyboje, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad anksčiau (iki 2018 m. gruodžio 31 d.) sudarytos kolektyvinės sutartys automatiškai netenka galios. Atsižvelgus į tai, atsakovo teiginys, jog įsigaliojus naujai VTĮ redakcijai nebetaikomos iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudarytos ir galiojančios kolektyvinės sutartys, laikytinas nepagrįstu. Šią išvadą pagrindžia ir atsakovo į bylą pateikti valstybės institucijų raštai (VTD 2019 m. kovo 26 d. raštas Nr. 27D-326 „Dėl kolektyvinės sutarties“, b. l. 49; VRM 2019 m. birželio 7 d. raštas Nr. 1D-2954 raštas „Dėl nuomonės pateikimo“, b. l. 53; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. balandžio 26 d. raštas Nr. (33.4-52)SD-2138 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų šakos kolektyvinės sutarties, b. l. 45), kuriuose pateikiamos nuomonės, jog atsižvelgiant į VTĮ nuostatas, nuo 2019 m. sausio 1 d. negali būti sudaromos valstybės tarnautojų šakos kolektyvinės sutartys. Tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog minėtuose raštuose nenurodoma, kad anksčiau sudarytos šakos kolektyvinės sutartys nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai VTĮ redakcijai neturėtų būti taikomos.

35. VTĮ 6 straipsnio 2 dalis nustato, jog kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos DK nuostatos. Pagal DK 200 straipsnį kolektyvinė sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais ir tvarka. Bet kuri šalis turi įspėti kitą kolektyvinės sutarties šalį apie vienašališką kolektyvinės sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius. Kolektyvinę sutartį draudžiama nutraukti anksčiau negu po šešių mėnesių nuo jos įsigaliojimo. Tuo tarpu Kolektyvinės sutarties 58 punkte nurodyta, kad bet kuri iš šalių turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai, apie tai pranešusi kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius. Pranešimą apie sutarties nutraukimą galima pateikti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo datos.

36. Teisėjų kolegija pažymi, jog VSDFV 2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. (2.85) I-7036, vadovaudamasi Kolektyvinės sutarties 58 punktu, informavo Socialinio draudimo darbuotojų profesinę sąjungą apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2020 m. sausio 2 d., jeigu iki šios datos nebus pasirašytas susitarimas dėl sutarties pakeitimo arba jos nutraukimo šalių susitarimu (susitarus dėl tipinės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų įstaigos lygmens kolektyvinės sutarties sudarymo). Taigi 2019 m. spalio 2 d. VSDFV inicijavo vienašališką sutarties nutraukimą nesant pasirašyto susitarimo dėl sutarties pakeitimo arba nutraukimo ir pradėjo procedūrą, numatytą Kolektyvinės sutarties 58 punkte. Tačiau skundžiamo Įsakymo priėmimo metu procedūra, numatyta DK 200 straipsnyje bei Kolektyvinės sutarties 58 punkte, dar nebuvo inicijuota, todėl darytina išvada, kad Kolektyvinė sutartis priimant skundžiamą Įsakymą galiojo ir atsakovas, vadovaudamasis VSDFV 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. (2.85) I-4036 „Dėl kolektyvinės sutarties vykdymo valstybės tarnautojų atžvilgiu“, nepagrįstai ir neteisėtai pakeitė VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. PV_PE-158, priimtą vadovaujantis Kolektyvinės sutarties 19 punktu.

37. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skundžiamas VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. PV_PE-187 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. PV_PE-158 „Dėl A. D. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ pakeitimo“ naikintinas.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė