Legislator Case Law & Legislation
2019-02-27 Nr. AB-5337-3-62-3-01527-2017-9 AI generated

2019-02-27 Nr. AB-5337-3-62-3-01527-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-02-27 Nr. AB-5337-3-62-3-01527-2017-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2019-02-27 Nr. AB-5337-3-62-3-01527-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas R. A. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-3254-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01527-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. A. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2016 m. vasario 8 d. buvo perkeltas į uždarą zoną 6-ąjį lokalinį sektorių. Nuo to laiko pareiškėjas patyrė pareigūnų persekiojimą, diskriminaciją ir pažeminimą. Pareiškėjas teigė, kad nuolat buvo kviečiamas narkotikų testavimui, tačiau jis narkotikų nevartojo, todėl tokiu būdu jam buvo keršijama už skundų rašymą. 2015 m. vasario 22 d. pareiškėjas išsiuntė skundą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl Alytaus PN administracijos neteisėtų veiksmų nesuteikiant jam tinkamo gydymo. Nuo 2015 m. kovo mėn. dėl įvairių sveikatos sutrikimų pareiškėjas ne kartą prašė jį nusiųsti į gydymo įstaigą. Sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo teikiamos, kol pareiškėjas neparašė daug skundų. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos nekokybiškai, pažeidžiant teisės aktų normas. Medikai skiria netinkamus arba nekokybiškus, pasibaigusio galiojimo vaistus.

3. 2017 m. balandžio 5 d. pareiškėjas dalyvavo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas jo prašymas, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas, nes Komisija tokį sprendimą priėmė atsižvelgusi į melagingus faktus (pareiškėjas nepalaikė subkultūros ir neturėjo dvejopos nuostatos į prižiūrinčius pareigūnus).

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad būrio viršininkas A. J. kartu su A. K. nuo 2016 m. vasario 8 d. nuolat darė jam nepagrįstą psichologinį spaudimą. 2016 m. vasario 18 d. ir 2017 m. sausio 27 d. jis parašė prašymus, norėdamas dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje „Žalioji oazė“, tačiau jo prašymai nepagrįstai buvo netenkinti. Papildomose socialinėse programose pareiškėjas dalyvauti norėjo, rašė prašymus, tačiau prašymai nebuvo patenkinti ir todėl reabilitacijos programose nedalyvavo ne dėl savo, o dėl pareigūnų kaltės.

5. Be to, prieš savo valią pareiškėjas buvo perkeltas gyventi į kitą lokalinį sektorių, buvo priverstas gyventi kamerose kartu su kitais nuteistaisiais, kurie vartoja narkotikus, atvirai kamerose leidžiasi narkotines medžiagas, serga ŽIV ir tuberkulioze. 2017 m. liepos 14 d. rytinio patikrinimo metu pareigūnas A. F. išmetė pareiškėjo chalatą į šiukšlių dėžę ir tokiu būdu pareigūnas viršijo savo įgaliojimus bei neteisėtai sugadino pareiškėjo asmeninį turtą. Pareigūnai per kitus nuteistuosius darė spaudimą, nes nuteistieji jį kvietėsi pokalbiui, kurio metu liepė atsiimti skundus.

6. Dėl nuolatinio psichologinio spaudimo, gyvenimo labai prastomis sąlygomis stipriai pablogėjo pareiškėjo emocinė būklė, jis pasijuto nevisaverčiu, pažeidžiamu. Dėl pareigūnų pateikiamos melagingos informacijos apie jo asmenį, pareiškėjas prarado viltį, kad bus išleistas iš laisvės atėmimo įstaigos anksčiau laiko. Teigė, kad dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis, sutriko sveikata, todėl atsakovas privalo atlyginti patirtą neturtinę žalą.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nėra teisinio reglamentavimo, draudžiančio ŽIV infekuotus asmenis laikyti, apgyvendinti kartu su sveikais nuteistaisiais. Pareikštas reikalavimas atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą kildinamas dėl jam tinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo, todėl teigė, kad pareiškėjo argumentas, jog Kalėjimų departamentui adresuotų skundų dėl galimai netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų netinkamas išnagrinėjimas yra atmestinas, nes tokius skundus turi tirti Pacientų sveikatai padarytos žalos komisija.

9. „Žalioji oazė“ yra socialinis projektas, o ne programa ir pareiškėjas pats susigalvojo, kaip turėtų būti vykdomas projektas, prašė jam nupirkti gėlių sėklų ir kitų priemonių jų auginimui. 2015 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 363-825 jam buvo atsakyta, kad socialinį projektą ir priemones jo įgyvendinimui vykdo atsakingi asmenys, o ne patys nuteistieji.

10. Pareiškėjas skunde nurodė, kad lygtinio paleidimo komisijos pirmininkas A. K. nuteikė prieš jį kitus komisijos narius ir pateikė klaidingą informaciją apie pareiškėją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 6 dalimi pareiškėjas galėjo apskųsti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą per 7 dienas vietovės, kurioje yra pareiškėjo pataisos įstaiga, teismui. A. K. galimai neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu buvo apskundęs Kauno apygardos prokuratūros, Alytaus apylinkės prokuratūrai. Skundą nagrinėjo prokuroras T. B. ir nebuvo nustatyta, kad lygtinio paleidimo komisijos pirmininkės pavaduotojas būtų elgęsis netinkamai pareiškėjo atžvilgiu. Be to, Alytaus PN pareigūnai kasmet privalomai turi pasitikrinti sveikatą, kurią tikrina psichologas ir psichiatras, todėl visi Alytaus PN pareigūnai dirbantys pataisos namuose yra sveiki. Alytaus PN pareigūnas nežemino pareiškėjo garbės ir orumo, elgėsi su juo pagarbiai, neišskirdamas iš kitų nuteistųjų. Alytaus PN nuteistųjų neskirsto į subkultūras ir tokio suskirstymo netoleruoja, neišskiria nuteistųjų ir elgesiai su jais vienodai. Valgykloje nėra atskirų langelių nuteistųjų grupėms, visi nuteistieji valgo iš tokių pačių indų, tą patį maistą.

11. Kalėjimų departamentas visus pareiškėjo skundus išsprendė tinkamai ir teisingai. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 straipsniu, Alytaus PN yra sudaryta Nuteistųjų skirstymo komisija, kuri, atsižvelgdama į nuteistųjų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, kitas asmenines savybes, sprendžia apie nuteistųjų paskyrimo tikslingumą į atskirus būrius ar lokalinius sektorius, uždaros zonos kameras. Alytaus PN administracija netoleruoja nuteistųjų bet kokio skirstymo pagal galimai tarp nuteistųjų veikiantį suskirstymą į kriminalines subkultūros kąstas. Šių kriminalinės subkultūros tradicijų nesilaiko nei Alytaus PN Nuteistųjų skirstymo komisija, nei pareigūnai ar darbuotojai.

II. 12. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pažeidimus dėl nuolatinio jo testavimo dėl narkotikų vartojimo išdėstė abstrakčiai, konkrečiai nenurodė, kada jis buvo tikrinamas, kokie pareigūnai atliko šią procedūrą, kokie nustatyti, nenustatyti pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2008 m. vasario 1 d.) (toliau – ir Aprašas) reikalavimų pažeidimai, nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkrečių jo pažeidimų, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui.

14. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su lygtinio paleidimu iš pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas 2017 m. kovo 14 d. pateikė prašymą Alytaus PN direktoriui dėl jo teikimo komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus PN 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 357-138 nutarė pareiškėjui netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą skundė Alytaus rajono apylinkės teismui, kuris 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, o Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. balandžio 5 d. nutarimą pripažino pagrįstu ir teisėtu (baudžiamoji byla Nr. TS-17-333/2017, teisminio proceso Nr. 1-98-1-00267-2014-1). Byloje pateikti dokumentai patvirtino, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 2 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl pareigūno A. K. neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo pareiškimas 2017 m. gegužės 22 d. buvo persiųstas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai. Iš Alytaus PN 2017 m. birželio 9 d. atsakymo į pareiškėjo skundą Nr. 363-896 matyti, kad atlikus 2017 m. birželio 9 d. tyrimą Nr. 16-422 nebuvo nustatyta, kad Alytaus PN Lygtinio paleidimo komisijos pirmininkės pavaduotojas A. K. būtų elgęsis netinkamai. Byloje nebuvo pateikta įrodymų (jų nepateikė ir pareiškėjas, ir atsakovas, jog minėtus procesinius sprendimus pareiškėjas būtų skundęs aukštesniam prokurorui ar teismui, todėl įvertinęs pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad Alytaus PN neteisėtų veiksmų dėl galbūt pareigūno netinkamo elgesio su pareiškėju nebuvo nustatyta.

15. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo dalyvavimu socialinės reabilitacijos programoje „Žalioji oazė“, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Alytaus PN 2017 m. gegužės 29 d. raštais Nr. 363-818 ir Nr. 363-825 atsakė į pareiškėjo skundus ir nurodė, kad „Žalioji oazė“ yra ne programa, o socialinis projektas, kaip jis vykdomas ir kokios priemonės projekto įgyvendinimui yra reikalingos sprendžia ne nuteistieji, o projektą vykdantys asmenys. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog minėtus atsakovo raštus pareiškėjas būtų skundęs Kalėjimų departamentui.

16. Vertindamas pareiškėjo teiginius, susijusius su netenkintu prašymu dėl teisinės pagalbos skyrimo, pareiškėjo chalato išmetimo į šiukšlių dėžę, teismas pripažino, kad byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas dėl minėtų pažeidimų būtų skundęsis įstaigos administracijai, vėliau pasinaudojęs BVK 183 straipsnyje 3 dalyje numatyta bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei apskundimo tvarka, todėl atsakovo aktų (veiksmų) teismas nelaikė neteisėtais ar nepagrįstais.

17. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, pareiškėjo skundą šia apimtimi paliko nenagrinėtu.

18. Teismas sprendė, kad teisės aktai nenumato atsakovui pareigos izoliuoti ŽIV infekuotus asmenis, išskyrus, jei jie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Nors byloje ir nebuvo pateikta įrodymų, jog kartu su pareiškėju buvo kalinami ŽIV infekuoti asmenys, ar kad tokie asmenys būtų pareiškę norą būti izoliuotais, linkę elgtis nesaugiai ir neatsargiai, tačiau atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, net ir pasitvirtinus pareiškėjo nurodytai aplinkybei, kad kartu su juo vienoje gyvenamojoje patalpoje buvo kalinami asmenys, infekuoti ŽIV, nesant atsakovo pareigos izoliuoti tokius asmenis, nebuvo pagrindo teigti, kad nurodytais veiksmais buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.

19. Atkreipė dėmesį, kad iš byloje pateikto pareiškėjo medicinos dokumentų išrašo duomenų matyti, kad jis į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus kreipėsi dėl sąnarių skausmų įvairiose sąnariuose (5 kartus) ir visada buvo skiriamas atitinkamas gydymas. 2017 m. vasario mėnesį dėl regėjimo sutrikimo – buvo nuvežtas okulistui, išrašytas receptas akiniams. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

20. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 21. Pareiškėjas R. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas yra šališkas, teismas nesiėmė tirti neteisėtų pareigūnų veiksmų, kuriais buvo pažeidžiamos jo teisės.

23. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas, pateiktas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad pakaktų įrodymo, t. y. vaizdo kameros įrašo, kuriame matyti, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. patyrė smurtą nuo pareigūno N. F.. Pažymėjo, kad pareigūnas A. K. pažeidė BVK, nes artimai bendravo su nuteistuoju J. V. ir šio nuteistojo prašymu pareigūnas padėdavo tiems nuteistiesiems, kuriems testavimo metu buvo nustatyta, kad vartojo narkotikus.

24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Teiginiai apie galimai padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė ir detalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Nepagrindė ir konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

27. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų. Pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

28. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl plačiau dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių nepasisako.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigė patyręs Alytaus PN dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2016 m. vasario 8 d., atlyginimo.

30. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, ji atmetė, nes nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, jog kalinimo Alytaus PN metu jam nebuvo suteiktos tinkamos gydymo paslaugos, pareigūnai elgėsi netinkamai, jis turėjo gyventi su ŽIV infekuotais kaliniais. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad Lygtinio paleidimo komisija tinkamai neišnagrinėjo jo prašymo.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Nagrinėdama pareiškėjo nurodytas aplinkybės dėl netinkamai suteiktų gydymo paslaugų, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Taigi, pirmosios instancijos teismas išsamiai išaiškino pareiškėjui, jog dėl netinkamo gydymo paslaugų teikimo pirmiausia reikia kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o gavus minėtos institucijos sprendimą ir nesutinkant su juo teisės aktų nustatyta tvarka siūloma kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

34. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. kovo 14 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau Alytaus PN 2017 m. balandžio 5 d. nutarimų Nr. 357-138 buvo nuspręsta netaikyti lygtinio paleidimo pareiškėjui. Minėtą nutarimą pareiškėjas apskundė Alytaus rajono apylinkės teismui, kuris 2017 m. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Be to, pareiškėjas 2017 m. gegužės 2 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl netinkamų pareigūno A. K. veiksmų. Minėtas pareiškėjo pareiškimas buvo persiųstas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai, tačiau atlikus tyrimą, nebuvo nustatyta, kad pareigūnas elgėsi netinkamai. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog minėtus procesinius sprendimus pareiškėjas skundė aukštesniam prokurorui ar teismui, todėl darytina išvada, kad Alytaus PN neteisėtų veiksmų dėl galimai pareigūno netinkamo elgesio su pareiškėjui nenustatyta, todėl nėra pagrindo teigti, jog nurodytais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala.

35. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, nenumato, kad ŽIV virusu sergantys asmenys privalo būti laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Priešingai, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(98)7 „Dėl etinių ir organizacinių sveikatos priežiūros aspektų įkalinimo įstaigose“ 39 punktas numato, kad asmenims, infekuotiems ŽIV, negali būti taikoma jokia segregacijos forma. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(93)6 „Dėl infekcinių ligų, taip pat AIDS, kontrolės aspektų bei susijusių sveikatos problemų įkalinimo įstaigose“ 9 punktas taip pat įtvirtina, kad atsižvelgiant į tai, jog segregacija, izoliacija ar užimtumo, sporto bei poilsio apribojimai netaikomi ŽIV infekuotiems asmenims laisvėje, tokio paties požiūrio turi būti laikomasi kalbant ir apie ŽIV infekuotus kalinius.

36. Nagrinėjamoje byloje duomenų apie tai, kad buvo pagrindas izoliuoti ŽIV sergančius asmenis nuo kitų suimtųjų ar nuteistųjų, nėra. Be to, pats pareiškėjas nepateikė prašymo jį izoliuoti. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.) pareiškėjo izoliavimo nuo kitų asmenų aspektu.

37. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo konvojavimo sąlygų, šių motyvų nekartoja. Teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė