b380b18f-101f-440d-acaa-8d372c1e8b5d · Kelmės rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-63-446/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54802-2015-0Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5.;2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.2.(S) KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 5 d.     Kelmė              Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Santai Šaltmirytei,       dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,  nukentėjusiajam D.

Č., nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymÄ J. R., kaltinamajam A. E., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. E., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, Kelmės Jono GraičiÅ«no gimnazijos 12 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, ir n u s t a t ė : Kaltinamasis A. E. 2015 m. spalio 1 d. apie 10 val. 55 min. vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), Kelmės Jono GraičiÅ«no gimnazijos antrame aukÅ¡te, koridoriuje, įžūliais veiksmais, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė D.

Č. į kairį skruostÄ , po to griebęs jį už marÅ¡kinėlių, juos suplėšė, taip demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .              Kaltinamasis A. E. kaltės nepripažino, nurodė, kad konfliktÄ pradėjo nukentėjusysis D. Č., jo suduoti smÅ«giai D. Č. buvo tik gynyba. Jis paaiÅ¡kino, kad 2015 m. spalio 1 d. pertraukos metu jis sėdėjo gimnazijos koridoriuje ant grindų. Pro Å¡alį praeidamas D. Č. pasižiÅ«rėjo jam tiesiai į akis ir spyrė į deÅ¡inę kojÄ , dėl ko jis patyręs didelį skausmÄ .

Tuomet jis atsistojo ir paklausė D. Č., ko jis iÅ¡ jo norįs. Deividas staigiai nusimetė kuprinę ir trenkė jam vienÄ smÅ«gį kumščiu į veido sritį, dėl ko jam lūžo nosies kaulas ir nuskilo vienas dantis. Jis norėjo atstumti D. Č. nuo savęs, todėl sugriebė už marÅ¡kinėlių, tuomet Deividas spyrė jam koja į kairį Å¡onÄ . Ir tik po spyrio jis sudavė smÅ«gį Deividui į veido sritį, įspyrė į kairę kojÄ . Juos iÅ¡skyrė anglų kalbos mokytoja A.

B.. Jis įsitikinęs, kad konfliktas mokyklos koridoriuje buvo tęsinys anksčiau įvykusio konflikto autobuse, kuriuo važiavo po pamokų namo. Kadangi jis yra aukÅ¡to Å«gio ir autobuse jam sėdėti nėra patogu, jis, įlipęs į autobusÄ , atsisėdo Å¡onu, kojas laikė autobuso praėjime. D. Č. ėmė prie jo kabinėtis, sakė, kad sulaužysiÄ s jam kojas. Vienas iÅ¡ jo draugų paklausęs, apie kovos menus, D. Č. patvirtinęs, kad jis juos iÅ¡manÄ s ir, pirÅ¡tu parodęs į jį (A.

E.), pasakęs, kad pirmiausia su juo susidorosiÄ s. Po to jam grasinęs susidorojimu susitikus kÅ«no kultÅ«ros kabineto tarpduryje.              Kaltinamojo kaltė įrodyta.              Nukentėjusysis D. Č. parodė, kad 2015 m. spalio 1 d., eidamas gimnazijos koridoriumi, netyčia užkliuvo už ant žemės sėdinčio A. E. kojos. A. E. paÅ¡okęs nuo grindų, eidamas link jo, paklausė, ko jis nori ir trenkė kumščiu į kairį skruostÄ . Jis, kojos pėdÄ Ä¯rėmęs A.

E. į dubens sritį ar kairį Å¡onÄ , atstÅ«mė A. E. nuo savęs. Tai nebuvo spyris, jis mokėsi kovos meno, žino, kaip kuo toliau nuo savęs atstumti užpuolusį asmenį. Tačiau A. E. vėl puolė prie jo, sugriebė už marÅ¡kinėlių, patempė ir juos suplėšė. Tuomet jis kumščiu trenkė A. E. į veidÄ . Tai buvo paskutinis smÅ«gis, jis nusisuko ir nuėjo. Girdėjo mokytojos balsÄ , jos reikalavimÄ baigti muÅ¡tynes, tačiau priėjusios prie jų mokytojos A. B. jis nepastebėjo, jo įsitikinimu, mokytoja jų neskyrė.

Anksčiau yra buvę, kad jis su A. E. apsižodžiuodavo, tačiau jis į visa tai žiÅ«rėjo nerimtai, žodinis konfliktas vyko autobuse, po to kÅ«no kultÅ«ros kabineto tarpduryje, kai A. E. tyčia pečiu jį užkliudė.              Liudytoja A. B. parodė, kad dirba Kelmės Jono GraičiÅ«no gimnazijoje mokytoja. Jos kabinetas yra antrame aukÅ¡te. Nuskambėjus skambučiui į pamokÄ , eidama į savo kabinetÄ , koridoriuje pamatė besimuÅ¡ančius moksleivius D. Č. ir A.

E.. Jie buvo susikibę rankomis ir stumdėsi. Ä® jos reikalavimÄ baigti muÅ¡tynes moksleiviai nereagavo, todėl ji, priėjusi prie D. Č. ir A. E., lindo jiems į tarpÄ ir taip juos iÅ¡skyrė. A. E. buvo įsikibęs D. Č. į marÅ¡kinėlius, nepaleido, skiriant juos, marÅ¡kinėlius perplėšė. SmÅ«gių suduodant ji nematė, matė, kad iÅ¡ A. E. nosies bėgo kraujas.              Liudytoja R. L. parodė, kad ji dirba Kelmės Jono GraičiÅ«no gimnazijoje sveikatos priežiÅ«ros specialiste. 2015 m. spalio 1 d. užėjusi į antrÄ aukÅ¡tÄ , koridoriuje pamatė A.

E. užsiėmusį ranka sukruvintÄ nosį, todėl liepė jam eiti į jos kabinetÄ . A. E. paaiÅ¡kino, kad gavęs smÅ«gį kumščiu į veidÄ . ApžiÅ«rėjusi A. E. nosį, įtarė, kad gali bÅ«ti sulaužyta nosies pertvara, todėl pasiÅ«lė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . A. E. pagalbÄ iÅ¡sikvietė pats, skundėsi nosies skausmu ir nuskeltu dantimi. ApžiÅ«rėjusi burnÄ , matė nuskeltÄ A. E. apatinį dantį, tačiau negali patvirtinti, kad jis nuskeltas buvo bÅ«tent tÄ dienÄ .

Jai apžiÅ«rint A. E., į kabinetÄ Ä¯Ä—jo D. Č.. Ji matė D. Č. paraudusį kairį skruostÄ , suplėšytus marÅ¡kinėlius. Liudytojas A. Å . parodė, kad kartu su klasės draugais D. Č. ir S. M., nuskambėjus skambučiui, ėjo į pamokÄ . Jis ir S. M. ėjo greta, jiems už nugarų – D. Č.. IÅ¡girdęs bildesį į grindis, jis įsitikinęs, kad tai buvo garsas nuo to, kad D. Č. užkliuvo už A. E. kojų, atsisuko, matė kaip D. Č. priklupo. Staiga nuo grindų atsistojęs A.

E. puolė prie D. Č., pirmas sudavė D. Č., po to spyrė, kur pataikė, nematė. D. Č. bandė nustumti A. E., tačiau A. E. įsikibo į D. Č. marÅ¡kinėlius, kurie besistumdant suplyÅ¡o. Tuomet D. Č. sudavė vienÄ smÅ«gį A. E. į veidÄ . Nematė, ar D. Č. spyrė A. E.. Priėjusi mokytoja A. B. iÅ¡skyrė besimuÅ¡ančius A. E. ir D. Č.. Liudytojas S. M. parodė analogiÅ¡kai liudytojui A. Å .. Jis parodė, kad matė, kaip A. E. puolė prie D. Č., vienÄ kartÄ kumščiu sudavė Deividui į skruostÄ , spyrė koja, kur pataikė negali nurodyti.

D. Č. stÅ«mė A. E. nuo savęs, A. E. sugriebė už D. Č. marÅ¡kinėlių, D. Č. kumščiu sudavė vienÄ kartÄ A. E. į veidÄ . Kai jie susikabino rankomis, prie jų priėjusi mokytoja juos iÅ¡skyrė. Liudytoja E. U. parodė, kad ji yra A. E. bendraklasė. Kaip prasidėjo konfliktas tarp A. E. ir D. Č., kiek, kuris kuriam sudavė smÅ«gių, ji nematė. IÅ¡girdusi anglų kalbos mokytojos A. B. balsÄ , ji atsisuko ir pamatė susikibusius ir besistumdančius A. E. ir D. Č.. Mokytoja A.

B. vaikinus išskyrė. Matė suplėšytus D. Č. marškinėlius, A. E. ranka užsiėmusį nosį. Iš proceso veiksmų atlikimo protokolo (8-17 b. l.) matyti, kad buvo apžiūrėta konflikto, vykusio 2016 m. spalio 1 d. apie 10 val. 55 min tarp A. E. ir D. Č., vieta – Kelmės rajono Jono Graičiūno gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridorius.Iš šio protokolo (8-17 b. l.) taip pat matyti, kad nukentėjusysis D. Č. pateikė juodos spalvos marškinėlius su užrašu „Guess“, kuriuos vilkėjo 2016 m. spalio 1 d. konflikto metu.

IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo (19-22 b. l.) ir foto nuotraukų (23, 24 b. l.) matyti, kad marÅ¡kinėliai suplėšyti, nuplėšta kairė rankovė. Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas pasireiÅ¡kia bent vienu iÅ¡ įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiÅ¡kų alternatyvių bÅ«dų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandaliÅ¡kais veiksmais.

Motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali bÅ«ti tiek chuliganiÅ¡ki, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiÅ¡ki arba kitokie. Asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ .IÅ¡ aptartų įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, kad konfliktas tarp kaltinamojo A.

E. ir nukentėjusiojo D. Č. kilo gimnazijos koridoriuje pertraukos metu, kai koridoriuje buvo daug moksleivių, kai kurie iÅ¡ jų matė ir stebėjo vykstančias grumtynes tarp dviejų besimuÅ¡ančių moksleivių. Ä® konfliktÄ Ä¯sikiÅ¡o mokytoja A. B., kurios dėka ir buvo nutrauktos grumtynės. IÅ¡ kaltinamojo paaiÅ¡kinimo, nukentėjusiojo ir liudytojų A. B., A. Å ., S. M. parodymų darytina iÅ¡vada, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo susidarė konfliktinė muÅ¡tynių situacija, kurioje nebuvo besiginančiųjų – abi pusės buvo puolančiosios, muÅ¡tynių metu abi pusės – kaltinamasis ir nukentėjusysis - naudojo fizinį smurtÄ vienas kito atžvilgiu ne gynybos, bet puolimo tikslais, todėl darytina iÅ¡vada, kad teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nei vienam iÅ¡ jų nekilo.

IÅ¡ visumos apklaustų asmenų parodymų matyti, kad D. Č. kliudė A. E. kojÄ . Tikėtina, kad dėl to galėjo A. E. pajausti skausmÄ , tačiau jo tolimesnė reakcija buvo akivaizdžiai chuliganiÅ¡ka, siekiant pademonstruoti savo jėgÄ ir pranaÅ¡umÄ . BÅ«tent A. E., paÅ¡okęs nuo grindų, prisiartino prie jau nueinančio D. Č., jį užkalbino, provokuodamas tolimesnį santykių aiÅ¡kinimÄ si. Kaltinamasis pripažino, kad jis sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ , įspyrė jam koja.

Ä® mokytojos reikalavimÄ nutraukti muÅ¡tynes, kaltinamasis nereagavo, jai priėjus, nepaleido D. Č. marÅ¡kinėlių, ko pasekoje juos suplėšė. Mokytojos A. B. parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, bÅ«tent ji parodė, kad tuo metu, kai ji stojo besimuÅ¡antiems A. E. ir D. Č. į tarpÄ , suplyÅ¡o D. Č. marÅ¡kinėliai.                                Taigi, konfliktas vyko vieÅ¡oje vietoje, kaltinamasis A. E. apsuptyje kitų moksleivių demonstravo jėgÄ prieÅ¡ tos pačios mokyklos moksleivį, veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos, kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojo mažareikÅ¡mę dingstį - D.

Č. užkliudžius jo kojas, sudavė smÅ«gį į veidÄ D. Č., suplėšė jo marÅ¡kinėlius, todėl A. E. veiksmai laikytini įžūliais, demonstruojantys nepagarbÄ aplinkiniams, trikdantys kitų asmenų rimtį, prieÅ¡taraujantys gerai moralei, pažeidžiantys tvarkÄ mokslo įstaigoje. Tokie kalinamojo veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.              Nukentėjusiojo D. Č. atstovė pagal įstatymÄ J.

R. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (46 b. l.) ir prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 30 Eur turtinei žalai, atsiradusiai kaltinamajam suplėšius jo sÅ«naus D. Č. vilkėtus marÅ¡kinėlius. Teisme ji paaiÅ¡kino, kad marÅ¡kinėlius sÅ«nui ji buvo pirkusi 2015 m. vasarÄ už 39,99 dolerius, marÅ¡kinėliai buvo nenudėvėti, todėl juos įvertina 30 Eur. IÅ¡ foto nuotraukų (23-24 b. l.) matyti, kad D. Č. marÅ¡kinėliai yra sugadinti, po konflikto su A. E. jie tapo nedėvimi, dėl jų sugadinimo kaltu pripažintas A.

E., kuris neginčija padarytos turtinės žalos dydžio, nurodyta marÅ¡kinėlių vertė nėra akivaizdžiai per didelė, todėl tikslu kompensuoti patirtÄ turtinę žalÄ iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymÄ J. R. priteistina 30 Eur suma.              Civiliniu ieÅ¡kiniu (46 b. l.) nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ J. R. prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiojo sÅ«naus D. Č. patirtiems nepatogumams, skausmui kompensuoti.

Teisme nukentėjusysis D. Č. parodė, kad po suduoto A. E. smÅ«gio jo skuoste matėsi paraudimas, skausmÄ jis jautė 1-2 dienas, dėl suduoto smÅ«gio, suplėšytų marÅ¡kinėlių draugų, kitų gimnazijos moksleivių akivaizdoje jis jautė pažeminimÄ , dėl Å¡ios bylos jis buvo priverstas praleisti pamokas, nes reikėjo vykti į policijos komisariatÄ . Patirtai neturinei žalai atlyginti jis praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. E. 300 Eur.              Neturtinės žalos atlyginimas yra įstatymo numatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir kitus neteisėtais veiksmais sukeltus padarinius.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtus dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus bei praradimus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Kaltinamojo A. E. veiksmai nukentėjusiojo D. Č. atžvilgiu pripažinti neteisėtais, akivaizdu, kad dėl jo suduoto smÅ«gio į veidÄ D. Č. jautė skausmÄ , suplėšius marÅ¡kinėlius patyrė nepatogumÄ . Tačiau joks kÅ«no sužalojimas nebuvo padarytas, pats nukentėjusysis kitoje byloje dėl Å¡ių muÅ¡tynių yra pripažintas kaltu, jis taip pat sudavė smÅ«gius kaltinamajam, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad 200 Eur pakankama suma D.

Č. neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamojo A. E. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis nusikalto ir teisiamas pirmÄ kartÄ , mokosi, jo padaryta nusikalstama veika įstatymo priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau jis kaltės nepripažino, su nukentėjusiuoju nesitaikė, jo neatsiprašė, todėl jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje – vidutinės trukmės laisvės apribojimas.

Kadangi Å¡iuo metu A. E. yra abiturientas, pilnametis, todėl jam skirtini įpareigojimai, galintys padėti įgyvendinti bausmės tikslus – įpareigojimas dirbti arba mokytis, atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ .   Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2, 4 dalimis, teismas n u s p r e n d ž i a :              A. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.                          Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 2, 3 punktais, įpareigoti nuteistÄ jį A.

E. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu dirbti, registruotis darbo biržoje arba mokytis, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ .              KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .              Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti dalinai.             Priteisti iÅ¡ A.

E. J. R. 30 Eur (trisdeÅ¡imt eurų) turtinės žalos atlyginimo. Priteisti iÅ¡ A. E. D. Č. 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - suplėšytus marÅ¡kinėlius, saugomus TelÅ¡ių apskrities VPK Kelmės rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Vilma Raščiuvienė