b38963be-921b-4aaa-9be2-c13c602d8d8d · Kauno apygardos teismas

Teisėjas Gerutis Varanavičius BaudžTeisėjas Gerutis Varanavičius                                                            Baudž. byla Nr. 1A-515-579/11Pranešėjas Evaldas Gražys                                                                  (Proceso Nr. 22-1-00759-10-0)                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija:2.4.;2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                2011 m. lapkričio 14 d.                                                                           Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nuteistajam D.

J., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui nukentėjusiajai M. M., nukentėjusio ir civilinio ieÅ¡kovo M. M. atstovei advokatei Ramutei Budrytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str.1 d., 2 d. 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.             Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusios ir įstatyminio atstovo M.

M. pareikÅ¡tas 3000 Lt civilinis ieÅ¡kinys atmestas kaip nepagrįstas.             Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :              D. J. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2010-08-01, tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, H. ir O. Minkovskių g. 47 esančio namo sode smurtavo prieÅ¡ mažametę, t.y. ne mažiau devyniolikos kartų diržu sudavė M. M., gim. 1999-11-15, padarydamas jai kÅ«no sumuÅ¡imÄ ir poodines kraujosruvas Å¡launyse, deÅ¡iniajame dilbyje bei deÅ¡inėje plaÅ¡takoje.

Tokiais veiksmais mažametei padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .             Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. M. praÅ¡o panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio ir priteisti 3000 Lt neturtinės žalos.              Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantas neprisideda prie dukros iÅ¡laikymo, o dukra gyvena su teisiamuoju ir mama. Teisiamajame posėdyje D. J. paaiÅ¡kino, kad jis su Å¡eima gyvena mažame kambarėlyje, todėl Melita gyvena pas močiutę. Apeliantas nurodo, kad jo įsiskolinimas už alimentus virÅ¡ 1000 Lt yra laikinas, nes buvo sunkumų su darbu, tačiau dukrai pagal iÅ¡gales padeda tiek jis, tiek jo tėvai.

Skunde nurodoma, kad praÅ¡oma priteisti neturtinė žala atitektų dukrai, nes ji labiausiai nukentėjo, buvo pažeminta, skaudžiai sumuÅ¡ta, iÅ¡ jos buvo pasityčiota.              Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kovo atstovė advokatė R. Budrytė, prokuroras, prašė skundÄ tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             M. M. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

             Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatÄ , kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. BPK 44 straipsnis, reglamentuojantis asmens teisių apsaugÄ baudžiamajame procese, patikslina, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ .

             BPK X skyriaus nuostatos reglamentuoja svarbiausius klausimus, susijusius su žalos atlyginimu, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys. Jos šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomos, nes teise pareikšti civilinį ieškinį pasinaudota. Iš bylos duomenų matyti, kad M. M. įvykio metu nenukentėjo, tačiau jis yra nukentėjusiosios tėvas ir kaip  nukentėjusiosios mažametės M. M. įstatyminis atstovas, gindamas mažametės dukters teises, baudžiamojoje byloje pateikė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 3000 Lt.

             Apylinkės teismas ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismas nurodė, kad nukentėjusioji gyvena su mama ir patėviu D. J., kurie mergaitę pilnai iÅ¡laiko, o iÅ¡ mergaitės tėvo (apelianto M. M.) dukters iÅ¡laikymui priteisti alimentai, kurių jis nemoka, todėl civilinio ieÅ¡kinio priteisimas iÅ¡ kaltinamojo, prieÅ¡tarautų pačios mažametės nukentėjusiosios interesams.              Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu.

Teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos bÅ«klė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar teismo sprendimu savo teises įgyvendina per atstovÄ pagal įstatymÄ (BPK 53 straipsnio 2-4 dalys). Visais atvejais ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai.

                          CK 3.161 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas vaikų turto neliečiamumo principas ir tėvų turto atribojimas nuo vaikų turto. Nepilnamečių vaikų turtÄ tėvai tvarko uzufrukto teise, kuri negali bÅ«ti įkeista, parduota ar kitokiu bÅ«du perleista ar suvaržyta, iÅ¡ Å¡io turto negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal CK 3.186 straipsnio 1 dalies normÄ tėvams draudžiama naudoti vaikų turtÄ savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir nustatyta, kad tėvai, įgyvendindami nepilnamečių vaikų turtines teises, privalo veikti iÅ¡imtinai vaikų interesams.

Pagal Å¡ių teisės normų prasmę neturtinė žala turi bÅ«ti priteisiama ne atstovams pagal įstatymÄ , o tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems nepilnamečiams vaikams, o atstovams pagal įstatymÄ palieka teisę Å¡ias lėšas tvarkyti vaiko interesais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 18 d. nutartimi taip pat konstatavo, kad fizinis asmuo gali bÅ«ti teisinių nuosavybės santykių subjektas neatsižvelgiant į amžių.

Atstovo pagal įstatymÄ dalyvavimo baudžiamajame procese paskirtis yra padėti atstovaujamam asmeniui teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis ginti jo interesus, o ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamo nepilnamečio naudai (kasacinė bylaNr. 2K-809/2007).M. M. apeliaciniame skunde ginčijamas teismo nuosprendis civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėl neturtinės žalos, motyvuojant tuo, kad Ä®statymai numato nukentėjusiems asmenis galimybę kreiptis į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinę žalÄ praÅ¡o priteisti dukrai, už tai, kad ji buvo pažeminta, skaudžiai sumuÅ¡ta, iÅ¡ jos buvo pasityčiota. Apeliacinės instancijos teismas, nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėjo pažeisdamas baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normas, bei neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ .

Tai, kad iÅ¡ M. M. yra priteisti alimentai dukters iÅ¡laikymui, negali bÅ«ti įstatyminis pagrindas ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .              Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.             D.

J. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Dėl jo smurtavimo mažametė M. M. buvo sužalota ir patyrė fizinį skausmÄ , kas yra patvirtinta specialisto iÅ¡vada, paties kaltinamojo prisipažinimu, liudytojų N. M. parodymais.Byloje nustatyta, kad D. J. sode mažametei M. M. (gimusiai 1999-11-15), odiniu diržu sudavė ne mažiau 19 kartų. Nuo padarytų poodinių kraujosruvų Å¡launyse, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Dėl kÅ«no sumuÅ¡imo ir D. J. veiksmų, mažametė patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, baimę (D. J. M. M. ne tik mušė diržu, bet pastatė lauke prie namo kampo ir liepė stovėti, smarkiai barė). Å is įvykis sukėlė nukentėjusiajai iÅ¡gyvenimų, problemų, neigiamų pasekmių, reikėjo keisti mokyklÄ , dalyvauti ikiteisminiame tyrime, bÅ«ti apklausinėjamai, dalyvauti teismo posėdžiuose. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo Å¡eimyninę, turtinę padėtį, nukentėjusiosios elgesį, bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

M. M. diržu sumušė jos patėvis, su kuriuo ir savo mama ji gyvena kartu ir dabar, yra jų iÅ¡laikoma ir auklėjama, padarytas nusikaltimas nepriskiriamas prie sunkių nusikaltimų ir jis mažametei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po kÅ«no sumuÅ¡imo M. M. pasveiko. Atsižvelgiama į D. J. turtinę padėtį, kad jis dirba UAB “Domus Altera“ vadybininku, į tai, kad nukentėjusioji pati sukÅ«rė nemaloniÄ situacijÄ , susijusiÄ su netinkamu savo elgesiu (pavogė iÅ¡ kaimynės 19 litų), dėl ko D.

J. netinkamais metodais jÄ auklėjo. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad M. M. ir D. J. dabartiniai tarpusavio santykiai geri, ji nuteistÄ jį vadina tėveliu, ant jo nebepyksta, jis jÄ moko, praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 800 Lt.             Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus esminius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus sužalojus sveikatÄ , t. y. tyčiniais veiksmais sukeltus sužalojimo padarinius ir dėl to patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, taip pat į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio nintegrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, sprendžia, kad nukentėjusiosios M.

M. įstatyminio atstovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas, jis tenkinamas dalinai, iš D. J. priteisiant nukentėjusios M. M. naudai 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimo ir CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo (BPK 328 straipsnio 4 p.).             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., teismas                                                     n u t a r i a :

M. M. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalį, kurioje M. M. 3000 Lt civilinis ieÅ¡kinys atmestas kaip nepagrįstas, pakeisti:Priteisti iÅ¡ D. J. neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusios M. M. naudai 800 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus) Lt. Pripažinti M. M. Å¡ių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.  KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                       Evaldas Gražys Teisėjai :                                                                            Regina Cemnolonskienė                                                                                                                                                                            Kęstutis Dargužis