2016-11-23 Nr. AB-22074-3-65-3-00270-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-732-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00270-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. E. E. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. E. E. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. E. E. (toliau – ir pareiškėjas) Panevėžio apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), atstovaujamą Panevėžio skyriaus, per teismo nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 90 str.) pradėti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sugrąžinimo valstybei teismines procedūras, į procesą privalomai įtraukiant pareiškėją; 2) panaikinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, teisinę registraciją, kaip atliktą nesant parengtų privalomųjų teritorijų planavimo (detaliojo plano) dokumentų; 3) panaikinti administracinio-gamybinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, su visais vėlesniais įrašų pakeitimais, kaip pastatyto neteisėtai suformuotame žemės sklype be nustatyta tvarka parengto projekto.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismo vertinimu, pareiškėjas pirmu skundo reikalavimu siekia, kad atsakovas vykdytų gretimo pareiškėjo žemės sklypui, t. y. pareiškėjui nepriklausančio, bei atsakovo išnuomoto kitiems asmenims valstybinio žemės sklypo naudojimo kontrolę, kuri pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnį pavesta vykdyti NŽT. Nors pareiškėjas iš esmės siekia perimti viešojo administravimo institucijos darbą ir ginti viešąjį interesą, tačiau pareiškėjo kaip suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, šiuo atveju – valstybės, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta paties pareiškėjo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui nepriskirta kompetencija užtikrinti valstybinės žemės kontrolę, teismas sprendė, jog pareiškėjas yra netinkamas subjektas reikšti pirmą skundo reikalavimą.

Kita vertus, įvertinęs skundo turinį, teismas nustatė, kad pareiškėjas, reikšdamas pirmą skundo reikalavimą, iš esmės siekia, jog atsakovas inicijuotų valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą teismine tvarka, nes pareiškėjas mano, kad greta jo žemės sklypo esančio valstybinio žemės sklypo išnuomojimas kitiems asmenims pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus, t. y. pareiškėjas siekia, jog valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis pasibaigtų, jog būtų nuginčytas valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties teisėtumas ir pan. Teismas pažymėjo, kad tai reiškia, jog ginčas kyla civilinių teisinių santykių srityje ir turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o atsakovas nėra įgaliotas atstovauti pareiškėjui pareiškėjo interesais ginčijant gretimo žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį bei siekiant ją nutraukti. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.227 straipsnis suteikia teisę pačiam pareiškėjui ginčyti valstybinės nuomos sutartį, jeigu ji pažeidžia pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, pareiškiant ieškinį bendrosios kompetencijos teisme dėl sutarties negaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str.). Nustatęs, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nuomos santykiai yra reguliuojami privatinės, o ne viešosios teisės normų, ir kad NŽT veikla jai dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, teismas konstatavo, jog įpareigojimas šią instituciją pradėti teismines procedūras, susijusias su žemės sklypo grąžinimu valstybei, nėra administracinės bylos dalykas, nes tai iš esmės reiškia nuomos sutarties nutraukimą teismine tvarka.

Teismas pažymėjo, kad antru ir trečiu skundo reikalavimais pareiškėjas prašo panaikinti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, teisinę registraciją ir šiame sklype esančio kitiems asmenims priklausančio pastato teisinę registraciją, t. y. pareiškėjas skundžia nekilnojamojo turto registre atliktus daiktinių teisių į nekilnojamojo turto objektus registravimo veiksmus (aktus). Nors nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veikla atliekant registravimo veiksmus Nekilnojamojo turto registre pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, tačiau pareiškėjas skunde nenurodė bei prie skundo nepridėjo jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad yra kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto registre atliktų registravimo veiksmų (aktų). Atsižvelgęs į tai, teismas skundą atsisakė priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

II. Pareiškėjas G. E. E. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis surašyta atmestinai, nesiekiant atskleisti klausimo esmės, atsisakymo priimti skundą motyvai ir teisinė argumentacija yra paviršutiniška. Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsniu, pažymi, kad jis turi nuosavybę, kuri dėl gretimame sklype vykdomų teisės pažeidimų nuvertėja, blogėja pareiškėjo gyvenimo kokybė, todėl yra akivaizdūs pareiškėjo tiek subjektinės teisės, tiek ir teisinio intereso pažeidimai. Jeigu NŽT vykdytų savo funkcijas kontroliuoti valstybinės žemės panaudojimą, pareiškėjo teisės ir interesai būtų apginti. Pareiškėjas paaiškina, kad jis skunde prašė nutraukti viešojo administravimo subjekto neveikimą (vilkinimą), įpareigojant teisės aktų nustatyta tvarka susigrąžinti valstybei priklausantį žemės sklypą, tačiau jokio reikalavimo dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo nesuformulavo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad reikalavimai panaikinti žemės sklypo ir jame esančio statinio teisinį įregistravimą yra šalutiniai ir nuosekliai susiję su pagrindiniu reikalavimu dėl institucijos neveikimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo G. E. E. skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka).

Pažymėtina, kad šis atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas pagal atskirąjį skundą pradėtas nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostata garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos teisės. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Procesinių skundo turinio ir formos reikalavimų nustatymas yra būtinas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą. Jeigu skundas neatitinka reikalavimų, nustatytų ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

ABTĮ 23 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje nustatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Paminėtų reikalavimų tinkamas įvykdymas užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-674/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-312/2011) laikomasi pozicijos, kad tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama.

Pagal ABTĮ administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 16 d., 3 str. 1 d.). ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės, o viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams.

Šiuo atveju pareiškėjas Panevėžio apygardos administraciniam teismui padavė skundą, iš esmės prašydamas įpareigoti atsakovą NŽT, atstovaujamą Panevėžio skyriaus, pradėti ginčijamo žemės sklypo sugrąžinimo valstybei teismines procedūras ir panaikinti ginčijamo žemės sklypo bei jame esančio statinio teisinę registraciją. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, reikšdamas pirmą skundo reikalavimą, siekia perimti viešojo administravimo institucijos darbą ir ginti viešąjį interesą, be to, įpareigojimas NŽT pradėti teismines procedūras, susijusias su žemės sklypo grąžinimu valstybei, nėra administracinės bylos dalykas, nes tai iš esmės reiškia nuomos sutarties nutraukimą teismine tvarka. Dėl antro ir trečio skundo reikalavimų pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog yra kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto registre atliktų registravimo veiksmų (aktų). Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad NŽT neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) pažeidžia jo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, teises ir interesus, o reikalavimai panaikinti žemės sklypo ir jame esančio statinio teisinį įregistravimą yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo dėl institucijos neveikimo.

Taigi nagrinėjamu atveju skiriasi pirmosios instancijos teismo ir pareiškėjo pozicijos, ar pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas yra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje, kurį pirmosios instancijos teismas turėjo priimti nagrinėti iš esmės. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo priėmimo medžiagą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad yra pagrindas tokį skundą, kokį padavė pareiškėjas, atsisakyti priimti dėl to, jog jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas pagrindinius skundo elementus, t. y. skundo pagrindą ir dalyką, suformulavo su trūkumais, kurie iš esmės užkerta kelią nustatyti, kokio pobūdžio ir apimties ginčą siekia inicijuoti pareiškėjas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama pareiškėjo atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismui išdėstytus argumentus dėl pirmo skundo reikalavimo, pirmiausia akcentuoja, kad nors pats pareiškėjas skunde nurodė, jog tai skundas dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus viešojo administravimo srityje, tačiau iš pirmo skundo reikalavimo formuluotės ir skundo argumentų matyti, kad susiklosčiusi faktinė situacija yra susijusi ir su ginčijamo žemės sklypo nuomos santykiais, kurie, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra civilinio teisinio pobūdžio santykiai. Tiek skunde, tiek ir atskirajame skunde pareiškėjas nurodo argumentus ir faktus, dėl kurių jis mano, kad NŽT vilkinimas atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus pažeidžia pareiškėjo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, teises ir įstatymų saugomus interesus. Šiuo atveju nėra aišku, kokius konkrečius veiksmus, anot pareiškėjo, viešojo administravimo srityje NŽT vilkina atlikti, nes kartu su skundu pareiškėjas pridėjo dokumentus, kad NŽT Panevėžio skyrius 2016 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 23SS-13-(14.23.45) atsakė į pareiškėjo kreipimąsi, nurodydamas, jog jis neturi pagrindų prieš terminą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties. Nors skunde pareiškėjas nurodė, kad šis raštas yra skundžiamas, tačiau pareiškėjas skunde nesuformulavo konkretaus reikalavimo dėl šio rašto panaikinimo. Atsižvelgęs į tai, vadovaudamasis dispozityvumo principu bei būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundo dalyką ir pagrindą, aiškiai nurodant, ar pareiškėjas skundžia teismui NŽT Panevėžio skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. raštą Nr. 23SS-13-(14.23.45), kokius konkrečius veiksmus NŽT pagal viešosios teisės reglamentavimą privalo atlikti viešojo administravimo srityje, bet, pareiškėjo teigimu, neatlieka. Tai reiškia, kad pareiškėjui turėjo būti sudaryta galimybė patikslinti skundą, konkrečiai ir aiškiai suformuluojant kilusio ginčo ribas.

Kaip jau minėta, skundo reikalavimus dėl žemės sklypo ir statinio teisinės registracijos panaikinimo pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti dėl to, kad nenustatė, jog yra kilęs ginčas dėl šių veiksmų atlikimo. Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad šie reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo dėl NŽT neveikimo. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjas skundžia nekilnojamojo turto registre atliktus daiktinių teisių į nekilnojamojo turto objektus registravimo veiksmus (aktus) ir nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veikla atliekant registravimo veiksmus Nekilnojamojo turto registre pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla. Teisėjų kolegijos vertinimu, antras ir trečias skundo reikalavimai buvo suformuluoti netinkamai, nes pareiškėjas prašė teismo panaikinti žemės sklypo ir pastato teisinę registraciją, nors pagal teisės aktus šių veiksmų atlikimas yra nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencija. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti pareiškėjui pašalinti ir šiuos skundo trūkumus bei, atsižvelgiant į tai, suteikti galimybę pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad yra kilęs ginčas dėl šių veiksmų atlikimo, bei nurodyti tinkamą subjektą, kuris turi pareigą atsakyti pagal pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepasiūlius pareiškėjui pašalinti skundo trūkumų, galėjo būti nepagrįstai apribota teisė ginti galbūt pažeistas teises, dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta.

Apibendrindama nustatytas bylos faktines bei teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai įvertino visas skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes, netinkamai pritaikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. E. E. atskirąjį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė