b3983cf0-513c-4d2d-941c-e0c594d53fde · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1936-414/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00113-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 30 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. V. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-5) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 2 d. (tikslaus laikotarpio neprisimena) laisvės atėmimo bausmę atliko Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose. Karantino kameroje buvo laikomas apie 12 parų su penkiais nuteistaisiais, karcerio kameroje buvo laikomas 7 paras, kartu su dviem nuteistaisiais.

Sanitarinis mazgas karantino patalpoje užėmė 3 kv. m., karcerio kameroje – 2 kv. m., dėl to trÅ«ko vietos, neturėjo asmeninės erdvės. Pagal Policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-356 80 punktÄ vienam asmeniui turėjo tekti 5 kv. m., sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas. Sanitarinis mazgas neturėjo atskiros oro Å¡alinimo sistemos, buvo atskirtas apie 1 m. aukščio sienele, todėl jautėsi nemalonus kvapas, ypač valgant, nes stalas stovėjo 1 m. atstumu, trÅ«ko privatumo, gamtinius reikalus turėjo atlikinėti matant kitiems žmonėms.

Klozetas buvo senas, tupimas, nuolatos bėgdavo vanduo, Å¡nypÅ¡davo, tupint skaudėdavo kojas. Karantino ir karcerio kamerose buvo netinkamas apÅ¡vietimas, todėl galimai suprastėjo jo regėjimas. Langai buvo netvarkingi, nesandarÅ«s, be uždarymo rankenų, pro juos patekdavo vanduo, teko miegoti su rÅ«bais, nuo Å¡alčio buvo susirgęs. DuÅ¡ai buvo be pertvarų, nebuvo privatumo, todėl pradėjo kompleksuoti dėl savo kÅ«no. Karcerio ir karantino kamerose nebuvo veidrodžių, skusdamasis susipjaustydavo veidÄ .

Nebuvo iÅ¡duota jokia džiovykla rÅ«bams džiauti, tekdavo vaikščioti su Å¡lapiais rÅ«bais. Nebuvo spintelių, todėl rÅ«bus ir kitus daiktus tekdavo laikyti po lova maiÅ¡uose. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo stogelio nuo lietaus, tekdavo grįžti Å¡lapiais rÅ«bais. IÅ¡duodama patalynė buvo apiplėšyta, netvarkinga, nuo jos sklido nemalonus kvapas. KartÄ patalynės negavo, miegojo po antklode, kuri apkramtyta pelių. 1-o bÅ«rio gyvenamieji kambariai Nr. 4 ir Nr. 5 buvo per mažo ploto trims asmenims, dalį ploto (apie 3,5 kv. m.) užėmė sanitarinis mazgas, tai dar labiau mažino gyvenamÄ jį plotÄ .

Langai buvo neatidaromi, visada uždaryti ir užtamsinti, todėl nebuvo galimybės kambarių iÅ¡vėdinti, trÅ«ko Å¡viesos. Kambarių sienos buvo medinės, nestabilios, pastoviai judėdavo, nesulaikydavo paÅ¡alinių garsų, kurie trukdydavo miegoti. Kambariuose buvo įrengti duÅ¡ai, todėl nuo maudymosi buvo pastovi drėgmė, ant lubų nuo vandens buvo pelėsis. Buvo iÅ¡duotos dvi džiovyklės 30-čiai nuteistųjų, kurių visiems nepakako, todėl teko Å¡lapius rÅ«bus neÅ¡tis į laukÄ ir džiautis ant virvių.

Žiemos metu drabužiai neiÅ¡džiÅ«davo. Niekuomet nebuvo iÅ¡duodamas joks inventorius kamerų tvarkymuisi, dezinfekavimui, todėl teko matyti kenkėjų, gyventi netvarkingai. Atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, dėl to jis patyrė begalę nepatogumų, dvasinių, psichologinių iÅ¡gyvenimų, garbės ir orumo pažeminimÄ , žalÄ sveikatai, pasidarė nervingas, pajuto reputacijos pablogėjimÄ , patyrė depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , baimę aplinkai.

Dėl to patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 9 000 Eur ir praÅ¡o jÄ priteisti iÅ¡ atsakovo.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Kauno NTI) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 10-15) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas Kauno NTI su pertraukomis bausmę atliko laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 2 d. PareiÅ¡kėjui tekusi gyvenamojo ploto norma (4,1 kv. m.) nebuvo pažeista. Kauno NTI pastatas pastatytas 1998 metais, rekonstruotas 2010 metais.

Po rekonstrukcijos kiekvienoje kameroje įrengtas duÅ¡as, pastatyti antivandaliniai klozetai su praustuvu, sanitarinio mazgo pertvarų aukÅ¡tis yra 2,0 m., storis 0,03 m., tarp sanitarinio mazgo ir stalo yra 1,8 m. atstumas. Kamerose įrengtas grindinis Å¡ildymas ir įrengti Å¡ilumos manometrai, kurių duomenys kartÄ per savaitę tikrinami ir koreguojama kamerų temperatÅ«ra. Suimtųjų ir nuteistųjų patalynę, rankÅ¡luosčius ir virÅ¡utinius drabužius skalbia valstybės įmonė „MÅ«sų amatai“.

Pastate sumontuota rekuperacinė vėdinimo sistema. Uždaroji akcinė bendrovė „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“ atlieka vabzdžių kontrolę ir naikinimÄ (dezinsekcijÄ ), bei graužikų kontrolę ir naikinimÄ (deratizacijÄ ), pagal sudarytÄ sutartį. Kamerose tarakonų židinių niekada nebuvo užfiksuota. Atliekamas einamasis patalpų remontas. Kamerų tvarkymuisi yra iÅ¡duodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės. Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, kad kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytų pareigų, susijusių su Å¡varos ir tvarkos palaikymu kamerose.

Pasivaikščiojimų kiemeliai atitinka keliamus reikalavimus. PareiÅ¡kėjas kiekvienÄ dienÄ 5 arba 6 valandas praleisdavo už kameros ribų, naudojosi teise į jam priklausančius buvimus gryname ore. Atlikdamas bausmę įstaigoje, psichologinės pagalbos dėl skunde iÅ¡dėstytų priežasčių, pareiÅ¡kėjas nesikreipė. Jokiomis teisės aktų reglamentuojamomis priemonėmis (liudytojų parodymais, ekspertų iÅ¡vadomis, įstaigos Psichologinės grupės ar Sveikatos priežiÅ«ros tarnybų iÅ¡vadomis) patirtos neturtinės žalos pareiÅ¡kėjas neįrodė, nepateikė įrodymų, kad jis skundėsi įstaigos administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų.

PareiÅ¡kėjas nedetalizavo jokių aplinkybių, skundÄ grindžia abstrakčiais teiginiais, todėl prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas R. V. ir atsakovo Kauno NTI atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 67, 68). Byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str. 3 d.). PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Kauno NTI laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 2 d..Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.3. punkte reglamentuota, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesnis kaip 4,1 kv. m vienam žmogui.

Policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos „Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės“ nustato teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ , todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas, minėtų taisyklių 80 punkte nustatytas, 5 kv. m. gyvenamojo ploto dydis taikomas policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims ir nagrinėjamam ginčui nėra aktualus.IÅ¡ byloje esančių duomenų, t. y. iÅ¡ 2018 m. vasario 1 d.

Kauno NTI Socialinės reabilitacijos skyriaus pažymų Nr. SD-168 ir SD-170 (b. l. 17-18, 32), Kauno NTI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. vasario 8 d. pažymos Nr. 24-407 (b. l. 33-34), Kauno NTI direktoriaus įsakymų (b. l. 19, 20, 21-22, 23, 24, 25, 26, 27, 28-29), įstaigos pastato planų (b. l. 30, 31, 65) ir Kameros kortelės (b. l.

57) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 2 d., su pertraukomis, kai buvo išvykęs, laisvės atėmimo bausmę atliko Kauno NTI kamerose Nr. 411, Nr. 406, Nr. 512, Nr. 506, Nr. 510, Nr. 509, Nr. 410, Nr. 609, Nr. 602, Nr. 611, Nr. 603, Nr. 612, paprastosios grupės 1-o skyriaus 9-ame miegamajame, 8-o skyriaus 14-ame miegamajame, 9-ame miegamajame, 12-ame miegamajame, 1-o skyriaus 11-ame miegamajame, 13-ame miegamajame, 5-ame miegamajame, 10-o skyriaus 2-ame miegamajame, 3-io skyriaus 4-ame miegamajame, o nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. spalio 5 d., karantino patalpoje (b. l. 32).

Atsakovo pateiktais duomenimis, įvertinus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui kamerose teko nuo 5,11 kv. m. iki 6,49 kv. m. ploto, gyvenamuosiuose kambariuose – nuo 4,16 iki 23,91 kv. m. (kai miegamajame gyveno vienas) ploto, karantino patalpoje teko 10,72 kv. m. ploto, todėl minimali vienam asmeniui turėjusi tekti (4,1 kv. m.) ploto norma pažeista nebuvo. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog gyvenamuosiuose kambariuose Nr. 4 ir Nr. 5, sanitarinis mazgas užėmė apie 3,5 kv. m. ploto, atsakovas nurodo, jog sanitarinis mazgas užėmė atitinkamai 2,14 kv. m. ir 2,19 kv. m. ploto.

Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad pagal Vidaus tvarkos taisyklių 111.3 punktÄ , į vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ , neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, tačiau pastebėtina, kad ir tuo atveju, jei sanitarinio mazgo plotas gyvenamuosiuose kambariuose Nr. 4 ir Nr. 5 buvo 3,5 kv. m., jį iÅ¡skaičiavus, vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma nebÅ«tų pažeista. Kita vertus, atsakovo pateiktų duomenų kitais objektyviais duomenimis pareiÅ¡kėjas nepaneigė, atsakovo atsiliepime nurodyto vienam asmeniui tekusios ploto normos iÅ¡ esmės neginčijo (prieÅ¡taravimų raÅ¡tu nepateikė), teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo, todėl teismas, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ , vadovaujasi atsakovo pateiktais oficialiais dokumentais, kurie, be kita ko, pateikti remiantis Nuteistųjų atvykusių į Kauno NTI registracijos žurnalu (bylos indeksas 2.3-114.) bei pataisos įstaigos patalpų planu (b. l. 32), ir daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui kalint Kauno NTI ginčui aktualiu laikotarpiu buvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kamerose, karantino patalpoje bei gyvenamosiose patalpose ir jo argumentai dėl tekusio per mažo gyvenamojo ploto atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl gyvenamųjų patalpų, kamerų ir karantino patalpos įrengimo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (redakcija, galiojanti nuo 2009 m. liepos 17 d.; toliau – ir Taisyklės) nustato tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus (1 punktas), o pagal Taisyklų 2 punktÄ , jos taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taisyklių 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas.

Taisyklių 14.10 ir 14.11 punktuose nurodoma, kad kameroje įrengiamas natÅ«ralus arba mechaninis vėdinimas; patalpos Å¡ildymo įranga. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad minėtos teisės akto nuostatos yra įgyvendintos atliekant pastato rekonstrukcijos darbus, t. y. kiekvienoje kameroje ir gyvenamojoje patalpoje yra įrengtas duÅ¡as, pastatytas antivandalinis klozetas su praustuvu, tualeto pertvarų aukÅ¡tis yra 2,0 m., sienelių storis 0,03 m., tarp įrengto tualeto ir stalo 1,8 m. atstumas. Ä® bylÄ pateiktas Rekonstruoto pastato-tardymo izoliatoriaus 3B7/p, unikalus Nr. 1996-8028-7032 pripažinimo tinkamu naudoti aktas (b. l. 35-38), patvirtina aplinkybę, kad 2010 metais Kauno NTI pastatas rekonstruotas, projekte numatytieji inžineriniai tinklai, inžinerinės sistemos ir įrengimai yra sumontuoti, iÅ¡bandyti ir statytojo priimti aktais.

Atlikti statybos ir montavimo darbai tenkina projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Rekonstruotas pastatas tinka naudoti. PareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę, kad duÅ¡uose nėra pertvarų, paneigia atsakovo pateikti pastato patalpų planai (b. l. 30, 31). Kadangi pareiÅ¡kėjas Å¡ias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, gavęs atsakovo atsiliepimÄ ir jo priedus (b. l. 69), jų neginčijo, todėl teismas jomis vadovaujasi bei konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo dušų, sanitarinių mazgų įrengimo (per žemų atskyrimo sienelių, atskiros oro Å¡alinimo sistemos nebuvimo, seno, tupimo klozeto, pertvarų duÅ¡uose nebuvimo, privatumo sanitariniame mazge ir duÅ¡e nebuvimo), nestabilių, pastoviai judančių, nesulaikančių garsų sienų atmestini, kaip neįrodyti.

Dėl šiluminės aplinkos, santykinės oro drėgmės ir apšvietos parametrų. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (galiojusi iki 2015 m. spalio 31 d.; toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios be kita ko, nustato ir tardymo izoliatorių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.Higienos normos HN 76:2010 22 punktas reglamentavo, kad natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. 26 punkte buvo nurodoma, kad šiltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18–28 °C, santykinė oro drėgmė 35–65 procentai, šaltuoju metų periodu, atitinkamai oro temperatūra turi būti 18–22 °C, santykinė oro drėgmė 35–60 procentų.

Galiojančios Higienos normos HN 134:2015 14 ir 16 punktuose nustatyti analogiški parametrai, neišskiriant metų šiltojo ir šaltojo periodų, t. y. reglamentuojama, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. natūralaus apšvietimo koeficientas reglamentuojamas tik mokymo klasei.Atsakovo pateikti duomenys uždarosios akcinės bendrovės „Saugaus darbo garantas“ Šiluminės aplinkos parametrų tyrimų protokolas Nr. 1603094 (b. l. 39), Apšvietos parametrų tyrimų protokolas Nr. 1603093 (b. l. 40-41), patvirtina aplinkybę, kad 2016 m. kovo 16 d.

Kauno NTI patalpose atlikus dirbtinės apšvietos, oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės parametrų patikrinimus, neatitikimų teisės aktuose nurodytoms normoms nustatyta nebuvo, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) konstatavimui. Dėl karcerių ir karantino kamerų aprūpinimo inventoriumi Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.; toliau – ir Normos) nebuvo numatyta, jog karcerių patalpose turi būti veidrodžiai ar spintelės daiktams laikyti, Higienos norma HN 134:2015 taip pat tokio reikalavimo nenumato, galiojantys teisės aktai nereglamentuoja stalo stovėjimo atstumo nuo sanitarinio mazgo, todėl pareiškėjo argumentai, dėl kamerose nebuvusių veidrodžių ir spintelių bei netinkamo stalo atstumo nuo sanitarinio mazgo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl atsakovo nepaneigtų pareiÅ¡kėjo skundo argumentų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamÄ praktikÄ (negatyvaus įrodinėjimo naÅ¡tos aspekto iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ; žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1483-858/2015, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007; taip pat žr., pvz., Europos Žmogaus T. T. (toliau – ir EŽTT) 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ), Å¡ioje administracinėje byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo statusÄ , darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju atsakovui teko pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl galimo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo parametro pažeidimo, t. y.

įrodyti, kad gyvenamosiose patalpose Nr. 4 ir Nr. 5 natÅ«ralus apÅ¡vietimas atitiko Higienos normos HN 76-2010 22 punkte nurodytÄ parametrÄ (0,5 proc.), kitus pareiÅ¡kėjo argumentus, tokius kaip: kambariuose Nr. 4 ir Nr. 5 langai buvo užtamsinti, langai buvo netvarkingi, nesandarÅ«s, pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo stogelio nuo lietaus.Taisyklių 14.1 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos.

Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. IÅ¡ilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, virÅ¡uje įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 19 p.).Pastebėtina, kad atsakovas atsiliepime aplinkybių, jog gyvenamosiose patalpose Nr. 4 ir Nr. 5 langai nėra užtamsinti, neginčijo, įrodymų, jog buvo atlikti natÅ«ralaus apÅ¡vietimo parametrų tyrimai ir Å¡ie parametrai atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, į bylÄ nepateikė.

Dėl pasivaikščiojimų kiemelių atsakovas tik abstrakčiai nurodė, kad jie atitinka keliamus reikalavimus, tačiau įrodymų, jog yra įrengtas stogelis, nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferos kritulių, nepateikė. Atsakovui pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių nepaneigus, vertintina kad pareiÅ¡kėjo teisė gyventi tinkamo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo sÄ lygomis ir teisė į tinkamÄ pasivaikščiojimÄ kiemeliuose buvo pažeista. Dėl kitų skundo argumentų. Atsakovo į bylÄ pateikta uždarosios akcinės bendrovės „Dezinfa“ pažyma „Dėl atliktų kenkėjų kontrolės darbų“ (b. l.

43) patvirtina aplinkybę, kad kiekvienÄ kalendorinį mėnesį yra atliekamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 2 d. atlikus kenkėjų monitoringÄ , tarakonų ir pelių židinių pastebėta nebuvo. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad teko matyti kenkėjų, laikytini abstrakčiais ir nepagrįstais. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, jog suimtųjų ir nuteistųjų patalynę, rankÅ¡luosčius ir virÅ¡utinius rÅ«bus skalbia VÄ® „MÅ«sų amatai“.

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad nebuvo iÅ¡duota džiovykla rÅ«bams džiauti, taip pat nurodo, jog buvo iÅ¡duotos dvi džiovyklos trisdeÅ¡imčiai asmenų, tačiau to nepakako, todėl drabužius džiaudavo lauke. Minėti pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini nenuosekliais, prieÅ¡taringais, todėl atmestini. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad pagal Higienos normos HN 76:2010 58 puntÄ Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai; Higienos norma HN 134:2015 37 p.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas raštu būtų reiškęs pretenzijas Kauno NTI administracijai dėl inventoriaus kamerų tvarkymuisi ir dezinfekavimui išdavimo, nepakankamų džiovyklų kiekio, taip pat kitų skunde nurodytų aplinkybių, tokių kaip: klozete nuolatos bėgančio vandens, nesančių langų uždarymo rankenų ir šių gedimų šalinimo, dėl jam išduoto apiplyšusio, nemalonaus kvapo minkšto inventoriaus, o pataisos įstaigos administracija nebūtų į tokius skundus (prašymus) reagavusi, todėl minėti argumentai laikytini abstrakčiais, nedetalizuotais ir neįrodytais.

Pastebėtina, kad LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas ne kartÄ buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Todėl likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Dėl neturtinės žalos. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė begalę nepatogumų, dvasinių, psichologinių iÅ¡gyvenimų, garbės ir orumo pažeminimÄ , žalÄ sveikatai, pasidarė nervingas, pajuto reputacijos pablogėjimÄ , patyrė depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , baimę aplinkai.

Ä® bylÄ pateiktoje Kauno NTI Psichologinės tarnybos 2018 m. sausio 31 d. pažyma (b. l.

44) nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 2 d. psichologinės pagalbos dėl skunde iÅ¡dėstytų priežasčių pareiÅ¡kėjas nesikreipė. Todėl teismas vertina, kad jo nurodyti iÅ¡gyvenimai, nepatogumai nebuvo itin intensyvÅ«s, nes specialistų pagalbos padėti juos suÅ¡velninti, jam neprireikė. Asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad kviečiamas pagal paskyrimÄ pasitikrinti sveikatÄ pareiÅ¡kėjas ne visada atvykdavo (2016 m. gruodžio 17 d, 2016 m. gruodžio 18 d., 2017 m. vasario mėn. įraÅ¡ai; b. l. 54). 2018 m. sausio 24 d. skundėsi bendrais negalavimais, gerklės skausmu (b. l. 55), tačiau, tokie negalavimai pasireiÅ¡kia ir laisvėje gyvenantiems žmonėms.

Dėl suprastėjusio regėjimo gydytojams nėra skundęsis. Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jo sveikata ar emocinė bÅ«klė itin pablogėjo ir pablogėjo iÅ¡imtinai dėl gyvenimo sÄ lygų Kauno NTI (ABTÄ® 56 str.).Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du.

CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

IÅ¡ to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Todėl ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Byloje nenustačius, kad dėl atsakovo nepaneigtų aplinkybių (gyvenamosiose patalpose Nr. 4 ir Nr. 5 užtamsintų langų ir natÅ«ralaus apÅ¡vietimo bei pasivaikščiojimų kiemelių įrengimo neatitikimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams) pareiÅ¡kėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiÅ¡kėjui buvo itin intensyvÅ«s, nesant pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikÅ¡mėmis ir Å¡ioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę saugioje sveikatai aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo R. V. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sÄ lygomis buvo pažeista.

PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas                                                                                                                 Rimantas Giedraitis