b37ccc4e-9e12-4e19-a065-df508be93e9a · Kauno apylinkės teismas

Byla Nr. TS-25-548/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56263-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.5.14.2; 2.1.10.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. vasario 24 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. K. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) atėmimo bausmę atlieka A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo A. K. suėmimo dienos. Minėtu nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, A. K. baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį dėl nedidelio kanapių kiekio vartojimo nutraukta dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Ä® paskirtos bausmės laikÄ A. K. įskaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. liepos 11 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 18 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, sumažinta 1/3 ir A. K. skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausme, ir A. K. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo, t.y. 2019 m. birželio 6 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityta bausmė, iÅ¡ dalies atlikta pagal 2018 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. liepos 9 d.

Bausmės pradžia – 2019 m. sausio 11 d., pabaiga – 2023 m. liepos 13 d.

Anksčiau teismo penkis kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 16 d. priėmė nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.). Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, yra tris kartus baustas drausmine tvarka, iÅ¡lieka nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ didinantys kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtakÄ nuteistojo elgesiui. Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų komisija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi bÅ«ti tęsiami pataisos namuose. įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintu tik teisėtÄ jo elgesį.

Nuteistasis A. K. skundžia Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimÄ ir praÅ¡o jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodo, kad Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų komisija nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis veda asocialų gyvenimo bÅ«dÄ . Komisija apibÅ«dinat nuteistojo asocialų gyvenimo bÅ«dÄ susiejo su jo alkoholio vartojimu. Nors ir yra duomenų, kad laisvėje vartojo alkoholį bei bÅ«damas įkalinimo įstaigoje du kartus užfiksuotas apsvaigimas nuo alkoholio, tačiau tai nesudaro spręsti, kad nuteistasis veda asocialų gyvenimo bÅ«dÄ . Nuteistasis turi nuolatinę gyvenamÄ vietÄ , turi Å¡eimÄ , įkalinimo įstaigoje siekė įsidarbinti, tačiau dėl darbo trÅ«kumo nebuvo įdarbintas. Nuteistasis savo iniciatyva pateikė įkalinimo įstaigos administracijai praÅ¡ymÄ leisti vykdyti individualiÄ veiklÄ . Taip pat nuteistasis, po užfiksuotų apsvaigimų nuo alkoholio, praėjo lankyti įžanginės grupės užsiėmimus, kuriuos baigė. Pažymėtina, kad pati komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis nevengė darbo, sutiko dirbti, įgijo naujas specialybes, o nesuteikus darbo vietos, pats savo iniciatyva ieÅ¡kojo darbinės veiklos. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad jis lankė pozityvaus užimtumo užsiėmimus, mokėsi naujų užsienių kalbų.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro V. A. atsiliepimas, kuriuo praÅ¡oma nuteistojo A. K. skundÄ atmesti.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ jÄ mažindami, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokiÄ bausmės dalį: 1) vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali bÅ«ti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iÅ¡ Å¡ių įstatyminių nuostatų aiÅ¡kiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sÄ lygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ padarymas.

Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiÅ«ris į izoliacijos sÄ lygas ir nustatytos tvarkos laikymÄ si, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai iÅ¡imtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimÄ , priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrÄ bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems privalomÄ dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo iÅ¡vada, iÅ¡vada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie gautus vykdomuosius raÅ¡tus, darytina iÅ¡vada, jog Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bÅ«tinÄ sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos klausimÄ . Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tris kartus skatintas, nedirba, tačiau raÅ¡tu kreipėsi į įkalinimo įstaigos administracijÄ dėl įdarbinimo, dar atsakymo nėra gauta, taip pat kreipėsi raÅ¡tu ir dėl leidimo vykdyti individualiÄ veiklÄ , mokėsi, įgijo staliaus ir siuvėjo specialybes, lygtinio paleidimo atveju turės gyebanmÄ gyvenamÄ , dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis per nustatytÄ laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bei per nustatytÄ laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, A. K. Å¡iuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad A. K. bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu penkis kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už kÄ buvo tris kartus baustas drausmine tvarka, tame tarpe ir dėl Å¡iurkščių pažeidimų (alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas).

Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaiÅ¡tingai ir atskleidžia dviprasmiÅ¡kÄ nuteistojo požiÅ«rį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neiÅ¡vengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui.

Å iuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartÄ skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartÄ pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį bei neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodikÄ A. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) rekomendacijas, Å¡iÄ rizikÄ dar gali mažinti.

Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai.

IÅ¡lieka nuteistojo nusikalstamÄ elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis; pasižymi maža motyvacija darbui; bÅ«dingas rizikingas/pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; piktnaudžiavimas alkoholiu; neturi motyvacijos nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; bÅ«dingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; bÅ«dingas impulsyvus elgesys; bÅ«dingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgÅ«džių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgÅ«džių; bÅ«dingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiÅ«ros/apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamÄ elgesį. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. BÅ«tent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimÄ , leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamÄ /nepakankamÄ nuteistojo elgesio korekcijÄ , todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, vienos iÅ¡ jų – sunkus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichikÄ veikiančiomis medžiagomis, padarymÄ , anksčiau teismo ne vienÄ kartÄ teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka jau ne pirmÄ kartÄ , tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nes jis ir vėl nusikalto. Teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamÄ nuteistojo požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumÄ visuomenei.

Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobÅ«dis ir pavojingumas negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau Å¡ios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamam elgesiui bÅ«dinga finansinės naudos motyvacija, taip pat ir kriminalinis įvairiapusiÅ¡kumas (teistas už įvairius nusikaltimus: disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis, neteisėtÄ disponavimÄ ginklu, vagystes, smurtinius nusikaltimus).

Nuteistojo praeities gyvenimo bÅ«das bei komunikacija su kitais asmenimis yra glaudžiai sietina su jo nusikalstamumu, ir nors Å¡iuo metu stebima, jog jis suvokia aplinkos įtakÄ savo elgesiui, tačiau vertinant atsparumo aplinkai ar įtakai veiksnius manytina, jog ateityje gali patirti sunkumų, t. y. gali pasiduoti neigiamai įtakai arba pats bÅ«ti neigiamos įtakos aktyvatoriumi, tai siejasi su jo paties statuso bei autoriteto paties aplinkoje reikÅ¡mingumu. Suvokia savo elgsenos įtakÄ nusikalstamam elgesiui, tačiau pernelyg pasitiki savo gebėjimams ateityje atsispirti negatyviam poveikiui.

Praeityje nuteistasis nebuvo atidus situacijoms, kurios suponuodavo sÄ lygas/priežastis nusikalsti. Pažymėtina, kad nuteistasis neneigia vartojęs įvairių narkotinių medžiagų. Nuteistasis nemano, jog yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, teigia, jog nuo 2009 m. nevartoja, tačiau neteisėtas jis teistas už disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti, todėl kyla abejonių dėl nuteistojo deklaruojamų teiginių apie narkotinių medžiagų nevartojimÄ .

Taip pat, narkotinių medžiagų vartojimas bei disponavimas jomis praeityje buvo viena iÅ¡ kasdienių veiklų nuteistojo tam tikru gyvenimo raidos laikotarpiu. Taigi, galima teigti, kad nuteistajam yra bÅ«dingos psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo problemos, kurios gali bÅ«ti siejamos su jo asocialaus gyvenimo bÅ«do bei nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka. Nors nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, jo vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus iÅ¡lieka minimali bei reikalaujanti tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse ne tik įkalinimo laikotarpiu, bet ir paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju.

Nuteistasis neneigia vartojęs alkoholį laisvėje, tačiau net ir struktÅ«ruotoje aplinkoje nuteistasis negebėjo valdyti savo vartojimo įpročių. Be to, vertinant nuteistojo pasisakymus interviu metu darytina prielaida, jog asmuo linkęs racionalizuoti bei minimizuoti savo praeities alkoholio vartojimo įpročių įtakÄ jo elgesiui. Nuteistasis kalbėdamas apie save negeba iÅ¡skirti nei neigiamų, nei teigiamų bÅ«do bruožų, tačiau nurodo, jog yra visiÅ¡kai savimi patenkintas ir Å¡iuo metu nenori nieko savyje pakeisti.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamume impulsyvumo veiksnys yra aktualus, ypač elgesyje susijusiame su smurto naudojimu. Nuteistasis geba įvardinti tam tikras paties problemines sritis susijusias su jo nusikalstamumu elgesiu, tačiau iÅ¡ savo patyrimo pasimokyti negeba ir linkęs kartoti tas pačias klaidas. Nuteistasis savo praeities nusikalstamÄ istorijÄ linkęs racionalizuoti, linkęs kaltinti kitus ar aplinkÄ dėl savo nemalonios padėties, minimizuoja paties rolę nusikalstamoje istorijoje.

Gebėjimas atpažinti problemas, susijusias su paties nusikalstamu elgesiu ribotas. Nors jaučia poreikį spręsti problemas, geba identifikuoti sritis, kurios įtakojo jo nusikalstamÄ elgesį, tačiau vis dar stokoja įgÅ«džių kaip tas problemas spręsti, tam tikras situacijas linkęs paleisti savaiminei eigai. Problemų pasekmes linkęs vertinti tiek, kiek jos teikia žalos jam pačiam ar jo artimiausios aplinkos žmonėms. Pastebima, kad nuteistasis negeba objektyviai įvertinti savo situacijos, pripažinti savo netinkamo elgesio modelių, turimų sunkumų dėl psichikÄ veikiančių medžiagų, o tai apsunkina jo galimybes imtis konstruktyvių veiksmų, kurie padėtų iÅ¡ esmės keisti savo gyvenimo situacijÄ bei spręsti aktualias problemas.

Taigi, vertinant aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog Å¡iuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mÄ stysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgÄ laikotarpį vykstantis procesas, todėl bÅ«tina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad A. K. gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo A. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

n u t a r i a :

Nuteistojo A. K. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Teisėjas Ričardas Juodis