b383ffb7-1bcd-4e1a-af2a-d8a644be3636 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-198-221/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03917-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.12; 3.3.2.5; 3.6.1.2(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.

V. ieÅ¡kinį atsakovui AL-Energie GmbH dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 203,8 Eur skolÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ , priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas, nustatęs, kad pirkimo–pardavimo sutartyje Å¡alys buvo susitarusios tik dėl jų sutartiniams santykiams taikytinos teisės, tačiau nebuvo susitarusios dėl teismingumo, nelaikė, kad tarp Å¡alių buvo sudarytas susitarimas dėl jurisdikcijos, todėl nustatydamas teismingumÄ taikė Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Reglamentas Nr. 1215/2012) nuostatas.

Teismas nurodė, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose, kai bylos kyla iš sutarčių (Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto a papunktis). Prievolės įvykdymo vieta laikytina vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos. 2015 m. lapkričio 9 d. pasiūlymas įrodo, kad prekių pristatymo vieta yra Olandija.

Nurodytų argumentų pagrindu teismas ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 782 straipsnis). Motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ pažeisdamas teismingumo taisykles, teismas iÅ¡ jo atsakovui priteisė 1 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirojo skundo teisiniai argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:4.1.             Netinkamai aiÅ¡kintos ir taikytos Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatos, nustatančios, kurioje valstybėje narėje turi bÅ«ti pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys.4.2.             Ydingai vertinti tarp Å¡alių sudarytos sutarties 4.2 ir 5.3 punktai, nurodant, jog Å¡iais punktais tik aptarta sutartiniams santykiams taikytina teisė. Å alys vienareikÅ¡miai ir nedviprasmiÅ¡kai sutarė ginčus spręsti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka, atitinkamai iÅ¡spręsdami kilsiančio ginčo teismingumo klausimÄ .4.3.             Nepagrįstai analizuota ir vertinta prekių pristatymo vieta, nes ginčo dėl prekių pristatymo nėra, nevertinant ginčo esmės – skolinių atsakovo įsipareigojimų, kilusių iÅ¡ sutarties, vykdymo ir jų įvykdymo vietos, neanalizuojant su tuo susijusios aukÅ¡tesnių teismų praktikos.

Atsakovo skolinių įsipareigojimų (prievolės sumokėti 2 065 Eur produkcijos pristatymo dienÄ ) atlikimo vieta yra Lietuvos Respublika, todėl ginčas teismingas Lietuvos Respublikos teismui pagal prievolės vykdymo teritorijÄ .4.4.             Nutartyje iÅ¡aiÅ¡kinta teisė kreiptis į Olandijos teismÄ , tačiau nenurodyta, kokiu pagrindu ginčas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas Olandijos teisme taikant Olandijos materialinę teisę, kai Å¡alys sutartyje aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ spręsti ginčus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.4.5.             Neanalizuotas ir nevertintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma I“), kurio 4 straipsnis reglamentuoja sutartims taikytinos teisės parinkimo ginčo atveju taisykles.4.6.             Teismui nekilo klausimas dėl ieÅ¡kinio teismingumo, todėl ieÅ¡kinys buvo priimtas, nustatytas pasirengimas bylai paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du.

Kauno apylinkės teisme jau iÅ¡nagrinėti ir tenkinti kiti ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniai atsakovams, kurių buveinės vietos kitose valstybėse narėse. IeÅ¡kovas ir Å¡iuo atveju turėjo teisėtų lÅ«kesčių į teisingÄ teismÄ ir jo pažeistų teisių gynimÄ . Teismui nutarus, jog byla teisminga kitos valstybės narės teismui, finansinė teismų praktikos formavimo naÅ¡ta skirta tik ieÅ¡kovui, ir taip finansiÅ¡kai nukentėjusiam nuo atsakovo veiksmų, atsisakant vykdyti piniginę prievolę.

Kreipimasis į Olandijos teismÄ dar labiau apsunkintų ieÅ¡kovo finansinę padėtį. Tai prieÅ¡tarauja protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijams.Atsakovas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o netenkinti atskirojo skundo. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:5.1.             Ginčų nagrinėjimas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, kaip apibrėžia sutarties 4.2 punktas, rodo ne pasirinktÄ teismingumÄ , bet taikytinÄ teisę sprendžiant ginčus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, nustatant tarp Å¡alių kilusio ginčo teismingumÄ , privalomai yra taikomas Reglamentas Nr. 1215/2012.5.2.             Tarp Å¡alių sudaryta sutartis atitiko pirkimo–pardavimo sutarties požymius, nebuvo susitarimo, kÄ Å¡alys laikys prievolės įvykdymo vieta, todėl sprendžiant dėl prievolės įvykdymo vietos turi bÅ«ti vadovaujamasi Reglamente Nr. 1215/2012 pateiktu apibrėžimu. 2015 m. lapkričio 9 d. pasiÅ«lymas įrodo, kad prekių pristatymo vieta yra Olandija, ieÅ¡kovė Å¡ios aplinkybės neginčijo.5.3.             Jeigu piniginė prievolė kyla iÅ¡ pirkimo–pardavimo sutarties arba paslaugų teikimo sutarties, privalomai taikoma Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirmoji įtrauka.5.4.             IeÅ¡kovo nurodoma teismų praktika neįrodo, kad Å¡i byla bÅ«tų teisminga Lietuvos Respublikos teismams, kadangi bylų faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi.5.5.             IeÅ¡kovės nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės Å¡iai bylai nėra aktualus, kadangi juo nustatomos ne teismingumo, o taikytinos teisės sprendimo taisyklės. Å ioje byloje kyla ginčas bÅ«tent dėl teismingumo.5.6.             Civilinės bylos teismingumo pažeidimas gali paaiÅ¡kėti ne tik ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, bet ir vėliau, jau iÅ¡kėlus bylÄ .

Å iuo atveju dėl Å¡alių pateiktų argumentų ir aplinkybių jau po bylos iÅ¡kėlimo teismui paaiÅ¡kėjo teismingumo pažeidimo faktas. IeÅ¡kovui atstovavo profesionalus teisininkas, todėl ieÅ¡kovas prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ turėjo tinkamai nustatyti ginčo teismingumÄ . Netinkamai įvertinęs teismingumÄ , ieÅ¡kovas veikė nepakankamai rÅ«pestingai ir prisiėmė rizikÄ dėl papildomų iÅ¡laidų atsiradimo. Dėl ieÅ¡kovo nerÅ«pestingumo atsakovas patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios jam turi bÅ«ti atlygintos.5.7.             IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Kauno apylinkės teismas jau yra iÅ¡sprendęs tarp tų pačių Å¡alių kilusius ginčus esant labai panaÅ¡ioms į Å¡ios bylos aplinkybėms ir juose nenustatęs teismingumo pažeidimo.

Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teismas užsienio (tarptautinį) elementÄ turinčioje byloje privalo iÅ¡spręsti jurisdikcijos klausimÄ ex officio (CPK 782 straipsnis) pagal tarptautinio civilinio proceso normas.

Tarptautinį civilinį procesÄ reglamentuoja nacionalinė teisė, dviÅ¡alės ir daugiaÅ¡alės sutartys. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje iÅ¡spręsti teismingumo klausimai, turi bÅ«ti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylÄ nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dviÅ¡alė sutartis, tarptautinė daugiaÅ¡alė sutartis, Europos SÄ jungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo, kurio buveinė yra Vokietijoje.

Pirmosios instancijos teismas nutarė ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , konstatavęs, jog ieÅ¡kinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamÄ teismo nutartį, sutinka su joje padarytomis iÅ¡vadomis.IeÅ¡kovas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas ydingai vertino tarp Å¡alių sudarytos sutarties 4.2 ir 5.3 punktus, tačiau bylos duomenys to nepatvirtina. Å alių 2016 m. lapkričio 11 d. sudarytoje granulato pardavimo sutartyje Nr. 2016/11/11 numatyta, kad Å¡alys susitaria spręsti tarp jų dėl sutarties kylančius ginčus tarpusavio derybų bÅ«du, o jeigu ginčo derybų keliu iÅ¡spręsti nepavyksta, jis galutinai sprendžiamas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta tvarka (4.1, 4.2 punktai), visais sutartyje neaptartais atvejais Å¡alys turi vadovautis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais Lietuvoje galiojančiais įstatymais (5.3 punktas).

Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2016 m. lapkričio 11 d. granulato pardavimo sutartyje Nr. 2016/11/11 Å¡alys susitarė tik dėl taikytinos teisės, sprendžiant tarp Å¡alių kilusius ginčus, tačiau joje nėra Å¡alių susitarimo dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti Å¡alių ginčus. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo atskirojo skundo argumentas dėl netinkamo tarp Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygų vertinimo atmestinas kaip nepagrįstas.Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos SÄ jungos valstybėms narėms, yra iÅ¡dėstytos 2000 m. gruodžio 22 d.

Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 44/2001). Nuo 2015 m. sausio 10 d. yra taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji jurisdikcijos taisyklė, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę.

Be bendrosios jurisdikcijos taisyklės gali bÅ«ti taikomos ir alternatyvios specialiosios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurias ieÅ¡kovas gali rinktis, kur kelti bylÄ â€“ atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose ar kitos Europos SÄ jungos valstybės narės teismuose, turinčiuose specialų jurisdikcijos pagrindÄ . Viena iÅ¡ specialiosios jurisdikcijos taisyklių yra nurodyta Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalyje ir apima bylas, susijusias su sutartimis. Tokiose bylose, kai prievolės vykdymo vieta yra kitoje valstybėje narėje, nei atsakovo gyvenamosios vietos (buveinės) valstybė narė, jurisdikcijÄ pagal tuo pagrindu pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį turi ir atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismai (7 straipsnio 1 punkto a papunktis).

Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio pateikiama autonominė prievolės įvykdymo vietos samprata, kai kalbama apie prekių pardavimÄ ir paslaugų teikimÄ . Pagal šį punktÄ , jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra: parduodant prekes – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo bÅ«ti pateiktos, teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo bÅ«ti suteiktos. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad prekių pristatymo vieta buvo Olandijoje.

Taigi taikant nurodytas taisykles, atsakovui ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareikÅ¡tas arba Vokietijos teisme pagal atsakovo buveinės vietÄ , arba Olandijos teisme pagal prekių pristatymo vietÄ , t. y. nei pagal bendrÄ sias, nei pagal specialiÄ sias jurisdikcijos taisykles ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovui nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovui yra nepatogu bylinėtis paminėtų valstybių teismuose, negali bÅ«ti vertinama tinkamu teisiniu pagrindu netaikyti Reglamento Nr. 1215/2012 atitinkamų nuostatų, nustatant, ar ieÅ¡kinys, turintis tarptautinį elementÄ , teismingas Lietuvos Respublikos teismams.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieÅ¡kovas pagrįstai nurodo, jog jo reikalavimas atsakovui grindžiamas piniginės (atsiskaitymo) prievolės nevykdymu, tačiau iÅ¡ nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių galima spręsti, kad atsakovo įsiskolinimas susidarė pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu (ieÅ¡kovas pardavė atsakovui Å¡iaudų granules, tačiau, ieÅ¡kovo teigimu, atsakovas už patiektÄ produkcijÄ atsiskaitė tik iÅ¡ dalies).

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, remdamasis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotais iÅ¡aiÅ¡kinimais, Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkte prekių pardavimo sutarčių atveju kaip sÄ sajos su jurisdikcijÄ turinčiu teismu kriterijus pasirinkta Å¡ioms sutartims bÅ«dinga prievolė. Sutartis, kuriai bÅ«dinga prievolė yra daikto pristatymas, laikoma „prekių pardavimo“ sutartimi Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirmos įtraukos prasme (žr. 2009 m. balandžio 23 d. sprendimo Falco Privatstiftung ir Rabitsch, C-533/07, ECLI:EU:C:2009:257, 54 punktÄ ; 2010 m. vasario 25 d. sprendimo Car Trim, C-381/08, ECLI:EU:C:2010:90, 32 punktÄ ).

Å i specialiosios jurisdikcijos sutartinių prievolių srityje taisyklė nustato pristatymo vietÄ kaip atskirÄ susiejimo kriterijų, kurį reikia taikyti visiems reikalavimams, kylantiems iÅ¡ tos pačios prekių pardavimo sutarties, o ne tik tiems, kurie kyla dėl pačios pristatymo prievolės (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimo Color Drack, C-386/05, ECLI:EU:C:2007:262, 26 punktas). Pažymėtina, kad Reglamentas Nr. 1215/2012 pakeičia ReglamentÄ Nr. 44/2001, todėl Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo pateiktas pastarojo reglamento nuostatų aiÅ¡kinimas taikomas ir Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatoms, kai Å¡ių dviejų Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatas galima laikyti lygiavertėmis (2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo byloje Schmidt, C-417/15, EU:C:2016:881, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

Nagrinėjamu atveju minėtų teisės aktų normos, nustatytos Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirmojoje įtraukoje ir Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirmojoje įtraukoje, tiek, kiek tai susiję su Å¡ioje byloje aktualiomis nuostatomis dėl specialiosios jurisdikcijos, laikytinos lygiavertėmis. Vadovaujantis tuo, kad atsakovo prievolė atsiskaityti su ieÅ¡kovu kyla iÅ¡ tarp Å¡alių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju jurisdikcijÄ turintis teismas turi bÅ«ti nustatomas remiantis pirkimo–pardavimo sutartims taikomomis taisyklėmis, t. y. pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirmÄ jÄ Ä¯traukÄ .Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylos teismingumo klausimÄ , rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika, įvardijo konkrečiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje ji suformuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016).

Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jis formuoja vienodÄ teismų praktikÄ kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 33 straipsnio 2, 4 dalys). Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo vadovautis atskirajame skunde nurodytomis Lietuvos apeliacinio teismo, Vilniaus apygardos teismo, Å iaulių apygardos teismo nutartimis ir atsižvelgti į jose pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas civilinės bylos teismingumo, o ne taikytinos teisės klausimas, todėl nevertintini atskirojo skundo argumentai dėl Å¡alių ginčams spręsti taikytinos teisės.Å iuo atveju byla buvo baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymui pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalį, pagal kuriÄ teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Kadangi bÅ«tent ieÅ¡kovo kreipimasis į Kauno apylinkės teismÄ , neturintį jurisdikcijos nagrinėti ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, lėmė, kad atsakovas patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas dalyvaudamas Å¡ioje byloje, nėra pagrindo laikyti neteisėtu pirmosios instancijos sprendimÄ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo. Ginčo dėl priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio atitikimo Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintoms Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų atitikimo paminėtose rekomendacijose nurodytiems dydžiams už atitinkamo pobÅ«džio teisines paslaugas.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovo 850 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, prie praÅ¡ymo pridėjo 2017 m. lapkričio 23 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 2017SPLF Nr. 0229, jos apmokėjimÄ patvirtinantį banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä . Atsakovo jį atstovaujančiam advokatui sumokėta 850 Eur suma už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ virÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 8.16 punkte nustatytÄ rekomenduojamÄ priteisti užmokesčio už tokiÄ paslaugÄ maksimalų dydį (0,4 x 838,7 Eur). Atsižvelgiant į tai, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 335 Eur sumos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį.Priteisti atsakovui AL-Energie GmbH iÅ¡ ieÅ¡kovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 335 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja             Virginija Lozoraitytė