Legislator Case Law & Legislation
2020-12-09 Nr. AB-23235-3-61-3-01839-2020-8 AI generated

2020-12-09 Nr. AB-23235-3-61-3-01839-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-12-09 Nr. AB-23235-3-61-3-01839-2020-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. (A. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2020-12-09 Nr. AB-23235-3-61-3-01839-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. G. su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė įpareigoti jam sumokėti nukentėjusiojo išmokas, sumokėti vienkartinę 24 000 Eur išmoką, grąžinti už 240 mėnesių nesumokėtus 255 200 Eur mėnesinius mokėjimus, įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių (tekste nurodyta KROFGSS) nustatyti mėnesines išmokas. A. G. nurodė, kad privaloma sumokėti 1 procento skolos baudą, o visa Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus arba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skola yra 307 200 Eur.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-795-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01839-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. (A. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. G. su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė įpareigoti jam sumokėti nukentėjusiojo išmokas, sumokėti vienkartinę 24 000 Eur išmoką, grąžinti už 240 mėnesių nesumokėtus 255 200 Eur mėnesinius mokėjimus, įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių (tekste nurodyta KROFGSS) nustatyti mėnesines išmokas. A. G. nurodė, kad privaloma sumokėti 1 procento skolos baudą, o visa Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus arba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skola yra 307 200 Eur.

Nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo skundo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi A. G. nustatė keturiolikos kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti ir žyminiam mokesčiui sumokėti. Pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nurodytų skundo trūkumų nepašalinus, jo skundas teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi buvo laikomas nepaduotu.

Nesutikdamas su nurodyta nutartimi, A. G. teismui pateikė 2020 m. birželio 5 d. atskirąjį skundą ir teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2020 m. liepos 31 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti. A. G. nurodytų atskirojo skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalinus, jo atskirasis skundas teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi buvo laikomas nepaduotu.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. rugsėjo 29 d. buvo gautas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo persiųstas pareiškėjo A. G. 2020 m. rugsėjo 1 d. paštu išsiųstas jo 2020 rugpjūčio 27 d. atskirasis skundas, kuriame buvo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties panaikinimo atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2020 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniame laiške atsakė į teismo elektroninį laišką, informuojantį apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad apie skundžiamą 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį A. G. žinojo jau 2020 m. rugpjūčio 24 d., tačiau atskirąjį skundą teismui išsiuntė tik 2020 m. rugsėjo 1 d., t. y. praleidęs septynių kalendorinių dienų apskundimo terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas termino atnaujinti neprašė, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo jį atnaujinti. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teismas A. G. atskirąjį skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas A. G. atskirajame skunde, įvardintame privačiu skundu, prašo teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 30 d. (nurodytas rugpjūčio mėnuo laikytinas rašymo apsirikimu) nutartis panaikinti bei jo skundą priimti.

Pareiškėjas nurodo, kad bylą pagal jo skundą turėtų būti gražinta nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

A. G. paaiškina, kad neturėjo galimybės žinoti apie teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, kadangi ji jam galėjo būti išsiųsta tik 2020 m. rugpjūčio 4 d. Pareiškėjas nurodo, kad dėl lietuvių kalbos nemokėjimo teismo nutarties nesuprato. Pažymi, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. buvo gydomas, 2020 m. rugpjūčio 22 d. važiavo namo, o atskirąjį skundą teismui išsiuntė 2020 m. rugpjūčio 29 d.

A. G. nuomone, teisėjas netinkamai atliko savo pareigas, piktnaudžiavo savo padėtimi ir pareiškėją diskriminavo dėl kalbos bei tautybės, o jo skundus nepagrįstai atsisakė priimti. Teigia, kad teismas neužtikrino tinkamos pareiškėjo teisių apsaugos procese.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą, kaip paduotą praleidus nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-21-525/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje eAS-588-602/2019, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos.

Nustatyta, kad teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartis, kuria jo atskirasis skundas buvo laikomas nepaduotu, pareiškėjui elektroniniu paštu buvo išsiųsta 2020 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 28). 2020 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) kalba surašytame elektroniniame laiške A. G. patvirtino, kad šią nutartį gavo (b. l. 30). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad su teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pareiškėjas vėliausiai susipažino 2020 m. rugpjūčio 24 d. Taigi, paštu 2020 m. rugsėjo 1 d. išsiųsdamas atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties panaikinimo, A. G. buvo praleidęs atskirojo skundo padavimo terminą. Kadangi pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui paduoti ir šio termino atnaujinti neprašė, pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pagrįstai jo atskirąjį skundą atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 151 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reguliuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalį, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Taigi, prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo nagrinėja pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismas, tačiau šiuo atveju toks prašymas net nebuvo pateiktas, pareiškėjas tik nurodė, kada jis susipažino su teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi vertinti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. situaciją, kuri buvo susiklosčiusi pirmosios instancijos teismui priimant nutartį nagrinėjamu klausimu. Tik ypatingais atvejais, esant ekstraordinarinei situacijai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija gali imtis spręsti termino atnaujinimo klausimą savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-160-442/2020). Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teisėjų kolegijai vertinti A. G. termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastis.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, tačiau atsižvelgus į tai, kad jo atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties panaikinimo buvo atsisakyta priimti, teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šio atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties panaikinimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurio A. G. atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. (A. G.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė