b39be563-2467-41d5-8b99-b6da191d6906 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-10196-1019/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05002-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.2.4.3., 2.3.4.4.2.,2.3.5.2.1., 3.2.6.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė, sekretoriaujant Jolantai Žilienei, vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei N. V. S., jos atstovui advokato padėjėjui Remigijui Katinui, trečiajam asmeniui I. M., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovei Agnei BabravičiÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

S. ieÅ¡kinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tretieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, UAB ,,Gelvora“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Sergel“, L. K., I. M., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM. Teismas n u s t a t ė : Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieÅ¡kovės V. S. patikslintas ieÅ¡kinys atsakovui V.

S., kuriuo ieÅ¡kovė praÅ¡o nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti esamas pavardes, nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ po santuokos nutraukimo nustatyti kartu su mama N. V. S., nustatyti atsakovo bendravimo tvarkÄ su vaiku, priteisti iÅ¡ atsakovo V. S. kiekvienÄ mėnesį vaiko iÅ¡laikymui po 215 Eur iki jos pilnametystės, kasmet indeksuojant priteistÄ sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , pinigines lėšas pervedant kiekvienÄ mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į dukros motinos V.

S. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), vardines paprastÄ sias UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k.(duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), akcijas pripažinti atsakovo V. S. nuosavybe; pripažinti asmeninėmis ieÅ¡kovės V. S. prievolėmis: Valstybinei mokesčių inspekcijai 30,00 Eur ir 269,69 Eur skolas, UAB „Gelvora” 565,71 Eur ir 188,38 Eur skolas; pripažinti asmeninėmis atsakovo V. S. prievolėmis: L. K. (ieÅ¡kovės motinai) 7552,68 Eur skolÄ pagal paskolos sutartį, UAB „Intrum Lietuva“ skolÄ , UAB „Sergel“ skolÄ , I.

M. skolÄ ; tarpusavio iÅ¡laikymo nereikalauja. Nurodė, kad Å¡alys susipažino 2009 metais, (duomenys neskelbtini) susituokė. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei su atsakovu gimė dukra K. S., a.k. (duomenys neskelbtini). Gimus dukrai ieÅ¡kovė, atsakovas ir dukra persikėlė gyventi į MaiÅ¡iagaloje esantį, atsakovo tėvams priklausantį, nesuremontuotÄ namÄ , Å¡alys po truputį namÄ pasiremontavo. Atsakovas pradėjo prekiauti drabužiais. Verslas iÅ¡ pradžių sekėsi neblogai, tačiau atsakovas pradėjo dažnai vartoti alkoholį.

IeÅ¡kovei nežinant, atsakovas ieÅ¡kovės vardu paėmė kreditÄ ir nupirko virtuvės baldų komplektÄ . IeÅ¡kovei nežinant apie paskolÄ ir niekam paskolos negrÄ Å¾inant, ženkliai padidėjo skola, Å¡iÄ paskolÄ ieÅ¡kovė moka viena. Vėliau atsakovas ieÅ¡kovės atžvilgiu pradėjo naudoti smurtÄ , kuris pradėjo kartotis vis dažniau. 2018 metų birželio mėnesį ieÅ¡kovė neapsikentusi atsakovo smurto paliko atsakovÄ . IeÅ¡kovė nuoÅ¡irdžiai tikėjo, jog santuoka bus darni, pagrįsta abipuse pagarba, meile bei supratimu, ateitį siejo su darnia Å¡eima.

VisÄ savo laikÄ ir jėgas skyrė Å¡eimai (vyrui ir vaikui). IeÅ¡kovės teigimu, santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, kadangi jis pažeidė lojalumo ir pagarbos kitam sutuoktiniui pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje. V. S. vardu yra įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau įmonę valdo, jos įstatus ir anspaudÄ turi ir jos reikalais rÅ«pinasi atsakovas, todėl po santuokos nutraukimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardines paprastÄ sias akcijas praÅ¡o pripažinti atsakovo nuosavybe.

Atsakovo vardu yra įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonę valdo, jos įstatus ir anspaudÄ turi ir jos reikalais rÅ«pinasi atsakovas, todėl po santuokos nutraukimo Å¡ios įmonės vardines paprastÄ sias akcijas praÅ¡o pripažinti atsakovo nuosavybe. Daugiau santuokoje įgyto turto sutuoktiniai neturi. Dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo nurodė, kad bÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti jo poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

Visus mokesčius, susijusius su vaiko interesais, moka ieškovė. Ieškovei nėra žinoma apie atsakovo gaunamas pajamas iš darbo santykių. Nurodė, kad vaiko poreikiai per mėnesį: maistas – 50 Eur, būsto išlaidos – 70 Eur, mokykla, dienpinigiai ir papildomos rinkliavos – 60 Eur, apranga – 70 Eur, laisvalaikis ir lavinimo priemonės – 50 Eur, susisiekimo išlaidos – 50 Eur, higienos reikmenys – 20 Eur, vaistai/vitaminai – 30 Eur, kelionės, pramogos ir kt.

– 30 Eur. Å iuo metu ieÅ¡kovės pajamos yra apie 430 Eur per mėnesį, jai taip pat padeda jos motina ir patėvis. Dukra K. S. Å¡iuo metu yra 8 metų amžiaus, ji gyvena kartu su motina. Å iuo amžiaus tarpsniu vaikas yra jautrus, reikalauja daug dėmesio, iÅ¡ esmės formuojasi moralinių - dorovinių vertybių skalė, požiÅ«ris į gyvenimÄ ir kitus reiÅ¡kinius. Todėl labai svarbu sudaryti vaikui tokias gyvenimo sÄ lygas, kurios užtikrintų pilnavertį jo fizinį, protinį, dvasinį, moralinį psichinį, dorovinį ir socialinį vystymÄ si.

IeÅ¡kovės teigimu, su atsakovu dukra gyventi negalėtų, kadangi ieÅ¡kinyje nurodytas atsakovo elgesys rodo jo požiÅ«rį į Å¡eimÄ , jo vertybes bei atsakovo moralę, kurios akivaizdžiai neatspindi visuomenėje nusistovėjusių normalaus bei padoraus elgesio standartų. Atsižvelgiant į atsakovo elgesį, į tai, jog dukra gyvena su ieÅ¡kove ir yra labai prie jos prisiriÅ¡usi, geriausiai dukros interesus atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove, t.y. su motina N. V. S.. IeÅ¡kovė, 2019-06-06 parengiamojo teismo posėdžio metu patikslinusi bendravimo tvarkos 2 punktÄ dėl vaiko grÄ Å¾inimo, praÅ¡o nustatyti atsakovo V.

S. bendravimo su dukra K. S. tvarkÄ , pagal kuriÄ :

1. Atsakovas V. S. bendrauja su dukra K. S. vienÄ savaitę porinėmis darbo dienomis ir kitÄ savaitę neporinėmis darbo dienomis, susitikimo su dukra dienÄ ir laikÄ nustatant atsižvelgiant į dukros ir jos tėvo užimtumÄ , paimant dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ar iÅ¡ ugdymo įstaigos nuo 08.00 val. ir iki 20.00 val. grÄ Å¾inant dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

2. Atsakovas V. S. bendrauja su dukra K. S. kas antrÄ savaitgalį, Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį, dukrÄ paimdamas iÅ¡ jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 15.00 val. ir grÄ Å¾indamas dukrÄ sekmadienį į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20 val.

3. Atsakovas V. S. su dukra K. S. bendrauja 14 dienų nepertraukiamai savo vasaros atostogų metu, apie planuojamas atostogas informuodamas vaiko motinÄ V. S. prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki atostogų pradžios.

4. Lyginiais metais per Å v. Kalėdas atsakovas V. S. su dukra K. S. bendrauja nuo gruodžio 24 d. 17.00 val. iki gruodžio 25 d. 20.00 val., nelyginiais metais atsakovas dukrÄ pasiima gruodžio 26 d. nuo 11.00 val. iki 20.00 val.

5. Nelyginiais metais per Å v. Velykas atsakovas V. S. su dukra K. S. bendrauja pasiimant dukrÄ iÅ¡ vakaro prieÅ¡ pirmÄ Å v. Velykų dienÄ 17.00 val. ir grÄ Å¾inant pirmÄ Å v. Velykų dienÄ 20.00 val., lyginiais metais atsakovas dukrÄ pasiima - antrÄ Å v. Velykų dienÄ nuo 11.00 val. iki 20.00 val.

6. Motinos dienos savaitgalį, ieškovės gimtadienio metu, ieškovė N. V. S. bendrauja su dukra K. S., nesilaikant eiliškumo; Tėvo dienos savaitgalį, atsakovo gimtadienio metu, taip pat nesilaikant eiliškumo su dukra K. S. bendrauja ir atsakovas V. S., 1 punkto nustatyta tvarka.

7. Dukros K. S. susirgimo atveju, ar iÅ¡ anksto esant suplanuotiems dukros renginiams, įvairiems pasirodymams mokykloje ar bÅ«reliuose, iÅ¡ anksto užsakytai poilsinei kelionei ar kitokiai kelionei Lietuvoje ar užsienyje, kurios sutampa su atsakovo V. S. bendravimo su dukra K. S. dienomis, atsakovo bendravimas su dukra perkeliamas į artimiausiÄ savaitgalį arba kitÄ dienÄ po to, kai iÅ¡nyks Å¡iame punkte nurodytos aplinkybės. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės dėl smurto jos atžvilgiu yra Å¡meižtas.

Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė paliko jį ir Å¡eimÄ 2018 m. vasaros pradžioje, nes nusprendė, kad jis skiria jai per mažai dėmesio, nes nuolat dirba kompiuteriu. Dukra K. S. iki 2019 m. vasario vidurio gyveno su atsakovu. Po 2019 m. vasario vidurio N. V. S. po savaitgalio dukros negrÄ Å¾ino, motyvuodama tuo, kad vaikas nori gyventi su ja, taip pat neleisdama vaikui bendrauti su atsakovu ir kitais žmonėmis. Atsakovo teigimu, jis niekada nedraudė vaikui bendrauti su motina ir ji visada galėdavo paimti vaikÄ , tačiau pats vaikas nenorėjo.

Dukra su motina laikotarpiu nuo 2018 m. vasaros pradžios iki 2019 m. vasario pradžios bendravo labai retai, galimai telefonu dažniausiai kartÄ per savaitę, o susitikdavo maždaug 1 kartÄ per mėnesį kelioms dienoms. Nors N. V. S. nurodo, kad atsakovas vartojo alkoholį, tačiau, atsakovo teigimu, ji pati gėrė kiekvienÄ dienÄ , nesirÅ«pino vaiku ir pan. Dėl skolos L. K. paaiÅ¡kino, kad 7582,68 Eur buvo paimti dalies Å«kinio pastato remontui, kad Å¡eima galėtų gyventi atskirai nuo atsakovo tėvų.

Padarius remontÄ už Å¡iuos pinigus nedidelėje Å«kio pastato dalyje, Å¡eima 2011 m. rugsėjo mėnesį persikėlė gyventi. Å ių pinigų užteko ne viskam, todėl atsakovo tėvas klojo plyteles vonios kambaryje, virtuvėje ir prieÅ¡kambaryje nemokamai. Dalis plytelių irgi buvo atsakovo tėvų. Atsakovo teigimu, komunalinius mokesčius mokėjo taip pat retai. Skola buvo dengiama į L. K. sÄ skaitÄ nuo 2010 metų iÅ¡ V. S. sÄ skaitos, todėl atsakovas nesutinka su 7552,68 Eur skolos suma.

Atsakovas praÅ¡o teismo nutraukti santuokÄ ir nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo. Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovės įsiskolinimai pagal sutartis Nr. 924909003 (pirminis kreditorius – UAB „4finance“) ir Nr. VDH10308JDPA (pirminis kreditorius – BAB bankas „Snoras“) atsirado iki Å¡alių santuokos sudarymo, todėl neprieÅ¡tarauja, kad Å¡ie įsiskolinimai liktų asmeninėmis ieÅ¡kovės prievolėmis. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI) pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad N. V.

S. valstybės biudžetui skolinga 68,96 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 9,48 Eur pagal antstolių vykdomas vykdomÄ sias bylas, o V. S. valstybės naudai skolingas 1010 Eur pagal antstolių vykdomas vykdomÄ sias bylas. Å ios skolos yra asmeninio pobÅ«džio. IÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM (toliau – ir Tarnyba) teismui pateikė iÅ¡vadÄ , nurodė, kad V. S. ir jos nepilnametė dukra gyvena 2 kambarių su visais patogumais nuomojamame bute, vaikas turi atskirÄ kambarį.

BÅ«stas tvarkingas, yra namų apyvokos daiktai. IeÅ¡kovės namuose sudarytos tinkamos sÄ lygos mergaitei augti, ilsėtis ir ugdytis. Pasak ieÅ¡kovės, K. kurį laikÄ gyveno su atsakovu MaiÅ¡iagaloje, ji dukrÄ pasiimdavo savaitgaliais, kol mergaitė panoro apsigyventi su ja. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas dukrÄ labai myli, tačiau mergaitės lankomos mokyklos mokytojai buvo pastebėję vaiko nepriežiÅ«ros požymių, taip pat tėvas niekada neatvykdavo į tėvų susirinkimus, Å¡ventes. Apsilankius atsakovo gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad jis gyvena 1 kambario, su visais patogumais Å«kiniame pastate, kuris pritaikytas gyventi, nuosavybės teise priklausantis atsakovo motinai.

Atsakovas nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, darbo pajamos – 500 Eur. Atsakovo teigimu, K. bÅ«tų geriau gyventi MaiÅ¡iagaloje dėl geresnių gyvenimo sÄ lygų. Apsilankymo metu buvo bendrauta su K. dalyvaujant mamai. Pasak K., su tėčiu ji sutaria, tačiau pastaruoju metu ji bando jam prisiskambinti, tačiau jis nekelia ragelio, o vėliau neperskambina. K. teigė, kad gyvendama su tėčiu turėjo pati pasidaryti pusryčius. Nepilnametė nurodė, kad kartais eidavo pavalgyti pas Å¡alia gyvenančius senelius.

Mergaitė teigė, kad jÄ iÅ¡ mokyklos pasiimdavo tėtis, tačiau kartais atvažiuodavo kaimynė. Pasak K., su tėčiu ji niekur neiÅ¡eidavo, dažniausiai bÅ«davo namie. Mergaitė nurodė, kad su mama jai patinka gyventi, tačiau nori dažniau matytis su tėčiu. Tarnyba nurodė, kad, atsižvelgiant į pateiktÄ informacijÄ , bylos aplinkybes, nepilnametės amžių ir nuomonę, institucija neturi pagrindo prieÅ¡tarauti nepilnametės K. S. gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Tarnybos nuomone, ieÅ¡kovės praÅ¡omos nustatyti bendravimo tvarkos sÄ lygos yra aiÅ¡kios, suprantamos ir užtikrintų vaiko interesus bei maksimalų nepilnametės bendravimÄ su skyrium gyvenančiu tėvu.

IeÅ¡kovės praÅ¡omas 215 Eur/mėn. iÅ¡laikymas galimai patenkintų vaiko poreikius. Atsakovui teismo Å¡aukimas įteiktas tinkamai (el. bylos priedas, b. l. 57). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjamÄ iÅ¡ atsakovo teisme negauta. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi Å¡iame Kodekse nustatytų priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Å alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai Å¡alys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iÅ¡ anksto teismui pateikti praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

CPK 7 straipsnyje įtvirtinto proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principo laikymasis ypač reikÅ¡mingas sprendžiant visus su vaikų teisių įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus. Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų procesinių pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirÅ«pino, įrodymų neteikė, taip pat neteikė raÅ¡ytinio praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ teismui, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principus, taip pat nepilnamečio vaiko teises bei teisėtus interesus.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai, turėjo galimybę pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovė prašė bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės atsakovui nedalyvaujant, teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Tretieji asmenys – L. K., VMI, UAB „Sergel“, UAB „Gelvora“, UAB „Intrum Lietuva“ į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuoti tinkamai, iki teismo posėdžio pradžios praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjamÄ negauta.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė visiÅ¡kai ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad santuokos pradžioje su atsakovu gyveno pas jo tėvus, remontavosi Å«kinį pastatÄ , į kurį 2010 metų vasaros pabaigoje persikėlė gyventi. IeÅ¡kovės teigimu, finansinius klausimus atsakovas spręsdavo vienasmeniÅ¡kai, ji nežinojo nieko. Atsakovas buvo paėmęs kreditÄ jos vardu (pasinaudojęs jos pasu) virtuvės baldams, nors ieÅ¡kovei nesakė, kad kreditas paimtas jos vardu.

IeÅ¡kovė labai mylėjo vyrÄ , norėjo Å¡eimos. Atsakovas maždaug nuo 2016 metų pradėjo labai daug laiko praleisti žaisdamas kompiuterinius žaidimus, prasidėjo nuolatinis alkoholio vartojimas. Atsakovas vykdė elektroninę prekybÄ , bet žmonės užsakydavo prekes, atsakovas paimdavo pinigus ir nepristatydavo prekių. IeÅ¡kovės teigimu, jų Å¡eima neturėjo bendro laisvalaikio, atostogų. IeÅ¡kovė nurodė, kad gyvendama santuokoje daug kartų buvo išėjusi iÅ¡ namų dėl atsakovo smurto.

Atsakovas jos atžvilgiu smurtavo ne kartÄ (smaugė, tampydavo už plaukų, vienÄ kartÄ buvo mėlynė po akim, nuo laiptų buvo „nuleidęs“), visÄ laik, kai bÅ«davo iÅ¡gėręs. IeÅ¡kovės teigimu, jos sumuÅ¡tos niekas, iÅ¡skyrus vaikÄ , nematė, nes atsakovas jos su mėlynėmis neiÅ¡leisdavo iÅ¡ namų. Smurtas prasidėjo 2017 metais, kartodavosi 2k./mėn. IeÅ¡kovė apie atsakovo smurtÄ niekam nepasakojo, nenorėjo, kad kiti apie tai žinotų, tikėjosi iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . 2018 metų birželio mėnesį vyko konfliktas, kurio metu atsakovas ieÅ¡kovę nustÅ«mė nuo laiptų – ieÅ¡kovė nusibrozdino kojas, rankas.

Po Å¡io įvykio ieÅ¡kovė iÅ¡sikėlė iÅ¡ namų. Kadangi konfliktas įvyko vėlai vakare, dukra liko namuose su atsakovu. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas dukros atžvilgiu nėra smurtavęs. IeÅ¡kovė nuolat bendravo su dukra, tikėjosi, kad situacija Å¡eimoje pasikeis. Kadangi dukra lankė mokyklÄ MaiÅ¡iagaloje, ji liko gyventi su atsakovu. IeÅ¡kovė nuolat bendravo su dukros mokytoja, iÅ¡ kurios sužinojo apie dukros nepriežiÅ«rÄ . Dėl dukros gyvenamosios vietos paaiÅ¡kino, kad dukra iki 2018-06 visada gyveno su ieÅ¡kove, kuri rÅ«pinosi dukros sveikata, ugdymu.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas yra geras tėvas, nesmurtavo, jį ir dukrÄ sieja emocinis ryÅ¡ys. Tačiau dukrai gyvenant su tėvu, prasidėjo mokytojos nusiskundimai dėl dukros nepriežiÅ«ros (nuolat nesuÅ¡ukuota, nedėvėjo mokyklos uniformos), prastėjančių mokymosi rezultatų. IeÅ¡kovės teigimu, dukra nuo 2019 m. sausio pradėjo praÅ¡ytis gyventi su mama, nes tėtis visÄ laikÄ praleisdavo prie kompiuterio, dukra viskÄ turėjo daryti pati. Nuo 2019 metų vasario mėnesio Å¡alių dukra gyvena su mama, į mokyklÄ vežiojo iÅ¡ Vilniaus.

Atsakovas su dukra bendrauja labai mažai, dažniausiai telefonu susiraÅ¡inėja. Dėl bendravimo su tėvu tvarkos paaiÅ¡kino, kad nori nustatyti maksimaliÄ bendravimo tvarkÄ . IeÅ¡kovės teigimu, dukra nori dažnesnio bendravimo. Dėl praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo nurodė, kad per mėnesį iÅ¡laidos maistui – 50 Eur, bÅ«stui – 70 Eur (nuoma 350 Eur, komunaliniai mokesčiai – 80-100 Eur, gyvena trise), bÅ«reliai – 50 Eur (planuoja lankyti baseinÄ stalo tenisÄ , dailę), iÅ¡laidos mokyklai (dienpinigiams, rinkliavos, ekskursijos, mokymo priemonės, kanceliarinės priemonės) – 60 Eur, apranga, avalynė – 70 Eur, transporto iÅ¡laidos –50 Eur, higienai – 20 Eur, sveikatos priežiÅ«rai – 30 Eur, laisvalaikis, pramogos – 30 Eur.

IeÅ¡kovės mėnesio pajamos – 800 Eur (darbo užmokestis – 380 Eur, arbatpinigiai – apie 420 Eur). Atsakovas nuo 2009 m. vykdo individualiÄ veiklÄ , tačiau ieÅ¡kovė nežino jo pajamų dydžio. Prie vaiko iÅ¡laikymo neprisideda. Kadangi atsakovas vykdė veiklÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, praÅ¡o įmonės akcijas priteisti atsakovui be kompensacijos ieÅ¡kovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta iki santuokos, todėl praÅ¡o palikti atsakovo nuosavybe. Dėl paskolos L.

K. paaiÅ¡kino, kad pasiskolintais pinigais gerino atsakovas bÅ«stÄ , kuris priklauso jo motinai. Å iuo metu gyvenamajame bÅ«ste gyvena atsakovas. IeÅ¡kovė žinojo, kad atsakovas skolinosi vonios plytelėms, nežino, kam dar buvo panaudoti Å¡ie pinigai. PaaiÅ¡kino, kad Å«kinio pastato, kuriame Å¡eima gyveno, remonto metu įvesta elektra, vanduo, iÅ¡lygintos sienos, grindys, įdėti plastikiniai langai, įrengtas vonios kambarys. IeÅ¡kovė nežino, kiek grÄ Å¾inta pagal paskolos sutartį. Kitų atsakovo kreditorių iki teisminio proceso nežinojo.

IeÅ¡kovės atstovas papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovas pažeidė lojalumo, pagarbos pareigÄ , pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, smurtauti, dėl ko ieÅ¡kovė 2018-06 paliko atsakovÄ . Trečiasis asmuo I. M. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kinio reikalavimais, susijusiais su jo teisėmis, sutiko visiÅ¡kai. PaaiÅ¡kino, kad atsakovo skola atsirado iki santuokos sudarymo pagal 2009-09-03 sprendimÄ už akių, sutinka, kad Å¡i prievolė yra atsakovo asmeninė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovė Agnė BabravičiÅ«tė teismo posėdžio metu nurodė, kad, atsižvelgiant į paaiÅ¡kinimus, vaiko nuomonę, geriausius vaiko interesus atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su motina ir maksimalus bendravimas su tėvu.

IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Dėl santuokos nutraukimo Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovė N. V. S. ir atsakovas V. S. santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 59). Å eimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rÅ«pinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Å eimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiÅ«riu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindÄ turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Å alys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo (CPK 178 straipsnio). Å iame kontekste pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.

Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vadÄ dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, neteikė įrodymų, pagrindžiančių jo atsiliepime nurodytas aplinkybes. Todėl teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). IeÅ¡kovė prašė nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, nes santuokos iÅ¡irimÄ lėmė nuo atsakovo priklausančios priežastys bei veiksniai – atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė neturtines sutuoktinio pareigas bÅ«ti ieÅ¡kovei lojaliu, jÄ gerbti, rÅ«pintis, mylėti, remti ir palaikyti, jis smurtavo ieÅ¡kovės atžvilgiu ne vienÄ kartÄ , pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, Å¡eima neturėjo bendro laisvalaikio, atsakovas nuolat laikÄ leido žaisdamas kompiuterinius žaidimus.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu, taip pat ieÅ¡kovės, davusios priesaikÄ teismo posėdžio metu, paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad nuo 2018 metų vasaros pradžios ieÅ¡kovė ir atsakovas kartu nebegyvena, ieÅ¡kovė išėjo iÅ¡ namų po atsakovo smurto jos atžvilgiu. Atsakovas gyvenimo bÅ«do nekeičia, nesiekia iÅ¡saugoti Å¡eimos. Akivaizdu, kad Å¡eimyninis gyvenimas Å¡alims gyvenant atskirai, nepalaikant artimų santykių negalimas. Atsakovas neremia Å¡eimos nei moraliai, nei materialiai.

Sutuoktinių gyvenimas kartu suprantamas kaip gyvenimas bendrai rÅ«pinantis buities, Å«kio, vaikų priežiÅ«ros, jų ir tarpusavio iÅ¡laikymo, kitais reikalais. Atsakovui vartojant smurtÄ sutuoktinės atžvilgiu, nesiekiant pakeisti gyvenimo bÅ«do, nesiekiant iÅ¡saugoti Å¡eimos, visiÅ¡kai nutraukiant ryÅ¡ius su sutuoktine bei neteikiant Å¡eimai paramos, sudaro pagrindÄ teigti, kad atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas bÅ«ti ieÅ¡kovei lojaliu, jÄ gerbti, rÅ«pintis, mylėti, remti ir palaikyti, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, jos teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas nesirÅ«pina Å¡eima, neremia Å¡eimos nei moraliai, nei materialiai, t. y. nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima pareigų, jas pažeidžia. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės teiginiai apie Å¡eimos iÅ¡irimo priežastis nenuginčyti, atsakovas ieÅ¡kovės kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo nenurodė, nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių jo nelojalumÄ Å¡eimai, ar įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo (CK 3.61 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka yra iÅ¡irusi ir dėl santuokos iÅ¡irimo kaltu pripažintinas atsakovas, nes jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas (CK 3.26, 3.27 straipsniai) ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Dėl santuokinės pavardės Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovės praÅ¡ymu, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliekama santuokinė pavardė „S.“, o atsakovui – „S.“.

Dėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo IeÅ¡kovė iÅ¡laikymo sau iÅ¡ sutuoktinio nepraÅ¡o, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl santuokos nutraukimo, Å¡is klausimas plačiau neaptariamas (CK 3.72 straipsnis). Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad Å¡alys turi nepilnametę dukrÄ K. S., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9). IeÅ¡kovė prašė nustatyti dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, nes dukra nuo gimimo iki 2018 m. birželio mėnesio gyveno kartu su ieÅ¡kove, ji ja rÅ«pinasi, be to, yra susiklostęs ieÅ¡kovės ir jos dukros glaudus ryÅ¡ys, ieÅ¡kovė jÄ tinkamai auklėja, prižiÅ«ri, iÅ¡laiko.

Nuo 2019 m. vasario mėnesio Å¡alių dukra gyvena su ieÅ¡kove Vilniuje. Atsakovas atsiliepimu nesutiko, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove. Nurodė, kad dukra su juo gyveno nuo 2018 metų vasaros pradžios iki 2019 metų vasario vidurio. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė gėrė kiekvienÄ dienÄ , nesirÅ«pino vaiku. Teismas, priimdamas byloje sprendimÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iÅ¡ jų realiÄ galimybę sudaryti vaikui tinkamas sÄ lygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobÅ«dį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt.

Nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norÄ . Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams. Vaiko interesus kiekvienoje byloje bÅ«tina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi bÅ«ti nustatyta, su kuriuo iÅ¡ tėvų nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , tai labiau atitiks jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad Å¡alių vaikas Å¡iuo metu gyvena su ieÅ¡kove N. V. S., mergaitė iki 2019 m. birželio mėnesio lankė mokyklÄ MaiÅ¡iagaloje, nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio lankys mokyklÄ Vilniuje (el. bylos priedas, b. l. 43-40). IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad dukra nuo gimimo gyveno su abiem tėvais MaiÅ¡iagaloje, nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. vasario mėnesio dukra gyveno su atsakovu, o nuo 2019 m. vasario mėnesio Å¡alių dukra gyvena su ieÅ¡kove. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo svarbu įvertinti, ar esanti aplinka užtikrina vaikų poreikius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iÅ¡ tėvų, Å¡ių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , dalyvavimÄ jį iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vaikas su mama gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Å¡alių dukrai yra sudarytos tinkamos sÄ lygos augti ir vystytis, bute jai yra skirtas atskiras, vaiko poreikius atitinkantis kambarys (el. bylos priedas, b. l. 36). Tarnybos specialistui lankantis ieÅ¡kovės namuose buvo kalbėtasi su mergaite (dalyvaujant mamai), ji sakė, kad su tėčiu sutaria, tačiau pastaruoju metu ji bando jam prisiskambinti mobiliuoju telefonu, tačiau jis nekelia ragelio, o vėliau neperskambina.

K. teigė, kad gyvendama su tėčiu turėjo pati pasidaryti pusryčius. Su tėčiu ji niekur neišeidavo, dažniausiai būdavo namuose. K. teigė, kad su mama jai patinka gyventi, tačiau nori dažniau matytis su tėčiu (el. bylos priedas, b. l. 40). Nustatyta, kad atsakovas gyvena ūkiniame pastate, pritaikytame gyventi, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovo motinai. Šiame pastate yra vienas didelis kambarys su patogumais, kuriame galima gyventi (el. bylos priedas, b. l. 41-42).

Pažymėtina, kad kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaikų interesais ir atsižvelgiant į jų norÄ (CK 3.174 str. 2 d.). Tiek tarptautiniuose (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), tiek nacionaliniuose teisės aktuose (CK 3.177, 3.164 straipsniai) teismas, sprendžiantis vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , įpareigojamas iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko nuomonę, su kuriuo iÅ¡ tėvų jis norėtų gyventi. Å alių nepilnametė dukra proceso metu buvo iÅ¡klausyta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje (nedalyvaujant mamai).

Kaip matyti iÅ¡ pateikto 2019-06-12 akto Nr. 1TSD-1322, nepilnametė K. teigė, kad nuo 2019 metų balandžio mėnesio pradėjo gyventi su mama, nes pati taip norėjo. Pasak mergaitės, mama daug kur kartu su ja važiuoja, kai gyveno su tėvu, jis niekur jos neveždavo, taip pat mama padeda daryti pamokas, rÅ«pinasi ja, nuveža į poliklinikÄ , nuvažiuoja prie ežero. Ji teigė, kad bendrauja su tėčiu savaitgaliais, kartu žaidžia kompiuterinius žaidimus, kartais stalo žaidimus, tėtis nuperka jai, ko ji užsimano.

Pasak mergaitės, ji ir toliau nori gyventi su mama, o pas tėtį eiti į svečius, dabar norėtų pabÅ«ti pas tėtį svečiuose ilgiau (el. b. l. 145). Vertinant vaiko norus, atsižvelgiant į vaiko amžių (K. – 9 m.), teismo proceso metu iÅ¡klausytos nepilnametės paaiÅ¡kinimus, matyti, kad vaiko noras gyventi su mama yra nuoseklus ir iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kiai. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , vaiko nuomonė neprieÅ¡tarauja vaiko interesams.

Taigi byloje nustatyta, kad Å¡alių dukra gyvena su motina, kuri ja nuolat rÅ«pinasi, užtikrina jai tinkamas sÄ lygas gyventi, augti, tobulėti, Å¡alių nepilnametė dukra iÅ¡reiÅ¡kė norÄ ir toliau gyventi su mama. Atsakovas, prieÅ¡taraudamas ieÅ¡kinio reikalavimui nustatyti dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, nenurodė jokių pagrįstų motyvų (iÅ¡skyrus faktÄ , kad iki 2019 metų vasario vidurio K. gyveno su atsakovu ir tai, pasak atsakovo, žino faktiÅ¡kai visi), ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes, kad N. V.

S. gėrė kiekvienÄ dienÄ , nesirÅ«pino vaiku ir pan. (CPK 178 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, į Å¡iuo metu nusistovėjusį vaiko stabilų ryšį su motina, vaiko norÄ toliau gyventi su motina, Tarnybos iÅ¡vadÄ , kad geriausius vaiko interesus atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove ir nepilnametės K. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su ieÅ¡kove (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ . Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė bÅ«ti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su iÅ¡skirtais tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobÅ«džio jų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma Å¡iam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus.

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

IeÅ¡kovė prašė nustatyti maksimaliÄ tėvo bendravimo su dukra tvarkÄ , nustatant bendravimÄ darbo dienomis, kas antrÄ savaitgalį, Å¡venčių, atostogų metu. Byloje, remiantis ieÅ¡kovės, nepilnametės Å¡alių dukros paaiÅ¡kinimais, nustatyta, kad atsakovÄ ir dukrÄ sieja emocinis ryÅ¡ys, mergaitei labai svarbus bendravimas su tėvu, ji norėtų pas tėtį svečiuotis ilgiau. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai įgyvendintų tėvo valdžiÄ dukros atžvilgiu. Ä®vertintina tai, kad vaiko bendravimas su kitu, skyrium gyvenančiu tėvu, yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiÅ¡kai ir harmoningai raidai, todėl turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti nuolatinius santykius ir su kitu iÅ¡ tėvų. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarka užtikrins nuolatinį, pastovų tėvo ir dukros bendravimÄ , todėl reikalavimas nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarkÄ tenkintinas ir nustatytina ieÅ¡kovės siÅ«loma tėvo bendravimo su dukra tvarka.

Tuo pačiu teismas akcentuoja, kad iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms, Å¡alys arba viena iÅ¡ jų, gali kreiptis į teismÄ dėl Å¡ios tvarkos sÄ lygų pakeitimo. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus iki pilnametystės. Å i tėvų pareiga yra absoliuti, todėl Å¡ios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymÄ kitiems asmenims, taip pat ir vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio iÅ¡laikymo savo vaikams dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio iÅ¡laikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus iÅ¡laikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino iÅ¡laikymo iÅ¡ abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtinÄ poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga, kuri Å¡iuo metu yra 430 Eur. IÅ¡laikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius iÅ¡laikymo dydis, jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu ir būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Taigi, koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į vienÄ iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ .

Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Nors tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikÄ abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kiekvienas iÅ¡ jų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ . Juolab kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, jog su vienu iÅ¡ tėvų (nagrinėjamu atveju – su ieÅ¡kove) lieka vaikas ir jam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatine, kasdiene vaiko priežiÅ«ra, rÅ«pinimusi, kurių paprastai nekompensuoja iÅ¡laikymo priteisimas.

Nustatant išlaikymo vaikui dydį, būtina įvertinti vaiko poreikius. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad per mėnesį išlaidos vaiko maistui – 50 Eur, būstui – 70 Eur, būreliai – 50 Eur, išlaidos mokyklai (dienpinigiams, rinkliavos, ekskursijos, mokymo priemonės, kanceliarinės priemonės) – 60 Eur, apranga, avalynė – 70 Eur, transporto išlaidos – 50 Eur, higienai – 20 Eur, sveikatos priežiūrai – 30 Eur, laisvalaikis, pramogos – 30 Eur.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė papildomai nurodė, kad dukra planuoja lankyti baseinÄ (kaina – 60 Eur/mėn.), stalo tenisÄ , dailę (12 Eur/mėn.), iÅ¡laidas bÅ«stui sudaro nuoma 350 Eur, komunaliniai mokesčiai – 80-100 Eur, bute gyvena trise. Taigi nustatyta, kad iÅ¡laidas Å¡alių dukters iÅ¡laikymui sudaro iÅ¡laidos už jai perkamÄ maistÄ , drabužius, avalynę, higienos priemones, mokymosi priemones, iÅ¡laidos sveikatos priežiÅ«rai, transporto iÅ¡laidų apmokėjimui, įvairios iÅ¡laidos mokymosi ir ugdymo įstaigose, pramogoms, laisvalaikiui ir kt.

Sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio, bÅ«tina nustatyti tėvų turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rÅ«Å¡ių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimÄ , pajamas iÅ¡ komercinės ir Å«kinės veiklos, dividendus ir kt., ar tos pajamos reguliarios, taip pat lėšas bankuose, kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , vertybinius popierius ir kt. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytu proporcingumo kriterijumi, vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams iÅ¡laikyti vaikÄ lemia pareigÄ teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Å ios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigÄ turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieÅ¡kovės mėnesio pajamos – 800 Eur (darbo užmokestis – 380 Eur, arbatpinigiai – apie 420 Eur) (el. bylos priedas, b. l. 25-30).

Ieškovė neturi nekilnojamojo turto ar registruotino kilnojamojo turto. Sodros duomenimis, atsakovas nuo 2009-01-01 verčiasi individualia veikla, duomenų apie gaunamas pajamas byloje nėra (el. bylos priedas, b. l. 41). VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (el. bylos priedas, b. l. 1, 13, 14). Kaip matyti iš Tarnybos pateikto buities tyrimo akto, atsakovas Tarnybos specialistui nurodė uždirbantis apie 500 Eur (el. bylos priedas, b. l. 41).

Atsakovas nuosavybės teise neturi registruotino kilnojamojo turto ar nekilnojamojo turto. Atsakovas neprieÅ¡taravo ieÅ¡kovės nurodytoms aplinkybėms dėl jos patiriamų kas mėnesį iÅ¡laidų vaikui iÅ¡laikyti, taip pat dėl praÅ¡omo priteisti 215 Eur kas mėnesį iÅ¡laikymo dydžio, nepateikė duomenų apie turimÄ turtÄ , gaunamas pajamas, sveikatos bÅ«klę, ar turi kitų iÅ¡laikytinių, byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas. BÅ«damas sveikas ir darbingas asmuo, atsakovas privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti.

Minėta, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Ä®vertinęs byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , teismas sprendžia, kad atsakovas turi visas galimybes prisidėti prie augančio vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad bÅ«tų užtikrintos bÅ«tinos sÄ lygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti sveikai, visavertei asmenybei, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ teismas tenkina visiÅ¡kai ir iÅ¡ atsakovo priteisia nepilnametei K.

S. po 215 Eur iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2019-02-18) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pinigines lėšas pervedant kiekvienÄ mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į dukros motinos V. S. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), periodines iÅ¡mokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu, 215 Eur kas mėnesį iÅ¡laikymo dydis vaikui iÅ¡ atsakovo Å¡ios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieÅ¡kovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad iÅ¡ esmės pasikeitus Å¡alių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, taip pat atsiradus papildomoms vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidoms, priteistas iÅ¡laikymo dydis gali bÅ«ti pakeistas (CK 3.201 straipsnis). Sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 283 str. 1 d. 4 p.). Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

CK 3.118 str. numato, kad dalijant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ar kito asmeninis turtas, sutuoktinių bendros ar asmeninės skolos. Teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Bendras sutuoktinių turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Nustatyta, kad, gyvendamos santuokoje, Å¡alys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 2500 Eur, ir 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 2896 Eur (el. bylos priedas, b. l. 1, 14). IeÅ¡kovė praÅ¡o Å¡ių įmonių akcijas po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui, kompensacijos už šį turtÄ nereikalauja.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2016-01-21, įmonės vadovas yra atsakovas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2007-05-14, atsakovas įmonės vadovas yra nuo 2007-12-18. IeÅ¡kovės teigimu, įmonių veiklÄ vykdė tik atsakovas, ieÅ¡kovė jokio santykio su Å¡iomis bendrovėmis neturi. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik įstatymo numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovė dalinant turtÄ praÅ¡o nukrypti nuo lygių dalių principo atsakovo naudai, t. y. atsakovui praÅ¡o priteisti įmonių akcijas ir nepraÅ¡o kompensacijos iÅ¡ atsakovo priteisimo už atsakovui atitenkančiÄ didesnę turto dalį. Kadangi ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nėra, teismas, atsižvelgdamas į Å¡io turto sÄ sajas su kiekviena iÅ¡ Å¡alių, paskirtį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų ir 100 vnt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų priteisti atsakovui be kompensacijos ieÅ¡kovei už atsakovui priteistÄ didesnės vertės turto dalį. Dėl santuokoje įgytų kreditorinių įsipareigojimų padalijimo IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti asmeninėmis jos prievolėmis 30,00 Eur ir 269,69 Eur skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai, 565,71 Eur ir 188,38 Eur skolas UAB „Gelvora”; pripažinti asmeninėmis atsakovo V. S. prievolėmis L. K. (ieÅ¡kovės motinai) 7552,68 Eur skolÄ pagal paskolos sutartį, UAB „Intrum Lietuva“ skolÄ , UAB „Sergel“ skolÄ , I.

M. skolÄ . Atsakovas atsiliepimu nesutiko su skolos suma L. K.. Dėl kitų kreditorių prieÅ¡taravimų nepareiÅ¡kė. Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rÅ«Å¡ių turtines prievoles (CK trečiosios knygos VII skyrius). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iÅ¡ dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, iÅ¡skyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iÅ¡ sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iÅ¡ sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens iÅ¡laikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iÅ¡ sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiÅ¡kai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai atsako solidariai, kai sandoris yra bÅ«tinas iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kį ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

Byloje, remiantis antstolių registro duomenimis, nustatyta, kad N. V. S. turi skolų valstybei už nesumokėtas administracines baudas (15 Eur, 30 Eur), taip pat 269,69 Eur skolÄ VMI pagal vykdomÄ jÄ bylÄ , atsakovas VMI turi 725 Eur ir 90 Eur skolÄ už baudas (el. bylos priedas, b. l. 6-7, 20-21). VMI atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovė valstybės biudžetui skolinga 68,96 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 9,48 Eur pagal antstolių vykdomas vykdomÄ sias bylas, o V. S. valstybės naudai skolingas 1010 Eur pagal antstolių vykdomas vykdomÄ sias bylas (el. b. l. 95; el. bylos priedas, b. l. 6-7, 20-21).

VMI nurodė, kad Å¡ios skolos yra asmeninio pobÅ«džio. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios Å¡alių prievolės VMI atsirado dėl baudų, mokestinių prievolių, teismas pripažįsta V. S. skolas valstybės biudžetui pagal antstolių vykdomas vykdomÄ sias bylas asmeninėmis jos prievolėmis, o V. S. skolas valstybei pagal antstolių vykdomas vykdomÄ sias bylas – asmeninėmis atsakovo prievolėmis. IeÅ¡kovė nurodė ir bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė turi įsiskolinimÄ UAB „Gelvora“ pagal sutartis Nr. 924909003 ir Nr. VDH10308JDPA (el. bylos priedas, b. l. 7-8).

IeÅ¡kovė praÅ¡o Å¡ias prievoles pripažinti asmeninėmis jos prievolėmis. Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ pateiktu atsiliepimu neprieÅ¡taravo, kad prievolės kreditoriui po santuokos nutraukimo liktų asmeninėmis ieÅ¡kovės prievolėmis. Kadangi byloje nėra ginčo dėl Å¡ių prievolių pobÅ«džio, teismas pripažįsta V. S. skolas UAB „Gelvora“ pagal antstolių vykdomas vykdomÄ sias bylas asmeninėmis jos prievolėmis. Bylos duomenimis, atsakovas turi 436,09 Eur įsiskolinimÄ UAB „Intrum Lietuva“, 671,13 Eur įsiskolinimÄ UAB „Sergel“ (el. bylos priedas, b. l. 21, 22).

IeÅ¡kovė prašė Å¡ias prievoles pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Tretieji asmenys, atsakovas nepareiÅ¡kė prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovės reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių prievolių solidarumas nėra preziumuojamas, o byloje nėra duomenų, jog Å¡ie įsiskolinimai atsirado iÅ¡ sandorių, sudarytų esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kad bÅ«tų Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, teismas sprendžia, kad atsakovo prievolės UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „Sergel“ pagal vykdomÄ sias bylas pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Byloje nustatyta, kad atsakovas turi 4347,58 Eur įsiskolinimÄ I. M. pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-09-03 sprendimÄ už akių (el. bylos priedas, b. l. 23, 61). IÅ¡ trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atsakovo prievolė kreditoriui atsirado iki Å¡alių santuokos sudarymo, trečiasis asmuo sutinka, kad atsakovo prievolė yra asmeninė. Kadangi atsakovo įsiskolinimas trečiajam asmeniui I. M. atsirado iki Å¡alių santuokos sudarymo, atsakovo prievolė I. M. pripažintina asmenine atsakovo prievole.

IeÅ¡kovė prašė pripažinti asmenine atsakovo V. S. prievole 7552,68 Eur skolÄ L. K. (ieÅ¡kovės motinai) pagal paskolos sutartį. Atsakovas atsiliepimu nesutiko su skolos suma L. K.. Trečiasis asmuo prieÅ¡taravimų dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo nepareiÅ¡kė. Byloje nustatyta, kad pagal 2010-06-24 sutartį atsakovas pasiskolino iÅ¡ L. K. 7552,68 Eur (el. b. l. 17). IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad pinigai buvo pasiskolinti atsakovo motinai nuosavybės teise priklausančio Å«kinio pastato, į kurį Å¡alys persikėlė gyventi, remontui.

Byloje nėra duomenų, ar visi šie pinigai buvo panaudoti remontui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nors ieškovė žinojo apie šį sandorį, tačiau atsakovas sutartį su L. K. sudarė savarankiškai, nesant ieškovės sutikimo, byloje nėra duomenų, kad šį sandorį ieškovė būtų patvirtinusi. Be to, byloje nepateikta įrodymų, jog 2010-06-24 sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (kaip teigė šalys – remontas atliktas atsakovo motinai nuosavybės teise priklausančiame pastate, kuriame dabar gyvena atsakovas) (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo prievolės pobÅ«džio, o nesutiko tik su skolos L. K. dydžiu, teigdamas, kad skola buvo dengiama iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos, pinigus skolos dengimui pervesdavo atsakovas. Kadangi L. K. Å¡ioje byloje nepareiÅ¡kė savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl skolos (Liteko duomenimis, kreditorė kreipėsi į teismÄ atskiroje byloje dėl skolos priteisimo), todėl teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi atsakovo argumentai dėl skolos dydžio. Sprendžiant santuokos nutraukimo bylÄ , svarbu nustatyti prievolės pobÅ«dį.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovo prievolė L. K. pagal 2010-06-24 sutartį pripažintina asmenine atsakovo prievole. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieÅ¡kovės prievolės VMI pagal vykdomÄ sias bylas, prievolės UAB „Gelvora“ pagal vykdomÄ sias bylas pripažintinos asmeninėmis ieÅ¡kovės prievolėmis, o atsakovo prievolės kreditoriams VMI, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Sergel“, I. M. pagal vykdomÄ sias bylas, prievolės L. K. pagal 2010-06-24 sutartį pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Priimdamas sprendimÄ , teismas turi iÅ¡spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ . IeÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. IeÅ¡kovės interesams byloje atstovavo advokato padėjėjas Remigijus Katinas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė sumokėjo atstovui 500 Eur sumÄ už suteiktas teisines paslaugas (el. b. l. 19, 20). Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, bÅ«tinos bei pagrįstos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies. Kadangi ieÅ¡kinys yra patenkintas visiÅ¡kai, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisiama 75 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur iÅ¡laidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1, 2 d.). IÅ¡ viso ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiama 575 Eur ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisus nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymÄ , iÅ¡ atsakovo V.

S. į valstybės biudžetÄ priteisiamas 58 Eur žyminis mokestis (215 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.), nuo kurio mokėjimo, paduodant ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p.,7 d., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, teismo turėtos 17,67 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos priteistinos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Taigi iÅ¡ viso iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma – 75,67 Eur.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių Teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, iÅ¡nyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, todėl byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės V. S. ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Nutraukti ieÅ¡kovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. S. kaltės. Po santuokos nutraukimo N. V. S. palikti pavardę ,,S.“, V. S. – turimÄ pavardę „S.“. Nustatyti nepilnamečio vaiko K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina N. V. S., a. k. (duomenys neskelbtini). Nustatyti atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkÄ su nepilnamete dukra K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ :

1. Atsakovas V. S. bendrauja su dukra K. S. vienÄ savaitę porinėmis darbo dienomis ir kitÄ savaitę neporinėmis darbo dienomis, susitikimo su dukra dienÄ ir laikÄ nustatant atsižvelgiant į dukros ir jos tėvo užimtumÄ , paimant dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ar iÅ¡ ugdymo įstaigos nuo 08.00 val. ir iki 20.00 val. grÄ Å¾inant dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

2. Atsakovas V. S. bendrauja su dukra K. S. kas antrÄ savaitgalį, Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį, dukrÄ paimdamas iÅ¡ jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 15.00 val. ir grÄ Å¾indamas dukrÄ sekmadienį į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20 val.

3. Atsakovas V. S. su dukra K. S. bendrauja 14 dienų nepertraukiamai savo vasaros atostogų metu, apie planuojamas atostogas informuodamas vaiko motinÄ V. S. prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki atostogų pradžios.

4. Lyginiais metais per Å v. Kalėdas atsakovas V. S. su dukra K. S. bendrauja nuo gruodžio 24 d. 17.00 val. iki gruodžio 25 d. 20.00 val., nelyginiais metais atsakovas dukrÄ pasiima gruodžio 26 d. nuo 11.00 val. iki 20.00 val.

5. Nelyginiais metais per Å v. Velykas atsakovas V. S. su dukra K. S. bendrauja pasiimant dukrÄ iÅ¡ vakaro prieÅ¡ pirmÄ Å v. Velykų dienÄ 17.00 val. ir grÄ Å¾inant pirmÄ Å v. Velykų dienÄ 20.00 val., lyginiais metais atsakovas dukrÄ pasiima - antrÄ Å v. Velykų dienÄ nuo 11.00 val. iki 20.00 val.

6. Motinos dienos savaitgalį, ieškovės gimtadienio metu, ieškovė N. V. S. bendrauja su dukra K. S., nesilaikant eiliškumo; Tėvo dienos savaitgalį, atsakovo gimtadienio metu, taip pat nesilaikant eiliškumo su dukra K. S. bendrauja ir atsakovas V. S., 1 punkto nustatyta tvarka.

7. Dukros K. S. susirgimo atveju, ar iÅ¡ anksto esant suplanuotiems dukros renginiams, įvairiems pasirodymams mokykloje ar bÅ«reliuose, iÅ¡ anksto užsakytai poilsinei kelionei ar kitokiai kelionei Lietuvoje ar užsienyje, kurios sutampa su atsakovo V. S. bendravimo su dukra K. S. dienomis, atsakovo bendravimas su dukra perkeliamas į artimiausiÄ savaitgalį arba kitÄ dienÄ po to, kai iÅ¡nyks Å¡iame punkte nurodytos aplinkybės. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ dukrai K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po 215 Eur (du Å¡imtus penkiolika Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos, t. y. 2019 m. vasario 18 d., iki dukros K.

S. pilnametystės, pinigines lėšas pervedant kiekvienÄ mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į dukros motinos V. S. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Pavesti nepilnametės K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), motinai N. V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarkyti vaiko iÅ¡laikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise. Priteisti atsakovui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybės teise 100 vnt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų ir 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų. Nustatyti, kad ieÅ¡kovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), įgytos prievolės kreditoriams UAB „Gelvora“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM pagal vykdomÄ sias bylas yra asmeninės ieÅ¡kovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolės. Nustatyti, kad atsakovo V.

S., a. k. (duomenys neskelbtini), įgytos prievolės kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Sergel“, I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal vykdomÄ sias bylas, prievolė L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal 2010-06-24 sutartį yra asmeninės atsakovo V. S. prievolės. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei N. V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 575 Eur (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 75,67 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkis Eur 67 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Bylinėjimosi iÅ¡laidos į valstybės biudžetÄ turi bÅ«ti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai, teismui bÅ«tina pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo priteisimo periodinėmis iÅ¡mokomis vykdytina skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ iÅ¡siųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, VÄ® Registrų centrui. Teisėja Jurgita Rimeikienė