2021-11-24 Nr. AB-25235-3-61-3-03007-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2486-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03007-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Singora“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Singora“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. S-150(7-136/2020) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Singora“ skundo“; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VMI) 2020 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 331-252945 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovės atstovas 2020 m. gegužės 20 d. Inspekcijai pateikė prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (toliau – ir Prašymas). Skundžiamu Sprendimu Inspekcija atsisakė tenkinti Prašymą. Pareiškėjas nurodo, jog nemokumo administratorius, kuris administruoja nemokumo procedūrą, negalėjo sudaryti ir pateikti Inspekcijos reikalaujamų deklaracijų bei duomenų apie Bendrovę, kadangi nagrinėjamu atveju su prašymu į Inspekciją kreipėsi ne Bendrovės vadovas, o tik nemokumo administratorius.

3. Pareiškėjo manymu, VMI netinkamai aiškina ir taiko norminių teisės aktų reikalavimus. VMI neatsižvelgė į tai, kad Bendrovei yra vykdoma nemokumo procedūra ir tai nėra normaliomis sąlygomis ir įprastai veikianti Bendrovė, kuri gali pateikti deklaracijas ir kitus finansinius duomenis, kuriuos reikalauja pateikti Inspekcija. Toks Inspekcijos reikalavimas yra nepagrįstas.

4. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad tik tinkamai užpildžius ir pateikus mokesčių administratoriui Mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM313) už 2019 metų gegužės ir birželio mėn., Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (FR0600) už 2019 metų gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius, metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją už 2019 metus (GPM312), gali būti nustatyta, ar Bendrovė turi nepriemoką, kuriai padengti pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 87 straipsnio 1 dalies nuostatas pirmiausia turi būti įskaityta Bendrovės turima permoka, ir tik po to gali būti įvertinta, ar Bendrovė turi po įskaitymo likusią grąžintiną permokos sumą.

6. Inspekcija nurodė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius turi pareigą nedelsiant organizuoti juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą. Paskirtas nemokumo administratorius, bankroto proceso metu įgyvendindamas juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas, valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja, organizuoja juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą, užtikrina metinių ir tarpinių, jeigu jos sudaromos, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, ir kt. Galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę nemokumo administratoriui veikti įmonės vardu teikiant tiek mokesčių deklaracijas, tiek kitus dokumentus ar prašymus.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino skundžiamus VMI ir MGK sprendimus ir pareiškėjo Prašymą perdavė VMI nagrinėti iš naujo.

8. Teismas nustatė, kad Prašymu pareiškėjas prašė grąžinti 2 539,49 Eur permoką (MGK byla, b. l. 6). Inspekcija 2020 m. gegužės 21 d. raštu Nr. (17.17-40) RES-77011 kreipėsi į Bendrovę su prašymu pateikti papildomus dokumentus: Mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM313) už 2019 metų gegužės ir birželio mėn., Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (FR0600) už 2019 metų gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėn., Metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją už 2019 metus (GPM312). Inspekcija skundžiamu Sprendimu atsisakė tenkinti Bendrovės Prašymą (MGK byla, b. l. 3, 9, 14–15, 21) dėl nepateiktų visų pareikalautų deklaracijų ar mokesčių apyskaitų, kurias privaloma pateikti vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 6 dalimi.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iki nurodyto termino pabaigos Inspekcijai papildomų dokumentų nepateikė. Pareiga įrodyti, kad Bendrovės prašoma susigrąžinti mokesčio permoka yra reali, tenka Bendrovei. Aplinkybė, jog Prašymą Inspekcijai pateikė nemokumo administratorius ir kad jis negali pateikti papildomų Inspekcijos prašomų dokumentų, neatleidžia mokesčio mokėtojo nuo pareigos įrodyti susidariusią mokesčio permoką.

10. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla. Šioje nutartyje konstatuota, kad Bendrovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenų neteikia nuo 2019 metų. Remiantis 2018 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, Bendrovė turto turėjo už 413 654 Eur (iš jo ilgalaikio turto vertė sudarė 426 Eur, trumpalaikio – 413 228 Eur), Bendrovės įsipareigojimų kreditoriams suma sudarė 161 338 Eur. 2018 m. atsakovas turėjo 19 383 Eur nuostolių.

VMI pateikė informaciją, kad Bendrovė 2019 m. gruodžio 2 d. valstybės ir savivaldybės biudžetams bei pinigų fondams yra skolinga 440 335,20 Eur, ir nėra pateikusi visų privalomų mokesčių deklaracijų už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. Teismas vadovavosi finansinės atskaitomybės dokumentu už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. (civilinė byla Nr. eB2-2353-273/2019). Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1564-273/2020, kuria Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, be kita ko, nurodyta, kad Juridinių asmenų registrui Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti už du laikotarpius, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Pagal įmonės balansą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turto turėjo už 297 211 Eur, kur ilgalaikio turto vertė 387 Eur, o 295 097 Eur sudarė trumpalaikis turtas, įsipareigojimų kreditoriams per vienerius metus mokėtina suma sudarė 43 221 Eur, įmonė turėjo 17 709 Eur nuostolių. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties, VMI 2020 m. kovo 12 d. rašte, adresuotame Bendrovės nemokumo administratoriui, nurodė, kad skolos VMI pradėjo formuotis 2016 metais, nes 2016 m. vasario 25 d. mokėtinos prievolės suma sudarė 94 822 Eur, 2016 metų pabaigoje pradelsta skola buvo 514 826 Eur, o 2019 m. rugpjūčio 25 d.

– 1 078 553 Eur. Be to, kaip nurodyta Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje, buvo atliktas Bendrovės mokestinis patikrinimas. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje taip pat pažymėjo, jog nemokumo administratorius nagrinėjamojoje byloje nurodė, kad įmonė paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi tik už 2018 metus. Vėlesni finansinės atskaitomybės dokumentai sudaromi nebuvo, įmonės balansas bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną neperduotas, taip pat neperduoti ir visi įmonės buhalteriniai dokumentai.

Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi Bendrovės vadovui skyrė 300 Eur baudą, tačiau įmonės dokumentai ir turtas iki šiol bankroto administratoriui neperduoti.

11. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija Sprendime nenurodė ir nevertino jokių faktinių aplinkybių, susijusių su Bendrovės bankroto procedūra, atliktu Bendrovės mokestiniu patikrinimu, jo rezultatais, mokestine nepriemoka. Kaip rodo Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys, visos šios aplinkybės Inspekcijai buvo žinomos. Inspekcija dalyvavo teismo procese, į bylą teikė duomenis bei atliko Bendrovės mokestinį patikrinimą. Nurodyti Inspekcijos Sprendimo trūkumai, teismo vertinimu, yra esminiai, dėl kurių Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

III. 12. Atsakovas VMI apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Mokesčio permoka mokesčių mokėtojui grąžintina tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas pagrindžia, kad mokesčio permoka (skirtumas) yra realiai susidariusi ir mokesčių mokėtojas neturi nepriemokų, kurioms padengti ši permoka pirmiausia turi būti panaudota. Pareiga įrodyti prašymo grąžinti mokesčio permokos pagrįstumą tenka mokesčių mokėtojui, o jam šios pareigos neįvykdžius, jis, kaip taisyklė, praranda teisę į mokesčio permoką. Tik tinkamai užpildžius ir pateikus mokesčių administratoriui reikiamas deklaracijas gali būti nustatyta, ar pareiškėjas turi nepriemoką, kuriai padengti pagal MAĮ 87 straipsnio 1 dalies nuostatas pirmiausia turi būti įskaityta pareiškėjo turima permoka, ir tik po to gali būti įvertinta, ar pareiškėjas turi po įskaitymo likusią grąžintiną permokos sumą.

12.2. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo bankroto byla bei nepagrįstai susiejo šias bylos aplinkybes su nagrinėjama byla. Teismo sprendime nurodyti teisminiai procesai vyko ne dėl pareiškėjo Inspekcijai pateikto Prašymo ir su juo nėra susiję. Teismas nurodė, kad buvo atliktas pareiškėjo mokestinis patikrinimas, mokesčių administratorius žinojo visas aplinkybes, dalyvavo teisminiame procese, į bylą teikė duomenis. Tačiau mokestinis patikrinimas buvo atliktas už 2015–2016 m., o deklaracijas pareiškėjas turėjo pateikti už 2019 m., todėl akivaizdu, kad mokestinio patikrinimo metu gauti rezultatai neturi jokios įtakos pareiškėjo Prašymo nagrinėjimui. VMI Sprendimas yra pagrįstas tiek teisinių tiek faktinių aplinkybių visuma – jame nurodyti pakankami ir aiškūs motyvai, kodėl pareiškėjo prašymas nėra patenkintas.

13. Pareiškėjas Bendrovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, privalėjo įvertinti bei atsižvelgti į aplinkybes, susijusias su Bendrovės bankroto procedūra ir nustatytas teismų sprendimuose. Atsakovas neatsižvelgė į specifinį pareiškėjo statutą, į tai, kad prašymą teikia bankroto administratorius, kuris negali teikti papildomų dokumentų, bei tai, kad didžioji dalis įmonės dokumentų nėra jam perduota, todėl yra akivaizdžios ir pagrįstos aplinkybės, kodėl apelianto reikalavimai yra neįvykdomi ir pertekliniai. Apeliantas atliko formalų Prašymo vertinimą ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą.

14. Apeliantas apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, nenurodydamas, kokias būtent aplinkybes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino. Atsakovas savo apeliacinio skundo teiginių nesieja su konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Ginčas kilęs dėl atsakovo 2020 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 331-252945, kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjo 2020 m. gegužės 20 d. prašymo grąžinti jam 2 539,49 Eur mokesčio permoką. Atsisakymas grąžinti mokesčio permoką grindžiamas tuo, kad pareiškėjas neįvykdė atsakovo 2020 m. gegužės 21 d. reikalavimo iki 2020 m. gegužės 30 d. pateikti papildomus dokumentus: Mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM313) už 2019 m. gegužės ir birželio mėn.; Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (FR0600) už 2019 m. gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėn.; Metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją už 2019 m. (GPM312).

16. Pareiškėjas nesutikimą su šiuo Sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad pagal teisės aktų reikalavimus bankroto administratorius neturi teisinių galimybių pateikti atgaline data atsakovo prašomus dokumentus, be to, jis to padaryti negali ir dėl to, kad nedisponuoja bankrutavusios įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, kurie yra arba ikiteisminio tyrimo institucijose, arba neišlikę ir pan.

17. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas neįvykdė atsakovo jam duoto 2020 m. gegužės 21 d. reikalavimo iki 2020 m. gegužės 30 d. pateikti papildomus minėtus dokumentus.

18. Aptartos šio ginčo aplinkybės ir pobūdis apsprendžia ir šio ginčo dalyką bei jo ribas. Nagrinėjamu atveju ginčo dalyką sudaro nustatymas šių teisiškai reikšmingų aplinkybių: 1) ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti minėtus papildomus dokumentus; 2) ar atsakovo atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą tik tuo pagrindu, kad pastarasis neįvykdė jo reikalavimo, yra pagrįstas ir teisėtas.

19. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas iš esmės padarė išvadą, jog yra pakankamai kitų įrodymų apie pareiškėjo finansinius–mokestinius rodiklius, kurie yra konstatuoti atitinkamuose teismų sprendimuose ir kuriuos atsakovas galėjo įvertinti ir be deklaracijų už 2019 m. bei pan. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pateiktos išvados apie tai, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti minėtus papildomus dokumentus; ar atsakovo atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą tik tuo pagrindu, kad pastarasis neįvykdė jo reikalavimo, yra pagrįstas ir teisėtas.

20. Minėta, kad šių aplinkybių įvertinimas bei nustatymas ir yra šio ginčo dalykas. Tai lemia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes neištyrė bei nenustatė aplinkybių, turinčių bylai esminės reikšmės, dėl ko jo sprendimas naikinamas, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys