Legislator Case Law & Legislation
b386283c-6a81-4e2c-9069-37eb8b4dcd2c AI generated

b386283c-6a81-4e2c-9069-37eb8b4dcd2c · Vilniaus apygardos teismas

Case Number b386283c-6a81-4e2c-9069-37eb8b4dcd2c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Artūras Pažarskis Pranešėjas Artūras Pažarskis                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-716-648/2011Teisėja Nina Butnorienė                                          Teisminio proceso 1-70-1-00275-2010-6                                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.1., 1.1.8.1.1., 1.2.26.2.1., 2.1.7.4.VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2011 m. liepos 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Vladislavo Lenčiko ir Teresėlės Kazlauskienės, sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavičienei,nuteistajam L.

Legislator headnote

AI generated

b386283c-6a81-4e2c-9069-37eb8b4dcd2c · Vilniaus apygardos teismas: teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010-10-31, apie 21.00 val., jis kartu su draugu Ž. M. automobiliu „Mercedes Benz“ atvažiavo prie parduotuvės „Aibė“, esančios Leipalingyje. AikÅ¡telėje susitiko su J. M., kuris taip pat buvo atvažiavęs automobiliu „Audi 80“. Jie sėdėjo automobilyje kalbėjosi. Bekalbant pamatė, kad nuo Merkinės gatvės pusės jų link ateina trys jaunuoliai. Jie priėjo prie jų automobilio. Nei vieno iÅ¡ jaunuolių nepažinojo. Vienas iÅ¡ jaunuolių, kaip vėliau sužinojo, buvo pravarde „Rėksnys“, t. y.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Artūras Pažarskis Pranešėjas Artūras Pažarskis                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-716-648/2011Teisėja Nina Butnorienė                                          Teisminio proceso 1-70-1-00275-2010-6                                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.1., 1.1.8.1.1., 1.2.26.2.1., 2.1.7.4.VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2011 m. liepos 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Vladislavo Lenčiko ir Teresėlės Kazlauskienės, sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavičienei,nuteistajam L.

M.,nuteistojo L. M. gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. M. apeliacinį skundÄ dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės-suėmimo laikas, todėl bausmės pradžia pradėta skaičiuoti nuo 2010 m. lapkričio 1 d.

Nukentėjusiojo Ž. M. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, solidariai priteisiant iš J. P. ir L. M. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei po 40 Lt turėtoms advokato išlaidoms apmokėti.Nukentėjusiojo J. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš L. M. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 80 Lt turėtoms advokato išlaidoms apmokėti.Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai, solidariai priteisiant iš J. P. ir L. M. 161,71 Lt nukentėjusiųjų gydymo išlaidoms padengti.

Å iuo nuosprendžiu nuteistas taip pat J. P., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,             n u s t a t ė :L. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2010-10-31, apie 21 val., vieÅ¡oje vietoje, prie parduotuvės „Aibė“, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje Alėjos g. 5, Leipalingyje, Druskininkų sav., jis, veikdamas kartu su J. P., kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu tuo, kad be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiųjų Ž.

G., Ž. M. ir J. M., po ko J. P. sudavė ranka ne mažiau kaip tris smÅ«gius į veidÄ automobilio salone ant priekinės automobilio sėdynės sėdėjusiam Ž. G., o L. M. – ne mažiau kaip du smÅ«gius rankos kumščiu automobilio salone prie automobilio vairo sėdėjusiam Ž. M.. L. M. iÅ¡tempė Ž. M. iÅ¡ automobilio salono ir sudavė ranka ne mažiau kaip du smÅ«gius pastarajam į veidÄ , po to, jis sudavė smÅ«gį ranka prie automobilio stovinčiam J. M., o J. P. sudavė lazda vienÄ smÅ«gį Ž.

M. į nugarÄ . Ž. M. bandant pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, L. M., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , pasivijo Ž. M. ir jį pargriovęs ant žemės namo, esančio DzÅ«kų g. 14, Leipalingyje, Druskininkų sav., kieme tyčia spyrė koja ne mažiau kaip keturis kartus nugriuvusiam ant žemės Ž. M. į galvos sritį. Taip minėtais veiksmais L. M. ir J. P., sukeldami Ž. G. fizinį skausmÄ ir jam padarydami kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, kuris kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o J.

M. sukeldami fizinį skausmÄ ir jam padarydami nosies kaulų lūžį, muÅ¡tinę nosies srities žaizdÄ , poodines kraujosruvas deÅ¡inio smilkinio srityje, deÅ¡inės akies apatinio voko iÅ¡oriniame kraÅ¡te, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei Ž. M. sukeldami fizinį skausmÄ ir jam padarydami nosies kaulų lūžį, pavirÅ¡inius odos nubrozdinimus kaktos deÅ¡inėje, kairio smilkinio srityje, poodines kraujosruvas kairės ausies kauÅ¡elio srityje, kairės akies apatiniame voke, kairio smilkinio srityje, smakro kairėje, muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡inio kelio sÄ nario priekiniame pavirÅ¡iuje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Nuteistasis L. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011-04-22 nuosprendį ir jam paskirti Å¡velnesnę bausmę. Nurodo, kad nukentėjusieji teisiamajame posėdyje kelis kartus keitė savo parodymus, eksperto iÅ¡vadose yra paaiÅ¡kinta, kad vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų sumuÅ¡imai atsirado krentant. Apelianto nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, kad muÅ¡tynės įvyko ne iÅ¡ chuliganiÅ¡kų priežasčių, tačiau teismas neatsižvelgė į Å¡iÄ aplinkybę.

Teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė – apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo L. M. apeliacinis skundas atmetamas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl L. M. kaltės padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .PrieÅ¡ingai nei deklaratyviai teigia nuteistasis L. M., nukentėjusiųjų Ž. G., Ž. M. ir J. M. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, yra nuoseklÅ«s. Nukentėjusysis Ž.

G. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010-10-31, apie 21.00 val., jis kartu su draugu Ž. M. automobiliu „Mercedes Benz“ atvažiavo prie parduotuvės „Aibė“, esančios Leipalingyje. Aikštelėje susitiko su J. M., kuris taip pat buvo atvažiavęs automobiliu „Audi 80“. Jie sėdėjo automobilyje kalbėjosi. Bekalbant pamatė, kad nuo Merkinės gatvės pusės jų link ateina trys jaunuoliai. Jie priėjo prie jų automobilio. Nei vieno iš jaunuolių nepažinojo. Vienas iš jaunuolių, kaip vėliau sužinojo, buvo pravarde „Rėksnys“, t. y.

J. P., o kitas – L. M.. L. M. priėjo Ž. M. ir paklausė, ar jie nepažįsta Savolskio. Jis atsakė, kad tokio nepažįsta, tačiau žino, bet su juo nebendrauja. Kadangi vaikinai nepatikėjo, jog jie nepažįsta Savolskio, kažkuris iÅ¡ jų paprašė, kad Ž. M. patikrintų savo telefone ar neturi jo numerio. Tuomet L. M. iÅ¡ Ž. M. rankų iÅ¡traukė telefonÄ , matyt, įsitikinti, ar tikrai telefone nėra Savolskio telefono numerio. Pasakęs, kad jie nenori iÅ¡duoti Savolskio, staiga L.

M. per atidarytÄ automobilio langÄ sėdinčiam prie vairo Ž. M. kumščiu sudavė 2 smÅ«gius į veidÄ . Tuo metu J. P. priėjo prie priekinių keleivio durelių, jas atidaręs paklausė, ar pasakys kur „Savolskis“ ir sudavė jam tris smÅ«gius deÅ¡inės rankos kumščiu į veidÄ bei praskėlė lÅ«pÄ , pradėjo bėgti kraujas, nosis nelūžo. Po to L. M. iÅ¡traukė Ž. M. iÅ¡ automobilio, o J. P. nuo seniÅ«nijos pastato parsinešė medinę lazdÄ , kuria sudavė smÅ«gį Ž.

M. per nugarÄ pečių srityje. Sudavus smÅ«gį, lazda lūžo ir J. P. atsitraukė. Nukentėjusysis matė, kaip L. M. sudavė vienÄ smÅ«gį prie automobilio stovėjusiam J. M., tačiau nepastebėjo, ar J. M. buvo suduotas antras smÅ«gis ir kas jį sudavė. Ž. M. pradėjus bėgti, jį nusivijo L. M.. Ž. M. grįžo maždaug po 10 minučių, jis pasakojo, kad L. M. prisivijo jį ir jie abu nukrito ant laiptelių, po to L. M. spardė jį kojomis (t. 4, b.l. 106-107). Nukentėjusysis Ž.

M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2010-10-31, vakare, Leipalingyje, prie parduotuvės „Aibė“ esančioje aikÅ¡telėje, jam sėdint automobilyje prie vairo, Ž. G. ant priekinės keleivio sėdynės ir kalbantis su J. M., stovinčiu prie automobilio, prie jų priėjo L. M. bei J. P., kurie ieÅ¡kojo Savolskio. Jam atsakius neigiamai, t. y. kad nežino kaip jį surasti, L. M. iÅ¡ rankų iÅ¡traukė telefonÄ , norėdamas įsitikinti, ar tikrai jis neturi Savolskio telefono numerio, o po to, matyt, manydami, kad nenorima suteikti informacijos apie Savolskį, abu su J.

P. pradėjo juos įžeidinėti ir be jokios priežasties L. M. jam sudavė 3-4 smÅ«gius į veidÄ , po to iÅ¡tempė jį iÅ¡ automobilio, bei sudavė dar kelis smÅ«gius ranka prie automobilio. J. P. su kažkokiu pagaliu sudavė jam per nugarÄ . Po to jis pradėjo bėgti ir įbėgo į kažkokį kiemÄ . Laipteliais užbėgęs skambino į namo duris, tuo metu pribėgo L. M., stvėrė jį, abu nukrito, besigrumdami nusirideno nuo laiptų, kur jį gulintį L. M. pradėjo spardyti.

Spyrė apie 4 kartus, tuo metu išėjo namo savininkas, kažkÄ suÅ¡uko ir L. M. pabėgo (t. 4, b.l. 108-109). Nukentėjusysis J. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010-10-31 jis automobiliu „Audi 80“ su G. Č. atvažiavo prie parduotuvės „Aibė“ į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. Ten jau buvo atvažiavęs Ž. M. su Ž. G. automobiliu „Mercedes Benz“. Netrukus jis pamatė jų link ateinančius du asmenis. Jie priėjo prie Ž. M. automobilio ir paklausė, ar pažįsta „ZapÄ â€œ, t. y.

Savolskį. Jam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, priėjo M. ir paklausė, „kas yra“ bei sudavė alkÅ«ne į nosį, po to lyg J. P. ranka taip pat sudavė smÅ«gį į nosį. Nuo Å¡io smÅ«gio jis nukrito. Atsikėlęs juto didelį skausmÄ , iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Jis matė, kaip J. P., nuo seniÅ«nijos pastato paėmęs ir atsinešęs pagalį, juo sudavė smÅ«gį Ž. M. į nugarÄ , pagalys lūžo. Po to L. M. nubėgo vytis Ž. M.. Å is vėliau grįžo sumuÅ¡tas ir kruvinas (t. 4, b.l. 115). Nukentėjusiųjų Ž.

G., Ž. M. ir J. M. parodymai dėl apelianto veiksmų ir kitų aplinkybių yra nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje ir kitiems byloje surinktiems įrodymams, atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad šie nukentėjusieji, apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, davė analogiškus parodymus (t. 1, b.l. 8-9, 27-28, 52-54). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti jų parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, teisingumu ir objektyvumu.Nuteistojo pateikiamas ekspertizės akto išvadų vertinimas, kad vienam iš nukentėjusiųjų sumušimai atsirado krentant, nėra tikslus.

Ekspertizės akte Nr. E-G 159/11 (06) užfiksuota, kad tikėtina, jog daugiau tikimybės, kad sužalojimai Ž. M. galvos srityje, tarp jų ir nosies kaulo lūžis, galėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiajam ir L. M. krentant bei ridenantis nuo trijų pakopų laiptų, kurių aukÅ¡tis apie 80-100 cm (t. 4, b.l. 82-85), tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia nuteistojo kaltės padarius inkriminuotÄ nusikaltimÄ , kadangi ekspertas pateikė tikėtinÄ iÅ¡vadÄ . Ekspertas toje pačioje ekspertizės iÅ¡vadoje nurodė, jog Ž.

M. nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kietu buku daiktu galimai byloje nustatytu laiku ir aplinkybėmis, o sužalojimai galvos srityje – tiek suduodant smÅ«gius kumščiais, tiek spardant. Pabrėžtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, kad turi bÅ«ti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad L. M. vartojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo Ž.

M. atžvilgiu pastarajam sėdint automobilio salone prie vairo, iÅ¡traukus jį automobilio bei jam gulint. Ekspertizės akte Nr. E-G 158/11 (06) apskritai nėra nurodyta, kad kitam nukentėjusiajam J. M. padaryti sužalojimai galėjo atsirasti jam krentant (t. 4, b.l. 78-81). Apylinkės teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad L. M. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kas vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. be jokios dingsties arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos ar panaÅ¡iai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-469/2010). Byloje nustatyta, jog L.

M. kartu su kitu nuteistuoju J. P. naudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu, kadangi jie nesuteikė informacijos apie asmenį, pavarde Savolskis. Tokia fizinio smurto naudojimo priežastis laikytina mažareikÅ¡me, demonstruojanti niekinantį požiÅ«rį į nukentėjusiuosius, todėl darytina iÅ¡vada, kad L. M. ir jo bendrininko veiksmai padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Kita vertus, Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nenurodytas veikos motyvas. Taigi, kvalifikuojant veikÄ pagal šį straipsnį veikos padarymo motyvai neturi reikÅ¡mės – jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, ir asmeniniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009).Be to, pasakytina, kad nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .L.

M. padarė baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ vieÅ¡ajai tvarkai, veikdamas tiesiogine tyčia. Apeliantas praeityje teistas net deÅ¡imt kartų, jis vėl nusikalto, turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ . Pažymėtina, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ praėjus mažiau nei 1 mėnesiui nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tai neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, rodo jo didelį pavojingumÄ visuomenei, kadangi jis ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojingas.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad L. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninės nuostatos, kuri jau buvo susiformavusi iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimÄ , yra recidyvistas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi, apylinkės teismas teisingai L. M. parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikaltimÄ , sankcijoje įtvirtintÄ laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas, skirdamas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už jos vidurkį, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , jo asmenybę, bendrininko darant nusikalstamÄ veikÄ vaidmenį (buvo nusikalstamos veikos iniciatorius), nusikalstamos veikos pobÅ«dį (nuteistasis padarė sužalojimus dviem asmenims).

Paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo Å¡velninti L. M. paskirtÄ bausmę. Taigi, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė atitinka teisingumo principÄ .Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, keisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011-04-22 nuosprendžio apeliacinio skundo iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:Nuteistojo L.

M. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       ArtÅ«ras PažarskisTeisėjai                                                     Vladislavas Lenčikas                                       Teresėlė Kazlauskienė