b3a19f5b-c810-406b-a433-cdae970cfc50 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1803-609/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02797-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 11 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.M. (L.M.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas L.M. praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, jam priteisti 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b. l. 3-5) nurodė, jog jis nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. atliko bausmę Alytaus pataisos namuose, 1–ame lokaliniame sektoriuje, 3-iame bÅ«ryje sÄ lygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų. Teigia, jog miegamųjų patalpų durys ir langai buvo supuvę, nesandarÅ«s, buvo blogas apÅ¡vietimas, neveikė ventiliacija, sienos padengtos pelėsiu.

Paaiškina, jog nuo lubų ir sienų bėgdavo vanduo, tualeto patalpoje tvyrojo nemalonus kvapas, vamzdžiai surūdiję, kaip ir klozetas. Dėl nutekėjusio vandens pažeista grindų hidroizoliacija. Teigia, jog buvo išdaužtas langas, durys neužsidarydavo dėl supuvusių rėmų. Pažymi, jog bendrabučio Nr. 2 vidaus sienos apipelijusios, pajuodavusios, nukritęs tinkas, dažai atsilupę, laiptų pakopos ištrupėjusios, dėl ko jausdavosi nesaugus. Argumentuoja, jog pastato pamatai yrantys, iš lauko pusės krito plytos.

PaaiÅ¡kina, jog dėl tokių kalinimo sÄ lygų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , diskomfortÄ , dvasinį sukrėtimÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovė, Alytaus PN), atsiliepime į skundÄ (b.l. 12-15) nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Alytaus PN paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į bendrabučio tipo miegamuosius, nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2017 m. gegužės 23 d. buvo paskirtas į 21 bÅ«rį, 1 miegamÄ jį, nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 30 d.

– į 3 bÅ«rį, 4 miegamÄ jį, užtikrinant teisės aktuose numatytÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ . Akcentuoja, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nesikreipė dėl jo kalinimo sÄ lygų nei į Pataisos namų administracijÄ , nei į Alytaus visuomenės sveikatos centrÄ . Argumentuoja, jog 2016 m. gruodžio 9 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimÄ , apimantį visas Alytaus pataisos namų patalpas, nenustatė higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų.

Teigia, kad ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktais nustatyta patalpų temperatÅ«ra, buvo tinkama santykinė oro drėgmė, kameros ventiliuojamos atidarius langus. PraÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo argumentus dėl pelėsių ir grybelių sanitariniuose mazguose, gyvenamosiose patalpose, kadangi pagal teisinį reglamentavimÄ patalpas valo patys nuteistieji. Akcentuoja, jog bendrabutis Nr. 2 yra blogos bÅ«klės, bet ne avarinis, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas. PaaiÅ¡kina, jog 2018 m. liepos mėnesį pradėti ir Å¡iuo metu atliekami bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos darbai.

Teigia, jog 3 ir 21 bÅ«rio tualetai yra tvarkingi, vamzdžiai ir klozetai nėra surÅ«diję. Mano, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė konkretaus patirtos žalos dydžio, neįrodė, jog patirta žala kilo bÅ«tent dėl Alytaus PN pareigÅ«nų veiksmų, todėl praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose sÄ lygų, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo priteisimo.

PareiÅ¡kėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiÅ¡kė dvasiniais iÅ¡gyvenimais, stresu, diskomfotu, dvasiniu sukrėtimu. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. „ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas. Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ valstybės ekonominę situacijÄ bei jos piliečių bendrÄ materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniÅ¡kai apie 3-6 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniÅ¡kai po 8-10 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ jo laikymo Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose sÄ lygų, neužtikrinant higienos normų reikalavimų, t.y. miegamųjų patalpų langai, durys buvo supuvę, nesandarÅ«s, blogas apÅ¡vietimas, ventiliacija, tualeto vamzdžiai ir klozetas surÅ«diję, nemalonus kvapas sanitariniame mazge, prausykloje, vidaus sienos apipelijusios, nukritęs tinkas, dažai, laiptų pakopos iÅ¡trupėjusios. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas neginčija, jog buvo pažeista jo teisė į minimalų plotÄ , todėl Å¡ių aplinkybių, bei atsakovės atstovo pateiktų įrodymų joms pagrįsti, teismas nevertina ir dėl jų nepasisako.

PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ higienos normų reikalavimų nesilaikymo, teigdamas, kad patalpose nebuvo tinkamo vėdinimo, nebuvo ventiliacijos, blogas apÅ¡vietimas, miegamųjų patalpų langai ir durys iÅ¡puvę, neužsidaro, nebuvo pakeistas iÅ¡daužtas langas, patalpų sienos padengtos pelėsiu, nuo sienų ir lubų bėga vanduo, pažeista grindų hidroizoliacija. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma, 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.) 12 punkto nuostatas, Laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.

Pagal minėtos higienos normos 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas), o gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C (16 punktas).

NatÅ«ralios apÅ¡vietos Higienos norma nereglamentuoja. Atsakovės atstovas nurodo, kad gyvenamosios patalpos Alytaus PN namuose vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , taip, inter alia (be kita ko), iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant ir drėgmės patalpose bei blogo kvapo. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Alytaus PN vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx dirbtinį apÅ¡vietimÄ , tinkamÄ oro temperatÅ«rÄ (Å¡iltuoju metų laiku 18-28 oC, Å¡altuoju - 18-22 oC), santykinę oro drėgmę (Å¡iltuoju laiku 35-65 proc., Å¡altuoju – 35-60 proc.).

Be to, atsakovės atstovas pateikė 2016 m. gruodžio 9 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktÄ Nr. PA309(22.14.3 1.12) (b.l. 20-23), kuriame konstatuota, jog nenustatyti Higienos normos HN 134:2015 pažeidimai. Pažymėtina, jog Alytaus PN buvo tikrinami bendrai. Vertintina tai, kad patikrinimas buvo atliekamas laikotarpiu, kada pareiÅ¡kėjas atlikinėjo bausmę Alytaus PN. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas neįrodė teiginių, kad apÅ¡vietimas buvo netinkamas, miegamųjų patalpų langai ir durys buvo iÅ¡puvusios, langas buvo iÅ¡daužtas ir nepakeistas, sienos buvo padengtos pelėsiu, buvo pažeista grindų hidroizoliacija.

PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai skunde nurodo, kad patalpose buvo iÅ¡daužtas langas ir jo niekas nepakeitė, tačiau nenurodė laikotarpio, kada langas galėjo bÅ«ti iÅ¡daužtas. Byloje nėra duomenų, jog dėl Å¡io įvykio pareiÅ¡kėjas su skundu bÅ«tų kreipęsis į Alytaus PN administracijÄ . Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, jog langai ir durys buvo iÅ¡puvę, buvo netinkama apÅ¡vieta, grindų izoliacija pažeista, sienos padengtos pelėsiu, ir dėl Å¡ių higienos normų neatitikimų pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis su skundais į Alytaus PN administracijÄ , Visuomenės sveikatos centrÄ ir kitas kompetentingas institucijas.

Pareiškėjas, be kita ko, nenurodė su juo kalėjusių asmenų duomenų, kurie galėtų patvirtinti šias aplinkybes teisme, nepateikė jų rašytinių paaiškinimų, neprašė kviesti juos liudytojais byloje, o nesant tokių duomenų, šiuo metu nustatyti, ar kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, buvo tinkama ventiliacija, apšvieta, langai ir durys buvo nesupuvę, sienos drėgnos, pažeista grindų izoliacija, galimybės nėra, todėl nėra pagrindo tikėti deklaratyviais pareiškėjo argumentais dėl apšvietimo, ventiliacijos, langų ir durų, grindų netinkamos būklės, išdaužto lango.

Kita vertus, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas pataisos namuose, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir nedetalizavo Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių yra deklaratyvaus pobÅ«džio, todėl atmetami. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamos pastato bÅ«klės, teigdamas, jog nuo pastato iÅ¡ lauko pusės byrėjo plytos, pamatai nutrupėję, laiptų pakopos iÅ¡trupėjusios. PareiÅ¡kėjas kaip įrodymÄ teiginiams apie aukščiau nurodytas kalinimo sÄ lygas pagrįsti teikia 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu akto, kuris gautas Alytaus PN 2008 m. vasario 27 d., kopijÄ (b. l. 6-7).

Å iame akte komisija pripažino, kad Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 buvo blogos bÅ«klės, o ne avarinis – 6 punktas (b. l. 7). Kaip jau minėta, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2016 m. gruodžio 7 d. atlikęs patikrinimÄ Alytaus PN, 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) nurodė, kad kapitalinis remontas bÅ«tinas 2 bendrabučio patalpoms, tačiau apie tai, kad jis yra avarinis bÅ«klės, duomenų nepateikta. Atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, Alytaus PN yra finansuojami iÅ¡ valstybės biudžeto, skiriant tikslinį finansavimÄ remonto darbams, 2018 m. liepos mėnesį buvo pradėti 2-o bendrabučio rekonstrukcijos darbai, Å¡iuo metu visi nuteistieji yra iÅ¡kelti iÅ¡ Å¡ių patalpų (b. l. 14).

Atsakovės atstovas neneigia, jog bendrabučiui Nr. 2 buvo būtini būtini rekonstrukcijos darbai. Teismas vertina, jog laisvės atėmimo vietų patalpų remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes, todėl nuteistųjų gyvenamosiose patalpose gali būti nutrupėjusių ir atsilupusių dažų, nors galimai ne visos patalpos buvo tinkamai suremontuotos, tačiau negali būti reikalaujama iš Alytaus PN, kad būtų atliktas kapitalinis visų patalpų remontas. Kita vertus, pareiškėjas skundo teismui teikimo metu jau yra paleistas į laisvę (tai patvirtina ir duomenys apie pekėlimus, b.l. 17), todėl jis turėjo galimybę teismui pateikti įrodymus, pagrindžiančius aukščiau nurodytus teiginius (fotonuotraukos ar pan.), tačiau tokių įrodymų neteikia.

Tuo pačiu neturi bÅ«ti nepastebėta ir tai, kad skunde pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nenurodo kokias teisines paskemės jam galėjo sukelti aptrupėję pastato pamatai, byrančios plytos. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytinai iÅ¡vada, jog nėra pagrindo Å¡iuo aspektu konstatuoti neteisėtÄ atsakovės atstovo neveikimÄ . PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia pretenzijas dėl blogos sanitarinio mazgo bÅ«klės, teigdamas, jog vamzdžiai ir klozetas surÅ«diję, buvo nemalonus kvapas. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, jog 21 ir 3 bÅ«rio sanitarinis mazgas yra tvarkingas ir atitinkia minėtos higienos normos reikalavimus.

Ä®rodymų, patvirtinančių sanitarinių mazgų bÅ«klę ginčo laikotarpiu, atsakovės atstovas neteikia, iÅ¡skyrus minėtÄ patikrinimo aktÄ , suraÅ¡ytÄ Alytaus visuomenės sveikatos centro. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimas buvo atliktas bendrai, ir nebuvo nustatyti Higienos normos pažeidimai, į tai, kad pats pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu neteikė jokių skundų kompetentingoms institucijoms, tik deklaratyviai nurodė savo nuomonę apie sanitarinio mazgo bÅ«klę, teismas sprendžia, jog Å¡ioje dalyje nenustatyti atsakovės atstovo neteisėti veiksmai.

PareiÅ¡kėjas, teikdamas atsakymÄ Ä¯ atsakovo atsiliepimÄ (b.l. 27-28) nurodo, jog dėl paminėtų kalinimo sÄ lygų jam pablogėjo sveikata, turi gerti antidepresantus, negali iÅ¡sigydyti nagų grybelio. Vertinant tai, kad pareiÅ¡kėjas yra paleistas į laisvę, spręstina, jog pareiÅ¡kėjo nurodytos teisinės pasekmės nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Byloje nėra pateikta gydymo įstaigos iÅ¡raÅ¡o apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, nors pareiÅ¡kėjas turėjo sÄ lygas tokį įrodymÄ pateikti, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nurodyti sveikatos sutrikimai yra priežastiniame ryÅ¡yje su pareiÅ¡kėjo vertinimu netinkamomis kalinimo sÄ lygomis.

Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, teisinio pagrindo vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja Eglė Kiaurakytė