b38e8070-98d7-49ee-b53b-0ed32b4eaf0b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-3263-433/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20148-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.5; (S) 3.2.6.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius, Laisvės pr. 79A 2021 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, atsakovo atstovui advokatui Mariui Grucei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo užsienio bendrovės PlusPlus Capital, AS, Lietuvoje veikiančio per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialÄ ieÅ¡kinį atsakovui T.

G., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ ir Risk Management Services OU, dėl skolos priteisimo n u s t a t ė : ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ (toliau – Mogo) ir atsakovas T. G. sudarė atgalinio lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) sutartį Nr. L09052015/0045 (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ pradinis kreditorius suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei iÅ¡pirkti transporto priemonę BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė transporto priemonę iÅ¡ Mogo, jÄ valdė ir ja naudojosi lizingo pagrindu su teise iÅ¡pirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas Mogo.

Po 2017 m. spalio 17 d. Sutarties nutraukimo transporto priemonė nebuvo grÄ Å¾inta lizingo davėjui. Vadovaujantis Sutarties 14.3. punktu, 2017 m. spalio 17 d. dėl esminių sutarties pažeidimų (atsakovas nemokėjo įmokų Sutartyje numatyta tvarka) Sutartis buvo nutraukta. Apie sutarties nutraukimÄ atsakovas informuotas raÅ¡ytiniu praneÅ¡imu, kuris jam buvo siunčiamas paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu. 2017 m. vasario 28 d. pradinis kreditorius UAB ,,mogo LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimÄ naujam kreditoriui ,,Risk Management Services“ OU. 2017 m. kovo 1 d.

Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius ,,Risk Management Services“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui PlusPlus Capital AS. 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta tarp UAB ,,mogo LT“ ir ,,Risk Management Services“ OU bei 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta tarp ,,Risk Management Services“ OU ir PlusPlus Capital AS yra Periodinės reikalavimų perleidimo sutartys, kuriose numatyta, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu perdavėjas periodiÅ¡kai parduoda, o perėmėjas privalo pirkti Reikalavimų portfelius, kurie priklauso perdavėjui ir yra perdavėjo komercinės veiklos, vykdomos su fiziniais asmenimis, rezultatas, Sutartyje nurodytomis sÄ lygomis ir tvarka.

Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu atsakovo skola buvo perleista PlusPlus Capital AS 2018 m. vasario 9 d. Apie reikalavimo teisės perleidimÄ (CesijÄ ) atsakovas buvo informuotas registruotu laiÅ¡ku. IeÅ¡kovas siekė taikiai susitarti, aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę nesant galimybės įsiskolinimÄ sumokėti iÅ¡ karto. Tačiau atsakovas įsiskolinimo nepadengė. Atsakovas vengia mokėti skolÄ , nebendradarbiauja su ieÅ¡kovu. Sutarties 6.1. punkte nustatyta, kad Lizingo gavėjas įsipareigoja sumokėti Lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) įmokas per grafike numatytus terminus, grafike numatytais dydžiais ir valiuta.

Tikslus grafiko laikymasis yra esminė Å¡ios Sutarties sÄ lyga. Mokėjimų grafikas įtvirtintas Sutarties pagrindinėse nuostatose, kuriame aiÅ¡kiai nustatyta kokio dydžio ir kokiais terminais atsakovas įsipareigojo mokėti įmokas, skirtas dengti Mogo pagal Sutartį atsakovui suteiktÄ finansavimo sumÄ . Pradiniam kreditoriui nutraukus Sutartį prieÅ¡ joje nustatytÄ terminÄ , atsakovui, be kitų prievolių, atsirado ir pareiga sumokėti pradiniam kreditoriui likusiÄ nesumokėtÄ lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) finansavimo sumÄ (Sutarties prieÅ¡laikinis nutraukimas ir iÅ¡ to kylančios teisinės pasekmės detaliai reglamentuotos Sutarties 14 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų, jis liko skolingas pradiniam kreditoriui, kuris, kaip minėta savo reikalavimo teises perleido ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovui perleisto pagrindinio įsiskolinimo, t. y. negrÄ Å¾into finansavimo pagal Sutartį likutis reikalavimo perleidimo dienai sudarė 4760,72 Eur. IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį, jog pradinio kreditoriaus pateiktoje atsakovo gautų įmokų ir jų paskirstymo detalizacijoje matyti, jog dalis atsakovo atliktų įmokų buvo paskirstytos sekančiai: 52,41 Eur – netesyboms po sutarties nutraukimo, 144,19 Eur – siųstiems laiÅ¡kams.

IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į tai, kad iÅ¡ pradinio kreditoriaus nebuvo gavęs minėtų sumų pagrindimo, 2020 m. liepos 28 d. papildomais paaiÅ¡kinimais, pateiktais civilinėje byloje Nr. e2-976-905/2020, atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti nesumokėtÄ finansavimo sumÄ dalyje dėl 196,60 Eur finansavimo sumos, ir iÅ¡ atsakovo prašė priteisti galutinę 4564,12 Eur dydžio negrÄ Å¾intÄ finansavimo sumÄ . Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1857-467/2020 iÅ¡kėlė klausimÄ dėl į skolos sumÄ Ä¯trauktų 26,59 Eur delspinigių bei 389,82 Eur PVM neapmokestinamų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų pagrįstumo.

IeÅ¡kovas pažymi, jog atsakovas Sutarties 13.1. p. įsipareigojo sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais nuo laiku nesumokėtos sumos mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . IÅ¡ byloje pateikto Sutarties grafiko matyti, jog Atsakovas įsipareigojo suteikto finansavimo sumÄ dengti nustatyto dydžio įmokomis, t. y. po 174,95 Eur, kiekvienÄ mėnesį apmokant įmokÄ iki einamojo mėnesio 9 dienos. IÅ¡ byloje pateiktos pažymos apie gautas įmokas ir jų paskirstymÄ matyti, jog atsakovas jau nuo 2015 m. birželio 10 d. vėluodavo atlikti įmokas.

Atsižvelgiant į sutartÄ delspinigių dydį bei pradelstų dienų skaičių, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. buvo apskaičiuota 26,59 Eur delspinigių suma. Pradinio kreditoriaus pateiktoje atsakovo gautų įmokų ir jų paskirstymo detalizacijoje matyti, jog dalis atsakovo atliktų įmokų, t. y. 389,82 Eur buvo paskirstytos PVM neapmokestinamoms skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidoms. IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į tai, jog nėra gavęs iÅ¡ pradinio kreditoriaus Å¡ios sumos pagrindimo, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 4174,30 Eur (4564,12 Eur – 389,82 Eur) negrÄ Å¾intos finansavimo sumos.

Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 4174,30 Eur dydžio negrÄ Å¾intÄ finansavimo sumÄ , 2158,03 Eur negautų pajamų (negautų mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų), apskaičiuotų iki ieÅ¡kinio parengimo ir pateikimo teismui dienos, 30,24 proc. metinių palÅ«kanų (kompensacinės palÅ«kanas), skirtų kompensuoti ieÅ¡kovo negautas pajamas, skaičiuojamų nuo 4174,30 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 3 d. (pradinio ieÅ¡kinio pateikimo dienos) iki visiÅ¡ko prievolės grÄ Å¾inti kreditÄ Ä¯vykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2021 m. gegužės 9 d. (iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies su juo sutinka ir praÅ¡o priteisti 4062,71 Eur negrÄ Å¾intÄ finansavo pagal sutartį sumÄ , tenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl negautų pajamų – priteisti iÅ¡ atsakovo 3309,52 Eur negautų pajamų bei iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ , leidžiant atsakovui mokėti teismo sprendimu priteistas sumas dalimis po 140 Eur per mėnesį. Nurodo, kad ieÅ¡kovas pripažįsta, kad Sutarties galiojimo metu iÅ¡ atsakovo yra gavęs 5 138,67 Eur sumÄ , kuri buvo užskaityta tokiu bÅ«du: (a) 1 024,28 Eur skolos (finansavimo) sumai; (b) 3 501,38 Eur palÅ«kanoms; (c) 26,59 Eur delspinigiams; (d) 52,41 Eur netesyboms po Sutarties nutraukimo; (e) 389,82 Eur PVM neapmokestinamoms skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidoms; (f) 144,19 Eur laiÅ¡kams.

IeÅ¡kovas prašė priteisti 4 760,72 Eur (iÅ¡ bendros finansavimo pagal Sutartį 5 785 Eur sumos atėmus Pažymoje nurodytÄ 1 024,28 Eur finansavimo skolos dengimui tenkančiÄ sumÄ (5 785 Eur – 1 024,28 Eur). IeÅ¡kovas sumažino savo reikalavimÄ iki 4 564,12 Eur, atsisakęs reikalauti ir Pažymoje nurodytos 52,41 Eur netesybų po Sutarties nutraukimo sumos bei 144,19 Eur laiÅ¡kams sumos (4 760,72 Eur – 52,41 Eur – 144,19 Eur). IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas sumažino savo reikalavimÄ iki 4 174,30 Eur, atsisakęs reikalauti ir Pažymoje nurodytos 389,82 Eur PVM.

Minėta 4 174,30 Eur suma pagal ieÅ¡kovÄ gaunama iÅ¡ bendros finansavimo pagal Sutartį 5 785 Eur sumos atėmus Pažymoje nurodytas (užskaitytas) sumas, skirtas skolos sumai - 1 024,28 Eur), netesyboms po Sutarties nutraukimo – 52,41 Eur), PVM neapmokestinamoms skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidoms – 389,82 Eur), laiÅ¡kams – 144,19 Eur). Atsakovo manymu (skaičiavimu), atsakovo pagal Sutartį negrÄ Å¾inta finansavimo suma turėtų bÅ«ti 4062,71 Eur. Visų pirma, kaip matyti iÅ¡ Sutarties, bendra finansavimo pagal Sutartį suma yra ne 5 785 Eur, o 5 785,50 Eur.

Antra, kaip matyti ir iÅ¡ Pažymos, be 5 138,67 Eur sumos, atsakovo pervestos ieÅ¡kovui bankiniais pavedimais, atsakovas 2015 m. rugsėjo 9 d., Sutarties pasiraÅ¡ymo metu, taip pat sumokėjo ir 85,50 Eur Sutarties mokesčio sumÄ , kuri pagal Sutartį įtraukiama į bendrÄ finansavimo sumÄ . Tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas, imdamas bendrÄ finansavimo pagal Sutartį sumÄ (5 785,50 Eur), iÅ¡ jos turi iÅ¡minusuoti ir minėtÄ 85,50 Eur sumÄ . Trečia, atsakovo manymu, ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma taip pat turėtų bÅ«ti sumažinta ir Pažymoje nurodyta 26,59 Eur delspinigių suma.

IeÅ¡kinyje nėra nurodyta: už kokį tiksliai laikotarpį apskaičiuota minėta delspinigių suma, nuo kokių sumų ji apskaičiuota, kada ji buvo apskaičiuota ir t. t. Vien abstraktus ieÅ¡kovo teiginys, jog neva atsakovas vėlavo daryti tam tikras įmokas pagal Sutartį, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog ieÅ¡kovas įrodė minėtos sumos pagrįstumÄ , turint omenyje ir tai, jog iÅ¡ tos pačios Pažymos matyti, jog atsakovas neretai ir permokėdavo ieÅ¡kovui. Tokiu bÅ«du, atsakovo pagal Sutartį negrÄ Å¾inta finansavimo suma yra 4 062,71 Eur: 4 174,30 Eur – 85,50 Eur – 26,59 Eur + 0,50 Eur).

IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 2 158,03 Eur negautų pajamų (negautų mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų), apskaičiuotų iki pradinio ieÅ¡kinio parengimo ir pateikimo teismui dienos ir 30.24 proc. metinių palÅ«kanų, skirtų kompensuoti ieÅ¡kovo negautas pajamas, skaičiuojamų nuo 4 174,30 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 3 d. (pradinio ieÅ¡kinio pateikimo diena) iki visiÅ¡ko prievolės grÄ Å¾inti kreditÄ Ä¯vykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2021 m. gegužės 9 d. (iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos).

Visų pirma, pagal Sutartį ieÅ¡kovas galėjo tikėtis gauti viso 6 810,90 Eur palÅ«kanų: kaip matyti iÅ¡ Sutarties, lizingo (finansavimo) suma yra 5 785,50 Eur, o bendrosios Sutarties iÅ¡laidos - 12 596,40 Eur (lizingo (finansavimo) suma + grÄ Å¾intinos palÅ«kanos). Antra, kaip matyti iÅ¡ Pažymos, atsakovas yra sumokėjęs ieÅ¡kovui 3 501,38 Eur palÅ«kanų. Trečia, vadovaujantis aktualiausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, ieÅ¡kovas, geriausiu atveju, gali tikėtis tik tiek negautų pajamų (negautų mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų), kiek jų tikėjosi gauti (bÅ«tų gavęs), jei Sutartis bÅ«tų buvusi įvykdyta tinkamai.

Jei Sutartis bÅ«tų buvusi įvykdyta tinkamai, ieÅ¡kovas iÅ¡ viso bÅ«tų gavęs 6 810,90 Eur palÅ«kanų. Ginčo nėra dėl to, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo yra gavęs 3 501,38 Eur palÅ«kanų. Vadinasi, ieÅ¡kovas, jei tinkamai suformuluotų savo reikalavimÄ dėl negautų pajamų priteisimo, galėtų reikalauti teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 3 309,52 Eur. Dotuoju atveju, ieÅ¡kovas, ignoruodamas LAT praktikÄ , palÅ«kanas, kaip negautas pajamas, skaičiuoja visiÅ¡kai kitaip: ieÅ¡kovas skaičiuoja palÅ«kanas, kaip neva negautas pajamas, kurias tikėjosi gauti ne Sutarčiai buvus įvykdytai tinkamai, o po Sutarties nutraukimo neva susidariusias palÅ«kanas.

Kitaip tariant, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės skaičiuoja ne negautas pajamas, o mokėjimo (pelno) funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, tik jas ieÅ¡kinyje vadina negautomis pajamomis. IeÅ¡kovas vietoje to, kad suskaičiuotų, kiek iÅ¡ tikro pajamų jis tikėjosi gauti iÅ¡ Sutarties, jei ji bÅ«tų įvykdyta tinkamai, toliau skaičiuoja palÅ«kanas po Sutarties nutraukimo. Tokiu bÅ«du, vietoje 3 309,52 Eur sumos, kuriÄ geriausiu atveju ieÅ¡kovas gali tikėtis gauti, ieÅ¡kovas reikalauja 2 158,03 Eur, apskaičiuotų iki pradinio ieÅ¡kinio parengimo ir pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 3 d.), ir 30,24 proc. metinių palÅ«kanų, skirtų kompensuoti ieÅ¡kovo negautas pajamas, skaičiuojamų nuo 4 174,30 EUR, už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 3 d. (pradinio ieÅ¡kinio pateikimo diena) iki visiÅ¡ko prievolės grÄ Å¾inti kreditÄ Ä¯vykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2021 m. gegužės 9 d. (t. y. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), kas iÅ¡ esmės sudaro 2 337,86 Eur (4 174,30 Eur x 30,24 proc. / 365 x 676 dienos nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2021 m. gegužės 9 d.).

Taigi, iÅ¡ viso ieÅ¡kovas reikalauja net 4 495,89 Eur sumos, kas gerokai virÅ¡ija jo teisėtÄ lÅ«kestį ir reiÅ¡kia nepagrįstÄ praturtėjimÄ atsakovo sÄ skaita. Atsakovo manymu, pagal tai, kaip ieÅ¡kinyje yra suformuluoti ieÅ¡kovo reikalavimai dėl negautų pajamų (pagal reikalavimų suformulavimÄ , apskritai nėra aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovas tikrai reikalauja negautų pajamų, ar praÅ¡o mokėjimo (pelno) funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų), jie negali bÅ«ti tenkinti. Jei, teismo manytų ieÅ¡kovas tinkamai suformulavo reikalavimus (pagal faktinį pagrindÄ ir dalykÄ ) bÅ«tent dėl negautų pajamų, tai ieÅ¡kovui negali bÅ«ti priteista daugiau nei 3 309,52 Eur suma.

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Atsakovas pažymi, jog neturi jokio nekilnojamojo turto ir/ar transporto priemonių. Tuo tarpu atsakovo draudžiamosios pajamos sudaro 630 Eur per mėnesį (kitaip tariant, atsakovas “į rankas” gauna apie 447 Eur).

Kitų pajamų Å¡iuo metu atsakovas negauna. Atsižvelgiant į sudėtingÄ situacijÄ Lietuvoje, atsakovas Å¡iai dienai neturi galimybių rasti geriau apmokamo darbo (atsakovo iÅ¡silavinimas - vidurinis). Atsakovas sutinka ir gali mokėti teismo priteistas sumas, mokant po 140 Eur per mėnesį (pačiam atsakovui pragyvenimui liktų apie 307 Eur). Atsisakymas iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ reikÅ¡ tai, kad ieÅ¡kovas gaus iÅ¡ atsakovo tuos pačius 140 Eur per mėnesį (kadangi atsakovas fiziÅ¡kai nėra pajėgus iÅ¡ karto grÄ Å¾inti priteistų sumų) arba netgi dar mažiau per antstolį (iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų iÅ¡mokų kiekvienÄ mėnesį antstolis gali iÅ¡skaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, virÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytÄ minimalų mėnesio atlyginimÄ (MMA) ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, nevirÅ¡ijančios vieno MMA).

Atsisakymas iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ ne tik kad nereikÅ¡ greitesnio sprendimo įvykdymo, bet netgi atvirkščiai - dėl atsirasiančių papildomų iÅ¡laidų antstoliui, besikaupsiančių procesinių palÅ«kanų, sprendimo įvykdymas pailgės ir lems papildomus kaÅ¡tus tiek pačiam ieÅ¡kovui, tiek atsakovui. Atsakovo manymu, jo atveju nėra jokių priežasčių, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas negalėtų bÅ«ti atidėtas: atsakovas pripažįsta ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies (ginčija (iÅ¡ dalies) tik reikalavimus dėl negautų pajamų mokėjimo ir/ar (pelno) palÅ«kanų remdamasis LAT praktika), nevilkino Å¡ios bylos, bandė ne kartÄ taikiai tartis su ieÅ¡kovu, tačiau to padaryti nepavyko dėl ieÅ¡kovo reikalavimų taikiam susitarimui pasiekti, o bÅ«tent - ženklios (net ne Å¡imtus, o tÅ«kstančius eurų siekiančios) sumos sumokėjimo iÅ¡ karto.

Pažymėtina, jog dotuoju atveju atsakovas yra vartotojas, o ieškovas - verslininkas, kuris perka reikalavimo teises. Taigi, teismo sprendimo išdėstymas, atsižvelgiant ir į abiejų šalių turtinę padėtį, nepažeis ieškovo teisių ar teisėtų interesų, nes ieškovas, kurio veikla ir yra skolų (reikalavimo teisių) pirkimas bei tų skolų išieškojimas, teismo priteistas sumas vis tiek atgaus, tik dalimis, tačiau už tai gaudamas procesines palūkanas, kurios bus skaičiuojamos iki pat teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Be to, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo atsakovui, nes atsakovas, įsiteisėjus sprendimui ir jo vykdymo neišdėsčius, tiesiog fiziškai neturės galimybių sumokėti priteistų sumų. Tačiau tuo pačiu sprendimo vykdymo išdėstymas leis atsakovui kasmėnesinėmis įmokomis atsiskaityti su ieškovu, kurio interesus papildomai užtikrins ir procesinės palūkanos. Atsakovas pagal Sutartį iš viso yra sumokėjęs 5 224,17 Eur (5 138,67 Eur + 85,50 Eur).

Be to, pradinis kreditorius nutraukė Sutartį atsakovui vėluojant sumokėti 66,57 Eur fiksuotÄ nesumokėtų įmokų dalį pagal Sutarties mokėjimo grafikÄ , 142,60 Eur palÅ«kanų pagal Sutarties mokėjimo grafikÄ ir 2,93 Eur už vėlavimÄ mokamų palÅ«kanų. Turint omenyje tiek visÄ Sutarties sumÄ , tiek atsakovo pagal Sutartį sumokėtÄ sumÄ , atsakovo vėlavimas nebuvo žymus (jis iÅ¡ esmės sudarė tik Å¡iek tiek daugiau nei mėnesinę įmokÄ pagal Sutartį), tačiau pradinis kreditorius vis tiek nutraukė Sutartį ir pradėjo reikalauti visų sumų pagal Sutartį grÄ Å¾inimo.

Atsakovas nedarė jokių įmokų Ieškovui sužinojęs apie šioje byloje pareikštus reikalavimus todėl, kad sutiko tik su dalimi ieškovo reikalavimų, nuo pat pradžių ginčydamas ieškovo teisę reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų (be to, gavus pradinį ieškinį, atsakovui pagrįstai kilo ir daugiau abejonių, pavyzdžiui, dėl atsakovo dar Sutarties galiojimo metu atliktų mokėjimų užskaitymo ir t. t.), todėl atsakovas, esant neišspręstam ginčui, ir nedarė jokių mokėjimų.

Be to, jei atsakovas ir bÅ«tų padaręs kokiÄ nors įmokÄ , ieÅ¡kovas, tikėtina, jÄ bÅ«tų paskirstęs CK 6.54 str. 1-4 d. nustatyta tvarka, pirmiausia užskaitydamas tas sumas, kurias Å¡ioje byloje ir ginčija atsakovas. Atsakovui neigiant ieÅ¡kovo teisę į tam tikras sumas, atsakovas, atlikęs mokėjimÄ nesant iÅ¡spręstam ginčui, bÅ«tų priverstas ginčyti atliktus sumokėtų sumų užskaitymus/paskirstymus. IeÅ¡kovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, teisme yra gautas jo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas ieÅ¡kinį pripažįsta iÅ¡ dalies, sutinka dėl 4062,71 Eur negrÄ Å¾intos paskolos. Dėl kitų ieÅ¡kinio reikalavimų nesutinka bei praÅ¡o priteistÄ sumÄ iÅ¡dėstyti mokėti dalimis. IÅ¡ esmės pakartojo atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Å alių paaiÅ¡kinimais bei raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. gegužės 9 d. pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ ir atsakovas sudarė lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) sutartį Nr. L09052015/0045, pagal kuriÄ atsakovui suteikta teisė valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei iÅ¡pirkti automobilį, o atsakovas įsipareigojo mokėti lizingo įmokas, kas mėnesį mokėdamas 174,95 Eur.

Lizingo (finansavimo) suma 5785,50 Eur, į minėtÄ sumÄ Ä¯skaičiuotas 85,50 Eur Sutarties mokestis (Sutarties 1 ir 6 punktas). Transporto priemonės pirkimo kaina - 5700,00 Eur. Sutarties terminas nuo 2015 m. gegužės 9 d. iki 2021 m. gegužės 9 d. Metinė palÅ«kanų norma 30,24 proc. (Sutarties 5 punktas). Bendrosios Sutarties iÅ¡laidos 12596,40 Eur. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, 2017 m. spalio 17 d. sutartis buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo dienÄ atsakovo bendra skolos suma sudarė 5908,91 Eur – 5591,98 Eur pagrindinė skola, 312,28 Eur nesumokėta palÅ«kanų dalis Sutarties nutraukimo dienai, 4,65 Eur delspinigiai.

Pradinis kreditorius UAB „mogo Lt“ 2017 m. vasario 28 d. periodine reikalavimo teisių pardavimo-pirkimo ir perleidimo sutartimi Nr. 2017/02/28 reikalavimo teises į atsakovo skolÄ perleido naujam kreditoriui Risk Management Services OU, o pastarasis 2017 m. kovo 1 d. periodine reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/01 reikalavimo teises perleido ieÅ¡kovui. Atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimÄ buvo informuotas 2018 m. kovo 1 d. praneÅ¡imu. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos pažymos apie gautas įmokas ir jų paskirstymÄ (sutarties Nr. L09052015/0045) matyti, kad ieÅ¡kovas padengė 1024,28 Eur pagrindines skolos (kredito), 3501,38 Eur palÅ«kanų, 79 Eur delspinigių, 389,82 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų ir 144,19 Eur už laiÅ¡kų siuntimÄ , iÅ¡ viso sumokėjo 5369,94 Eur.

Nagrinėjamoje atveju byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovo pagrindinės skolos likučio, prievolės mokėti ieÅ¡kovui negautas pajamas bei kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.).

Esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ Ä¯vertinęs įrodymų visumÄ . Dėl to teismas konstatuoja juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų byloje nustatytinų faktų buvimÄ tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti iÅ¡vadÄ , kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.).

PrieÅ¡ingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.411 straipsnio 1 dalį iÅ¡perkamosios nuomos sutartimi vadinama sutartis, pagal kuriÄ daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per sutartyje nustatytÄ terminÄ sumokėjus sutartyje numatytÄ kainÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad IÅ¡perkamosios nuomos sutarties, sudarytos tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo, pagrindu susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.200 straipsnio l dalies nuostatomis, Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis). Skolininkui neįvykdžius reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos bÅ«du įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikÅ¡tas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimÄ ir atitinka CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Dėl Å¡ios priežasties atsakovui nevykdžius sutartinės prievolės atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi, įsiskolinimas ieÅ¡kovui priteistinas iÅ¡ atsakovo (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 4174,30 Eur pagrindinės skolos (kredito), tačiau atsakovas su Å¡ia suma nesutinka ir nurodo, jog pagrindinės skolos likutis yra 4062,71 Eur (4174,30 Eur - 85,50 Eur - 26,59 Eur - 0,50 Eur). Dėl atsakovo argumentų, susijusių su skolos mažinimu 85,50 Eur suma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Sutarties specialiųjų sÄ lygų 6 punktÄ , sutarties mokestis yra įtraukiamas į lizingo sumÄ ir lizingo gavėjo iÅ¡mokama suma yra mažinama sutarties mokesčio suma.

Sutarties specialiųjų sÄ lygų 1 punktÄ â€“ lizingo suma yra 5785,50 Eur. Be to, atsižvelgiant į tai, kad lizingo įmokos grÄ Å¾inimo grafike fiksuota įmokos dalis – 5785,50 Eur bei atsižvelgiant į Sutarties specialiųjų sÄ lygų 6 punktÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas dalyje dėl 85,50 Eur kaip pagrindinės skolos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Su atsakovo argumentais, susijusiais su skolos mažinimu 0,50 Eur suma, teismas visiÅ¡kai nesutinka bei pažymi, jog toks atsakovo nesutikimas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes skaičiuojant pagrindinės skolos likutį, ieÅ¡kovas sumokėtos pagrindinės skolos dalį per klaidÄ minusavo ne nuo didesnės (5785,50 Eur) sumos, o nuo mažesnės (5785,00 Eur), kas teismo manymu aritmetiÅ¡kai naudingiau atsakovui.

Todėl atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė skola mažinama 85,50 Eur suma ir 0,50 Eur suma nemažinama, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistina 4089,30 Eur. Dėl atsakovo argumentų, susijusių su skolos mažinimu 29,59 Eur delspinigių suma, pažymėtina, kad, Sutarties bendrųjų sÄ lygų 13.2 punktu atsakovas įsipareigojo už skolos grÄ Å¾inimo termino praleidimo dienÄ mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius. Sutartyje sulygta delspinigių norma nevirÅ¡ija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kad nurodytų netesybų dydis nevirÅ¡ija teisės aktuose nustatytų reikalavimų, be to nėra pagrindo abejoti ieÅ¡kovo apskaičiuota laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. delspinigių suma, be to, atsakovas nepraÅ¡o taikyti senatį, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 26,59 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Be kita ko, ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 2158,03 Eur negautas pajamas (mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas), apskaičiuotas iki ieÅ¡kinio parengimo ir pateikimo teismui dienos bei 30,24 proc. metines palÅ«kanas (kompensacines palÅ«kanas), skaičiuojamas nuo 4174,30 Eur laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 3 d. (pradinio ieÅ¡kinio pateikimo dienos) iki visiÅ¡ko prievolės grÄ Å¾inti kreditÄ Ä¯vykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2021 m. gegužės 9 d. (iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pelno palÅ«kanos aiÅ¡kinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas iÅ¡lieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, iÅ¡skyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e3K-7-75-823/2020 ir nusprendė, kad aptariama kasacinio teismo praktika keistina kaip iÅ¡ dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumÄ , užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrÄ , teisėtus lÅ«kesčius ir neleistinumÄ piktnaudžiauti teise, įgyvendinimÄ ir neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanų priteisimo teisinės prigimties aiÅ¡kinimo.

Vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija suformavo tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieÅ¡ terminÄ , pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natÅ«ra, todėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanos skolininkui pagal Å¡iÄ sutartį nebegali bÅ«ti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palÅ«kanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali bÅ«ti priteisiama didesnė iÅ¡ reikalaujamų sumų.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teismų praktikÄ , ieÅ¡kovui priklauso iki kredito sutarties pabaigos paskaičiuotos pelno palÅ«kanos. Sutarties specialiųjų sÄ lygų nuostatomis atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje nustatytas 30,24 procentų dydžio metines palÅ«kanas. Å ios palÅ«kanos laikytinos mokėjimo palÅ«kanomis. Pagal tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties sÄ lygas, grÄ Å¾inti kreditÄ ir mokėti palÅ«kanas atsakovas turėjo iki 2021 m. gegužės 9 d.

IeÅ¡kovas kaip negautas pajamas (nuostolius) praÅ¡o priteisti 2158,03 Eur, paskaičiuotus iki ieÅ¡kinio parengimo/pateikimo dienos bei iÅ¡ esmės 30,24 proc. metines procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo negrÄ Å¾into kredito (4174,30 Eur) laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 3 d. (pradinio ieÅ¡kinio pateikimo dienos) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet neilgiau kaip iki 2021 m. gegužės 9 d. (sutartimi sulygtos mokėjimo grafike paskutinės įmokos datos). Teismas pažymi, jog teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog negautos pajamos yra žalos rÅ«Å¡is, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas.

Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realiÄ pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiÅ¡kia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo bÅ«ti, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimÄ . Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi bÅ«ti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

Nagrinėjamu atveju ginčo Å¡alys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieÅ¡kovui mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palÅ«kanų sumos (metinė palÅ«kanų norma – 30,24 procentai), kurios mokėjimas buvo iÅ¡dėstytas kiekvienÄ mėnesį pagal mokėjimo grafikÄ mokėtinomis įmokomis. Å alys sutartimi vartojimo kredito grÄ Å¾inimo terminÄ numatė iki 2021 m. gegužės 9 d. Aptariamu atveju ieÅ¡kovas už sutartÄ mokestį (pelno palÅ«kanas) suteikęs atsakovui vartojimo kreditÄ ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukęs sutartį, iki Å¡iol neatgavo nei suteikto kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju.

Pagal sutartį planuotos gauti pelno palÅ«kanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebÅ«tų nutraukta) gali bÅ«ti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiÅ¡kinimo teismų praktikoje apžvalga). Atsižvelgiant į byloje pateiktÄ mokėjimo grafikÄ , t. y. ieÅ¡kovas negautomis pajamomis laiko Sutartyje sulygto dydžio 30,24 procentų metines palÅ«kanas, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palÅ«kanų forma) faktÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad tinkamai atsakovui vykdant sutartį ieÅ¡kovas bÅ«tų atgavęs paskolintÄ kredito sumÄ , taip pat iki sutarties termino pabaigos jam bÅ«tų mokamos pelno palÅ«kanos, teismas vertina, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl negautų pajamų, t. y. 2158,03 Eur, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismÄ dienos bei 30,24 procentai metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾into vartojimo kredito 4089,30 Eur (teismui sumažinus kredito sumÄ ) nuo ieÅ¡kinio parengimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 9 d.), laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas visiÅ¡kai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Å ios palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 6247,33 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡iÄ proceso teisės normÄ , kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti atidedamas arba iÅ¡dėstomas iÅ¡imtiniais atvejais, atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų Å¡alių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas neturi suteikti nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ skolininkui, o iÅ¡ieÅ¡kotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti iÅ¡laikyti iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrÄ , vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Pažymėtina, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo bÅ«tino iÅ¡dėstymo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas iÅ¡dėstyti sprendimo vykdymÄ yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodymų, patvirtinančių jo finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).

PrieÅ¡ingai, atsakovas nurodo, jog turėdamas vidurinį iÅ¡silavinimÄ , Å¡iai dienai neturi galimybių rasti geriau apmokamÄ darbÄ , todėl Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, jog atsakovo finansinė padėtis ateityje negerės. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuo pat civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos atsakovas geranoriÅ¡kai nesumokėjo ieÅ¡kovui nė vienos įmokos, dengdamas skolÄ , nors atsakovas ir teigė įmokų neatlikinėjęs dėl ieÅ¡kovo galimo jų įskaitymo pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas.

Pažymėtina, kad nurodytos teisės normos vis dėlto suteikia galimybę skolininkui mokėti įmokant nurodant savo nuožiÅ«ra kitokiÄ jų paskirtį – tokiais atvejais kreditoriui suteikiama teisė tik atsisakyti priimti tokias įmokas, o ne savarankiÅ¡kai - savavaliÅ¡kai pakeisti skolininko nurodomų įmokų paskirtį (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Be to, atsakovas taip pat neatliko kitų veiksmų, kurie rodytų atsakovo atsakingÄ požiÅ«rį ir apsisprendimÄ apmokėti susidariusį įsiskolinimÄ .

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, nesant įrodymų, kad atsakovas bus pajėgus tinkamai įvykdyti teismo sprendimÄ jį iÅ¡dėsčius, darytina iÅ¡vada, jog teismo sprendimo iÅ¡dėstymas pažeistų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, teisėtų lÅ«kesčių, taip pat teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus. Tokiu atveju atsakovo praÅ¡ymas dėl sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo atmestinas. IeÅ¡kovas patyrė 142,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 99 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovo ieškovui priteistina 141,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) (142 Eur x 99 proc. / 100 proc.).

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovas sumokėjo 202,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau atsisakius pradinių reikalavimų sumos, ieÅ¡kovui grÄ Å¾intina 60,00 Eur žyminio mokesčio. IÅ¡aiÅ¡kintina, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi. Teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai yra 5,44 Eur (5,49 Eur x 99 proc. / 100 proc.), virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, todėl priteisiamos iÅ¡ atsakovo. Kiti Å¡alių argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.).

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: patenkinti ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui užsienio bendrovei PlusPlus Capital, AS, j. a. k. 11919806, Lietuvoje veikiančio per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialÄ , j. a. k. 303012217, iÅ¡ atsakovo T.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) 4089,30 Eur (keturių tÅ«kstančių aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių eurų 30 ct) dydžio negrÄ Å¾intÄ finansavimo sumÄ , 2158,03 Eur (dviejų tÅ«kstančių vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 3 ct) pelno palÅ«kanas, 30,24 procento metines palÅ«kanas už 4089,30 Eur nesumokėtÄ finansavimo sumÄ , skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gegužės 9 d., 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ (6247,33 Eur) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 141,00 Eur (vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,44 Eur (penkių eurų 44 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui užsienio bendrovei PlusPlus Capital AS, j. a. k. 11919806, Lietuvoje veikiančio per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialÄ , j. a. k. 303012217, 60,00 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties eurų 00 ct) Eur žyminį mokestį, sumokėto 2019 m. liepos 4 d., mokėjimo nurodymu Nr. 1690, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remiantis Å¡iuo teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Edvardas Juozėnas