2019-01-16 Nr. AB-1568-3-63-3-02924-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-205-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02924-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. N. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. N. V. patikslintą skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui, valstybės įmonei Registrų centras, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. Ž. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. N. V. (toliau – ir pareiškėja) patikslintu skundu parašė teismo panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) Klaipėdos filialo (toliau – ir Klaipėdos filialas) 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-1119 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. cspr1-265 bei įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 29 d. prašymą įregistruoti 2016 m. rugpjūčio 29 d. vienašalį sandorį viešajame Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR).

2. Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos filialui pateikė vienašalį 2016 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimą, tačiau Klaipėdos filialas atsisakė pareiškimą įregistruoti NTR, nurodydamas, kad registratorius pateiktame pareiškime nenustatė NTR registruojamų juridinių faktų. Komisija 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu atmetė jos skundą ir paliko galioti Klaipėdos filialo 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą. Ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. Komisija netinkamai taikė NTR nuostatas, netaikė Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintų teisės normų, todėl priėmė nepagrįstus sprendimus ir suvaržė pareiškėjos, kaip žemės savininkės, teisę nustatyta tvarka įregistruoti juridinį faktą viešajame registre. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 15 straipsnyje nėra įtvirtintas baigtinis registruotinų juridinių faktų sąrašas.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimas yra vienašalis sandoris, patvirtintas notarine forma. Pareiškimo turinys susijęs su trečiojo asmens N. Ž. daiktinių teisių suvaržymu dalyje dėl jos teisės disponuoti svetimu žemės sklypu. Vienašalis sandoris atitinka CK 1.63 ir 1.77 straipsnių nuostatas, todėl yra registruotinas viešajame registre kaip juridinis faktas, atitinkantis CK 4.254 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4.255 straipsnio 1 dalies 7 punkto bei NTRĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 15 straipsnio 2 dalies 20 punkto reikalavimus.

4. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti vertinamos šiame ginče, nes įregistruoti vienašalį sandorį prašoma dėl to, kad jis būtų išviešintas.

5. Atsakovas Klaipėdos filialas atsiliepime su patikslintu skundu nesutiko.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi su 2016 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimu Nr. JD-3499 įregistruoti vienašalį sandorį žemės sklypui, adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pranešė, kad būdama šio žemės sklypo savininkė, nesutinka, kad jame esantis N. Ž. nuosavybės teise priklausantis poilsio namelis būtų įrašytas į Nekilnojamojo turto kadastrą, įregistruotas NTR ir būtų įregistruotos N. Ž. daiktinės teisės į šį daiktą. Pareiškime nurodoma, kad poilsio namelis yra kilnojamasis daiktas, kuris be teisėto pagrindo užima pareiškėjos žemės sklypo dalį bei trukdo pareiškėjai disponuoti žemės sklypu. NTR tvarkytojas 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nes nenustatė NTR registruojamų juridinių faktų. Šis sprendimas buvo apskųstas Komisijai, kuri 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą tretiesiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba tiems asmenims sutinkant. Vienašalis sandoris susijęs su trečiojo asmens N. Ž. daiktinių teisių suvaržymu, tačiau Komisijai nebuvo pateiktas jos sutikimas, taip pat nenustatyti įstatyminiai atvejai, kurie leistų pareiškėjai apriboti kito asmens teises.

8. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2017 m. sausio 27 d. NTR centrinio duomenų banko duomenimis registre Nr. 50/123527 įregistruota: žyma apie taikomas laikinąsias apsaugos priemones (uždrausta N. Ž. įgyvendinti jai nuosavybės teise priklausančio medinio namelio kadastro duomenų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą ir daiktinių teisių į jį įregistravimą), duomenų, kad minėtos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos neturi; juridinis faktas (iškelta byla susijusi su nekilnojamuoju daiktu).

9. Atsakovas nesutikimą su skundu grindė NTRĮ 2 straipsnio, 12 straipsnio bei 15 straipsnio 2 dalies, CK 1.74 straipsnio, 1.63 straipsnio 4 dalies, 4.253 straipsnio, 4.254 straipsnio nuostatomis.

10. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimas nėra sandoris, o pareiškimas, adresuotas N. Ž.. Tokio juridinio fakto, kaip vienašalis sandoris, įregistruoti ir jį išviešinti nėra teisinio pagrindo, nes tokia galimybė įstatyme nenumatyta. Atsakovas atlieka viešojo administratoriaus funkcijas tiek, kiek numatyta įstatyme ir į šalių civilinius santykius nesikiša. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios taikytos tiek žemės sklypui, tiek nameliui, nėra panaikintos.

II. 11. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

12. Teismas NTR centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatė, kad pareiškėjai I. N. V. nuosavybės teise nuo 2013 m. gegužės 20 d. priklauso ginčo žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos filialą su 2016 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimu Nr. JD-3499 įregistruoti vienašalį sandorį žemės sklypui, adresu: (duomenys neskelbtini). Klaipėdos filialas 2016 m. rugsėjo 21 d. raštu „Dėl juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ Nr. (4.6.10.)RS-1119 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nes nenustatė NTR registruojamų juridinių faktų. Šis sprendimas buvo apskųstas Komisijai, kuri 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. cspr1-265, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, paliko jį nepakeistą.

13. Teismas akcentavo ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. CK 1.63, 1.74, 1.77 straipsnius, 4.254 straipsnio 1 dalies 1 punktą, CK 4.255 straipsnio 1 dalies 7 punktą, CK 4.253 straipsnį, NTRĮ 2, 12, 15 straipsnius.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teisę įregistruoti viešajame registre savo vienašalį pareiškimą kildina iš CK 1.63 ir 1.77 straipsnių nuostatų, bei mano, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimas Nr. JD-3499 yra registruotinas viešajame registre kaip juridinis faktas, atitinkantis CK 4.254 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4.255 straipsnio 1 dalies 7 punkto bei NTRĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 15 straipsnio 2 dalies 20 punkto reikalavimus. Nustatė, kad pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimu Nr. JD-3499 praneša bei pareiškia, kad ji, būdama ginčo žemės sklypo savininkė, kategoriškai nesutinka, jog minėtame žemės sklype esantis N. Ž. nuosavybės teise priklausantis poilsio namelis būtų įrašytas į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastrą, įregistruotas NTR bei įregistruotos N. Ž. daiktinės teisės į šį daiktą. Pareiškėja nurodo, kad poilsio namelis yra kilnojamasis daiktas, kuris be teisėto pagrindo užima pareiškėjos žemės sklypo dalį bei trukdo pareiškėjai disponuoti žemės sklypu, bei prašo Klaipėdos filialo vienašalį sandorį teisės aktų nustatyta tvarka skubiai įregistruoti viešajame registre.

15. Teismas vertino, kad tokios formos ir turinio pareiškėjos Klaipėdos filialui pateiktas pareiškimas nelaikytinas vienašaliu sandoriu, pirmiausia dėl to, jog jis prieštarauja vienašalio sandorio sampratai, nustatytai CK 1.63 straipsnyje, t. y. juo atsiranda pareigos ne tik jį sudariusiam asmeniui, t. y. I. N. V., bet ir kitam asmeniui, t. y. N. Ž., nors tokio pobūdžio pareigos nėra nustatytos įstatymų bei nėra trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo dėl tokio sandorio sudarymo.

16. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – ir NĮ) 26 straipsnį tarp notarų atliekamų veiksmų yra ir šie: tvirtinti sandorius (1 punktas); perduoti vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (10 punktas). Pareiškėja teigia, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimas Nr. JD-3499 yra vienašalis sandoris, tačiau iš jo turinio matyti, kad jis adresuotas N. Ž. bei Klaipėdos filialui, o Palangos miesto savivaldybės 2 – ojo notaro biuro notarė J. D. pareiškime nurodo: „Aš, Palangos miesto savivaldybės 2 – ojo notaro biuro notarė J. D., siunčiu I. N. V. pasirašytą pareiškimą aukščiau nurodytiems adresatams“, bei patvirtina tai parašu ir spaudu. Teismas vertino, kad tokio turinio ir formos pareiškimas laikytinas ne notariškai patvirtintu sandoriu, tačiau kitu notariniu veiksmu – vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimų perdavimu kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Tokio juridinio fakto registracijai viešajame registre pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą nėra teisinio pagrindo.

17. Teismas nurodė, kad NTR centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog ginčo žemės sklypui Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1352-588/2016 pagrindu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta N. Ž. įgyvendinti jai nuosavybės teise priklausančio medinio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tačiau stovinčio žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą ir daiktinių teisių į jį įregistravimą, įrašas galioja nuo 2016 m. gruodžio 2 d. (Išrašo 8.1. punktas). Šią aplinkybę patvirtina ir Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties nuorašas. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis minėta civilinė byla nėra išnagrinėta (parengiamasis posėdis paskirtas 2017-04-18 10:00 val.). Teismas darė išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurios taikytos tiek žemės sklypui, tiek nameliui, nėra panaikintos, todėl Klaipėdos filialas neturi teisės registruoti juridinių faktų, susijusių su ginčo žemės sklypu.

18. Teismas, vadovaudamasis NTRĮ 29 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pažymėjo, kad atsakovas atlieka viešojo administratoriaus funkcijas tiek, kiek numatyta įstatyme ir į šalių civilinius santykius nesikiša ir darė išvadą, kad kadangi tokio juridinio fakto, kaip pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimas, įregistruoti ir jį viešinti viešajame registre nėra teisinio pagrindo, nes nenumatyta įstatyme, tai buvo pagrįstai atsisakyta šį pareiškimą įregistruoti NTR. Teismas vertino, kad atsakovai pareiškėjos teisių nepažeidė ir nesuvaržė.

III. 19. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

20. Pareiškėja nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias CK ir NTRĮ nuostatas, jas aiškino siaurai, vienpusiškai, neobjektyviai. Pareiškėjos teigimu, jos 2016 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimas, vadovaujantis CK 1.63, 1.77 straipsnio, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) nuostatomis, yra vienašalis sandoris, kuris, sutinkamai su CK 4.254 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CK 4.255 straipsnio 1 dalies 1, 7, 9 punktais, NTRĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 15 straipsnio 2 dalies 20 punktu, registruojamas NTR kaip juridinis faktas.

21. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, jog jos vienašaliam sandoriui buvo reikalingas trečiojo asmens sutikimas, nes, pareiškėjos teigimu, ji yra žemės sklypo savininkė ir tik ji pati turi spręsti dėl kitų asmenų teisės disponuoti žemės sklypu ir įgyvendinti kitų asmenų teises, susijusias su svetimų daiktų, esančių jos žemės sklype, įregistravimu NTR. Teismas netinkamai aiškino NĮ 26 straipsnį, nes šis įstatymas ir CK reglamentuoja notarinę rašytinių sandorių tvirtinimo procedūrą ir tais atvejais, kai notarinė sandorio tvirtinimo forma nėra būtina. Vertindamas vienašalio sandorio turinį, teismas nepagrįstai iškraipė šio sandorio esmę ir jo pasekmes tretiesiems asmenims ir paneigė pareiškėjos, kaip žemės savininkės, teisę laisvai disponuoti žemės sklypu. Vienašalis sandoris nėra nuginčytas, šio sandorio neginčijo ir trečiasis asmuo N. Ž.

22. Atsakovas Klaipėdos filialas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja apeliaciniame skunde naujų argumentų nenurodė. Vertina, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. Ž. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjos 500 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teisminiame bylos nagrinėjime nedalyvavo ir atsiliepimo į pareiškėjos skundą neteikė, nes laikėsi pozicijos, kad skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir teismas nebuvo įpareigojęs pateikti atsiliepimo į skundą. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas gali sukelti teisinius padarinius trečiojo asmens nuosavybės teisei į priklausantį poilsio namelį.

26. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, ginčijamas Klaipėdos filialo sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, teisingai taikant teisės normas, kvalifikuojant pareiškėjos pareiškimą kaip nepriskirtiną prie NTR objektų.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad pareiškėjos pareiškimas nėra sandoris teisinio reglamentavimo kontekste ir trečiasis asmuo niekada ir jokia forma nėra išreiškęs savo sutikimo dėl to, kad jam būtų uždrausta registruoti savo poilsio namelį NTR. Atkreipia dėmesį, kad sprendimas įregistruoti pareiškėjos pareiškimą NTR paneigtų įsiteisėjusį Komisijos 2016 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. CSpr1-189 byloje pagal trečiojo asmens pareiškimą dėl ginčijamo šioje byloje Klaipėdos filialo sprendimo, kuriame konstatuota, kad trečiojo asmens nuosavybės teisės į poilsio namelį, kuris Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-889-163/2015 buvo pripažintas nesudėtingu II kategorijos statiniu, įregistravimas yra galimas tik gavus įsiteisėjusią teismo nutartį, kuria būtų panaikinamos pastarojo turto laikinosios apsaugos priemonės.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėja pasirinko įstatymuose nenumatytą ir galiojančio teisinio reguliavimo logikai prieštaraujantį savo teisių gynimo būdą, iš esmės paneigiantį kito asmens teisę laisvai ir nevaržomai naudoti ir valdyti jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą (statinį) bei juo disponuoti. Dėl šios priežasties Klaipėdos filialas apskritai neturi jokio teisinio pagrindo registruoti pareiškėjos pareiškimą NTR, nes viešojo administravimo subjektas gali atlikti tik tuos veiksmus, kurie numatyti teisės aktuose ir jiems neprieštarauja. Pabrėžia, kad įregistruojant pareiškėjos pareiškimą NTR, Klaipėdos filialas pats sukurtų tokį teisinį rezultatą, kuris de facto (faktiškai) uždraustų trečiajam asmeniui įgyvendinti savo subjektinę teisę kreiptis dėl daiktinių teisių įregistravimo NTR, taip pat apribotų savo, kaip registratoriaus, teisę ir pareigą objektyviai ir nešališkai išnagrinėti trečiojo asmens prašymą ir priimti teisės aktų nuostatas atitinkantį administracinį sprendimą. Galiojantys teisės aktai tokios galimybės nenumato, o tai reiškia, kad Klaipėdos filialas negali atlikti tokių teisės aktuose nenumatytų veiksmų, kurių sukuriami teisiniai padariniai sistemiškai prieštarautų galiojančio teisinio reguliavimo nuostatoms.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad ginčo byloje inicijavimas nėra vienintelis pareiškėjos bandymas teisės aktuose nenumatytu būdu susikurti jos nuosavybės teisę be jokių išlygų apsaugantį mechanizmą ir įforminti tai administraciniais aktais arba teismų sprendimais. Šiuo metu Palangos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-206-588/2017 pagal pareiškėjos ieškinį, kuriuo pareiškėja siekia sukurti identišką kaip ir šioje byloje teisinį rezultatą. Ieškinio padavimo metu nei trečiasis asmuo, nei Klaipėdos filialas neatliko jokių veiksmų, susijusių su poilsio namelio registravimu, kas reiškia, kad toks reikalavimas neturėjo jokio faktinio pagrindo, o byla buvo iškelta dirbtinai, siekiant pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones poilsio nameliui ir tokiu būdu užkirsti kelią trečiojo asmens subjektinės teisės įgyvendinimui.

30. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėja siekia panaikinti padarinius to, kad ji laiku nepasinaudojo teisėtomis priemonėmis apginti savo teises ir teisėtus interesus ginčydama Komisijos sprendimą ir supranta, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-206-588/2017, trečiojo asmens daiktinės teisės į poilsio namelį bus įregistruotos NTR. Todėl pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir kuria įvairias priemones bandant pasiekti subjektyviai pageidaujamą, tačiau teisės aktais nenumatytą ir jiems prieštaraujantį rezultatą. Šios bylos inicijavimas yra nepagrįstas iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-1119 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. cspr1-265 teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimu kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą ir prašė šį pareiškimą įregistruoti kaip vienašalį sandorį. Pareiškime nurodyta, jog pareiškėja, būdama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, kategoriškai nesutinka, kad jame esantis N. Ž. nuosavybės teise priklausantis poilsio namelis būtų įrašytas į nekilnojamojo turto kadastrą, įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir būtų įregistruotos N. Ž. daiktinės teisės į šį daiktą. Pareiškime yra Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės prierašas, kad notarė siunčia šį pareiškėjos pasirašytą pareiškimą nurodytiems adresatams (VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui ir N. Ž.) (b. l. 55).

33. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu „Dėl juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre” Nr. (4.6.10.)RS-1119 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktu, nes nenustatė nekilnojamojo turto registre registruojamų juridinių faktų (b. l. 48–49).

34. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. cspr1-265 paliko galioti minėtą teritorinio registratoriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą (b. l. 50–52).

35. VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005).

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011).

37. NTRĮ 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie šiuos juridinius faktus: 1) pirkimo-pardavimo sutartis; 2) mainų sutartis; 3) dovanojimo sutartis; 4) nuomos sutartis; 5) panaudos sutartis; 6) rentos sutartis; 7) bendrąją jungtinę nuosavybę; 8) nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui; 9) sugyventinių turto bendrą naudojimą; 10) nekilnojamojo daikto bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu; 11) įsiteisėjusius teismo sprendimus ir teismo nutartis, turinčius įtakos įregistruoto nekilnojamojo daikto teisiniam statusui; 12) civilinių bylų dėl įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 13) hipoteką; 14) sandoriuose numatytus daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymus; 15) išlaikymo iki gyvos galvos sutartis; 16) įregistruoto nekilnojamojo daikto, nuosavybės teisės į jį arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo areštą; 17) nekilnojamojo daikto įrašymą į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą; 18) nekilnojamojo daikto buvimą nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje arba jų apsaugos zonoje; 19) nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamento ar specialių naudojimo sąlygų nustatyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą suvaržymai; 20) kitus juridinius faktus, jei jų registravimą nekilnojamojo turto registre numato įstatymai.

38. Kadangi nekilnojamojo turto registre gali būti registruojamas ne bet koks juridinis faktas, o tik toks, kuris yra nurodytas NTRĮ 15 straipsnio 2 dalyje, todėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atlikdamas juridinių faktų registracijos procedūrą turi bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant juridinius faktus, patikrinti, ar pateikti dokumentai yra pagrindas įregistruoti juridinį faktą nekilnojamojo turto registre. Tačiau, vertindamas dokumentus, kurių pagrindu yra prašoma įregistruoti juridinį faktą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negali nuspręsti dėl civilinių teisių ar pareigų apimties, t. y. turto registro tvarkytojas negali nuspręsti dėl civilinių teisių ar pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar pasikeitimo.

39. Sprendimai įregistruoti nekilnojamojo turto registre tam tikrus juridinius faktus yra tik administracinio pobūdžio nekilnojamojo turto registro tvarkymo aktai ir jais civilinės teisės ar pareigos civilinių teisinių santykių dalyviams nėra sukuriamos. Civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, o įregistravimo ar išregistravimo nekilnojamojo turto registre aktais pagal registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė. Todėl juridinių faktų įregistravimas ar išregistravimas nekilnojamojo turto registre pats savaime nėra draudimas ar įpareigojimas civilinių santykių dalyviams elgtis šiuose santykiuose tam tikru būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-442-589/2010).

40. Nevertinant pareiškėjos prašomo įregistruoti pareiškimo teisinės reikšmės civilinės teisės normų kontekste, vien tik iš jo turinio akivaizdu, jog šis dokumentas nėra veiksmas, susijęs su trečiajam suinteresuotam asmeniui N. Ž. priklausančio daikto civiliniu teisiniu statusu, nes jame yra išreikštas tik nesutikimas dėl minėto daikto ir trečiojo suinteresuoto asmens N. Ž. daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre, t. y. dėl veiksmų viešojo administravimo srityje. Be to, pareiškėja nenurodė jokio įstatymo, kuriame eksplicitiškai būtų įtvirtinta nuostata, jog toks pareiškimas turi būti registruojamas nekilnojamojo turto registre. Taigi minėtas pareiškėjos pareiškimas negali būti pripažintas juridiniu faktu, kuris vadovaujantis NTRĮ 15 straipsniu gali būti registruojamas nekilnojamojo turto registre.

41. NTRĮ 29 straipsnio 7 punkte numatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre.

42. Nustačius, kad pagal NTRĮ nuostatas pareiškėjos nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktas pareiškimas negali būti registruojamas nekilnojamojo turto registre, todėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti registruoti šį pareiškimą kaip juridinį faktą nekilnojamojo turto registre. Naikinti šį ginčijamą administracinį sprendimą nėra pagrindo.

43. Dėl to, Centrinis registratorius, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-1119 panaikinimo, pagrįstai nusprendė palikti galioti šį teritorinio registratoriaus sprendimą.

44. Nepanaikinus ginčijamų atsakovų sprendimų, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti teritorinį registratorių iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl juridinio fakto įregistravimo nekilnojamojo turto registre.

45. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

46. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas, su kuriuo nesutiko trečiasis suinteresuotas asmuo, apeliacinės instancijos teismo yra atmestas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliktas nepakeistu, trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

47. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo N. Ž. prašo, kad jai būtų atlygintos 500 Eur dydžio atstovavimo išlaidos už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą. Trečiojo suinteresuoto asmens realiai patirtas išlaidas patvirtina 2017 m. gegužės 24 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 80 ir 2017 m. gegužės 25 mokėjimo nurodymas Nr. 348 (b. l. 110–111).

48. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punktu bei atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio (2016 m. IV ketvirtis) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, kurį sudarė 822,8 Eur, trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 500 Eur patirtų išlaidų suma yra mažesnė už Rekomendacijose numatytą galimą priteisti užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydį (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą didžiausia galima priteisti suma – 1 069,64 Eur (1,3 x 822,8 Eur)). Nagrinėjamu atveju vertinama, kad prašoma priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma atitinka trečiojo suinteresuoto asmens atstovo darbo ir laiko sąnaudas, nepažeidžia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Atsižvelgiant į tai, trečiajam suinteresuotam asmeniui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą iš pareiškėjos priteisiama 500 Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. N. V. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui N. Ž. iš pareiškėjos I. N. V. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Ričardas Piličiauskas Dainius Raižys