b3a23599-3c22-4c8a-90ca-56acd064eae4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-23172-930/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16634-2017-9Procesinių sprendimų kategorijos 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 18 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė, sekretoriaujant Editai Radėnienei, vertėjaujant Audriui KruÅ¡nai,dalyvaujant ieÅ¡kovui A. S., ieÅ¡kovo atstovui advokatui M. S., atsakovei A. K., atsakovės atstovei advokatei V. G., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei Silvai Sandienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kovo A.

S. ieÅ¡kinį atsakovei A. K. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvo valdžios apribojimo, iÅ¡laikymo vaikui dydžio pakeitimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nustatė: ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti ieÅ¡kinyje nurodytÄ bendravimo su Å¡alių nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodo, jog 2013 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi tarp Å¡alių buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria buvo nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo su sÅ«numi tvarka iki vaikui sukaks penkeri metai. 2017 metais vaikui sukako penkeri metai. Atsakovė neleidžia ieÅ¡kovui matytis su sÅ«numi, todėl nustatytina ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kuriÄ kiekvienÄ savaitę (ne Å¡venčių dienomis) nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. T. K. bÅ«tų pas ieÅ¡kovÄ , jo gyvenamojoje vietoje; ieÅ¡kovas galėtų matytis su sÅ«numi bet kuriÄ kitÄ savaitės dienÄ (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio) prieÅ¡ tai raÅ¡tiÅ¡kai (laisva forma) įspėjęs atsakovę apie ketinimÄ pasimatyti su vaiku; ieÅ¡kovas Å¡vęstų su vaiku kas antrÄ Å¡ventę; tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovo gimimo diena bÅ«tų ta savaitės diena, kuriÄ vaikas yra pas atsakovę, ieÅ¡kovas, iÅ¡ anksto (ne vėliau kaip prieÅ¡ tris dienas) raÅ¡tiÅ¡kai (laisva forma) įspėjęs atsakovę, savo gimimo dienÄ turėtų teisę pasimatyti su vaiku, grÄ Å¾indamas sÅ«nų ne vėliau kaip 22.00 val.; tuo atveju, jeigu atsakovės gimimo diena sutaptų su vaiko buvimu su ieÅ¡kovu diena, atsakovė iÅ¡ anksto (ne vėliau kaip prieÅ¡ tris dienas) raÅ¡tiÅ¡kai (laisva forma) turėtų įspėti ieÅ¡kovÄ apie ketinimÄ pasimatyti su vaiku, tokiu atveju vaikas turėtų bÅ«ti pristatytas į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip 22 val.; tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas sirgtų arba dėl kitos svarbios priežasties negalėtų pasimatyti su vaiku nustatytomis valandomis, vaikas, kiek įmanoma anksčiau (per protingÄ terminÄ ) raÅ¡tiÅ¡kai arba žodžiu įspėjus atsakovę, turėtų bÅ«ti perduotas atsakovei (Å¡i tvarka taikytina ir sergant atsakovei arba dėl kitų svarbių priežasčių negalint prižiÅ«rėti vaiko); vaiko ligos atveju atsakovė turėtų pateikti ieÅ¡kovui vaiko ligÄ patvirtinančius dokumentus; vaiko ligos atveju ieÅ¡kovo bendravimas su vaiku bÅ«tų įgyvendinamas atsižvelgiant į vaiko sveikatos bÅ«klę; apie planuojamas atostogas kartu su vaiku tėvai turėtų įspėti vienas kitÄ kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau nei likus vienam mėnesiui iki planuojamų atostogų pradžios, tokiu atveju bÅ«tinas raÅ¡tiÅ¡kas, laisvos formos vieno iÅ¡ tėvų sutikimas ar leidimas kitam atostogauti kartu su vaiku;

įspėjime apie planuojamas atostogas turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodoma visa bÅ«tina informacija, susijusi su kelione; vaikui pradėjus lankyti mokyklÄ , jo buvimo pas vienÄ iÅ¡ tėvų valandos galėtų bÅ«ti koreguojamos bendru Å¡alių susitarimu, tačiau tik dėl priežasčių susijusių su vaiko užimtumu – mokykliniu ugdymu ir popamokine veikla. 2017-05-22 ieÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovui bendraujant su vaiku, vaikas nerodė jokios baimės tėvui.

Pasibaigus teismo patvirtinto bendravimo tvarkos terminui atsakovė ėmė bauginti vaikÄ , Å¡meižti ieÅ¡kovÄ . Kadangi vaikas paaugo ir jam nėra reikalinga nuolatinė motinos priežiÅ«ra, turi bÅ«ti nustatytas jo bendravimas su nakvynėmis pas atsakovÄ .Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o nustatyti ieÅ¡kovo ir atsakovės nepilnamečio sÅ«naus T. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. N2–4500-558/2014 ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui po 316,66 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki sÅ«nus sulauks pilnametystės, laikinai apriboti ieÅ¡kovo tėvo valdžiÄ jo nepilnamečio sÅ«naus T.

K. atžvilgiu, kol galios laikinas tėvo valdžios apribojimas uždrausti ieÅ¡kovui bendrauti su nepilnamečiu sÅ«numi, įpareigoti neieÅ¡koti ryÅ¡ių su atsakove ir nepilnamečiu vaiku, įpareigoti ieÅ¡kovÄ nesilankyti atsakovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje, atsakovės darbovietėje ir vaiko lankomoje ugdymo įstaigoje, bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2017-08-22 nutartimi prieÅ¡ieÅ¡kinį atsisakyta priimti dalyje dėl ieÅ¡kovo įpareigojimo neieÅ¡koti ryÅ¡ių su atsakove, nesilankyti jos gyvenamojoje ir darbo vietoje.

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, kad vaiko gyvenamoji vieta iki Å¡iol nebuvo nustatyta. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu nepraÅ¡o nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, sÅ«nus su atsakove gyvena nuo pat jo gimimo, ieÅ¡kovas smurtauja vaiko atžvilgiu, daro jam žalingÄ Ä¯takÄ , todėl siekiant nepažeisti sÅ«naus nusistovėjusio gyvenimo bÅ«do jo gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove. 2013 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta minimali ieÅ¡kovo bendravimo su sÅ«numi tvarka iki 2017 m. vasario 29 d.

Vaikas neturi pakankamo ryÅ¡io su ieÅ¡kovu ir nėra pratęs su juo bendrauti ir nakvoti ieÅ¡kovo namuose. IeÅ¡kovas terorizuoja ir baugina atsakovę, daro žalÄ vaikui. 2017 m. balandžio 15 d. ieÅ¡kovas vaiko akivaizdoje grasino atsakovei, dėl ko vaikas labai iÅ¡sigando. 2017 m. birželio 4 d. ieÅ¡kovas atvyko į atsakovei priklausantį butÄ ir vaiko akivaizdoje kėlė konfliktus bei panaudojo fizinį smurtÄ atsakovės atžvilgiu. IeÅ¡kovo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, atsakovė pripažinta nukentėjusiÄ ja, ieÅ¡kovui paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti įpareigojant nesilankyti atsakovės bute, vaiko darželyje-mokykloje, neieÅ¡koti ryÅ¡ių su atsakove ir nepilnamečiu vaiku. 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. gegužės 2 d., 2017 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. birželio 18 d. buvo pradurtos atsakovės automobilio padangos.

Vienu iš šių atvejų ieškovas nufilmuotas vietoje, kurioje buvo automobilis. Po šio įvykio atsakovė ėmė bijoti dėl savo ir vaiko sveikatos, nes nepastebėjusi pradurtų padangų galėtų pakliūti į eismo įvykį. 2017 m. birželio 13 d. buvo padegtas atsakovei priklausantis automobilis. 2017 m. birželio 26 d. buvo padegtas atsakovės naudojamas jos tėvui priklausantis automobilis. Ieškovas nufilmuotas nusikaltimo vietoje. Vaikas labai išsigando, pasijuto blogai ir apsivėmė.

Tokie ieÅ¡kovo veiksmai sukėlė grėsmę atsakovės ir vaiko gyvybei ir sveikatai, pripažintini smurtavimu ginčo Å¡alių nepilnamečio vaiko atžvilgiu. FaktÄ , jog ieÅ¡kovas yra agresyvus ir gali sunkiai sutrikdyti atsakovės sveikatÄ , patvirtina tai, jog jis buvo nuteistas už sunkų sveikatos sutrikdymÄ , seksualinį prievartavimÄ , konfliktuoja su trečiaisiais asmenimis, dėl ko atliekamas ne vienas tyrimas. IeÅ¡kovas, nuvykęs į vaiko ugdymo įstaigÄ , agresyviai elgiasi ir kelia konfliktus nepilnamečių vaikų akivaizdoje.

Tokiu savo elgesiu jis daro žalÄ vaikui, todėl jo bendravimas su vaiku negalimas. Kadangi jam pritaikytos kardomosios priemonės – draudimas bendrauti su vaiku – jokia bendravimo tvarka Å¡iuo metu nėra galima. FaktÄ , jog Å¡iuo metu bet koks ieÅ¡kovo bendravimas su vaiku darys vaikui žalÄ patvirtina ir psichologės konsultacijų iÅ¡vada, kurioje nurodomas stiprus vaiko nerimas galimai dėl stebėto fizinio smurto prieÅ¡ mamÄ ir rekomendacijos tėvams nebendrauti vaiko akivaizdoje, kol vaikas nusiramins daryti pertraukÄ vaiko ir tėvo pasimatymuose.

Vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteista po 144,81 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų iki vaikas sulauks pilnametystės, tačiau vaiko poreikiai yra padidėję. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje priėmimo metu vaiko poreikiai kas mėnesį sudarė po 289,62 EUR (1000 Lt), ieÅ¡kovui ir atsakovei tenkanti iÅ¡laikymo vaikui dalis sudarė po 144,81 Eur (500 Lt). Tuomet vaikas buvo 1 metų amžiaus, nelankė darželio. Dabar vaikas yra 5 metų, pradėjo lankyti darželį-mokyklÄ .

Jo poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma sudaro 633,31 Eur: maistui per dienÄ -5 Eur (per mėnesį – 150 Eur), bÅ«sto iÅ¡laikymui vaido dalis sudaro 53 Eur, ugdymo įstaigos mokestis – 50 Eur, rinkliavos darželio remontui, dovanos auklėtojai, organizuojamoms Å¡ventėms – 12,50 Eur, lavinimo priemonės – 20 Eur, kirpyklos paslaugos – 6 Eur, kuro iÅ¡laidos – 50 Eur, higienos iÅ¡laidos – 20 Eur, teatras, renginiai, gimtadieniai – 10 Eur, mobiliojo ryÅ¡io iÅ¡laidos, kai vaikas sulauks 7 m.

– 4,29 Eur; metinės išlaidos drabužiams, avalynei – 700 Eur, žaislams, inventoriui – 400 Eur, atostogoms, išvykoms – 800 Eur, odontologo paslaugoms – 80 Eur, vaistams, vitaminams - 100 Eur; vienkartiniai vaiko poreikiai iki jo pilnametystės – kompiuteris – 100 Eur, telefonai, kurių vaikui iki pilnametystės reikės mažiausiai 5 vnt. – 950 Eur, spausdintuvas – 240 Eur, televizorius – 500 Eur, baldai – 4 500 Eur, iš viso vienkartinės išlaidos vaikui iki pilnametystės sudaro po 46,69 Eur per mėnesį. viso skirtinų poreikių suma per mėnesį sudaro 633,31 Eur.

IÅ¡laikymo vaikui priteisimo metu atsakovės gaunamos pajamos neatskaičius mokesčių per mėnesį vidutiniÅ¡kai sudarė po 708,63 Eur, Å¡iuo metu – 1 292,11 Eur. IeÅ¡kovas iÅ¡laikymo priteisimo metu niekur nedirbo ir negavo jokių pajamų, Å¡iuo metu gauna neoficialių pajamų, kurios kas mėnesį vidutiniÅ¡kai sudaro po 1 200 Eur, taigi jo gaunamos pajamos padidėjo nuo 0 Eur iki 1 200 Eur. Atsakovei tenka didesnė vaiko iÅ¡laikymo ir jo priežiÅ«ros naÅ¡ta, ji viena užtikrina atsakovė vaiko interesus į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , tačiau tai, ieÅ¡kovas, tikslu iÅ¡vengti mokėti mokesčius valstybei bei teikti didesnį iÅ¡laikymo vaikui dydį, sÄ moningai niekur oficialiai nedirba ir negauna oficialių pajamų, atsakovė praÅ¡o teismo iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 50 % lėšų reikalingų vaiko iÅ¡laikymui.Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakove, nesutinka, kad bÅ«tų padidintas iÅ¡laikymas vaikui, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kad yra patiriamos jos nurodytos iÅ¡laidos, nurodo nesuprantamus dalykus, pavyzdžiui, rinkliavas darželyje, dovanas, vaiÅ¡es.

IeÅ¡kovo turtinė padėtis nepasikeitė, atsakovė remiasi tik prielaidomis apie ieÅ¡kovo gaunamas pajamas. Dėl reikalavimo riboti tėvo valdžiÄ ieÅ¡kovas nurodė, kad asmuo laikomas nekaltu kol kaltumas nėra pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. IeÅ¡kovas nėra pripažintas kaltu dėl atsakovės nurodytų nusikalstamų veikų.Institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius – pateikė iÅ¡vadÄ byloje, kurioje nurodė, jog ieÅ¡kovo namuose yra tinkamos sÄ lygos vaikui svečiuotis.

Atsakovė ir nepilnametis sÅ«nus gyvena ieÅ¡kovei priklausančiame dviejų kambarių bute, kuriame yra sudarytos tinkamos sÄ lygos augti ir vystytis, daug vaikiÅ¡kų žaislų, ugdymo priemonių. Vaikas ugdomas Vilniaus miesto vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“. Pokalbio su skyriaus specialiste metu vaikas pasakojo, kad dabar neina į darželį ir su tėčiu nesusitinka, kalbėti telefonu su juo nenori, nes tėtis pavogė iÅ¡ jo kiÅ¡enės mamos automobilio raktus. BÅ«damas pas tėtį, eidavo kartu į parduotuvę, tėtis jam pirkdavo žaislus, gamindavo maistÄ , tačiau jis nevalgė (norėjo valgyti tik namuose pas mamÄ ), tėtis ant jo nerėkė ir nemušė, mama sakė, kad pas tėtį nakvoti nereikia.

Namuose vaikas turi kačiukÄ , su kuriuo nenori iÅ¡siskirti, pas tėtį jo vežtis nenori. IeÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka koreguotina, nes nenurodoma savaitės diena, kuriÄ norima bendrauti su vaiku (iÅ¡lieka galimybė kilti nesutarimams), nesudaroma galimybė motinai leisti su vaiku savaitgalius, vaikas grÄ Å¾inamas iki 22.00 val. (neapibrėžtas laikas, neatsižvelgiama į vaiko dienos ir poilsio režimÄ ) ir kt. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė papildomÄ iÅ¡vadÄ dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio, kurioje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus, skyrius neturi duomenų, kad atsakovė netinkamai vykdytų motinos pareigas.

Atsakovės reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo pareikÅ¡tas vaiko interesais. Å iuo metu ieÅ¡kovo teikiamas iÅ¡laikymas vaikui nėra pakankamas. Tėvų valdžios apribojimo institutas gali bÅ«ti taikomas kaip prevencinė priemonė, kaip bÅ«das apsaugoti vaikÄ nuo bÅ«simos žalos. IeÅ¡kovo aplinka galimai kelia grėsmę vaiko sveikam vystymuisi ir bÅ«tų pagrindas riboti tėvo valdžiÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas papildomai paaiÅ¡kino, kad iki Å¡ios vasaros bendravo su vaiku 2-3 kartus per savaitę, ir nedalyvaujant atsakovei.

Tarp ieÅ¡kovo ir vaiko buvo geras ryÅ¡ys, vaikas jo nebijojo, tačiau pas jį nenakvodavo. Su atsakove buvo sutarta, jog vaikas galės nakvoti pas ieÅ¡kovÄ nuo 5 metų. Tačiau atsakovė susitarimo nesilaikė, pradėjo raÅ¡inėti pareiÅ¡kimus policijai, nors jokių jos nurodomų veiksmų atsakovas neatliko. Vaikas nuteiktas prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . Psichologo pagalba atstatant ryšį nėra reikalinga. Dėl iÅ¡laikymo padidinimo ieÅ¡kovas nurodė, kad nežino kokio dydžio iÅ¡laikymas reikalingas vaikui, gali nupirkti ko reikia.

Nuo 2013 metų ieÅ¡kovo finansinė padėtis nepagerėjo, dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų jis prarado darbÄ , nebegali iÅ¡vykti į užsienį parsivaryti maÅ¡inų, kuriomis prekiavo (uždirbdavo po 500 Eur per mėnesį), negali susirasti darbo, negauna pajamų, yra iÅ¡laikomas sesers. Registruotis darbo biržoje nenori. Turi buhalterio iÅ¡silavinimÄ , tačiau pagal specialybę dirbti nesisekė.  IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad teismas nėra saistomas Å¡alių reikalavimų ir gali nustatyti priimtinÄ ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarkÄ .

Tarp Å¡alių buvo sudaryta taikos sutartis, praėjo penkių metų pereinamasis laikotarpis, ieÅ¡kovas bendravimo tvarkÄ nori iÅ¡plėsti iki maksimalaus bendravimo. IeÅ¡kovas nedaro neigiamo poveikio vaikui. Neverstų vaiko nakvoti pas jį. Berniukas norėtų bendrauti su tėvu, tačiau atsakovė yra negeranoriÅ¡ka, nuteikė vaikÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . Duomenų, kad ieÅ¡kovas įvykdė atsakovė nurodomÄ nusikalstamÄ veikÄ , nėra. Atsakovė vaiko poreikių lentelėje nurodė padidintÄ iÅ¡laikymÄ , siekia užtikrinti vaiko poreikius į ateitį, tačiau priteistinas tik iÅ¡laikymas, patenkinantis vaiko poreikius Å¡iai dienai.

Teismų praktikoje nurodomas minimalus iÅ¡laikymo dydis yra tik orientacinis. Tai, kad auga vaikas, nereiÅ¡kia, kad didėja poreikiai. IeÅ¡kovas neturi nekilnojamojo turto, sÄ skaitų banke, negali dirbti, nes dėvi apykoję - jo atžvilgiu taikytos intensyvios priežiÅ«ros priemonės. Nėra objektyvių įrodymų, kad ieÅ¡kovas gali neigiamai paveikti vaikÄ , kad žiauriai elgiasi su vaiku. Atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti mažinamos atsižvelgiant į Rekomendacijas dėl priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio.Atsakovė teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad vaikas bendravo su ieÅ¡kovu savaitgaliais po kelias valandas, buvo pripratęs prie ieÅ¡kovo ir ji bÅ«tų leidusi vaikui pas ieÅ¡kovÄ nakvoti, tačiau pats vaikas ilgiau poros valandų pas ieÅ¡kovÄ neiÅ¡bÅ«davo ir nakvynė bÅ«tų kėlusi jam stresÄ .

IeÅ¡kovas pagalvojo, kad atsakovė nuteikė vaikÄ , ėmė jai kerÅ¡tauti. KartÄ ieÅ¡kovas yra smaugęs atsakovę vaiko akivaizdoje, vaikas patyrė stresÄ . Vaikui reikalingos psichologo konsultacijos. Atsakovė nenori, kad vaiko sveikatos istorijoje bÅ«tų įraÅ¡as apie psichologo konsultacijas, todėl pas psichologÄ vaikas lankosi privačiai, po kelis kartus per mėnesį. Konsultacija kainuoja 25 Eur. Vaikas galėtų bendrauti su ieÅ¡kovu kas antrÄ savaitgalį nuo 10 iki 19 val., dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui ar psichologui.

Ieškovas nėra išlaikomas sesers, pastaroji su juo nebendrauja.  Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad praėjo keturi metai nuo tada kai buvo nustatytas išlaikymo vaikui dydis. Euro perkamoji galia kitokia. Ieškovas neargumentavo, kodėl neturėtų ar turėtų būti tenkinami lentelėje nurodyti vaiko poreikiai. Preziumuotina, kad vaikui reikia išlaikymo maistui, rūbams ir kitiems buitiniams poreikiams, tačiau reikia tenkinti ir kitus poreikius – darželio, būrelių.

Ä®statymas nedraudžia priteisti ir bÅ«tinus numatomus poreikius. 2013 m. ieÅ¡kovas buvo bedarbis, bet sutiko teikti didesnį nei minimalus iÅ¡laikymÄ vaikui. IeÅ¡kovas pripažino, kad visada turėjo pakankamas neoficialias pajamas, todėl galima spręsti, kad turi jų ir dabar. Nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kojo darbo, kad negavo jo dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų. IeÅ¡kovas gali dirbti darbÄ , nereikalaujantį geros reputacijos. IeÅ¡kovas neturi vaiko priežiÅ«ros įgÅ«džių, ilgÄ laikÄ buvo įkalinimo įstaigoje.

Jam rekomenduota lankyti pozityvios tėvystės įgÅ«džių kursus, tačiau ieÅ¡kovas nebendradarbiauja. Pagal 2015 m. gegužės 5 d. psichologo iÅ¡vadÄ vaikas baiminasi nakvoti pas tėvÄ , psichologas to nerekomendavo. Pastebimas vaiko nerimas, jis negali likti be motinos, juos sieja labai stiprus ryÅ¡ys. Atsakovė, siekiant iÅ¡vengti galimos žalos, praÅ¡o apriboti tėvo valdžiÄ , nes 2017 m. birželio 4 d. vaiko akivaizdoje ieÅ¡kovas panaudojo fizinį smurtÄ jos atžvilgiu. IeÅ¡kovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam paskirtos kardomosios priemonės – uždrausta bendrauti su vaiku.

Po minėto įvykio psichologo iÅ¡vadoje nurodyta, kad vaikas nerimastingas, patyrė stresÄ . Rekomenduojama riboti vaiko bendravimÄ su tėvu. Vaikas turi emocinių sutrikimų, vengė temos apie tėtį, prisimena baimę. IeÅ¡kovas savo amoraliu elgesiu daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikui. NeaiÅ¡ku, ar vaikas iÅ¡ viso gali bendrauti su tėvu. Tai galėtų pasakyti ekspertizė, bet dabar nėra galimybės jÄ atlikti. Vaikui ieÅ¡kovo daromÄ Å¾alÄ patvirtina psichologės iÅ¡vada po vaiko stebėto psichologinio smurto.

IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti bendravimo tvarkÄ su vaiku tvarkÄ kai yra pritaikytos kardomosios priemonės, nors turėtų kreiptis į teismÄ kai jos nebebus taikomos, nes nežinomas baudžiamosios bylos rezultatas, neaiÅ¡ku kokie bus vaiko ir tėvo santykiai pasibaigus kardomųjų priemonių taikymui. Esat dabartinėms aplinkybėms, reikia laikinai apriboti tėvo teises ir ieÅ¡kovo bendravimÄ su vaiku, nes negalimas net bendravimas dalyvaujant psichologui.             Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, teikdama iÅ¡vadÄ teismo posėdžio metu nurodė nesant pagrindo prieÅ¡tarauti reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove.

Nėra duomenų apie netinkamÄ motinos pareigų vykdymÄ . Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitiktų vaiko interesus. Å alys buvo susitarusios dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio, todėl teismas, tvirtindamas jų susitarimÄ , nevertino vaiko poreikių ir Å¡alių turtinės padėties. Vaikas auga, lanko bÅ«relius. IeÅ¡kovo darbingumas nėra apribotas, nėra duomenų apie kitus jo iÅ¡laikytinius. Nėra priežasčių, dėl kurių negalėtų bÅ«ti teikiamas minimalus teismų praktikoje numatytos dydžio iÅ¡laikymas.

Atsižvelgtina, kad bÅ«tent atsakovė, su kuria gyvena vaikas, turi pirkti jam reikalingus daiktus, o ieÅ¡kovo teikiamas iÅ¡laikymas nėra pakankamas net bÅ«tinų vaiko poreikių tenkinimui. Sprendžiant dėl tėvo valdžios ribojimo atsižvelgtina į pateiktus vaiko psichologinės bÅ«klės įrodymus, įrodymus apie ikiteisminius tyrimus dėl veikų, atliktų vaiko akivaizdoje. Turi bÅ«ti vadovaujamasi prioritetiniu vaiko teisių gynimo principÄ . Tėvo valdžios apribojimÄ galima taikyti kaip prevencinę priemonę dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl smurto vaiko akivaizdoje, kad bÅ«tų apsaugotas vaikas.

Vaiko teisių apsaugos skyrius sutiktų su tokiu tėvo valdžios apribojimu. Galėtų bÅ«ti nustatyta bendravimo tvarka, vykdytina pasibaigus kardomųjų priemonių taikymui, tačiau bendravimas dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui nėra įmanomas. Skyriuje nėra bendravimui skirtų vaiko kambarių, psichologų. Galimas pereinamojo laikotarpio nustatymas dalyvaujant psichologui, kuomet ieÅ¡kovas registruotų vaikÄ pas psichologÄ ir apmokėtų psichologo paslaugas, o atsakovė bÅ«tų įpareigota pristatyti vaikÄ .

             IeÅ¡kinys atmetamas, prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies.              IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė yra (duomenys neskelbtini) gimusio T. K. (T. K.) tėvai (t. I, b.l. 47). 2013-03-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-4500-558/2014 buvo patvirtinta Å¡alių sudaryta taikos sutartis, kuria Å¡alys susitarė dėl ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarkos iki jam sueis 5 metai, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas bendravo su vaikus pirmus tris kiekvieno mėnesio Å¡eÅ¡tadienius ir sekmadienius, be nakvynių, dalyvaujant atsakovei (t.

I, b.l. 38-39). (duomenys neskelbtini) Å¡alių vaikui suėjo 5 metai, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl maksimalios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su ja nustatymo, tėvo valdžios apribojimo ir iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo.             Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.              Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu.

To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų.              Vaikas gyvena su atsakove (t. I, b.l. 48, 76-78). Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai vykdytų motinos pareigas vaiko atžvilgiu. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitiktų vaiko interesus.             Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nesant prieÅ¡taravimų, sprendžia, jog prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas nustatyti Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove tenkintinas.             Dėl tėvo valdžios apribojimo.             Atsakovė praÅ¡o apriboti tėvo valdžiÄ nepilnamečio jos sÅ«naus T.

K. atžvilgiu, remdamasi tuo, kad ieÅ¡kovas terorizuoja ir baugina atsakovę, naudoja jos atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtÄ , daro žalÄ vaikui. Ä® bylÄ pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovo atžvilgiu pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo 2017-05-24, 2017-06-13 ir 2017-06-26, kurie 2017-06-27 sujungti (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2017-07-28 taip pat prijungiant ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2017-06-04 pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovui pareikÅ¡tas įtarimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, turto sunaikinimo ar sugadinimo, paskiriant kardomÄ sias priemones – nesilankyti atsakovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje, vaiko ugdymo įstaigoje, nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ieÅ¡kove ir vaiku (t.

I, b.l. 145-149, 167, 179, priedas Nr. 2 prie atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ dėl 2017-05-06 nutarties). Vaikas galimai buvo smurto artimoje aplinkoje liudytoju (t. I, b.l. 158, 160). Å iÄ aplinkybę patvirtina į bylÄ pateiktas 2017-06-05 psichologo konsultacijos apraÅ¡ymas, kuriame konstatuotas stiprus vaiko nerimas galimai dėl prieÅ¡ parÄ stebėto fizinio smurto prieÅ¡ atsakovę (atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ priedas Nr. 3). Pažymėtina, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ psichologė padarė vaikui pabėgus iÅ¡ kabineto kuomet buvo pradėtas rodyti vaiko pasimatymo su ieÅ¡kovu vaizdo įraÅ¡as.

Psichologė rekomendavo daryti pertraukÄ vaiko ir ieÅ¡kovo pasimatymuose. Byloje taip pat yra 2017-05-05 psichologo konsultacijų apraÅ¡ymas (t. I, 35-37), kuriame nurodoma, kad vaikas noriai kalbasi įvairiomis temomis, iÅ¡skyrus temas susijusias su nakvojimu pas tėtį, pieÅ¡ia tik mamÄ , pieÅ¡iniuose, susijusiuose su miegojimu, agresija, vaiko buvimu be motinos, stebimas padidėjęs nerimo lygis, vaikas nerimauja, nes nenori nakvoti pas tėvÄ , tačiau dėl mažo amžiaus negali nurodyti priežasties, paliktas per naktį tėvo namuose galimai iÅ¡gyventų stiprų stresÄ .

Psichologės iÅ¡vadoje pažymėta, kad tai, jog vaikas baiminasi likti nakvoti pas tėvÄ yra normalu, turint omenyje jo girdėtus grasinimus motinai. Ä® bylÄ pateiktas 2017-04-21 nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl 2017-04-18 atsakovės pareiÅ¡kimo apie tai, kad 2017-04-15 pas jÄ Ä¯ namus atvykęs ieÅ¡kovas grasino pasmaugti, sulaužyti kojas (t. I, b.l. 200). Atsakovui paaiÅ¡kinus, kad jis buvo nuvykęs pas atsakovę, tačiau jai negrasino, negavus pakankamai objektyvių, konkrečių ir pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, nesant pagrindo manyti, kad grasinimai realÅ«s ir gali bÅ«ti įvykdyti.             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs dėl baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių reikÅ¡mės bei vertinimo nagrinėjant civilinę bylÄ ir pažymėjęs, kad prejudicinę galiÄ turi visų rÅ«Å¡ių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, iÅ¡teisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

B.–W. ir kt. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-378/2009). Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartÄ konstatuota, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. ir kt. v. Lietuvos valstybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir kt. v.

A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-378/2009; kt.), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi.              Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas dėl smurto atsakovės atžvilgiu vaiko akivaizdoje nėra baigtas, ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų atsakovei nutrauktas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog ikiteisminio tyrimo tikslas – užtikrinti greitÄ , iÅ¡samų ir optimalų nusikalstamų veikų tyrimÄ , nukentėjusio asmens saugumÄ , kaltų asmenų suradimÄ ir jų perdavimÄ teismui. Kaip buvo nurodyta pirmiau, asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus.

Dėl to aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, visų pirma reiÅ¡kia tai, jog asmens veiksmuose nebuvo nustatyta pagrindų patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, tačiau tai neeliminuoja teismo galimybės konstatuoti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus civiliniam ginčui iÅ¡spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).             Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartÄ konstatuota, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskrecijÄ nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017).

             Nors teismui pareikalavus, į bylÄ dėl objektyvių priežasčių nebuvo pateikta Å¡iuo metu vis dar vykdomo ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. II, b.l. 1-2), sistemiÅ¡kai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ â€“ duomenis apie ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėtus ir nutrauktus ikiteisminius tyrimus, psichologės konsultacijų apraÅ¡ymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo elgesys su atsakove vaiko akivaizdoje daro vaikui žalÄ .

Nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė turėjo pagrindo bijoti ieÅ¡kovo, o emociniai apsižodžiavimai ar netinkamas elgesys nelaikytini grasinimais, iÅ¡ psichologės nurodytų duomenų akivaizdu, jog jie iÅ¡gÄ sdino Å¡alių mažametį vaikÄ taip, jog jis, kaip nurodė vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei, nenori bendrauti su tėvu. Vaiko reakcija į jo bendravimo su ieÅ¡kovu vaizdo įraÅ¡Ä kitÄ dienÄ po to kai, atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas panaudojo fizinį smurtÄ jos atžvilgiu vaiko akivaizdoje, nagrinėjamu atveju taip pat vertinama kaip netinkamo ieÅ¡kovo elgesio vaiko akivaizdoje, darančio žalÄ vaiko emocinei ir psichologinei bÅ«klei, įrodymas.             Sprendžiant klausimÄ dėl tėvų valdžios apribojimo sÄ lygų, bÅ«do ir padarinių, nustatytų Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobÅ«dį.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sÄ lygų sÄ raÅ¡as, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirÅ«pina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota nustačius bent vienÄ iÅ¡ nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovas tėvo valdžiÄ Ä¯gyvendina prieÅ¡ingai vaiko interesams – netinkamu elgesiu su atsakove darė jam žalingÄ Ä¯takÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovas, bylos duomenimis, vengia atlikti savo pareigÄ vaikui – neteikia jam iÅ¡laikymo, dėl ko yra susidaręs 3690 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimas (t. I, b.l. 57).             Tėvų valdžia gali bÅ«ti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobÅ«dį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo bÅ«das, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ .              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs konkrečios bylos faktines aplinkybes ir nustatęs, kad padėtis gali pasikeisti, taiko laikinÄ tėvų valdžios apribojimÄ (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl ieÅ¡kovo veiksmų atsakovės atžvilgiu, vaikui iÅ¡reiÅ¡kiant nenorÄ bendrauti su ieÅ¡kovu, laikinas tėvo valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinės priemonė ieÅ¡kovo atžvilgiu.                          CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, apribojus tėvų valdžiÄ laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi kartu, reikalauti grÄ Å¾inti vaikÄ iÅ¡ kitų asmenų ir pan.).

Esant tokioms aplinkybėms ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atmetamas.             Apribojus tėvų valdžiÄ laikinai ar neterminuotai, iÅ¡lieka teisė matytis su vaiku, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai prieÅ¡tarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaikas iÅ¡reiÅ¡kė nenorÄ bendrauti su ieÅ¡kovu, bendravimas su ieÅ¡kovu vaikui kelia nerimÄ , todėl gali bÅ«ti žalingas vaikui, psichologė rekomendavo daryti pertraukÄ vaiko ir ieÅ¡kovo pasimatymuose.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas tenkina atsakovės reikalavimÄ dėl draudimo ieÅ¡kovui matytis su vaiku, juolab kad pasimatymai su mažamečiu sÅ«numi nėra įmanomi dėl ieÅ¡kovo atžvilgiu taikytų kardomųjų priemonių – nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su atsakove. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ neieÅ¡koti ryÅ¡ių su vaiku, nesilankyti vaiko gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigoje. Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti draudimÄ matytis su vaiku, reikalavimai nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigoje taip pat tenkintini.             Tėvų valdžios laikinas apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikÄ , ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieÅ¡tarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

             Dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo.              Apribojus tėvų valdžiÄ , iÅ¡lieka tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo dydžio nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, jog turi bÅ«ti atsižvelgiama, kad nustatytas iÅ¡laikymas užtikrintų bÅ«tinas vaiko raidos sÄ lygas, kurioms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

IÅ¡laikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir joje nurodytÄ praktikÄ ); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). 2013-03-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-4500-558/2014 patvirtintoje taikos sutartyje Å¡alys susitarė kad ieÅ¡kovas teiks vaiko iÅ¡laikymui 500 Lt (144,81 Eur) per mėnesį (t.

I, b.l. 38-39).             Atsakovė praÅ¡o padidinti iÅ¡laikymÄ vaikui, priteisiant po 316,66 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės.              CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieÅ¡kinį sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dalykas praÅ¡ant pakeisti iÅ¡laikymo dydį yra ne vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti nustatymas (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant iÅ¡laikymÄ vaikui), o iÅ¡ esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iÅ¡ esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti iÅ¡laikymÄ ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Å¡alys dėl vaikui teiktino iÅ¡laikymo susitarė taikiai, todėl nei vaiko poreikiai, nei Å¡alių turtinė padėtis 2013 metais nebuvo vertinti.             Pagrindine priežastimi, dėl kurios prašė padidinti iÅ¡laikymÄ vaikams, atsakovė nurodė padidėjusius vaiko poreikius ir pakilusias prekių bei paslaugų kainas.

Teismo vertinimu pastaroji aplinkybė pati savaime negali bÅ«ti priežastimi didinti priteistÄ iÅ¡laikymÄ . Pažymėtina, kad pakilusios prekių ir paslaugų kainos įtakoja ne tik Å¡alių vaikų, bet ir pačių Å¡alių poreikius bei galimybes juos tenkinti. Dėl kylančių kainų daugiau iÅ¡laidų patiria ne tik atsakovė, bet ir ieÅ¡kovas. Be to, CK 3.208 straipsnis numato, kad atsižvelgiant į infliacijÄ , periodinėmis iÅ¡mokomis priteistas iÅ¡laikymas yra indeksuojamas. Ä®statymui numatant tokį bÅ«dÄ reguliuoti priteisto iÅ¡laikymo dydį, atsižvelgiant į kainų lygio kilimÄ , Å¡iuo pagrindu iÅ¡laikymas nedidintinas.

             Nustatyta, kad taikos sutarties, kuria nustatytas iÅ¡laikymas vaikui, sudarymo metu vaikui buvo 1 metai. Å iuo metu vaikui yra penki metai. Sutiktina, kad penkių metų vaiko poreikiai yra didesni nei vienerių metų vaiko, ne atsiranda papildomų ugdymo, laisvalaikio poreikių. Atsakovė į bylÄ pateikė įrodymus apie tai, kad vaikais lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ , vidutinė mėnesinė įmoka už ugdymÄ ir maitinimÄ sudaro 55,80 Eur (t. I, b.l. 40), anglų kalbos bÅ«relį ir krepÅ¡inį, už kuriuos mokama po 20 Eur per mėnesį (t I, b.l. 13-18).

Atsakovė taip pat pateikė įrodymus apie patiriamas iÅ¡laidas komunalinėms paslaugoms apmokėti (t. I, b.l. 115-129), kitiems vaiko poreikiams tenkinti (t. I, b.l. 19-20). Teismo vertinimu vaiko poreikių lentelėje nurodomos protingi ir realÅ«s vaiko poreikiai, susiję su jo maitinimu, jam tenkančiomis bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidomis, iÅ¡laidomis ikimokyklinės įstaigos lankymui. IeÅ¡kovas ginčijo atsakovės nurodytÄ poreikį skirti lėšų rinkliavoms vaiko ugdymo įstaigoje, tačiau visuotinai žinoma, kad rinkliavos reikalingiems daiktams, dovanoms, renginiams, Å¡ventėms egzistuoja, todėl priskirtinos prie bÅ«tinųjų vaiko poreikių.

Vaikui paaugus jam reikia daugiau lavinimo priemonių, knygų, atsiranda kirpyklos paslaugų poreikis, kuro iÅ¡laidos nuvežimui į ugdymo įstaigÄ , bÅ«relius, iÅ¡laidos renginiams. Pažymėtina, kad Å¡ių iÅ¡laidų ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės neginčijo, daugeliu atvejų nurodė, kad nežino kiek lėšų reikalinga konkrečiam vaiko poreikiui tenkinti arba sutiko su atsakovės nurodyta suma.              Atsakovė poreikių lentelėje taip pat nurodo iÅ¡laidas vaiko mobiliojo ryÅ¡io telefono paslaugoms apmokėti nuo tada kai vaikui sukaks 7 metai, tačiau remiantis teismų praktika, iÅ¡laikymas priteistinas toks, koks reikalingas jo priteisimo dienÄ , todėl Å¡ių atsakovės nurodytų iÅ¡laidų teismas neskaičiuoja.

Teismo vertinimu 5 metų berniukui taip pat nereikia higienos prekių už 20 Eur kiekvienÄ mėnesį, tačiau protingomis laikytinos apie 58 Eur iÅ¡laidos per mėnesį aprangai, mažiau nei 10 Eur per mėnesį sveikatos poreikiams, 80 Eur per metus – odontologo paslaugoms. Nesutiktina, kad kasmet reikalinga skirti net 400 Eur sumÄ vaiko žaislams ir sporto bei laisvalaikio inventoriui, nes jis yra ilgalaikio naudojimo. Pastebėtina, kad prie atsakovės dovanų vaikui ieÅ¡kovas iÅ¡vis neturėtų prisidėti, nes ir pats turėtų sveikinti vaikÄ Å¡venčių proga.

Labai didelė ir atsakovės nurodyta 800 Eur suma vaiko atostogoms, kelionėms ir iÅ¡vykoms.             Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog iÅ¡laikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu. Ateityje atsirasiančios hipotetinės iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos jei priimant teismo sprendimÄ nėra aiÅ¡kus jų poreikis ir dydis. Todėl teismas, spręsdamas dėl Å¡alių vaiko iÅ¡laikymui reikalingų lėšų, neskaičiuoja atsakovės nurodytų lėšų daiktams, kurių vaikui galimai reikės iki vaiko pilnametystės (dviejų kompiuterių, 5 mobiliųjų telefonų, spausdintuvo, televizoriaus, baldų).             Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, tai, kad Å¡alių vaikas lanko papildomus užsiėmimus, turi specialių poreikių (psichologo konsultacijos) teismas sprendžia, kad Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui reikalinga 600 Eur per mėnesį suma.              Materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3. 192 str. 3 d.).

Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016).

             IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad nei 2013 metais, kuomet Å¡alys susitarė dėl iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nei Å¡iuo metu ieÅ¡kovas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturėjo ir neturi (t. I, b.l. 41). Tuo tarpu atsakovė 2015-09-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butÄ , esantį Žėručio g. 13-29, Vilniuje (t. I, b.l. 42-43). VÄ® Regitra, duomenimis nuo 2006 iki 2014 metų ieÅ¡kovo vardu buvo registruota viena transporto priemonė.

Šiuo metu jo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovė vardu 2017 metais įregistruotos dvi transporto priemonės. Juridinių asmenų registro duomenimis šalys įmonių akcininkais neregistruotos. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis 2013 metais nedirbo ir šiuo metu nedirba. Atsakovės pajamos sudarant taikos sutartį , kuria šalys susitarė dėl išlaikymo vaikui dydžio, sudarė virš 900 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, šiuo metu – 1292,11 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių.

Nors atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas turi 1200 Eur per mėnesį siekiančių neoficialių pajamų, tokiÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra, todėl nėra galimybės daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis pasikeitė. Tuo tarpu atsakovė įgijo 35 000 Eur vertės nekilnojamÄ jį turtÄ , transporto priemonių, jos gaunamas darbo užmokestis iÅ¡augo, todėl darytina iÅ¡vadÄ , kad jos turtinė padėtis yra geresnė nei buvo 2013 metais ir geresnė nei ieÅ¡kovo.

             Tačiau pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingumu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsakovas, bÅ«damas sveikas ir darbingas asmuo, privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti. IeÅ¡kovas nurodo, kad jis prie vaiko iÅ¡laikymo prisidės pirkdamas reikalingus daiktus. Tačiau nustačius vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove bÅ«tent ji privalo rÅ«pintis vaiko bÅ«stu, jo apranga, higienos reikmenimis, mokesčiais už darželį, bÅ«relius ir kt. Kai vaikas lieka gyventi su vienu iÅ¡ tėvų, Å¡iam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kiekvienas iÅ¡ jų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ . CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiÅ¡kia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl Å¡alių galimybių iÅ¡laikyti vaikÄ teismas atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis lyginant su 2013 metų kovo 5 d., kai buvo sudaryta sutartis dėl ieÅ¡kovo teiktino iÅ¡laikymo vaikui dydžio pagerėjo, ieÅ¡kovo liko tokia pati.

Atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei ieÅ¡kovo, nes atsakovė gauna nemažas pajamas, turi nuosavÄ bÅ«stÄ , automobilius. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė turi didesne dalimi prisidėti prie Å¡alių vaiko iÅ¡laikymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas neturi turto ir pajamų, iÅ¡ jo negali bÅ«ti priteistas iÅ¡laikymas, kurio jis objektyviai nėra pajėgus teikti. Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas iÅ¡laikymas, skirtas tik bÅ«tiniems vaiko poreikiams tenkinti.

Atsakovė turi didesnes galimybes teikti iÅ¡laikymÄ vaikui, todėl jai tenka ir papildomų vaiko poreikių užtikrinimo pareiga. Vaiko iÅ¡laikymo pareiga tarp Å¡alių paskirstoma nustatant, kad ieÅ¡kovas turi teikti vaikui 1/3, atsakovė - 2/3 vaikui reikalingo iÅ¡laikymo. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas padidina iÅ¡ atsakovo Å¡alių nepilnamečiui sÅ«nui mokėtinÄ iÅ¡laikymÄ iki 200 Eur per mėnesį. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė prašė nustatyti, kad priteistas iÅ¡laikymas bÅ«tų mokamas iki kiekvieno mėnesio 10 dienos.

IeÅ¡kovas Å¡iam praÅ¡ymui neprieÅ¡taravo. Siekiant užtikrinti vaikui teikiamo iÅ¡laikymo stabilumÄ praÅ¡ymas tenkinamas.             Sprendimas dalyje dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis padidinimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).Ieškovo ieškinys atmestas, todėl jo sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį nepriteistinas. Priešieškinio reikalavimai dėl atsakovės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir tėvo valdžios laikino apribojimo patenkinti, už juos atsakovei iš ieškovo priteisiamas 150 Eur žyminis mokestis.

IeÅ¡kovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui padidinimo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 20 EUR žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui padidinimo. Tačiau ieÅ¡kovui grÄ Å¾intinas 28 Eur žyminis mokestis, sumokėtas pateikiant atskirÄ jį skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių nutarties (CPK 3 str. 6 d., 80 str. 5 d., 87 str. 1 d. 1 p.).

IeÅ¡kovas pateikė įrodymus apie patirtas 600 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidas, atsakovė – apie patirtas 2286,90 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidas, 4,29 Eur iÅ¡laidas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymoms ir 50 Eur iÅ¡laidas psichologo konsultacijoms. Pastarosios iÅ¡laidos nelaikytinos iÅ¡laidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Bylos nagrinėjimo metu psichologo konsultacijas atsakovė nurodė kaip vaiko poreikį, teismas į tai atsižvelgė padidindamas vaikui teikiamÄ iÅ¡laikymÄ . todėl atsakovei nepriteistinos iÅ¡laidos, susijusios su vaikui teiktomis psichologo konsultacijomis (CPK 88 str. 1 d.).

Atsakovės patirtos 2286,90 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų už civilinėse bylose priteistinÄ advokato pagalbÄ maksimalaus dydžio, todėl atlygintinos atsakovei proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. IeÅ¡kinys atmestas, patenkinta 77 procentai prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. Proporcingai atmestų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų daliai ir atmestų ieÅ¡kinio bei patenkintų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo daliai ieÅ¡kovui priteistina 11,5 procentai patirtų advokato pagalbos iÅ¡laidų, atsakovei 88,5 procentai patirtų advokato pagalbos iÅ¡laidų.

Tokiu būdu ieškovui priteistina 69 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės, o atsakovei – 2028,26 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius nurodytas sumas atsakovei iš ieškovo priteisiama 1959,26 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje taip pat susidarė 22,43 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos tarp šalių taip pat padalinamos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, taigi iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 19,85 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Å i suma mažintina grÄ Å¾intina žyminio mokesčio suma. IÅ¡ atsakovės valstybės naudai procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos nepriteisiamos, nes valstybei mokėtina suma yra mažesnė nei 3 EUR (CPK 96 str. 6 d., 2014 m. rugsėjo 23 d. LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 dėl LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo).Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-267, 268-270, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Nustatyti nepilnamečio T.

K. (T. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina – atsakove A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Laikinai apriboti ieÅ¡kovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžiÄ nepilnamečio vaiko T. K. (T. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, uždraudžiant atsakovui matytis su sÅ«numi, įpareigojant neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nepilnamečiu T. K. (T. K.), ir nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigoje.Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-4500-558/2014 patvirtintos taikos sutarties 2 punktÄ nustatant, kad atsakovas A.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) teikia sÅ«nui T. K. (T. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 EUR (du Å¡imtus eurų) per mėnesį iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymui skirtas lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos į atsakovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB (duomenys neskelbtini) ar kitÄ atsakovės nurodytÄ sÄ skaitÄ , iÅ¡laikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . 2017-09-07 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2109,26 EUR (du tÅ«kstančius devynis eurus 26 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,85 EUR (vienuolika eurų 85 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai. Å i sumÄ turi bÅ«ti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundÄ paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .        Teisėja                                                                                                                  Ramunė Makelienė