b38b93be-e604-47ed-83b8-46f0db00bd52 · Marijampolės rajono apylinkės teismas

                                                                                             Civilinė byla Nr. 2-273 - 301/2014                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04397-2013-4                                                       Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.17.; 73.2.6.1.116.1.                                                                                                                                               MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                                                                                                                                                                                                                              S P R E N D I M A S                                               LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2014 m. kovo 14 d.

                                                           Marijampolė                                          Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Teresė Klimienė, sekretoriaujant Žydrūnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant ieškovo, Uždarosios akcinės bendrovės „Odivė“ atstovui direktoriui V.

B., atsakovo atstovei Eglei Izokaitytei, trečiajam asmeniui G. P., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Odivė ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiajam asmeniui G. P. dėl žalos atlyginimo ir              n u s t a t ė :                           IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (b.l.8-10) prašė, remiantis CK 6.245 str., 6.246 str., 6.249 str., 6.210 str., Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 22 str. 6 d. priteisti iÅ¡Â atsakovo 5894 Lt žalos atlyginimo, 6 % palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (žyminį mokestį ir bylos vedimo iÅ¡laidas).

Ieškovo atstovas teisme prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad UAB „Odivė“ veiklos sritys yra automobilių prekyba ir krovinių gabenimo tarptautinės automobilių transporto paslaugos. Nurodė, kad 2013-07-03 kelio Marijampolė-Šunskai-Tursučiai 5,9-ame kilometre įvyko autoįvykis, kurio metu UAB „Odivė“ priklausantis automobilis Citroen Evasion, pažymėtas ženklu R169613,              vairuojamas trečiojo asmens – ieškovo darbuotojo- vadybininko G.

P., susidÅ«rė su į keliÄ iÅ¡bėgusiu laikiniu gyvÅ«nu – stirninu. Autoįvykio pasekoje buvo apgadintas bendrovei priklausantis automobilis ( apgadinta priekinė dalis – variklio dangtis, grotelės, deÅ¡inys priekinis žibintas, radiatorius) ir padaryta 5894 Lt dydžio turtinė žala. O bÅ«tent: transporto priemonės rinkos vertė prieÅ¡ apgadinimÄ 7680 Lt – apgadintos transporto priemonės likutinė vertė 2270Lt = 5410 Lt; kadangi nustatyta, kad transporto priemonės atkuriamoji vertė – 6640 Lt, tai yra sudaro daugiau nei 75% iki apgadinimo turėtos rinkos vertės, todėl konstatuotas, jog apgadintos transporto priemonės atstatymas ekonominiu požiÅ«riu netikslingas.

Už UAB „Asistava“ atliktÄ turto vertinimo ataskaitos paruoÅ¡imÄ prašė priteisti 484 Lt turėtos turtinės žalos atlyginimo, iÅ¡ viso 5894 Lt. Nurodė, kad atsakovas privalo atlyginti ieÅ¡kovui patirtÄ Å¾alÄ , nes nevykdė bendrų rÅ«pestingumo ir atsakingumo pareigų, buvo neapdairus, neatsakingas ir nerÅ«pestingas, o bÅ«tent:1) ieÅ¡kovas, bÅ«damas laukinio gyvÅ«no savininku, nesiėmė reikiamų priemonių, tai yra nepažymėjo pavojingo kelio ruožo ženklu ar atitvaru, neįspėjo apie pavojingÄ kelio ruoÅ¾Ä , kuriame yra didelė tikimybė, kad per keliÄ gali eiti žvėrys, pažeidė kelių ženklinimo tvarkÄ , nesekė ir neanalizavo kelio situacijos, neužkirto kelio įvykiui kilti, neužtikrino visuomenės saugumo kelyje.

Atsakovo kaltė pasireiškė –atsakovo neteisėtu neveikimu (nepastatė įspėjamųjų ženklų ar atitvarų);

2) ieškovui priklausantis automobilis buvo vairuojamas nepažeidžiant eismo taisyklių reikalavimų;

3) ieÅ¡kovui priklausantį automobilį vairavusiam asmeniui Å¡is kelio ruožas buvo nežinomas, nes Å¡iuo keliu važiuoja retai, todėl tretysis asmuo G. P. neturėjo supratimo apie laukinių gyvÅ«nų egzistavimÄ Å¡iame kelio ruože ir negalėjo numatyti, kad kelyje iÅ¡lieka galimybė laikiniams gyvÅ«nams patekti į keliÄ .                        Atsakovas atsiliepimu (b.l.49-56 ) ir jo atstovė teisme ieÅ¡kinio nepripažino visiÅ¡kai, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , nes neįrodytos visų bÅ«tinos valstybės atsakomybei kilti sÄ lygos (neteisėti veiksmai/neveikimas, kaltė, priežastinis ryÅ¡ys, žala), o garantuoti absoliučiÄ valstybės atsakomybę negalima, tai yra atmesti dėl Å¡ių motyvų:

1) ieÅ¡kovas neįrodė ieÅ¡kinio, nes nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo nurodomÄ aplinkybę, kad kelio Mokolai- Å unskai- Tursučiai 5,9 –ame kilometre, - ruožas bÅ«tų grėsmingas ar avaringas, o valstybė į tai nereaguoja ir nesiima jokių priemonių. Valstybė prižiÅ«rėjo bei stebėjo tÄ keliÄ (gyvÅ«nų populiacija reguliuojam kasmet ) ir nebuvo pagrindo imtis papildomų priemonių, nes kelias nėra avaringas. Å iuo atveju valstybei nebuvo pareigos statyti įspėjamuosius ženklus, nes byloje nėra duomenų, kad eismo įvykio vietoje ( kelio 5,9 kilometre) bÅ«tų nustatytas gyvÅ«nų migracijos takas, o teisės aktai nenustato pareigos valstybei visuose keliuose pastatyti įspėjamuosius ženklus, prieÅ¡ingu atveju jie (įspėjamieji ženklai) prarastų savo prasmę, tai yra esant jų pristatytų per daug, jie neatliktų savo funkcijos.

Teisės aktai neįpareigoja valstybės aptverti visų kelių atitvarais. Tokiu bÅ«du mano, kad ieÅ¡kovas neįrodė valstybės neteisėtų veiksmų, tai yra neįrodė, kad vieÅ¡osios teisės subjektas (valstybė) neveikė taip, kaip pagal jo veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus privalėjo veikti. Nurodo, kad LR Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 22 str. 6 d. yra speciali norma valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti , tačiau bÅ«tent ieÅ¡kovas turi įrodyti neteisėtus veiksmus, nes vien žalos atsiradimo faktas neteisėtų veiksmų negali nei patvirtinti, nei paneigti;

2) nėra priežastinio ryžio tarp valstybės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos;

3) ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo pažeisti kelio ženklų statymÄ ar medžioklę reglamentuojantys teisės aktai, todėl nėra priežastinio ryÅ¡io tarp eismo įvykio ir valstybės veiksmų;

4) valstybei pareiga atlyginti žalÄ nekylÄ , jeigu žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens veiksmų ar kitų CK 6.253 str. nurodytų aplinkybių. Nenugalimos jėgos buvimo ar ne klausimas spręstinas kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus gyvÅ«no rūšį, populiacijos mastÄ , populiacijos rÅ«Å¡ies skaičiaus nusistovėjimÄ , gyvÅ«nų įpročius keliauti, jų sėslumÄ , sezoninės migracijos laikÄ ;

5) vairuotojas (ieškovo vadybininkas) pats buvo neapdairus ir nerūpestingas, nes nepasirinko saugaus greičio (LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 5 d., Kelių eismo taisyklių 133 p.);

6) ieÅ¡kovas nepaneigė abejonės, kad jam priklausantis automobilis, kuris buvo pažymėtas prekybiniu ženklu R169613 ir galėjo ribotai judėti – galėjo dalyvauti vieÅ¡ame eisme ir buvo techniÅ¡kai tvarkinga.                           Trečiasis asmuo G. P. , kuris dirba pas ieÅ¡kovÄ vadybininku, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad tai jis 2013-07-03, 7.30 val. kelyje Marijampolė-Å unskai-Tursučiai 5,9-ame kilometre įvykusio autoįvykio metu vairavo ieÅ¡kovui UAB „Odivė“ priklausantį automobilį Citroen Evasion, pažymėtÄ Å¾enklu R169613.

Nurodė, kad tÄ rytÄ jis važiavo į Å unskus keliu Marijampolė-Å unskai, nes reikėjo paimti iÅ¡ ten (Å unskų ) gyvenančio naktį grįžusio autovežio vairuotojo autovežį ir jį pervaryti į servisÄ Marijampolėje. Servise turėjo bÅ«ti 8 val., bet 7.30 val. įvyko susidÅ«rimas su gyvÅ«nu (2014-01-23 garso įraÅ¡o laikas 41:28). Nurodė, kad jo vairuojamas automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas ( galiojo technikinė apžiÅ«ra atlikta Vokietijoje), iÅ¡ abiejų kelio pusių buvo aukÅ¡ta žolė, o už 80-100 metrų miÅ¡kas.

Jis važiavo apie 70 ar 80 km. greičiu. Stirna iÅ¡Å¡oko 1 metro atstumu prieÅ¡ automobilį, todėl stabdymo kelio nebuvo.                          IeÅ¡kinys atmestinas.                           Valstybės civilinė atsakomybė už laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ siejama su jos, kaip Å¡ių gyvÅ«nų savininkės, statusu. CK 6.263 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ arba savo valdomų daiktų padarytÄ Å¾alÄ .

Å ioje normoje yra įtvirtinta netiesioginė deliktinė atsakomybė, tai yra asmens civilinės prievolė atlyginti žalÄ , padarytÄ ne tiesiogiai jo paties, bet kitų asmenų arba jo valdomų daiktų. GyvÅ«nai pagal įstatymÄ yra prilyginami daiktams: jų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų (CK 4.41 str.). Pagal Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 3 straipsnį laikinių gyvÅ«nų, gyvenančių laisvėje, savininkė yra valstybė.

Todėl valstybei, kaip laukinės gyvÅ«nijos savininkei, gali kilti pareiga atlyginti laukinio gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ , bet tik tokiu atveju, jeigu tokia pareiga įtvirtinta įstatyme (CK 6.263 str.).                           CK 6.267 straipsnio 2 dalis numato, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Å i tvarka yra nustatyta LR Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje reglamentuojančioje, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių gyvÅ«nų eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryÅ¡ys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens veiksmų arba kitų CK 6.253 str. nurodytų veiksmų, ir iÅ¡ieÅ¡koma CPK nustatyta tvarka.

Tokiu bÅ«du valstybės civilinė atsakomybė už laukinio gyvÅ«no eismo įvykyje padarytÄ Å¾alÄ yra civilinė atsakomybė, kylanti kaltės pagrindu, kurios atsiradimui bÅ«tinas bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų visetas, o bÅ«tent turi bÅ«ti :

1) nustatyti neteisėti valstybės veiksmai, 2) žalos faktas ir dydis, 3) priežastinis  ryÅ¡ys, 4) valstybės kaltė.                           Ginčuose dėl gyvÅ«no eismo įvykiuose padarytos žalos atlyginimo yra taikytinos bendrosios civilinio proceso normose įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, kad besikreipiantis į teismÄ asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikritimus, iÅ¡skyrus CPK nustatytas aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 78 str.).

Civilinės atsakomybės sÄ lygas, tai yra neteisėtus valstybės veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o kaltė pagal CK 6.248 str. 1 d. yra preziumuojama, todėl jos nukentėjusiajam asmeniui įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 1 d. 4 p.). Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ valstybei už eismo įvykio metu laikinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ negali bÅ«ti taikoma griežtoji (be kaltės) civilinė atsakomybė, todėl tokiuose ginčuose CK 6.267 straipsnio 2 dalis taikytina nustatant visas CK 6.246-6.249 str.

įtvirtintas civilinei atsakomybei kilti sÄ lygas (LAT Civilinių bylių skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-133/2012).                              Dėl valstybės neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos                                                     Valstybės, kaip laukinių gyvÅ«nų savininkės, veiksmų (neveikimo) neteisėtumÄ , kaip jos civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , turi įrodyti ieÅ¡kovas, reikalaujantis atlyginti žalÄ (CPK 178 str.).

Tik ieÅ¡kovui pateikus pakankamų valstybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) įrodymų, valstybei bÅ«tų kilusi pareiga juos paneigti, tai yra įrodyti, kad jos veiksmai buvo teisėti. Vertinant valstybės, kaip laukinių gyvÅ«nų savininkės, veiksmų teisėtumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta ir į nuosavybės objekto ypatumus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad laukinių gyvÅ«nų, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifika lemia jų savininko ribotas galimybes juos valdyti, todėl į tai turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl gyvÅ«nų savininko veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių gyvÅ«nų, iÅ¡vengti, pakankamumo.

Vienas iÅ¡ subjekto veiksmų teisėtumo ar ne vertinimo principų civilinės atsakomybės kontekste yra tas, kad iÅ¡ nieko negali bÅ«ti reikalaujama to, kas neįmanoma. Dėl laukinių gyvÅ«nų, kaip nuosavybės objekto, specifikos egzistuoja laibai ribotos galimybės kontroliuoti ir valdyti jų migracijÄ , todėl negalima reikalauti, kad valstybė garantuotų absoliučia apsaugÄ nuo jų sukeliamų eismo įvykių. Dėl valstybės veiksmų teisėtumo ar ne turi bÅ«ti sprendžiama pagal tai: ar valstybės institucijos tinkamai veikė pagal savo kompetencijÄ , tai yra vykdė iÅ¡ įstatymo ar kito teisės akto kylančias pareigas arba bendrÄ jÄ rÅ«pestingumo bei atsakingumo pareigÄ .

Å ioje byloje valstybės veiksmų teisėtumas yra vertinamas valstybės pareigos užtikrinti eismo saugumÄ valstybinės reikÅ¡mės keliuose (Å¡iuo atveju rajoniniame kelyje – LR Kelių įstatymo 3 str.) kontekste. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , vertinant valstybės veiksmus užtikrinant eismo saugumÄ nuo laikinių gyvÅ«nų pavojaus laikomasi taisyklės, jog tam, kad bÅ«tų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvÅ«nų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvÅ«nus atbaidančiais – pvz. atitvaras ir kt.) priemones laukinių gyvÅ«nų daromai žalai iÅ¡vengti, turi bÅ«ti nustatyta objektyviai privaloma (tai yra kylanti iÅ¡ įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rÅ«pestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo bÅ«tinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius bÅ«tent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumÄ , priežastis, lyginamojo Å¡io kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų.

                          IeÅ¡kovas, įrodinėdamas valstybės veiksmų neteisėtumÄ teigia, kad valstybė nevykdė bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (neteisėtas neveikimas), o bÅ«tent: nepažymėjo, kaip teigia, pavojingo kelio ruožo ženklu ar atitvaru, neįspėjo apie pavojingÄ kelio ruoÅ¾Ä , kuriame yra didelė tikimybė, kad per keliÄ gali eiti žvėrys, pažeidė kelių ženklinimo tvarkÄ , nesekė ir neanalizavo kelio situacijos, neužkirto kelio įvykiui kilti, neužtikrino visuomenės saugumo kelyje.

LR Susisiekimo ministro 2011-06-07 įsakymu Nr. 3-342 patvirtinta Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodika apibrėžia, kad avaringas ruožas yra toks kelio ruožas, kuriame yra padidėjęs avaringumas, tačiau avaringumo rodikliai dar nepasiekė ribinės reikÅ¡mės. BÅ«tent tokiame kelio ruože reikia imtis papildomų atsargumo priemonių. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytÄ aplinkybę, kad kelio atkarpa, kurioje įvyko autoįvykis, buvo avaringa nepateikė.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių Å¡io kelio ruožo avaringumÄ . Tokiu bÅ«du nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad kelio ruožas, kuriame 2013-07-03 įvyko autoįvykis (rajoninio kelio Mokolai- Å unskai- Tursučiai 5,9 –ame kilometre) , jo ( autoįvykio) metu (2013-07-03) buvo avaringas. Vien tik aplinkybė, kad bÅ«tent ieÅ¡kovui priklausantis automobilis 2013-07-03, 7.30 val. minėtame kelio ruože susidÅ«rė su laukiniu gyvÅ«nu nepatvirtinta Å¡io kelio ruožo avaringumo ir objektyviai privalomai nesuponuoja atsakovui bÅ«tinybės panaudoti ieÅ¡kovo nurodomas priemones, tai yra pastatyti įspėjamuosius ženklus ar atitvarus.

Nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad jo žiniomis toje vietovėje yra komerciniai medžioklės plotai ir žvėrių populiacija pakankamai didelė, tačiau bÅ«tent ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, kad kelio ruožas, kuriame įvyko autoįvykis, tuo metu buvo avaringas. Vienok, tokių įrodymų ieÅ¡kovas byloje nepateikė. Minėta, kad Lietuvos standarto LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir Å¡viesoforų naudojimas“ 3.2 skyriaus 3.2.38 punkto nuostata, kad ženklas 131 „Laukiniai žvėrys“ statomas prieÅ¡ kelio ruoÅ¾Ä , kuriame pasitaiko laukinių žvėrių, - parodo tik Å¡io kelio ženklo naudojimo paskirtį, tačiau nenustato jo bÅ«tinybės kriterijų ir negali bÅ«ti vertinama kaip įpareigojanti statyti kelio ženklus „Laukiniai gyvÅ«nai“ visuose be iÅ¡imties keliuose, nes akivaizdu, kad laukinių gyvÅ«nų išėjimo į keliÄ atvejų gali pasitaikyti visur, net ir miestų gatvėse.

Kasacinio teismo suformuota praktika nustato, kad bÅ«tinybė statyti kelio ženklÄ â€žLaukiniai gyvÅ«nai“ konstatuotina tada, kai nustatoma didelė gyvÅ«nų migracijos per keliÄ tikimybė, patvirtinta objektyviais duomenimis apie konkretaus kelio ruožo iÅ¡skirtinumÄ Å¡iuo požiÅ«riu, taip pat gyvÅ«nų sukeltų avarijų intensyvumÄ . IÅ¡ atsakovo pateikto mokslo tiriamojo darbo Laukinių gyvÅ«nų ir varliagyvių migracija per kraÅ¡to ir rajoninės reikÅ¡mės automobilių kelius baigiamojoje ataskaitoje (b.l.77-80) nurodyta, kad Å¡iame kelyje susidÅ«rimų su laukiniais gyvÅ«nais neregistruota, eismo intensyvumas nedidelis, rekomenduojamos priemonės – nereikalingos.

Aptartų įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, kad vienkartinis ieÅ¡kovui priklausančio automobilio susidÅ«rimo su gyvÅ«nu faktas nepatvirtina iÅ¡skirtinio kelio ruožo avaringumo susidÅ«rimo su laukiniais gyvÅ«nais požiÅ«riu. Byloje nėra duomenų apie laukinių gyvÅ«nų sukeltus eismo įvykius ginčo kelio atkarpoje, kas nesudaro prielaidų teigti, kad ginčo eismo įvykio metu ginčo kelio atkarpa turėjo bÅ«ti atsakovo pagrįstai vertinta kaip padidintos rizikos zona, kad jau iki ginčo įvykio egzistavo bÅ«tinybė toje kelio vietoje atsakovui, imantis priemonių laukinių gyvÅ«nų sukeliamai žalai iÅ¡vengti, statyti specialius kelio ženklus ar atitvarus ir kad įspėjamojo ženklo nepastatymas reiÅ¡kia atsakovo pareigos elgtis pakankamai rÅ«pestingai ir apdariai pažeidimÄ .

Minėta, kad ieÅ¡kovui UAB „Odivė“ priklausantis automobilis Citroen Evasion, buvo pažymėtas prekybiniu valstybinio numerio ženklu R169613. Prekybiniai ženklai yra skiriami neregistruotų transporto priemonių (b.l.88) ženklinimui, kai jomis atliekamas parodomasis (bandomasis) važiavimas arba važiuojama į jų pardavimo, parodymo, atitikties įvertinimo ar registravimo vietÄ Lietuvos teritorijoje. Tokiai transporto priemonei leidimÄ trumpalaikiam dalyvavimui eisme iÅ¡duoda prekybininkų įgaliotas asmuo, Å¡iuo atveju UAB „Odivė“ direktorius.

IÅ¡ trečiojo asmens G. P. paaiÅ¡kinimo teisme nustatyta, kad. prekybiniu valstybinio numerio ženklu R169613 pažymėtas ieÅ¡kovui UAB „Odivė“ priklausantis automobilis Citroen Evasion , susidÅ«ręs su laukiniu gyvÅ«nu (stirna), 2013-07-03 , 7.30 val . dalyvavo eisme ne atlikdamas parodomÄ jį (bandomÄ jį) važiavimÄ , ne važiuodamas į jo pardavimo, parodymo, atitikties įvertinimo ar registravimo vietÄ Lietuvos teritorijoje, o važiavo įmonės (ieÅ¡kovo) interesais, tai yra: važiavo į Å unskus keliu Marijampolė-Å unskai, nes reikėjo paimti iÅ¡ ten (Å unskų ) gyvenančio naktį grįžusio autovežio vairuotojo autovežį ir jį pervaryti į servisÄ Marijampolėje; servise turėjo bÅ«ti 8 val., bet 7.30 val.

įvyko susidÅ«rimas su gyvÅ«nu (2014-01-23 garso įraÅ¡o laikas 41:28- trečiojo asmens G. P. paaiÅ¡kinimas). Leidimas dalyvauti eisme nėra iÅ¡likęs, o liudytoju apklaustas autoįvykio medžiagÄ apiforminęs patrulis A. V. ( Å¡iuo metu jau nedirba Marijampolės AVPK KP skyriuje) teisme neprisiminė ar vairuotojas turėjo leidimÄ automobiliui Citroen Evasion pažymėtam prekybiniu valstybinio numerio ženklu R169613, dalyvauti eisme, o tarnybiniame praneÅ¡ime (b.l.66) nurodė, kad „ ... ir kitus reikiamus dokumentus turėjo...>.

Liudytoju apklaustas M. M., kuris priėmė nutarimÄ nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (b.l.65) , nurodė, kad leidimo nematė, o nutarimÄ surašė remiantis patrulio A. V. tarnybiniu praneÅ¡imu.                           Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytus byloje pateiktus įrodymus sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyti neteisėti valstybės veiksmai kaip bÅ«tinoji civilinės atsakomybės sÄ lyga, todėl nėra pagrindo civilinei atsakomybei kilti.

Dėl pasakyto ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.                           Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų                           Bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, paskirstymo, grÄ Å¾inimo ir priteisimo klausimus teismas turi iÅ¡spręsti ex officio. Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė pagal Ministro Pirmininko 2013-01-04 potvarkį Nr.9 Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento Teisės taikymo skyriaus vyriausioji specialistė E. I. praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tai yra 336,43 Lt kelionės iÅ¡laidų atlyginimo, kurios yra pagrįstos pateiktais įrodymais (b.l.107-119).

Atmetus ieÅ¡kinį iÅ¡ ieÅ¡kovo  priteistina: atsakovo naudai 336,43 Lt. kitų (kelionės) bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų  atlyginimo (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 9 p.), o valstybės naudai 33,75 Lt (b.l.1) iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ atlyginimo (CPK 96 str. 2 d.).                       Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 14 str., 260 str., 270 str., n u s p r e n d ž i a :                        IeÅ¡kinį atmesti.                       Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Odivė“, į.k. 265770730, 336,43 Lt. (tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 43 cnt.) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo LR Aplinkos ministerijai , į. kodas 188602370,  a/s Nr.LT63 4010 0424 0006 0063 bankas AB DnB Nord.

                                              Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Odivė“, į.k. 265770730, valstybės naudai 33,75 Lt. ( trisdeÅ¡imt tris litus 75 cnt.) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, sumokant VMI prie LR FM sÄ skaiton įmokos kodas 5660.                       Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                              Teresė  Klimienė                                       Â