2020-06-25 Nr. DBT-170-3-65-3-00255-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-42/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00255-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2020 m. birželio 25 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas laikinai einančios Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo pareigas laikinai einančio Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Alės Bukavinienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų L. K. ir L. K., atstovaujamo įstatyminės atstovės L. K., skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK), priteisti pareiškėjui L. K. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o pareiškėjai L. K. – 70 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde nurodė, kad 2019 m. birželio 19 d. jie nuvyko į Pravieniškių PN-AK, kur įvyko pasimatymas su nuteistuoju M. K., L. K. tėvu. Pasimatymo metu berniukui buvo nuplikytos rankos, jam naudojantis tualete įrengtu praustuvu. Nustatyta, kad L. K. patyrė riešo ir plaštakos ne visos odos storio nudegimą (pūslės, epidermio netekimas), abiejų plaštakų nugarinio paviršiaus nudegimą.

Pravieniškių PN-AK prašė skundą atmesti. Nurodė, kad, pagal pataisos įstaigoje galiojančias taisykles, už nepilnamečių lankytojų priežiūrą pasimatymo metu yra atsakingas asmuo, su kuriuo nepilnametis lankytojas atvyko į pasimatymą. Šios taisyklės buvo žinomos nepilnamečio tėvams – L. K. ir nuteistajam M. K.. Paaiškino, kad pareiškėjas buvo sužalotas ne dėl pataisos įstaigos vykdomų valdžios funkcijų, o dėl galbūt neužtikrintų pasimatymo patalpų tualete įrengtos karšto vandens tiekimo sistemos tinkamo ir saugaus eksploatavimo, todėl atsiradę žalos atlyginimo teisiniai santykiai turi civilinį pobūdį, kilęs ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad byloje reikalavimą dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo kelia ne pataisos įstaigoje bausmę atliekantis asmuo, o asmenys, atvykę į pataisos įstaigos pasimatymo patalpoje nustatyta tvarka organizuojamus susitikimus su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nuteistuoju.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (CPK 36 straipsnio 6 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. XIII-2848 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. KT98-S93/2020 pateiktą išaiškinimą, įvertintus tai, kad šioje byloje Specialiosios teisėjų kolegijos priimtą nutartį pasirašė teisėja Sigita Rudėnaitė, atnaujinamas šios bylos rūšinio teismingumo klausimo nagrinėjimas ir Specialiosios teisėjų kolegijos šioje byloje priimta 2020 m. gegužės 18 d. nutartis pripažįstama netekusia teisinės galios (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 36 straipsnio 6 dalis, ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 straipsnis nustato statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Aptariamoje byloje pareiškėjai prašomą atlyginti žalą kildina iš to, kad pareiškėjui L. K. lankant tėvą, kalinamą Pravieniškių PN-AK, buvo nuplikytos jo rankos. Taigi nagrinėjamu atveju keliamas ginčas yra susijęs su bausmę vykdančios institucijos, kaip statinių ir juose esančių inžinierinių sistemų valdytojo, atsakomybe už žalą, kilusią dėl karšto vandens sistemų galimų trūkumų ar gedimų vadovaujantis CK 6.266 straipsniu, o ne dėl šios institucijos veiklos viešojo administravimo srityje. Todėl ginčas peržengia ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinių teismų nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas ir turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Paduodami skundą pareiškėjai vadovaudamiesi ABTĮ 31 straipsnio 2 dalimi pasirinko teismą pagal savo gyvenamąją vietą. CPK 30 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, taip pat atimant gyvybę, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, byla perduotina nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 8 dalimi, 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalimi, 22 straipsniu,

nutaria:

Atnaujinti bylos rūšinio teismingumo klausimo nagrinėjimą.

Pripažinti Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2020 m. gegužės 18 d. šioje byloje priimtą nutartį netekusia teisinės galios.

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjos L. K. ir pareiškėjo L. K., atstovaujamo įstatyminės atstovės L. K., skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, perduoti Panevėžio apylinkės teismui nagrinėti įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas laikinai einanti Janina Januškienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo pareigas laikinai einantis Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys