b392ab02-b61c-4d9a-bf2e-cc364f032f75 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-260-653/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21407-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Å iÅ¡kina teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (ieÅ¡kovo) I. P. (I. P.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo I.

P. ieÅ¡kinį atsakovei T. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas I. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei T. J., kuriuo prašė iÅ¡ atsakovė priteisti 142,39 Eur turtinės žalos, 1 500 Eur neturtinės žalos, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2019 m. gegužės 8 d. jį einantį iÅ¡ garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) akligatvyje prie posÅ«kio užpuolė Å¡uo, kuris ieÅ¡kovui įkando į kojÄ bei deÅ¡inę rankÄ , taip pat suplėšė ieÅ¡kovo lietpaltį ir sportinį krepšį. IÅ¡kviesta greitoji pagalba, kuri ieÅ¡kovÄ pristatė į VšĮ Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovui padarytos deÅ¡inės plaÅ¡takos daugybinės plėštinės, kÄ stinės, apie 4 - 5 mm žaizdos, patinimas, riboti pirÅ¡tų judesiai; dėl infekcijos rizikos buvo leidžiami skiepai nuo stabligės ir pasiutligės, iÅ¡raÅ¡yti vaistai analgetikai ir antibiotikai bei nurodyta laikytis režimo.

Atsakovei už administracinį teisės nusižengimÄ buvo paskirta bauda. Nurodo, kad turtinę žalÄ sudaro: suplėšytas 100 Eur vertės lietpaltis, suplėšyta 40 Eur vertės kuprinė, ieÅ¡kovas pirko vaistų už 2,39 Eur, taigi, iÅ¡ viso patirta 142,39 Eur dydžio turtinė žala. Neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas vertina 1 500 Eur suma, kadangi ieÅ¡kovas patyrė didelį iÅ¡gÄ stį, stresÄ , didelį fizinį skausmÄ , kurį sukėlė Å¡uns įkandimas, ieÅ¡kovas iÅ¡gyveno dėl užsikrėtimo stablige ar pasiutlige, dėl to patyrė dvasinį sukrėtimÄ , be to, dėl rankos sužalojimų ieÅ¡kovas turėjo didelių nepatogumų – jautė skausmÄ apžiÅ«rų bei perriÅ¡imų metu, dėl apvyniojimo tvarsčiais negalėjo praustis, privalėjo lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus, dėl didelės infekcijos turėjo skiepytis nuo stabligės ir pasiutligės, buvo nedarbingas nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. birželio 12 d., dėl Å¡uns įkandimo visam gyvenimui liko liekamieji reiÅ¡kiniai – randai ant rankos ir riboti deÅ¡inės plaÅ¡takos III ir IV pirÅ¡to judesiai, taip pat nepatogumų sukėlė lankymasis policijoje, kreipimasis į advokatÄ .

3. Atsakovė T. J. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies t. y. reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, o dėl neturtinės žalos tenkinti iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui priteisiant 200 Eur.

4. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad savo kaltės dėl 2019 m. gegužės 8 d. įvykusio incidento, kurio metu jos Å¡uo įkando ieÅ¡kovui į rankÄ ir tokiu bÅ«du jį sužalojo, neneigia. Atsakovė kaltę pripažino iÅ¡ karto po įvykio, duodama paaiÅ¡kinimus. Pasak atsakovės, ieÅ¡kovas neįrodė teiginių dėl suplėšytų asmeninio naudojimo daiktų, o tiksliau: 100 Eur vertės lietpalčio bei 40 Eur vertės kuprinės, taip pat, kad vaistų įsigijimui iÅ¡leista 2,39 Eur suma, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 142,39 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo yra atmestinas.

Atsakovė neginčija Å¡ių faktų, jog dėl patirto įvykio ieÅ¡kovas neturėjo nemalonių iÅ¡gyvenimų, tačiau byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovo sveikatos sužalojimo sunkumo laipsnį, nėra įrodymų apie visam gyvenimui likusius liekamuosius reiÅ¡kinius. Atsakovė nurodė, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu siÅ«lė ieÅ¡kovui 200 Eur dydžio kompensacijÄ , tačiau ieÅ¡kovas bendrauti atsisakė. Atsakovė nurodė, kad dėl įvykusi incidento ir pati patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, kadangi yra senyvo amžiaus, serga įvairiomis ligomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 72,39 Eur turtinę žalÄ , 200,00 Eur neturtinę žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 272,39 Eur sumÄ , palÅ«kanas skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

6. IÅ¡ byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 8 d. ieÅ¡kovui einant gatve nuo (duomenys neskelbtini), link garažų prie jo pribėgo aviganių veislės Å¡uo, priklausantis T. J., Å¡uo buvo be pavadėlio ir antsnukio. Å uo užpuolė ieÅ¡kovÄ ir įkando ieÅ¡kovui į deÅ¡inės rankos plaÅ¡takÄ , dėl ko ieÅ¡kovas patyrė sužalojimus. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu atsakovė buvo pripažinti kalta padarius pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 ir 4 dalyse, ir atsakovei paskirta 150 Eur bauda.

IÅ¡ pateiktų medicininių duomenų nustatė, kad ieÅ¡kovo deÅ¡inėje plaÅ¡takoje yra dauginės plėštinės kÄ stinės žaizdos, apie 4-5 mm, nekraujuoja, lokalus patinimas, riboti pirÅ¡tų judesiai, jutimai ir kraujotaka nesutrikę. Taip pat teismui pateikti kvitai, patvirtinantys tam tikrų medikamentų įsigijimÄ 2,39 Eur sumai bei įrodymai, patvirtinantys, kad ieÅ¡kovui atliktos vakcinacijos nuo pasiutligės. Nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. birželio 12 d. ieÅ¡kovas buvo gydytas dėl Å¡uns įkandimo.

Nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. birželio 12 d. ieškovui dėl nelaimingo atsitikimo buityje buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

7. Teismas, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, byloje esančius duomenis, nustatė visas bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas bei sprendė, kad atsakomybė už Å¡uns ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ tenka atsakovei.

8. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalaujamos priteisti 142,39 Eur turtinės žalos atlyginimo, t. y. 100 Eur nuostolių dėl Å¡uns suplėšyto lietpalčio, 40 Eur nuostolių dėl suplėšyto sportinio krepÅ¡io ir 2,39 Eur iÅ¡laidas vaistų įsigijimui, teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui buvo padaryta turtinė žala, sugadinat ieÅ¡kovui priklausančius daiktus.

9. Teismas pažymėjo, kad vadovaudamasis teismo proceso ekonomiÅ¡kumo, operatyvumo, proporcingumo principais, atsižvelgdamas į siekiamų įvertinti daiktų ieÅ¡kovo nurodytÄ vertę (100 Eur ir 40 Eur) bei į nurodytÄ ekspertizės kainÄ (už kiekvienÄ vertinamÄ daiktÄ po 100 Eur, taigi iÅ¡ viso apie 200 Eur), ieÅ¡kovo praÅ¡ytos ekspertizės byloje nutarė neskirti. IeÅ¡kovui nepateikus teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių tikrÄ daiktų įsigijimo kainÄ , nesant duomenų, kad ieÅ¡kovo daiktai yra garsaus gamintojo, ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl turtinės žalos atlyginimo teismas tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas 50 Eur žalos atlyginimÄ už suplėšytÄ lietpaltį, 20 Eur žalos atlyginimÄ už sportinį krepšį, taip pat 2,39 Eur dydžio iÅ¡laidas už medikamentų įsigijimÄ , iÅ¡ viso 72,39 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti (CK 6.267 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

10. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalaujamos 1 500 Eur neturtinės žalos priteisimo, nustatė, kad ieÅ¡kovas turi įstatyminį pagrindÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes Å¡iÄ Å¾alÄ jis patyrė dėl sveikatos sutrikimo, atsiradusio dėl atsakovės tinkamai neprižiÅ«rėto Å¡uns užpuolimo, atsakovė byloje neginčijo aplinkybės, kad neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas patyrė. Teismas pažymėjo tai, kad atsakovės Å¡uo užpuolė ieÅ¡kovÄ netikėtai, todėl neabejotina, kad sukėlė didelį iÅ¡gÄ stį;

Å¡uo buvo agresyviai nusiteikęs ir labai didelis (apie 60 kg), ieÅ¡kovui buvo sukeltas stresas, be to, ieÅ¡kovas dėl įkandimo patyrė fizinį skausmÄ , nerimavo dėl užsikrėtimo stablige ar pasiutlige, patyrė dvasinį sukrėtimÄ , todėl pritarė ieÅ¡kovo teiginiams, kad jis po įvykio turėjo nemalonių iÅ¡gyvenimų, taip pat patyrė nepatogumų dėl sužeistos rankos gydymo, perriÅ¡imų, reabilitacijos. Didinančiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi nurodė pažeistos vertybės pobÅ«dį – sveikatÄ , mažinančiu – nežymų pakenkimo sveikatai laipsnį ir mastÄ .

Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, svarbu yra atsakovės turtinė padėtis, jos elgesys. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog yra nedirbanti ir gaunanti 380 Eur pensijÄ , gyvena viena. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčijo Å¡uns įkandimo fakto, iÅ¡ karto po įvykio bei vėliau siÅ«lė iÅ¡ dalies atlyginti ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ . Atkreipė dėmesį ir į tai, kad tyčios atsakovės veiksmuose nebuvo. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad neturtinė žala ieÅ¡kovui pasireiÅ¡kė sukeltu skausmu bei neigiamais iÅ¡gyvenimais, nesant rimtesnių sveikatos sutrikimų, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas mažinti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ neturtinės žalos dydį.

11. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo sveikatos sužalojimas iÅ¡ esmės nepakeitė buvusio iki įvykio ieÅ¡kovo gyvenimo, dėl sužalojimo pobÅ«džio jis netapo priklausomas nuo kitų asmenų; ieÅ¡kovas nepateikė pakankamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių sužalojimo liekamuosius ilgalaikius reiÅ¡kinius, nepateikė objektyvių duomenų apie dabartinę sužalotos rankos bÅ«klę; byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovui nustatytus sunkesnius bei ilgalaikius nervinius sutrikimus, kas bÅ«tų pagrindas teismui spręsti dėl didesnio neturtinės žalos dydžio.

Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais, teismas ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį (1 500 Eur) vertino kaip per didelį bei atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, teismų praktikÄ neturtinės žalos atlyginimo bylose, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisė 200 Eur neturtinę žalÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė 12. Apeliantas (ieÅ¡kovas) I. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡ T.

J. I. P. naudai 72,39 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos ir priteisti iÅ¡ T. J. I. P. naudai 142,39 Eur turtinės žalos ir 1 500 Eur neturtinę žalÄ ; priteisti iÅ¡laidas už dokumentų kopijas – 2,33 Eur, iÅ¡laidas už sugadintų daiktų fotonuotraukų darymÄ â€“ 2,99 Eur, iÅ¡ viso 5,32 Eur bei apeliacinio skundo ruoÅ¡imo iÅ¡laidas.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Teismas nepasisakė ir nepriteisė iÅ¡laidų už dokumentų kopijas – 2,33 Eur ir iÅ¡laidų už sugadintų daiktų fotonuotraukų darymÄ â€“ 2,99 Eur, nors Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti. 15.2. Teismas nepagrįstai neskyrė ekspertizės sugadintų daiktų vertei nustatyti. Skirti ekspertizę prašė bÅ«tent dėl to, kad negalėjo pateikti sugadintų daiktų įsigijimÄ patvirtinančių kvitų, kitokio daiktų vertės pagrindimo pateikti negalėjo, nes sunku rinkoje rasti analogiÅ¡kų ir kokybiÅ¡kų daiktų už ieÅ¡kovo sumokėtÄ jų kainÄ . 15.3.

Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovo sugadinti daiktai turi akivaizdžių nusidėvėjimo požymių. Teismo posėdyje pateiktų sugadintų daiktų apžiūros metu buvo konstatuota, kad turtas yra sužalotas, tačiau nusidėvėjimas konstatuotas nebuvo ir apeliantas šito fakto nepripažino. 15.4. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, nepagrįstai nurodė, kad nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, svarbi yra atsakovės turtinė padėtis, jos elgesys.

Nurodo, kad turtinė atsakovo padėtis nėra svarbus kriterijus vertinant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013), todėl teismas dėl Å¡ių aplinkybių negalėjo mažinti praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį. 15.5. Nurodo, sutinkantis, kad atsakovės veiksmuose nebuvo tyčios, tačiau atsakovei turėjo bÅ«ti žinoma, kad paleistas Å¡uo gali tapti neprognozuojamas ir užpulti žmogų, tačiau ji to nenumatė, todėl atsakovės tyčios nebuvimas nėra pagrindas mažinti neturtinės žalos dydį. 15.6.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas nepateikė pakankamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių sužalojimo liekamuosius ilgalaikius reiÅ¡kinius, nepateikė objektyvių duomenų apie dabartinę sužalotos rankos bÅ«klę, kadangi Å¡ioms aplinkybės pagrįsti pateikė keletÄ medicininių dokumentų, kurie pakankamai ir objektyviai patvirtina sužalojimo liekamuosius ilgalaikius reiÅ¡kinius – fizinius randus bei ribotus deÅ¡inės plaÅ¡takos II-III-IV pirÅ¡tų judesius.

Atsakovės praÅ¡ymu iÅ¡reikalauti duomenys apie apelianto nedarbingumÄ bei medicininės kortelės duomenys taip pat patvirtina tuos pačius sužalojimus bei liekamuosius ilgalaikius reiÅ¡kinius. 15.7. Teismas nepagrįstai atsakovės elgesį po įvykio, kad atsakovė skambino bei siÅ«lė susitarti taikiai bei sumokėti 200 Eur žalai atlyginti, vertino kaip sudarantį pagrindÄ mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, kadangi atsakovės elgesys nepalengvino sukeltų neigiamų padarinių.

16. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliantas apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl pirmosios instancijos teismo priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai neskyrė byloje teismo ekspertizės turtinės žalos dydžiui nustatyti.

15. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 8 d. ieÅ¡kovui einant gatve nuo (duomenys neskelbtini), link garažų prie jo pribėgo ir jį užpuolė aviganių veislės Å¡uo, priklausantis T. J., Å¡uo buvo be pavadėlio ir antsnukio. Å uo įkando ieÅ¡kovui į deÅ¡inės rankos plaÅ¡takÄ , dėl ko ieÅ¡kovas patyrė sužalojimų, taip pat apgadino ieÅ¡kovo lietpaltį bei sportinį krepšį. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu atsakovė buvo pripažinti kalta padarius pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 ir 4 dalyse, ir atsakovei paskirta 150 Eur bauda. Atsakovė neneigė Å¡ių aplinkybių, pripažino savo kaltę, sutiko, kad atsakovui buvo padaryta žala, tačiau nesutiko su ieÅ¡kovo reikalaujamos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiu.

16. Tarp šalių kilo ginčas dėl turtinės ir neturinės žalos dydžio. Dėl turtinės žalos dydžio.

17. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, teismas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. PraÅ¡ymas skirti ekspertizę byloje turi bÅ«ti pagrįstas, o teismas spręsdamas dėl teismo ekspertizės skyrimo visais atvejais turi vadovautis taip pat bendraisiais teisės principais, tarp jų ir proporcingumo bei ekonomiÅ¡kumo principais, atsižvelgdamas į Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobÅ«dį, taip pat įvertindamas galimÄ Ä¯takÄ teisingam bylos iÅ¡sprendimui.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju ekspertizės skyrimas tam, kad bÅ«tų nustatyta sugadintų daiktų vertė, bÅ«tų neracionali neproporcinga bei neekonomiÅ¡ka procesinė priemonė. Tokios ekspertizės skyrimas užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , nepagrįstai padidintų byloje bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios virÅ¡ytų praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesinaudojo CPK 212 str. numatyta teise skirti ekspertizę.

19. Apeliantas praÅ¡ydamas priteisti turtinę žalÄ už sugadintus daiktus, jos dydį grindė sugadintų daiktų nuotraukomis bei teismo posėdžio metu pateiktų sugadintų daiktų apžiÅ«ra, taip pat teismo posėdžio metu nurodydamas, kad sugadintus daiktus įsigijo maždaug prieÅ¡ metus nuo įvykio bei sumokėdamas 150,00 Eur už lietpaltį bei apie 45,00 Eur už sportinį krepšį, tačiau jokių objektyvių įrodymų Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė, t.y. nepateikė jų įsigijimÄ pagrindžiančių duomenų, nepateikė duomenų apie analogiÅ¡kų daiktų vertę rinkoje ir pan.

20. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nėra nustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 m. ir kt.).

21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto sugadintų daiktų vertės, vertino visų apelianto į bylÄ pateiktų įrodymų visetÄ , savo iÅ¡vadas iÅ¡samiai motyvavo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė tokio turtinės žalos dydžio, kurį nurodė apeliantas, nereiÅ¡kia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Dėl nurodytų priežasčių atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su ieÅ¡kovo patirta turtine žala. Dėl neturtinės žalos dydžio.

22. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala tai yra fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

23. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ byloje esančių medicininių duomenų nustatyta, kad dėl 2019 m. gegužės 8 d., kuomet apeliantÄ užpuolė atsakovei priklausantis Å¡uo, apeliantas patyrė deÅ¡inės plaÅ¡takos daugines plėštine kÄ stines žaizdas apie 4-5 mm. 2019 m. gegužės 8 d. VšĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės“ medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e/siuntime apelianto bÅ«klė nurodyta: deÅ¡inės plaÅ¡takos dauginės plėštinės kÄ stinės žaizdos, apie 4-5 mm, nekraujuoja, lokalus patinimas, riboti pirÅ¡tų judesiai, jutimai ir kraujotaka nesutrikę; taikytas gydymas: tvarstis ant žaizdos, skirta antitetaninė profilaktika, imunizacija nuo pasiutligės; nurodytos gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiÅ«ros rekomendacijos: analgetikai, antibijotikai, Å¡altis lokaliai, tausojantis režimas, perriÅ¡imai. 2019 m. gegužės 21 d. ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡yme nurodyta:

žaizda sugijusi, piršto judesiai nežymiai riboti. 2019 m. gegužės 22 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta: riboti dešinės plaštakos II-III-IV pirštų judesiai. 2019 m. birželio 12 d. medicininių dokumentų išraše taip pat nurodyta, kad žaizdos yra sugijusios, tačiau išlieka dešinės plaštakos III-IV pirštų riboti judesiai. 2019 m. gruodžio 10 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad dešinės plaštakos III piršto lenkimas ribotas, fleksijos apie 25-30*; piršto jutimai nesutrikę, skausminga palpacija III piršto fleksijos srityje ties MCP III, III delnakaulio viduriu; nurodytos gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos: tikslinga plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo konsultacija dėl tolesnės gydymo taktikos.

Taip pat iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad dėl patirto sužalojimo apeliantas buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. birželio 12 d. 24. Taigi, dėl atsakovei priklausančio Å¡uns užpuolimo apeliantas patyrė sveikatos sužalojimų, jam buvo sužalota deÅ¡inė plaÅ¡taka. IÅ¡ apelianto į bylÄ pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad minėti sužalojimai nėra trumpalaikiai: sužalojimas įvyko 2019 m. gegužės 8 d., o 2019 m. gruodžio 10 d. ieÅ¡kovas dėl patirtų sužalojimų vis dar patyrė liekamųjų reiÅ¡kinių (pirÅ¡tų spragsėjimÄ , ribotus deÅ¡inės plaÅ¡takos III pirÅ¡to judesius, skausmingÄ palpacijÄ ), taip pat bylos duomenimis ieÅ¡kovas dėl patirtų sužalojimų laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. birželio 12 d. buvo nedarbingas, jam buvo taikomas skiepijimas dėl pasiutligės bei stabligės profilaktikos.

Nors ieÅ¡kovo patirti sužalojimai nėra sunkÅ«s, tačiau jie yra ilgalaikiai (bylos duomenimis Å¡ie reiÅ¡kiniai iÅ¡liko daugiau kaip pusę metų, daugiau kaip mėnesį ieÅ¡kovas buvo nedarbingas), dėl ko ieÅ¡kovas neabejotinai patyrė nepatogumų. Taip pat neabejotina, kad apeliantas užpuolus aviganių veislės Å¡uniui patyrė didžiulį iÅ¡gÄ stį bei stresÄ 25. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo vertino atsakovės turtinę padėtį, jos elgesį po įvykio.

26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pirmiausiai yra susijęs su nukentėjusios asmens neigiamų iÅ¡gyvenimų kompensavimu. Kita vertus, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje expressis verbis yra įtvirtinta teismo pareiga nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgti į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, pagrįstai atsižvelgė ir į atsakovės turtinę padėtį, taip pat į jos elgesį iÅ¡ karto po įvykio.

Tačiau, atsižvelgus į ieÅ¡kovui priteistÄ neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėtoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas suteikė neproporcingai didelę reikÅ¡mę, lyginant su esminėmis neturtinės žalos nustatymo aplinkybėmis - apelianto dėl atsakovės kaltės patirtais iÅ¡gyvenimais bei sveikatos sutrikdymu.

27. Pažymėtina, kad bylose dėl neturtinės žalos šuns sužalojimo atveju, priteisiamos neturtinės žalos dydis nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju priklausomai nuo nustatytų aplinkybių svyruoja nuo 150,00 Eur iki 870,00 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-246-464/2011, 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2887-565/2015, 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-350-603/2018, 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1691-567/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-266-513/2020 ir kt.) 28.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡ioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, t.y. kad neturtinė žala ieÅ¡kovo sveikatai atsirado iÅ¡imtinai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, jai netinkamai prižiÅ«rint Å¡unį, dėl ko apeliantas patyrė ne tik iÅ¡gÄ stį, dvasinius iÅ¡gyvenimus, bet ir sveikatos sutrikdymÄ , kuris turėjo bÅ«ti gydomas ir, bylos duomenimis, tęsėsi daugiau kaip pusę metų, taip pat atsižvelgus į atsakovės turtinę padėtį ir bendradarbiavimÄ po įvykio, sprendžia, kad apelianto dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirta neturtinė žala vertinama 400 Eur suma.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 29. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jo patirtų iÅ¡laidų: 2,33 Eur už dokumentų kopijas bei 2,90 Eur už nuotraukų darymÄ .

30. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė yra atleisti 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl nėra pagrindo iÅ¡ Å¡alių priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliantas dėl Å¡ių teismo motyvų nepasisakė, jų nepaneigė, todėl nėra pagrindo spręsti, jog teismas nepagrįstai nepriteisė iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kita vertus, ieÅ¡kovo reikalavimai patenkinti tik iÅ¡ dalies (apie 35 proc.), todėl, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str.), ieÅ¡kovui priteistinų iÅ¡laidų sumÄ bÅ«tų itin maža. Dėl bylos baigties.

31. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepakankamai atsižvelgė į teismų praktikÄ bei iÅ¡ dalies netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl sprendžia, kad yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 400 Eur neturinės žalos atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimÄ pakeisti ir Å¡io sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui I. P. (I. P.) iÅ¡ atsakovės T. J. 72,39 Eur (septyniasdeÅ¡imt dviejų eurų 39 ct) turtinę žalÄ , 400,00 Eur (keturių Å¡imtų eurų 00 ct) neturtinę žalÄ , 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (472,39 Eur), palÅ«kanas skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.“ Teisėja Jelena Šiškina