b3944bbc-3736-45b6-8a91-6950bc4f40ea · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-363-459/2023 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06069-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.6; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D.

G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. G. ieÅ¡kinį atsakovėms Neringos savivaldybei, Neringos savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui dėl nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos dėl buto rinkos kainos nustatymo pripažinimo negaliojančia, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dalies dėl parduodamo buto rinkos kainos patvirtinimo panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė D. G. (toliau – ir ieÅ¡kovė) patikslintu ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimus: pripažinti negaliojančia valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos kainos nustatymo; panaikinti skundžiamÄ Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V13-431 dalį dėl parduodamo buto rinkos kainos patvirtinimo;

įpareigoti atsakovę Neringos savivaldybę sudaryti su ieškove nuomojamo savivaldybės buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, nustatant, kad parduodamo turto kaina yra 224 000,00 Eur; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimo pagrindu ieÅ¡kovė nurodė aplinkybes, kad Neringos savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto vertintojo 2021 m. birželio 7 d. atliktÄ individualų buto vertinimÄ , 2021 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V13-431 patvirtino ieÅ¡kovei nuomojamo savivaldybės buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo rinkos kainÄ â€“ 284 287,98 Eur. Su nurodytu Savivaldybės direktoriaus įsakymu ieÅ¡kovė nesutiko, manė, kad juo nustatyta savivaldybės buto kaina yra nepagrįstai per didelė, o jo vertinimas atliktas pažeidžiant teisės aktus, reglamentuojančius nekilnojamojo turto vertinimÄ .

Teigia, kad praÅ¡ymÄ dėl buto pardavimo ieÅ¡kovė pateikė 2021 m. vasario 14 d. Nurodė, kad turto vertintojas nepagrįstai ir neteisingai parinko butus, jų pardavimo sandorių metu užfiksuotÄ parduodamo turto vertę lygino su jos nuomojamu savivaldybės butu. IeÅ¡kovės turimais duomenimis, Neringos miesto savivaldybė 2021 m. yra pardavusi tris butus, esančius tame pačiame name, kaip ir jos nuomojamas butas. Visų trijų butų rinkos vertę nustatė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „InReal“.

IeÅ¡kovė teigė, kad vertindamas nekilnojamÄ jį turtÄ lyginamuoju metodu VÄ® Registrų centro turto vertintojas turėjo pasirinkti butus, labiau panaÅ¡ius į vertinamÄ turtÄ , o ne prieÅ¡ingai. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2021 m. lapkričio 4 d. Neringos savivaldybės administracija sutiko, kad kita įmonė įvertintų nekilnojamojo turto objektÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės teigimu, minėto buto rinkos vertės nustatymÄ atliko uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Domus optima“, pagal jos pateiktÄ ataskaitÄ , turto – ieÅ¡kovės nuomojamo buto vertė nustatyta 180 000,00 Eur.

Ieškovė nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartimi paskirta retrospektyvinė ginčo buto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, jos duomenimis, ieškovės nuomojamo buto rinkos vertė yra 224 000,00 Eur.

3. Atsakovės Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad buto vertės nenustatinėjo, nes Å¡i funkcija Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) yra deleguota turto vertintojui, o buto vertinimo ataskaitÄ parengė ir buto rinkos vertę nustatė VÄ® Registrų centras. Neringos savivaldybės administracija pagal Ä®statymo reikalavimus tik įformino buto pardavimo kainÄ parengdama turto įkainojimo aktÄ , o Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2021-08-03 įsakymu Nr. V13-431 „Dėl parduodamo savivaldybės bÅ«sto įkainojimo akto patvirtinimo“ patvirtino minėtÄ Ä¯kainojimo aktÄ , t. y.

Neringos savivaldybės administracija priėmė administracinius sprendimus dėl buto pardavimo, kurie ieÅ¡kovės administracine tvarka nebuvo apskųsti ar nuginčyti. Atsakovės teigė, kad byloje nėra įrodyti jų neteisėti veiksmai, o patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai, pareikÅ¡ti minėtoms atsakovėms, turi bÅ«ti vertinami tik kaip iÅ¡vestiniai iÅ¡ pagrindinio reikalavimo pripažinti negaliojančia VÄ® Registrų centro parengtÄ buto vertinimo ataskaitÄ . Atsakovų teigimu, VÄ® Registrų centras ir UAB „Domus optima“ buto rinkos vertę nustatinėjo ne tuo pačiu laikotarpiu, t. y.

VĮ Registrų centras rėmėsi 2021 m. birželio 7 d. rinkos kainų duomenimis, o UAB „Domus optima“ – 2021 m. lapkričio 8 d.

4. Atsakovė VÄ® Registrų centras pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį ir nurodė, kad teismui nusprendus buto rinkos verte laikyti kitÄ vertę, reikalavimas dėl ataskaitos pripažinimo negaliojančia nebesukeltų ieÅ¡kovei jokių teisinių padarinių. Atsakovės teigimu, nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita yra įrodymas, kuris teismo vertintinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, ir negali bÅ«ti materialinio pobÅ«džio reikalavimo dalyku civilinėje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka.

Nurodo, kad ieÅ¡kovei įgijus teisę įsigyti ginčo turtÄ , tačiau nesutinkant su Savivaldybės nustatyta ginčo buto pardavimo kaina, ji turi teisę kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo, įrodinėdama mažesnę, nei nustatė atsakovė savo sprendimu, buto rinkos vertę. Atsakovės nuomone, jai Å¡ioje byloje negali bÅ«ti reiÅ¡kiami jokie materialiniai reikalavimai, susiję su ataskaitos pripažinimu negaliojančia. Todėl vien dėl Å¡ios priežasties, atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovės reikalavimas jai negali bÅ«ti jokia apimtimi tenkintas, o Å¡i civilinės bylos dalis nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtintu pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. IeÅ¡kinio dalį dėl pareikÅ¡to reikalavimo pripažinti negaliojančia VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kainos nustatymo nutraukė. Nustatė, kad remiantis teismo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (ekspertizė objekto tyrimas buvo atliekamas 2022-05-30, ekspertizės aktas suraÅ¡ytas 2022-06-21, ekspertizę atliko ekspertas G.

T.), buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2021 m. gegužės 19 dienai buvo 224000 Eur. Panaikino Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2021-08-03 įsakymÄ Nr. V13-431 „Dėl parduodamo savivaldybės bÅ«sto įkainojimo akto patvirtinimo“. Atmetė ieÅ¡kinio dalį dėl pareikÅ¡to reikalavimo įpareigoti atsakovÄ Neringos savivaldybę sudaryti su ieÅ¡kove nuomojamo savivaldybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, nustatant, kad parduodamo turto kaina yra 224 000,00 Eur.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės D. G. 75,00 Eur iÅ¡laidų už dalyvavimÄ teismo posėdyje teismo ekspertui G. T.. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės D. G. 1672,01 Eur iÅ¡laidų už advokačių teisinę pagalbÄ atsakovui Neringos savivaldybės administracijai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Pasisakydamas dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos kainos nustatymo teismas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje buvo nustatoma nekilnojamojo turto vertė, tačiau pati savaime nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita jokių teisinių pasekmių subjektams nesukėlė.

Teismas nurodė, kad nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita turėjo procesinę teisinę reikÅ¡mę, nes ji galėjo bÅ«ti vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis turto vertę (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, teismas ieÅ¡kinio dalį dėl pareikÅ¡to reikalavimo pripažinti negaliojančia VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ dėl buto rinkos kainos nustatymo nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas) ir minėtÄ ataskaitÄ vertino kaip įrodymÄ , patvirtinantį buto vertę.

Bylos nagrinėjimo metu teismas paskyrė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo retrospektyvinę ekspertizę. 5.2. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kad VÄ® Registrų centro turto vertintoja, atlikdama tiriamo objekto turto vertinimÄ , ir teismo ekspertas, atlikdamas tiriamo objekto turto vertinimÄ , bÅ«tų nesilaikę teisės aktų reikalavimų. Teismas nurodė, kad, abiem atvejais nustatinėjant buto rinkos vertę, buvo pasirinktas lyginamasis metodas, tačiau pasirinkti skirtingi lyginamieji objektai, kas ir turėjo esminės įtakos buto rinkos vertės dydžio nustatymui.

Ä®vertinęs pateiktÄ teismo ekspertizės aktÄ , teismo posėdžio metu duotus eksperto paaiÅ¡kinimus, teismas nusprendė, kad teismo ekspertizės akto iÅ¡vada buvo nuosekli, neprieÅ¡taringa, pagrįsta tyrimo duomenimis. Teismo posėdžio metu ekspertas paaiÅ¡kino ir pagrindė, kodėl taikant lyginamÄ jį metodÄ buvo eliminuotas VÄ® Registrų centro įtrauktas lyginamasis objektas, o vietoje jo pasirinkti du ekspertui žinomi lyginamieji objektai, be to, ekspertas patikslino koeficientų netaikymo priežastis. 5.3.

Teismas nusprendė, kad, nustatant ginčo buto rinkos vertę, buvo pagrindas remtis eksperto G. T. atlikta ekspertize ir pripažinti, kad pagal teismo ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2021 m. gegužės 19 d. buvo 224 000,00 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas ieÅ¡kinio dalį dėl pareikÅ¡to reikalavimo pripažinti negaliojančia VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ dėl buto rinkos kainos nustatymo nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas) ir nustatė, kad teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2021 m. gegužės 19 d. buvo 224 000,00 Eur. 5.4.

Pasisakydamas dėl reikalavimo panaikinti skundžiamÄ Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V13-431 dalį dėl parduodamo buto rinkos kainos patvirtinimo teismas nurodė, kad, remiantis teismo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo buto rinkos vertė 2021 m. gegužės 19 d. buvo 224 000,00 Eur, todėl buvo pagrindas panaikinti Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. rugpjūčio 3 d. įsakymÄ Nr. V13-431 „Dėl parduodamo savivaldybės bÅ«sto įkainojimo akto patvirtinimo“. 5.5.

Pasisakydamas dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę Neringos savivaldybę sudaryti su ieÅ¡kove nuomojamo savivaldybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, nustatant, kad parduodamo turto kaina yra 224 000,00 Eur, teismas nurodė, kad atsakovės Neringos savivaldybės administracija ir Neringos miesto savivaldybė vykdo savivaldybei priklausančio bÅ«sto pardavimÄ griežtai laikydamosi teisės aktuose numatytų procedÅ«rų. Teismas pripažino, kad nebuvo teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę Neringos miesto savivaldybę sudaryti su ieÅ¡kove nuomojamo savivaldybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje bÅ«tų nustatyta parduodamo turto kaina (224 000,00 Eur).

Teismas akcentavo, jog, nustačius kitÄ ginčo buto rinkos vertę, atsakovės Neringos miesto savivaldybės administracija ir Neringos miesto savivaldybė, vadovaudamosi teisės aktų reikalavimais, turės pareigÄ atlikti procedÅ«ras dėl ginčo buto pardavimo ieÅ¡kovei, todėl teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl įpareigojimo atsakovę sudaryti su ieÅ¡kove buto pirkimo–pardavimo sutartį atmetė. 5.6. Paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡alims teismas vadovavosi CPK 93 straipsnio 2 4 dalimis.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ginčo buto rinkos vertės nustatymo, ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo tenkino. Teismui nustačius kitÄ ginčo buto rinkos vertę ir patenkinus reikalavimÄ dėl Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, nebuvo pagrindo iÅ¡ atsakovės Neringos savivaldybės administracijos priteisti ieÅ¡kovei jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio dalį atsakovei VÄ® Registrų centrui dėl turto vertinimo atskaitos pripažinimo negaliojančia nutraukia, kadangi ieÅ¡kovė, įrodinėdama ginčo buto rinkos vertę, pateikė savo įrodymus, kuriais remdamasis teismas nustatė galutinę buto rinkos vertę. Teismui nustačius galutinę ginčo buto vertę, nebuvo pagrindo iÅ¡ atsakovės VÄ® Registrų centro priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymu nagrinėjamoje byloje buvo paskirta turto vertinimo ekspertizė ir į posėdį iÅ¡kviestas ekspertas ekspertizės aktui patikslinti, todėl teismas vertino, kad buvo pagrindas iÅ¡ ieÅ¡kovės teismo ekspertui priteisti 75,00 Eur iÅ¡laidų, patirtų už dalyvavimÄ teismo posėdyje. 5.7.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė Neringos savivaldybės administracija vykdo savivaldybei priklausančio bÅ«sto pardavimÄ griežtai laikydamasi teisės aktuose numatytų procedÅ«rų, į tai, kad Neringos savivaldybės administracija ginčo buto rinkos vertės nenustatinėjo, o Savivaldybės administracijos direktoriaus ginčo įsakymas priimtas remiantis turto vertintojo nustatyta rinkos verte, nepaisydamas to, jog Å¡iuo sprendimu tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, teismas nusprendė, kad atsakovės Neringos savivaldybės administracijos veiksmai tiesiogiai nesudarė pagrindo paduoti ieÅ¡kinį, todėl atsakovės Neringos savivaldybės administracijos turėtas 1672,01 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 6. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė D. G. (toliau – ir apeliantė) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos sprendimo dalimis, kuriose ieÅ¡kinio reikalavimai atmesti ir bylos dalis nutraukta, nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o pats teismo sprendimas yra prieÅ¡taringas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jai nepriteisė jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis iÅ¡laidomis už eksperto dalyvavimÄ nagrinėjant civilinę bylÄ , kadangi mano, jog ekspertas patvirtino savo ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, kuriomis ji prašė remtis, o pirmosios instancijos teismas pritarė eksperto nustatytai nekilnojamojo turto vertei. 6.2.

Apeliantės nuomone, tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ginčo buto rinkos vertę teisingai nustatė teismo paskirtas ekspertas, patvirtina tai, kad VÄ® Registrų centro nekilnojamo turto vertintojo nustatyta ginčo buto rinkos vertė yra neteisinga, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo Å¡iÄ bylos dalį nutraukti. Teigia, kad sprendimo dalyje dėl atsakovių Neringos miesto savivaldybės administracijos ir Neringos miesto savivaldybės įpareigojimo su apeliante sudaryti nekilnojamojo turto sutartį, nurodant nekilnojamojo turto rinkos vertę, kuriÄ nustatė teismo paskirtas ekspertas, pirmosios instancijos teismas ne tik neteisingai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , bet ir, esant nurodytai situacijai, jo priimtas sprendimas tampa sunkiai įgyvendinamas.

Apeliantės nuomone, atsakovų galimybė inicijuoti įvairias nenustatytas procedÅ«ras dėl ginčo buto pardavimo leistina, kadangi pirmosios instancijos teismas atmetė jos atsakovėms pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl įpareigojimo parduoti butÄ bÅ«tent už tokiÄ kainÄ , kuriÄ ir nustatė paskirtas teismo ekspertas. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo jos ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti jai visas jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės D. G. apeliacinį skundÄ atsakovės Neringos miesto savivaldybės administracija ir Neringos miesto savivaldybė praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai tarp Å¡alių paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės Neringos savivaldybės administracijos klausimÄ atsižvelgė į esminę aplinkybę, kad byloje ginčas kilo tik dėl buto rinkos vertės, o buto rinkos vertę nustatė ne Neringos savivaldybės administracija, o vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų numatyta tvarka parinktas profesionalus turto vertintojas – Registrų centras.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė byloje neįrodė, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nenustatė jokių neteisėtų ir kaltų Neringos savivaldybės administracijos veiksmų ar neveikimo. Be to, ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kinio reikalavimus tikslino net kelis kartus, kas savaime padidino Neringos savivaldybės administracijos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė siÅ«lė ginčo Å¡alims sudaryti taikos sutartį, kurios pagrindu ji sutiko atlyginti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 7.2.

Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos įsitikinimu, nors pirmosios instancijos teismas galbūt ir nepagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį dėl Registrų centro ataskaitos pripažinimo negaliojančia, tačiau toks pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas, atsakovių manymu, visiškai neturi įtakos sprendimo rezoliucinės dalies, kuria atsakovei Neringos savivaldybės administracijai iš ieškovės buvo priteista 1 672,001 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumui ir pagrįstumui, nes ieškinio materialinis reikalavimas, dėl kurio byla buvo nutraukta, buvo reiškiamas kitam atsakovui, t. y.

Registrų centrui. 7.3. Pažymi, kad apeliacinio skundo dalis, kurioje nurodyta, kad galbÅ«t ateityje Neringos savivaldybė ar Neringos savivaldybės administracija inicijuos nereglamentuotas procedÅ«ras, susijusias su ginčo buto pardavimu, yra iÅ¡ esmės paremta tik ieÅ¡kovės hipotetinėmis prielaidomis ir jos subjektyviomis abejonėmis. Teigia, kad savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkÄ ir sÄ lygas, savivaldybių institucijų įgaliojimus Å¡ioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti Å¡io turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai, reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas.

Å io įstatymo 9 str. numatyti savivaldybių turto valdymo ir naudojimo principai, vienas jų yra vieÅ¡osios teisės principas, reiÅ¡kiantis, kad sandoriai dėl savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais. 7.4. Nurodo, kad ieÅ¡kovė atitinka Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas sÄ lygas. Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovė jau yra pateikusi praÅ¡ymÄ Ä¯sigyti butÄ ir dėl nuomojamo bÅ«sto įsigijimo turi bÅ«ti sprendžiama teisės aktų nustatyta tvarka. 7.5.

Atsakovių nuomone, jeigu ieÅ¡kovei yra neaiÅ¡kus ginčijamas sprendimas, jis gali bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kintas to paties pirmosios instancijos teismo pagal jos praÅ¡ymÄ , ir tam nebÅ«tinas jo apskundimas apeliacine tvarka tikrinant visÄ ginčijamÄ pirmosios instancijos sprendimÄ . 7.6. Teigia, kad jeigu bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas įpareigoti atsakovę Neringos savivaldybę sudaryti su ieÅ¡kove nuomojamo savivaldybės buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, tai padarytų pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymÄ ateityje neaiÅ¡kų ir neapibrėžtÄ .

Patenkinus tokį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , abstraktus įpareigojimas sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį bÅ«tų nustatytas tik atsakovei – Neringos savivaldybei, tačiau prieÅ¡prieÅ¡inis įpareigojimas ieÅ¡kovei nupirkti butÄ nebÅ«tų nustatytas. Atsakovių nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti Neringos savivaldybę sudaryti su ieÅ¡kove buto pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi buto pardavimo procedÅ«ras Neringos savivaldybė privalo vykdyti vadovaudamasi teisės aktais ir jų reikalavimais.

8. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės D. G. apeliacinį skundÄ atsakovė VÄ® Registrų centras praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita jokių teisinių pasekmių subjektams nesukelia, ir civilinę bylÄ dėl nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos pripažinimo negaliojančia pagrįstai nutraukė.

Atkreipia dėmesį į tai, kad, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė nuosekliai palaikė pozicijÄ , jog jai Å¡ioje byloje negalėjo bÅ«ti reiÅ¡kiami jokie materialiniai reikalavimai, susiję su nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos pripažinimu negaliojančia. Nurodo, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas skundžiamame sprendime yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl apeliantės subjektyvios interpretacijos, iÅ¡dėstytos apeliaciniame skunde, nesudaro jokių prielaidų abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumu.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos dėl buto rinkos kainos nustatymo pripažinimo negaliojančia tenkintas iÅ¡ dalies, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ dėl buto, (duomenys neskelbtini), rinkos kainos nustatymo.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ginčo buto rinkos vertę teisingai nustatė teismo paskirtas ekspertas, ir ne va tai patvirtina, kad VÄ® Registrų centro nekilnojamo turto vertintojo nustatyta ginčo nekilnojamojo turto (buto) rinkos vertė yra neteisinga, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti. Å iuo pagrindu nurodytina, kad turto vertė rinkoje nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Vertinimo pagrindų įstatymas) reikalavimais ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d.

įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika) nuostatomis. Pagal Vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kuriÄ galėtų bÅ«ti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dienÄ , sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtÄ arba verslÄ ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po Å¡io turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio Å¡alys veikia dalykiÅ¡kai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.

Turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

14. Vadovaujantis 2021 m. Neringos savivaldybės administracijos sudaryta sutartimi su VÄ® Registrų centru dėl nekilnojamojo turto vertinimo paslaugų teikimo nustatyta, kad Neringos savivaldybės administracija pavedė VÄ® Registrų centrui atlikti ieÅ¡kovei iÅ¡nuomoto buto esančio adresu (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymÄ . IÅ¡ VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad 2021 m. gegužės 19 d. buvo atlikta nekilnojamojo turto (buto) apžiÅ«ra. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta nekilnojamojo turto (buto) rinkos vertė sudaro 284 000,00 Eur sumÄ .

Neringos savivaldybės Biudžeto skyrius parengtame savivaldybės bÅ«sto įkainojimo akte nurodė, jog buto rinkos vertė, vadovaujantis VÄ® Registrų centro parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra 284 000,00 Eur, o nekilnojamojo turto (buto) kaina, įvertinus turto vertinimo iÅ¡laidas, kurias sudaro 287,98 Eur viso yra 284 287,98 Eur. Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V13-431 „Dėl parduodamo savivaldybės bÅ«sto įkainojimo akto patvirtinimo“ patvirtino minėtÄ Ä¯kainojimo aktÄ ir nustatė, kad buto pardavimo kaina yra 284 287,98 Eur.

15. Taigi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė įgijo teisę pirkti butÄ už kainÄ , kurios nustatymo tvarkÄ reglamentuoja specialÅ«s teisės aktai, tačiau, viena vertus, kainos nustatymas nepanaikina pirkėjos (ieÅ¡kovės) teisės atsisakyti nuo sandorio, jeigu pirkimo kaina jai per didelė, ir, kita vertus, neužkerta jai kelio kreiptis į teismÄ dėl turto vertės ginčo iÅ¡sprendimo jame. Vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numato, kad iÅ¡kilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami Å¡alių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiÅ¡kia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats nusprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti. Pažeistas civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka ir bÅ«dais, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas civilinių teisių įgyvendinimo ir gynybos dispozityviÅ¡kumo principo (CK 1.137, 1.138 straipsniai). Nepaisant, kad savivaldybės nuomininkei (apeliantei) parduodamo bÅ«sto kainÄ pagal teisinį reglamentavimÄ gali nustatyti tik turto vertintojas, kilus ginčui dėl turto vertės, šį ginÄÄ nagrinėja ir sprendžia teismas.

16. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar teisingai nustatyta nekilnojamojo turto (buto) vertė, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi paskyrė byloje nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę. Ekspertizę atlikusio teismo eksperto G. T. nekilnojamojo turto (buto) rinkos vertės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ekspertizės aktas) pateikiama iÅ¡vada, kad minėto nekilnojamojo turto (buto) rinkos vertė ekspertizės atlikimo dienÄ , t. y. 2021 m. gegužės 19 d. buvo 224 000,00 Eur.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, iÅ¡klausiusi teismo posėdžio graso įraÅ¡Ä , negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad tiek VÄ® Registrų centras atlikdamas nekilnojamojo turto vertinimÄ , tiek ir teismo ekspertas G. T. atlikdamas nekilnojamojo turto vertinimÄ , nekilnojamojo turto (buto) rinkos vertę nustatė lyginamuoju metodu. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, taikant lyginamÄ jį metodÄ :

1) surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius;

2) įvertinami vertinamo turto ir analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu bÅ«tina) analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sÄ lygų, iÅ¡reiÅ¡kiančių vertinamo turto ir analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto skirtumus, požiÅ«riu (Metodikos 58.1., 58.2. punktai). Nagrinėjamu atveju nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, jog VÄ® Registrų centro turto vertintoja, atlikdama tiriamo objekto turto vertinimÄ , ir teismo ekspertas G.

T., atlikdamas tiriamo objekto turto vertinimÄ , bÅ«tų netinkamai vadovavęsi teisės aktais, kurie reglamentuoja turto vertinimÄ . Tačiau, dėl skirtingai pasirinktų lyginamųjų objektų, minėtų turto vertintojų, nekilnojamojo turto (buto) rinkos vertės dydžiai iÅ¡ esmės buvo skirtingi. Taigi, nors ir nekilnojamojo turto (buto) rinkos kainos iÅ¡siskyrė, minėtos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui pripažinti VÄ® Registrų centro turto vertintojos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia (Vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis), todėl minėti apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai, ne va tai atsakovių galimybė inicijuoti įvairias nenustatytas procedÅ«ras dėl ginčo buto pardavimo leistina, kadangi pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės atsakovėms pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl įpareigojimo parduoti butÄ bÅ«tent už tokiÄ kainÄ , kuriÄ ir nustatė paskirtas teismo ekspertas, atmestini, kaip absoliučiai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai pasisakė ginčijamame sprendime dėl ieÅ¡kovės reikalavimo įpareigoti atsakovę Neringos savivaldybę sudaryti su ieÅ¡kove nuomojamo savivaldybės buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, nustatant, kad parduodamo turto kaina yra 224 000,00 Eur.

Minėtoje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje nurodyta, kokie teisės aktai ir, kaip reglamentuoja savivaldybei priklausančio bÅ«sto pardavimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nebekartoja. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme 19. Vienas iÅ¡ tinkamo civilinio proceso požymių – lygios Å¡alių teisės nagrinėjant ginÄÄ teisme, jį užtikrina Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas. BÅ«tinumas užtikrinti bylos nagrinėjimÄ lygiateisiÅ¡kumo sÄ lygomis įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, taip pat CPK 17 ir 42 straipsniuose.

Lygiateisių proceso Å¡alių ginčas, kai kiekviena iÅ¡ bylos Å¡alių teisminio nagrinėjimo metu naudojasi vienodomis galimybėmis, iÅ¡reiÅ¡kia civilinio proceso esmę. IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisingumo principo kylanti teismo pareiga priimti teisingÄ sprendimÄ suponuoja, be kita ko, teismo pareigÄ teisingai iÅ¡spręsti bylos Å¡alių iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

20. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu nurodant, kad pirmosios instancijos teismas jai nepriteisė jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis iÅ¡laidomis už eksperto dalyvavimÄ nagrinėjant civilinę bylÄ .

21. Nagrinėjamu atveju apeliantės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, o tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), tačiau, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgė į nagrinėjamos bylos ginčo pobūdį, t. y. į tai, kad civilinėje byloje ginčas kilęs dėl nekilnojamojo turto (buto) buto rinkos vertės nustatymo. Atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta kita ginčo nekilnojamojo turto (buto) rinkos vertė, į tai, kad atsakovė Neringos savivaldybės administracija ginčo nekilnojamojo turto (buto) rinkos vertės nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis pats nustatė galutinę ginčo nekilnojamojo turto (buto) rinkos vertę ir netenkino ieškovės prašymo pripažinti VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto vertinimo atskaitos negaliojančia. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovės prašymu byloje buvo paskirta turto vertinimo ekspertizė ir į teismo posėdį kviestas ekspertas.

22. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡alims, atsižvelgė į daugelį minėtų kriterijų ir tinkamai pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Remiantis nagrinėjamos civilinės bylos duomenimis, nustatyta, kad apeliantė 2022 m. balandžio 12 d. pirmosios instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ â€žDėl ekspertizės“. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl teismo ekspertizės skyrimo tenkino.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad CK 2.129 straipsnis nustato eksperto darbo apmokėjimÄ . Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo paskirti ekspertai privalo praneÅ¡ti teismui apie savo atliekamo darbo apmokėjimÄ ir iÅ¡laidų, susijusių su atliekamu darbu, atlyginimÄ . Jei teismas su darbo apmokėjimo ir iÅ¡laidų atlyginimo sÄ lygomis bei dydžiu sutinka, tai, nepranešęs Å¡alims, nustato sumÄ , kuri negali bÅ«ti mažesnė nei septyniasdeÅ¡imt procentų ekspertų nurodyto darbo apmokėjimo ir iÅ¡laidų dydžio.

Å iÄ sumÄ pareiÅ¡kėjas turi sumokėti į teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ . Taigi esant nurodytai situacijai, kadangi akivaizdu, jog bÅ«tent apeliantė (ieÅ¡kovė) privalėjo atlyginti eksperto patirtas iÅ¡laidas dėl teismo ekspertizės skyrimo nagrinėjant civilinę bylÄ , kadangi bÅ«tent ji prašė nustatyti kitÄ ginčo buto rinkos vertę, todėl pirmosios instancijos teismui patenkinus reikalavimÄ dėl Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas priteisė apeliantei.

23. Apibendrindama aptartÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnis), todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pilna apimtimi. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo 24.

Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl Å¡alių ginčo esmės. Dėl to teismo sprendimas iÅ¡ esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

27. Atsakovė Neringos savivaldybės administracija 2023 m. balandžio 3 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, kuriame nurodo, kad naudodamasi advokato teisine pagalba, apeliacinėje instancijoje patyrė 517,28 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios susidarė už advokato teisinę pagalbÄ ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . IÅ¡laidų dydį patvirtina į bylÄ pateikti tai patvirtinantys dokumentai, t. y. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra serija ir Nr. ADV-2023/204 ir Swedbank 2023-03-14 mokėjimo pavedimo iÅ¡raÅ¡as.

28. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktÄ rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje.

29. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktÄ , maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamÄ pagalbÄ , rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , nagrinėjamu atveju sudaro 2 470,39 Eur (1,3 × 1 900,30 Eur). PraÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis už suraÅ¡ytÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog 517,28 Eur priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų ir atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo reikalavimus, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteistina 517,28 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Neringos savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188754378, 517,28 Eur (penkis Å¡imtus septyniolika eurų 28 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Raimonda Andrulienė Irma Čuchraj AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė