2019-11-27 Nr. AB-22381-3-64-3-01521-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2971-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01521-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. buvo laikomas Šiaulių TI kamerose, kuriose buvo laikoma nuo 1 iki 6 asmenų. Pareiškėjo teigimu, asmenų laikymas tokiomis sąlygomis prilygsta kankinimui ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatoms. Nurodė, kad jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose, apgyvendinimo kameros buvo perpildytos, jose buvo šalta, drėgna, bloga ventiliacija, nepakankamas apšvietimas, laikino sulaikymo kameros neatitiko keliamų reikalavimų, šaltose kamerose reikėjo nusirenginėti, dėti drabužius į nešvarias dėžes, rūkantys asmenys laikomi tose pačiose kamerose kartu su nerūkančiaisiais.

3. Nurodė, jog dėl Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą. Kadangi Šiaulių TI neužtikrino atitinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjo vertinimu, jis patyrė 1 500 Eur neturtinę žalą.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI (toliau – ir atsakovas), atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. liepos 9 d. buvo laikomas kamerose, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 6 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,63 kv. m iki 22,6 kv. m, kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Kadangi minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Nurodė, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti baldai ir kitas inventorius, tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt.; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui; šiukšlių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes).

6. Nurodė, jog analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos teisės aktų nuostatos ir tie higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras uždaromi laikantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į režimo korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras, kuriose laikomi asmenys ne ilgiau kaip dar dvi valandas, po to suimtieji ir nuteistieji paskirstomi į gyvenamąsias kameras. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių TI registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiškėju į trumpalaikio laikymo kameras.

7. Nurodė, kad nuo 2010 metų į Šiaulių TI atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras − rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas įstaigai nėra pateikęs, o skunde teismui tik abstrakčiai teigia dėl tariamo rūkančiųjų ir nerūkančiųjų asmenų laikymo toje pačioje kameroje fakto. Pažymėjo, jog pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo K. R. skundą tenkino iš dalies, pripažindami, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyta, jog suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Teisinis reguliavimas nenustato, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą turėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai.

10. Iš byloje atsakovo pateiktos 2018 m. liepos 21 d. pažymos Nr. 60/09-26112 „Dėl K. R.“, teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. liepos 9 d. kamerose Nr. 5, Nr. 6, Nr. 13, Nr. 19, Nr. 41, Nr. 63, Nr. 65, Nr. 90, Nr. 91, Nr. 93, Nr. 94, Nr. 95, Nr. 96, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 6 asmenų, todėl vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,63 kv. m iki 22,60 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto), ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus. Pažymėjo, kad iš atsakovo 2018 m. liepos 21 d. pažymos ir 2017 m. birželio 1 d. san. mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-168 matyti, kad pareiškėjas nebuvo laikomas Šiaulių TI kamerose, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m.

11. Teismas įvertino, kad nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus.

12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus tas patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Natūralus apšvietimas neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Gyvenamųjų patalpų, prausyklų, dušų, persirengimo kambarių oro temperatūros, santykinės drėgmės ribas, oro judėjimo greičius atskirais metų laikais reikalavimus nustato HN 134:2015 16 p.

13. Teismas įvertino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir NVSC) 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo aktą Nr. PA.6-113, kuriame nurodoma, kad kameroje Nr. 5 dirbtinė apšvieta yra žemesnė nei nustatyta teisės aktais (HN 134:2015 14 punkto pažeidimas), kamerose Nr. 91, Nr. 94 ant sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punkto pažeidimas), NVSC 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 nurodoma, kad kamerose Nr. 90, Nr. 93 ant sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punkto pažeidimas), NVSC 2018 m. sausio 30 d. patikrinimo akte Nr. PA-139 nurodoma, kad kameroje Nr. 91 santykinė oro drėgmė nustatyta didesnė nei numatyta teisės aktuose (HN 134:2015 16 punkto pažeidimas), ant sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punkto pažeidimas), NVSC 2018 m. kovo 21 d. patikrinimo akte Nr. PA-1190 nurodoma, kad kameroje Nr. 90 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas), ant sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punkto pažeidimas, NVSC 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo akte Nr. PA-1935 nurodoma, kad kameroje Nr. 93 oro temperatūra žemesnė nei numatyta teisės aktuose (HN 134:2015 16 punkto pažeidimas), kamerose Nr. 93, Nr. 96 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas), kameroje Nr. 136 dirbtinė apšvieta yra žemesnė nei nustatyta teisės aktais (HN 134:2015 14 punkto pažeidimas), kameroje Nr. 93 ant sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punkto pažeidimas), NVSC 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo akte Nr. PA-3528 nurodoma, kad kamerose Nr. 13, Nr. 95 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas).

14. Taip pat teismas įvertino atsakovo atsiliepime pateiktus duomenis, jog kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių TI aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota. Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. gruodžio 29 d. pažymoje Nr. 62/08-2 nurodoma, kad daugelyje kamerų 2017 m. buvo atliktas remontas – išklijuotos plytelės, sienos ištinkuotos bei išdažytos, lubų hidroizoliacija, demontuoti san. mazgai, įrengti nauji klozetai, nauji vamzdžiai sumontuoti, pervedžiota elektros instaliacija, atlikti kiti darbai.

15. Teismas, pasisakydamas dėl sąlygų laikino patalpinimo kamerose, nurodė, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, reglamentuoja atvykstančių ir išvykstančių suimtųjų ir nuteistųjų asmens kratą, daiktų patikrinimą.

16. Iš teismui pateiktos Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. liepos 21 d. pažymos Nr. 60/09-26112 „Dėl K. R.“ nustatyta, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu Šiaulių TI trumpalaikio laikymo kamerose buvo laikomas 11 kartų, LSP-2 – 6 kartus, TLK – 2–5 kartus. NVSC 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 nurodoma, kad kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės ir kt.) yra švarus. Laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros) netaikomos HN 134:2015 normos.

17. Dėl pareiškėjo teiginių, kad gyvenamosiose patalpose rūkantieji laikomi su nerūkančiais, teismas pažymėjo, jog HN 134:2015 7 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių TI apklausos anketoje (b. l. 22) nurodoma, kad pareiškėjas sutiko būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje Nr.13-A/2017/2991, prie pareiškėjo K. R. žalingų įpročių skilties nurodoma „rūkymas“. NVSC 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 nurodoma, kad organizuojant Šiaulių TI laikomų asmenų apgyvendinimą, atsižvelgiama į suimtųjų įpročius, t. y. nerūkantieji laikomi atskirai nuo rūkančiųjų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas (taip pat ir atsakovas) nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į Šiaulių TI administraciją nurodydamas, jog yra nerūkantis, ir prašo užtikrinti jo teisę būti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkoma. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013) bei aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, jog negalima konstatuoti Šiaulių TI neteisėtų veiksmų ar neveikimo dėl HN 134:2015 7 punkto reikalavimų pažeidimo.

18. Teismas, įvertinęs pareiškėjo K. R. asmens sveikatos istorijos Nr. 13-A/2017/2991 įrašą, priėjo prie išvados, kad pareiškėjui būnant Šiaulių TI (nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. liepos 9 d.), jam nebuvo diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su jo buvimu Šiaulių TI.

19. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, teismas pažymėjo, jog nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje teisės aktais – higienos normomis keliamų reikalavimų, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

20. Dėl pareiškėjui už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos, teismas pažymėjo, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas Šiaulių TI pažeidžiant higienos normas buvo laikomas neilgą laikotarpį, periodiškai, jo buvimo metu jam tenkantis plotas nebuvo mažesnis (teko nuo 3,63 kv. m iki 22,60 kv. m kameros ploto), nei nustato teisės aktai. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, taip pat, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (HN pažeidimai) iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas vertino, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

III. 21. Pareiškėjas K. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės jį laikant Šiaulių TI, todėl nesutinka, kad teismas nepriteisė pareiškėjo prašomos neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

21.2. Gyvenamųjų kamerų plotas buvo per mažas, nuteistieji negalėdavo visi kartu susėsti prie stato papietauti, valgydavo pakaitomis, maistas atšaldavo.

21.3. Kameroje Nr. 65 buvo blakių, be to, pro langus veržėsi vanduo. Pareiškėjas kreipėsi pas gydytoją dėl blakių sukandžiojimo, tačiau gydytojas nustatė išbėrimą. Apie blakių buvimą buvo pranešta Šiaulių TI administracijai, tačiau nieko nebuvo daroma. Tik atsiradus žaizdoms, pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 94.

21.4. Pareiškėjas daug dvasinių išgyvenimų, garbės ir orumo pažeminimą patyrė laikomas ir kitose Šiaulių TI kamerose, todėl prašo teismo peržiūrėti jo skundą dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų.

22. Atsakovas Šiaulių TI prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

23. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Teismas teisingai vertino minimalaus ploto normą tardymo izoliatoriuje, neįskaičiuodamas kameroje esančio sanitarinio mazgo ir baldų bei pagrįstai konstatavo, kad kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, atitiko teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs teismas.

24. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad jis buvo sukandžiotas blakių ir, kad pro langus veržėsi vanduo, nebuvo nurodyti jo skunde pirmosios instancijos teismui, todėl atsakovas dėl šių aplinkybių nepasisako.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, t. y. pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti, motyvuodamas aplinkybėmis, jog jis nesutinka, kad teismas nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais, nes gyvenamųjų kamerų plotas buvo per mažas, nuteistieji negalėdavo visi kartu susėsti prie stato papietauti, valgydavo pakaitomis, maistas atšaldavo; kameroje Nr. 65 buvo blakių, pro langus veržėsi vanduo; apie blakių buvimą buvo pranešta Šiaulių TI administracijai, tačiau nieko nebuvo daroma.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

29. Pabrėžtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos ir naujos aplinkybės (nuteistieji negalėdavo visi kartu susėsti prie stalo papietauti, valgydavo pakaitomis, maistas atšaldavo, kameroje Nr. 65 buvo blakių), kurių jis neminėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi, kuria šis teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą pagal jame išdėstytus argumentus ir nurodytas aplinkybes. Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų minėtų papildomų (naujų) aplinkybių teisėjų kolegija nenagrinės.

30. Primintina, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

31. Bylos duomenimis ir remiantis NVSC patikrinimo aktais ginčui aktualiu laikotarpiu nustatyti HN 134:2015 pažeidimai: kameroje Nr. 5 dirbtinė apšvieta yra žemesnė nei nustatyta teisės aktais; kamerose Nr. 91, Nr. 94 ant sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių; kamerose Nr. 90, Nr. 93 ant sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių; kameroje Nr. 91 santykinė oro drėgmė nustatyta didesnė nei numatyta teisės aktuose, ant sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių; kameroje Nr. 90 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų, ant sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių; kameroje Nr. 93 oro temperatūra žemesnė nei numatyta teisės aktuose; kamerose Nr. 93, Nr. 96 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų; kameroje Nr. 136 dirbtinė apšvieta yra žemesnė nei nustatyta teisės aktais; kameroje Nr. 93 ant sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių; kamerose Nr. 13, Nr. 95 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad minėti higienos normos pažeidimai truko neilgą laikotarpį, nėra duomenų apie pablogėjusią pareiškėjo sveikatos būklę dėl nurodytų pažeidimų ir apie tai, kad atsakovo atstovas dirbtinai blogino pareiškėjo kalinimo sąlygas, taip pat nenustatyti kiti pareiškėjo teisių pažeidimai, sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus.

32. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad asmens kalinimas pataisos namuose per se (savaime) neimplikuoja, kad visais atvejais sprendžiant dėl patirtos žalos atlyginimo būdo bus apsiribojama teisės pažeidimu kaip pakankama satisfakcija už įvykdytą teisių pažeidimą. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjo atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-667-602/2017, 2016 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-231-858/2016, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2292-143/2015 ir kt.).

33. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018).

34. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) paaiškindamas ir apibendrindamas pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, vienam asmeniui tenkančio minimalaus kameros ploto skaičiavimo metodikos, be kita ko, atsižvelgęs į savo praktiką, nurodė ir tai, jog paprastai tik trumpas, atsitiktinis ir nedidelis (nežymus) reikalaujamos minimalios asmeninės erdvės sumažinimas gali paneigti griežtą Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją. Pavyzdžiui, 2012 m. sausio 17 d. sprendime byloje Fetisov ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 43710/07, 6023/08, 11248/08, 27668/08, 31242/08 ir 52133/08) (134-138 p.), kai kalinys buvo laikomas maždaug 2 kv. m plote 19 dienų (žr. toliau 2012 m. spalio 23 d. sprendimo byloje D. R. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 4265/06), 52-53 p.) arba 2013 m. spalio 17 d. sprendime byloje V. B. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 9967/06) (33-36 p.), kai kalinys buvo laikomas 2,95 kv. m plote 10 dienų, o vėliau ne iš eilės 2,65 kv. m plote 2 dienas ir 2,97 kv. m plote 26 dienas, taip pat 2013 m. balandžio 9 d. sprendime byloje Kurkowski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 36228/06) (66-67 p.), kai pareiškėjas buvo laikomas maždaug 2,1 kv. m plote 4 dienas ir vėliau 2,6 kv. m plote dar 4 dienas EŽTT nenustatė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas ir konkrečios bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių (šios nutarties 26, 32 punktai) atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudarė pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė