b387c4ac-e71e-4ec0-851e-8a8554cbec3c · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1286-414/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00313-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 23 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. M.,atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui A. A. P.,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skunde (b. l. 16-29) pareiÅ¡kėjas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. vasario 9 d. Kauno tardymo izoliatoriuje buvo apgyvendintas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas tiek nacionaliniais, tiek tarptautiniais teisės aktais nustatytas vienam asmeniui turėjęs tekti minimalus gyvenamas plotas. 349 kameroje pastoviai buvo apgyvendinti keturi asmenys.

Su atsakovo pateiktais kamerų plotais sutiko, tačiau nurodė, kad didžiÄ jÄ dalį kameros ploto užėmė lovos ir kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė. Jo nuomone, vertinant gyvenamojo ploto dydį, taikytina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta gyvenamojo ploto norma – 4 kv. m., atskaičius visus kameroje esančius baldus. Dėl didelio suimtųjų kiekio tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ , nes prie stalo neužtekdavo vietos visiems asmenims atsisėsti.

Kauno tardymo izoliatoriuje nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kt. renginių, siekiant į nustatytas veiklas įtraukti suimtuosius, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpose, negalėjo dirbti ir pan. Turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, nors Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke.

Kiemeliai nebuvo periodiÅ¡kai valomi, jeigu dulka – nelaistomi, per lietų telkÅ¡odavo balos, gadindavo avalynę. Kai kuriose kamerose buvo tamsu. Dirbtinė Å¡viesa buvo labai stipri, nuo jos skaudėjo akis ir galvÄ , jaučia regėjimo susilpnėjimÄ , pradėjo sausėti oda. Lauko apÅ¡vietimas buvo nepakankamas. Å varaus oro kiekis neatitiko norminio oro Å¡varumo. Trečiojo aukÅ¡to kamerų langai buvo tamsinti ir neatsidarė, tai ribojo natÅ«ralios Å¡viesos patekimÄ ir oro srautus. Ventiliatorius pÅ«sdavo dulkes, ūždavo, trukdė miegoti.

Oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų. Kauno tardymo izoliatorius nesistengė, kad, esant perpildytoms kameroms, jis bÅ«tų tokiomis sÄ lygomis laikomas kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei, perkeliamas į laisvesnes kameras. Nustačius, kad jam nepagrįstai buvo apribotas bendravimas su žmona, nesuteikiant ilgalaikio pasimatymo, negalima teigti, kad jis nepatyrė žalos. Ginčo laikotarpiu jis kreipėsi dėl galvos ir gerklės skausmo ir kitų susirgimų, sistemingai kreipėsi į psichiatrÄ , jam buvo paskirtas ambulatorinis gydymas, atsirado baimės, pykčio priepuoliai, negali normaliai iÅ¡simiegoti, bijo mažų erdvių, jaučia pažeminimÄ .

Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir atsakovas, ir Kauno TI) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 34-37) nurodė ir atsakovo atstovas posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad bylai aktualiu laikotarpiu apie 99,4 procentus laiko pareiÅ¡kėjui teko didesnis (nuo 3,99 iki 15,10 kv. m.) nei teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamas plotas. Trumpalaikiai ploto pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, kurios nuo Kauno TI nepriklauso ir yra besÄ lygiÅ¡kai vykdomos.

PareiÅ¡kėjo minėtoje 349 kameroje visÄ laikÄ ploto buvo daugiau nei 4 kv. m. Lovų užimamas plotas iÅ¡ kameros ploto nėra iÅ¡skaičiuojamas, nes lova priskiriama kalinamojo individualiam plotui. Kameros yra ventiliuojamos per langus, o sanitariniuose mazguose yra iÅ¡traukiamoji ventiliacija. PareiÅ¡kėjas dar buvo laikomas kamerose Nr. 240 ir Nr. 170, kurių langai yra atidaromi ir veikia mechaninė sanitarinio mazgo ventiliavimo sistema – Å¡viežias oras į kameras patenka per langus, o iÅ¡ sanitarinio mazgo iÅ¡traukiamas netinkamas.

Kauno TI pastato trečiojo aukÅ¡to kamerų langų, iÅ¡einančių į (duomenys neskelbtini) (tarp jų ir 349 kameros) stiklai aptraukti apsaugine plėvele, tokia galimybė numatyta Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte. Kamerose su neatidaromais langais įrengta mechaninio vėdinimo sistema – į kameras paduodamas Å¡viežias oras, o iÅ¡traukiamas netinkamas, languose taip pat įrengta orlaidė natÅ«raliai ventiliacijai. Europos kalinimo taisyklių 27.1 paragrafe nurodyta, kad kiekvienam kaliniui turi bÅ«ti užtikrinta galimybė kasdien netrumpiau nei valandÄ mankÅ¡tintis atvirame ore.

Å ios rekomendacijos Kauno TI nepažeidžia. Darė iÅ¡vadÄ , kad laikymo sÄ lygos Kauno TI pareiÅ¡kėjo fizinei ir psichinei sveikatai įtakos neturėjo, nes jis dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo įtakoti netinkamos kalinimo sÄ lygos, į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ ar psichiatrÄ nesikreipė, nusiskundimų dėl psichologinių problemų nekėlė. Kauno TI yra biblioteka, skaitykla, vyksta kalinamų asmenų paveikslų parodos. Psichologo konsultacijos yra socialinės reabilitacijos dalis, tačiau pareiÅ¡kėjas psichologo paslaugų atsisakė.

IÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog pareiÅ¡kėjas pasinaudojo pataisos namams raÅ¡ytu skundu, kuriame apraÅ¡ytos sÄ lygos neatitinka Kauno TI esančių sÄ lygų, skundu jis siekia užsidirbti pinigų, nes apie netinkamas laikymo sÄ lygas tuo metu, kai jos egzistavo, nepranešė. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. vasario 9 d. patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ jo laikymo kamerose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto trÅ«kumo.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau - ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno TI buvo paskirtas gyventi į kamerų tipo patalpas Nr. 240, Nr. 349 ir Nr. 170 (b. l. 38; 39-50).

Laikotarpiais nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2015 m. spalio 9 d. (3 dienas) ir nuo 2015 m. spalio 14 iki 2015 m. spalio 16 d. (3 dienas) jis buvo laikomas kameroje Nr. 240, kurios plotas 15,96 kv. m., kartu su pareiškėju buvo laikomi kiti asmenys (iki 5 asmenų), todėl vienam asmeniui teko 3,19 kv. m. gyvenamojo ploto, t. y. mažiau nei teisės aktuose numatytas minimalus vienam asmeniui būtinas plotas. Pareiškėjas atsakovo nurodytų aplinkybių neginčijo, akcentavo, kad kameroje Nr. 349 visada buvo 4 asmenys. Pastebėtina, kad kameros Nr. 349 plotas yra 16,53 kv. m., todėl joje apgyvendinus 4 asmenis, vienam teko 4,13 kv. m. ploto.

Taigi, turėjusi tekti ploto norma pažeista nebuvo. Ä®vertinęs nurodytus bylos duomenis, teismas konstatuoja, kad Kauno TI, pažeidžiant Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytÄ vienam asmeniui turintį tekti minimalų plotÄ , pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 6 dienas (teko 3,19 kv. m. ploto) ir atsakovas pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kamerose, kuriose jam privalėjo bÅ«ti užtikrinta ne mažiau nei 3,6 kv. m. vienam asmeniui tenkanti kameros ploto norma. Atkreiptinas dėmesys į EŽTT suformuotÄ praktikÄ , kurioje EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ pasisakė dėl minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijos, nurodydama, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-814-492/2017).

Taigi pareiÅ¡kėjui tekęs 3,19 kv. m. plotas virÅ¡ijo ir minėtÄ EŽTT praktikoje nurodytÄ minimalų standartÄ . Tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176. Pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ kameros turi bÅ«ti aprÅ«pintos baldais ir privalomu inventoriumi. Todėl teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, jog kameroje Nr. 240 buvę baldai ir privalomas inventorius minėtas Å¡eÅ¡ias dienas dar labiau apribojo jo judėjimo kameroje galimybes.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad trečiojo aukÅ¡to kamerų langai buvo tamsinti, neatsidarė, tai ribojo natÅ«ralios Å¡viesos patekimÄ ir oro srautus, oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų, trÅ«ko gaivaus oro.Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 (galiojusi iki 2015 m. spalio 31 d.; toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios be kita ko, nustato ir tardymo izoliatorių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

Tiek pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , tiek pagal Higienos norma HN 76:2010 24 punktÄ laisvės atėmimo vietų patalpose turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovo į bylÄ pateiktos foto lentelės (b. l. 60, 62, 63, 65, 67, 68) patvirtina, kad kamerose yra įrengti plačiai atidaromi langai, yra sanitarinio mazgo patalpa turinti atskirÄ ventiliacijÄ .

Todėl teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad kamerų vėdinimo įrengimas, neatitiko galiojusių higienos normų reikalavimų. Bylos duomenys patvirtina, jog grynas oras į kameras patenka, pastebėtina, kad jo kiekis gali priklausyti nuo metrologinių sÄ lygų lauke (oro temperatÅ«ros, vėjo, lietaus, sniego ar pan.), kurių atsakovas negali įtakoti. Nustačius, kad atsakovas teisės aktų reglamentuojančių kamerų vėdinimÄ nepažeidė, negali bÅ«ti pripažįstama, jog yra pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti.

Higienos normos HN 76:2010 22 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Higienos norma HN 134:2015 natÅ«ralaus apÅ¡vietimo kamerose nereglamentuoja, tačiau Taisyklių 14.1 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Atsakovas pripažino kad kameros Nr. 349 langai aptraukti tamsinta plėvele ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog natÅ«rali Å¡viesa kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus minėtoje kameroje, nepateikė, todėl pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 349, kurioje langai neatitiko Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimų, konstatuotina, kad atsakovas, galiojant minėtai higienos normai, pažeidė reikalavimÄ dėl skaidrių kameros langų.

Higienos normos HN 76:2010 26 punktas ir Higienos normos HN 134:2015 16 punktas reglamentuoja, kad oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų periodu turi bÅ«ti 0,15-0,25 m/s, Å¡altuoju metų periodu turi bÅ«ti 0,05-0,15 m/s. Pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ , tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (negatyvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas) (žr., pvz., LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).

Nagrinėjamu atveju Kauno TI teko pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl netinkamo oro judėjimo greičio kamerose, tačiau atsakovui jų nepaneigus, minėtos aplinkybės vertintinos higienos normų reikalavimų pažeidimu.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog ventiliatorius pÅ«sdavo dulkes, ūždavo, trukdė miegoti.Pagal Higienos normos HN 76:2010 21 punktÄ , sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Tai, kad kamerų sanitariniuose mazguose yra įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistema (b. l.

65) ar gyvenamosiose patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos HN 134:2015 17 p.) atitinka higienos normų kameroms (gyvenamosioms patalpoms) keliamus reikalavimus. Pastebėtina, kad pagal į bylÄ pateikto Pagrindinio gyvenamųjų patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1-99 (b. l. 74), 4 ir 6 punktus, pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymÄ , kartÄ per mėnesį, atlieka visi toje gyvenamojoje patalpoje esantys suimtieji ir nuteistieji.

Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena, tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-88 (b. l. 75), nustato pareigÄ atsakingam už kameros tvarkymÄ asmeniui tvarkyti kamerÄ , vėdinti patalpas, palaikyti kameroje Å¡varÄ bei tvarkÄ , apie sugadintÄ inventorių bei kitus pažeidimus informuoti įstaigos pareigÅ«nus. Å ių pareigų tinkamas vykdymas, kuris priklauso nuo pačių nuteistųjų ir suimtųjų valios, yra viena iÅ¡ priemonių aplinkos ir gyvenimo sÄ lygų kamerose gerinimui.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė ir teismas pagal byloje duomenis nenustatė, kad jis ar kitas atsakingas už kameros tvarkymÄ asmuo kreipėsi į Kauno TI administracijÄ dėl triukÅ¡mingo ventiliatoriaus veikimo arba prašė sudaryti sÄ lygas jį iÅ¡valyti pagrindinio kamerų valymo metu, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Nurodytos aplinkybės dėl netinkamai veikiančio ventiliatoriaus laikytinos deklaratyviomis ir teismas neturi teisinio pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.PareiÅ¡kėjas nurodo, jog jam nebuvo užtikrinta teisė 8 valandas per dienÄ praleisti lauke, kuriÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ , pasivaikščiojimo kiemai dulkėjo, lyjant telkÅ¡ojo balos, gadino avalynę.Taisyklių 21 punkte nustatyta, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Taisyklių 22 punktu įtvirtinti pasivaikščiojimo kiemų įrengimo reikalavimai. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nurodoma, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. LVAT, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (toliau – ir Komitetas) mano, jog turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (žr., pvz., 2016 m. balandžio 19 d. administracinė byla Nr. A-618-552/2016).

Taigi, rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui už kameros ribų, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl teisės į aÅ¡tuonių valandų buvimÄ lauke atmestini kaip nepagrįsti. Konvencijos 3 straipsnis pasivaikščiojimo gryname oro trukmės nereglamentuoja. Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), nustatančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus, 103 straipsnyje.

Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 str. 2 d.). Taigi, pasivaikščioti kiemelyje yra nuteistojo (suimtojo) teisė, bet ne pareiga, o pareiÅ¡kėjas, jo paties teigimu, turėjo galimybę kasdien po vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Kadangi byloje nėra duomenų jog pareiÅ¡kėjas bylai reikÅ¡mingu laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI administracijÄ dėl jo netenkinančio pasivaikščiojimo (atsisakymo pasivaikščioti dėl kiemelio dulkėjimo, balų telkÅ¡ojimo ar sugadintos avalynės), o Å¡iuo metu tokių aplinkybių nėra galimybės nustatyti, vertinant tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo teisę į vienos valandos pasivaikščiojimÄ gryname ore, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teisė į pasivaikščiojimÄ pažeista nebuvo.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ nurodo patyręs dėl per stiprios dirbtinės Å¡viesos.Higienos normos HN 76:2010 22 punktas nustatė, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Higienos normos HN 134:215 14 punkte nurodoma, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Taigi, didžiausios leistinos dirbtinės apÅ¡vietos higienos normos nereglamentuoja (nereglamentavo) – nustatė tik mažiausiÄ galimÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ (ne mažiau kaip 200 lx), todėl teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad dirbtinis apÅ¡vietimas galėjo bÅ«ti per stiprus ir Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

PareiÅ¡kėjas nurodo aplinkybes dėl mažo stalo, prie kurio netilpdavo susėsti visi kameroje esantys asmenys, todėl teko laukti ir valgyti atÅ¡alusį maistÄ . Taisyklių 14.6 punkte nurodoma, kad tardymo izoliatorių kameroje, be kita ko, turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Atsakovo į bylÄ pateiktos fotolentelės (b. l. 60, 61) patvirtina, kad kameroje yra stalas ir du suolai, kurie yra pakankami susėsti nemažiau kaip keturiems asmenims.

Kadangi ginčui aktualiu laikotarpiu kameroje Nr. 240 5 asmenys buvo laikomi tik laikotarpiais nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2015 m. spalio 9 d. ir nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. spalio 16 d., t. y. Å¡eÅ¡ias dienas ir kiekvienÄ dienÄ tik po pusdienį, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kad prie staliuko nesusėsdavo visi kameroje esantys asmenys ir dėl to atÅ¡aldavo maistas, laikytinos nepagrįstomis. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriuje nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kt. renginių, siekiant į veiklas įtraukti suimtuosius, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpose, negalėjo dirbti ir pan., kad jam nepagrįstai buvo apribotas bendravimas su žmona, nesuteikiant ilgalaikio pasimatymo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi, nustatydamas terminÄ skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti (b. l. 13-14), suteikė pareiÅ¡kėjui teisę patikslinti minėtas aplinkybes, t. y. nurodyti, kokį sportavimÄ pareiÅ¡kėjas laiko nepakankamu ir netinkamu, ar kreipėsi į pataisos įstaigos administracijÄ dėl sudarymo sÄ lygų tinkamai sportuoti, su praÅ¡ymu lankyti konkrečius renginius, dirbti, kokius atsakymus gavo, patikslinti, kada konkrečiai jis kreipėsi dėl ilgalaikio pasimatymo su žmona ir buvo atsisakyta jį suteikti, prie skundo siÅ«lė pridėti skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

PareiÅ¡kėjas jam suteikta teise nepasinaudojo, nurodytų abstrakčių aplinkybių nepatikslino, jas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad jo teisės pagal nurodytas abstrakčias, nedetalizuotas aplinkybes, galėjo bÅ«ti pažeidžiamos. Kita vertus, atsakovo į bylÄ pateikti dokumentai: Suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo pasivaikščioti gryname ore ir kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d.

įsakymu Nr. 1-114 (b. l. 76-78), Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į sporto kambarį, kompiuterių klasę ir pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-29 (b. l. 80-81), Naudojimosi biblioteka taisyklės, patvirtintos Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-85 (b. l. 83-84), Naudojimosi skaitykla taisyklės, patvirtintos Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. gegužės 15 d.

įsakymu Nr. 1-30 (b. l. 85-86), Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, patvirtinta Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-34 (b. l. 87-88), Naujai atvykusių į Kauno tardymo izoliatorių suimtųjų ir nuteistųjų adaptacijos programa, patvirtinta Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-86 (b. l. 89-92), patvirtina aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI direktoriaus nustatyta tvarka turėjo galimybę naudotis sportine įranga, lankytis bibliotekoje, skaitykloje, sporto kambaryje, kompiuterių klasėje, t. y. užsiimti veikla už kameros ribų, jam buvo sudaryta galimybė realizuoti savo gebėjimus ir sumanymus, gerinti bendrÄ jį iÅ¡silavinimÄ .PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad lauko apÅ¡vietimas buvo nepakankamas, Å¡varaus oro kiekis neatitiko norminio oro Å¡varumo.

Pastebėtina, kad galiojantys teisės aktai nenustato reikalavimų lauko apÅ¡vietimui, nereglamentuoja oro Å¡varos pataisos įstaigoje normatyvų, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Todėl likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, dėl to detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Ä® bylÄ pateikti dokumentai patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 25 d., konsultuojamas psichologo, pareiÅ¡kėjas teigė, jog kameroje sutaria, psichine sveikata nesiskundžia, psichologo pagalbos nepageidauja (b. l. 51). Psichiatro įraÅ¡ai – ligų kodai (b. l. 52-59) ir paties pareiÅ¡kėjo nurodyti negalavimai (galvos, gerklės skausmai, odos sausėjimas ir pan.) patvirtina, kad jis ginčo laikotarpiu į sveikatos priežiÅ«ros specialistus kreipėsi dėl bendro pobÅ«džio sutrikimų, kurie pasireiÅ¡kia ir laisvėje gyvenantiems asmenims, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo laikymas pažeidžiant vienam asmeniui turėjusiÄ tekti gyvenamojo ploto normÄ , Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimÄ dėl skaidraus stiklo langų kameroje nebuvimo bei oro judėjimo greičio neatitikimo higienos normų reikalavimams, pareiÅ¡kėjui sukėlė ilgalaikius sveikatos sutrikimus.

Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Tačiau teismas taip pat daro iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; administracinėje byloje Nr. A 502-734/2009, administracinėje byloje Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Todėl atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. gyvenamojo ploto normos, skaidraus stiklo kameroje neužtikrinimas, nepaneigus, jog tai galėjo įtakoti natÅ«ralios Å¡viesos normos pažeidimÄ bei nepaneigus, kad oro judėjimo greitis kamerose atitiko higienos normų reikalavimus, yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, patenkančias į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Laikytina, jog neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas patyrė laikant jį Kauno TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sÄ lygomis (iÅ¡ viso 6 dienas pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus 3,6 kv. m. vienam asmeniui turintis tekti kameros plotas, neužtikrinti skaidrÅ«s kameros Nr. 349 langai, nepaneigta, kad oro judėjimo greitis atitiko higienos normų reikalavimus).

Teismui pripažinus, kad pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas Kauno TI buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobÅ«dį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui atlyginti už patirtÄ neturtinę žalÄ . Todėl, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 40 Eur suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti R. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 40,00 Eur (keturiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                Rimantas Giedraitis