2019-12-04 Nr. AB-23047-3-61-3-02663-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1441-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02663-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. L. (O. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. L. (O. L.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. L. (O. L.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK, atsakovas) 2017 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 17-12-10-02815-e „Atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, nes neteisėtai įgijo ir laikė 6 šovinius ir vieną smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą (kastetą). Vilniaus AVPK 2015 m. liepos 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo dėl padarytų nusikalstamų veikų buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. 2017 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi panaikino pareiškėjo teistumą, kuris turėjo baigtis 2018 m. liepos 16 d. Panaikinus pareiškėjo teistumą, jis kreipėsi į Vilniaus AVPK, kad pastarasis išduotų leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, tačiau Vilniaus AVPK Sprendimu atsisakė išduoti leidimą. Pareiškėjas paaiškino, kad remiantis teismų praktika, atsakovo Sprendimo pagrįstumas turi būti vertinamas tuo aspektu, ar pareiškėjas dėl praeityje padarytos nusikalstamos veikos potencialiai gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, ar atsižvelgiant į jam panaikintą teistumą, buvo galima laikyti, kad jis reabilitavosi ir susigrąžino nepriekaištingą reputaciją. Pareiškėjas pabrėžė, kad dėl savo praeityje padarytos veikos jis nekelia pavojaus visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl atsisakymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus buvo beprasmis pareiškėjo teisių suvaržymas, apribojantis jo teises labiau, nei tai būtina. Atsakovas iš esmės nenurodė nei vienos esamos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad pareiškėjas galėjo kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus AVPK nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo, kadangi teistumas pareiškėjui buvo panaikintas. Tai reiškė, kad teisiškai laikoma, jog jis nėra teistas, be to, pareiškėjas nepadarė naujų pažeidimų, jo charakteristika buvo teigiama, todėl jis laikytinas turinčiu nepriekaištingą reputaciją. Dėl šių priežasčių atsisakant išduoti leidimą ginklui, neturėjo būti taikomi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 ir 12 punktuose numatyti pagrindai atsisakyti išduoti ginklą. Taigi, teistumas buvo teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. Atitinkamai, praėjus teistumo laikui, asmuo laikomas neteistu.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad nepriekaištinga reputacija yra vertybinė nuostata, kuri apibūdina asmens vertinimą visuomenėje. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas įtvirtino atvejus, kai asmuo, kuris prašo išduoti leidimą ginklams, nelaikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją. Pareiškėjo teigimu, jo nepriekaištingos reputacijos turėjimą (atgavimą) patvirtino šios aplinkybės: pareiškėjui teistumas panaikintas. Tai patvirtino, kad teismai laiko, jog pareiškėjas baudžiamojo įstatymo prasme jau yra reabilitavęsis, nes priimdamas nuosprendį, bylą nagrinėjęs teismas įvertino nusikalstamos veikos ir pareiškėjo asmenybės pavojingumą, todėl skyrė mažesnę sankciją. Pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas 2015 m. birželio 8 d., o bausmę įvykdė 2015 m. liepos 16 d. Tai parodė, kad pareiškėjas niekada nevengė atsakomybės, dėl padarytos atsitiktinės veikos nuoširdžiai gailėjosi, bausmę įvykdė nedelsdamas, pareiškėjo padaryta veika buvo mažareikšmė: nuo pašalinių asmenų apsaugotame asmeniniame pareiškėjo namuose esančiame seife laikomi 6 šoviniai, kuriems pareiškėjas neturėjo leidimo, nesukėlė jokio pavojaus visuomenės sveikatai ir gerovei. Nors minėtiems šoviniams leidimo pareiškėjas neturėjo, tačiau tuo metu jis turėjo išduotą leidimą ginklams ir kitiems šoviniams laikyti, tad turėjo pakankamai žinių, kaip elgtis su ginklais ir šoviniais. Be to, nusikalstama veika buvo padaryta 2013 m. vasarą, t. y. prieš ketverius metus. Nuo veikos padarymo iki dabar pareiškėjas nepadarė jokių naujų nusižengimų. Todėl nuo veikos padarymo praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, pareiškėjas buvo visiškai reabilitavęsis, padaręs tinkamas išvadas dėl praeityje padaryto neapgalvoto poelgio. Įvardytos aplinkybės bylojo, kad pažeidimo, už kurio padarymą pareiškėjas neteko leidimo ginklams, prigimtis ir padarymo aplinkybės rodė jo nepavojingumą. Todėl, pareiškėjo nuomone, panaikinus teistumą ir jam esant reabilituotam, pareiškėjo reputacija buvo nepriekaištinga.

5. Pareiškėjas nurodė, kad pagal teismų praktiką, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Teismų praktikoje, suformuotoje ginčuose dėl leidimų ginklams išdavimo, nurodyta, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Vilniaus AVPK Sprendime nenurodyta, kokia buvo konkreti grėsmė bei kokioms įstatyme apibrėžtoms vertybėms ir teisiniams gėriams ji keliama. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo argumentai, kad panaikinus teistumą neišnyksta nuteisimo faktas, buvo abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrindė ginčijamame Sprendime padarytos išvados. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 nurodė, jog sprendžiant dėl leidimo ginklams laikyti, turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, buvo galima padaryti išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo saugomoms vertybėms, ar ne. Pareiškėjo atžvilgiu iškeltoje ir išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių kitus pareiškėjo padarytus su ginklo laikymu, nešiojimu, gabenimu susijusius pažeidimus, taip pat nebuvo nustatyta, jog jo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, kad jis neigiamai charakterizuojamas. Minėtoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas dirbo, išlaikė šeimą, prižiūrėjo sergančią žmoną. Pareiškėjas turėjo savo automobilių dalių pardavimo verslą – buvo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir direktorius, bei ketino su savo sūnumi užsiimti nauju verslu (ūkiu) – retos veislės avių auginimu. Būtinumą pareiškėjui turėti ginklą savigynai patvirtino tai, jog pareiškėjo įmonė veiklą vykdė nuošaliame (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybėje.

6. Pareiškėjas atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių (kad pareiškėjas praeityje buvo teistas) iš esmės neginčijo, tačiau manė, jog, nors jis praeityje teistas, tačiau tai nesudarė pagrindo vertinti, kad jis galėjo kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Todėl, tokio pobūdžio pažeidimas, buvęs praeityje, praėjus ketveriems metams nuo jo padarymo, taip pat pareiškėjo asmenybės charakteristika bylojo, kad prašymo dėl leidimo ginklui nagrinėjimo metu pareiškėjas nekėlė grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir neprieštaravo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslui bei paskirčiai tokiu mastu, kad būtų galima pareiškėjo atžvilgiu taikyti tokią poveikio priemonę – atsisakymą išduoti leidimą ginklui. Pareiškėjo vertinimu, jis atitiko Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus asmenims, siekiantiems įsigyti ir naudotis šaunamaisiais ginklais. Todėl Sprendimas pažeidė specialiais norminiais aktais nustatytą asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrą.

7. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. birželio 14 d. Vilniaus AVPK buvo gautas O. L. prašymas išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Buvo atlikti patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad 2014 m. sausio 30 d. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto šeštajame policijos komisariate ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 17-1-00222-14 O. L. įteiktas pranešimas apie įtarimą, įtariant jį padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) ir BK 258 straipsnio 2 dalyje (Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu), todėl jo šaunamieji ginklai buvo paimti ir priduoti laikinam saugojimui į Vilniaus AVPK išimtų iš civilinės apyvartos ginklų saugyklą. 2015 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino O. L. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje bei skyrė bausmę – 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudą. O. L. 2015 m. liepos 16 d. sumokėjo baudą. Teistumas po baudos sumokėjimo O. L. galiojo iki 2018 m. liepos 16 d. 2017 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuteistajam O. L. buvo panaikintas teistumas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį. Taip pat patikrinimo metu atsakovas nustatė, kad 2015 m. liepos 28 d. Vilniaus AVPK buvo priimtas sprendimas Nr. 15-IL-10-04113-e dėl O. L. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 13312 panaikinimo. O. L. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui priimtą sprendimą dėl leidimo panaikinimo. 2015 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė O. L. skundą kaip nepagrįstą. O. L. apeliacine tvarka apskundė priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo spendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 27 d. priėmė nutartį palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtą sprendimą ir apeliacinį skundą atmetė. Atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad nuo O. L. leidimo panaikinimo dienos nėra praėję trys metai, taip pat įvertinus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto bei 12 punkto nuostatas, Vilniaus AVPK priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

9. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai. Todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos (17, 18 str.) nurodė, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžė nepriekaištingos reputacijos nelaikomo asmens kriterijus ir imperatyviai nurodė, kad vienas iš nepriekaištingos reputacijos nelaikomo asmens kriterijų yra tai, kad asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Kitas nepriekaištingos reputacijos nelaikomo asmens kriterijų buvo tai, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo O. L. skundą atmetė.

11. Teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtino, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pripažino O. L. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) ir BK 258 straipsnio 2 dalyje (Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu). Todėl Vilniaus AVPK teisėtai ir pagrįstai 2015 m. liepos 28 d. priėmė sprendimą Nr. 15-IL-10-04113-e dėl O. L. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 13312 panaikinimo, o šio Vilniaus AVPK sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą patvirtino tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu atmesdamas O. L. skundą kaip nepagrįstą, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2017 m. kovo 27 d. nutartimi palikdamas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą.

12. Teismas atliko išsamią teisės aktų, reglamentuojančių ginklų bei jų šaudmenų įsigijimą, laikymą bei nešiojimą, analizę ir padarė išvadą, kad ginklai bei jų šaudmenys yra priskiriami prie daiktų, turinčių ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, o juos įsigyti galima tiktai pagal specialius leidimus. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Ginklai yra traktuojami kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esantys daiktai, o ši apyvarta, siekiant užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą, sveikatą, išsamiai ir tiksliai reglamentuojama. Teismas padarė išvadą, jog asmenims, norintiems įsigyti ir laikyti ginklus ir šaudmenis, keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Be to, Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad ginklai ir jų šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi aiškius įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką, todėl policijai yra deleguotos funkcijos užtikrinti, kad ginklų bei jų šaudmenų įsigijimo, laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo bei panaikinimo sąlygų ir tvarkos būtų tinkamai laikomasi.

13. Teismo vertinimu, pareiškėjas, įsigijęs ir laikydamas ginklus, privalėjo suprasti, kad kasdieniniame gyvenime turėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai, atsižvelgdamas į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo keliamus reikalavimus, siekiant užtikrinti gerą reputaciją asmens, laikančio šaunamuosius ginklus, tačiau pareiškėjas šių reikalavimų nesilaikė, pažeisdamas ginklų ir šaudmenų įsigijimo bei laikymo taisykles. Tai patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendis pripažinus O. L. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje.

14. Teismas konstatavo, kad minėti nusikalstami pareiškėjo veiksmai apibūdino pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos aiškiai apibrėžė, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Todėl teismas padarė išvadą, kad Vilniaus AVPK tinkamai įvertino O. L., kaip asmenį, nesantį nepriekaištingos reputacijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto kontekste.

15. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjo teistumas jau išnykęs (buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi), neturėjo teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, sprendžiant dėl nepriekaištingos reputacijos, svarbus pats nusikaltimo padarymo faktas, o ne teistumo buvimas.

16. Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus AVPK tinkamai atsižvelgė ir į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostatas, aiškiai nustatančias, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.

17. Teismas konstatavo, kad O. L. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas Vilniaus AVPK 2015 m. liepos 28 d. sprendimu, šioje byloje ginčijamą Sprendimą atsakovas priėmė 2017 m. liepos 13 d., t. y. nepraėjus net dvejiems metams, ir tai buvo teisėtas bei esminis pagrindas neišduoti O. L. leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, numatytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkte.

III. 18. Pareiškėjas O. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus AVPK Sprendimą.

19. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo asmenybė (praeityje padarytos nusikalstamos veikos) suponuoja pagrindą išvadai, jog jis yra linkęs kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo nuomone, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-225-552/2017, 2016 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1848-575/2016), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos dėl nepriekaištingos reputacijos turėtų būti taikomos ne pažodžiui, o pagal esmę, atsižvelgiant į pareiškėjo situacijos konkrečias faktines aplinkybes. Todėl pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, kad konkrečios nagrinėjamos bylos atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl konkretaus asmens – pareiškėjo – pavojingumo ar nepavojingumo, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas pakanka taikyti pažodžiui, formaliai ir neindividualizuotai, suabsoliutinant vien faktą, kad pareiškėjas praeityje buvo teistas. Pareiškėjo įsitikinimu, formalus ir neindividualizuotas sankcijos pareiškėjui skyrimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109 straipsnyje įtvirtinam imperatyvui, pagal kurį teismo sprendimas privalo būti proporcingas ir teisingas, t. y. priimtas atsižvelgus į individualias bylos aplinkybes.

20. Pareiškėjas pažymi, kad vertinant, ar pareiškėjas vertas pasitikėjimo išduodant leidimą ginklui, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui ginklų leidimas reikalingas tik savigynai ir medžioklei (laisvalaikiui), turėjo jo reputacijos klausimą vertinti atitinkamai švelniau. Tačiau teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybes, patvirtinančias, kad nagrinėjamos bylos atveju galima daryti išvadą, jog pareiškėjas yra reabilitavęsis, t. y. atgavęs nepriekaištingą reputaciją Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kontekste. Todėl, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią vykdant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatytą pareigą bei taikant įstatyme įtvirtintas ribojimo priemones, privaloma paisyti proporcingumo ir teisingumo principo, įtvirtinto Konstitucijos 109 straipsnyje, ir todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo priimtas sprendimas pareiškėjo atžvilgiu yra pagrįstas, o jo pagrįstumui neturi įtakos aplinkybė, jog pareiškėjui yra panaikintas teistumas, nes pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas reikšmę turi ne teistumo, o nuteisimo faktas. Pareiškėjo nuomone, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuluotę, vertinant asmens reputaciją, galima atsižvelgti į nuteisimo faktą, tačiau nėra nurodyta, kad praeityje buvęs nuteisimo faktas pats savaime lemia išvadą apie nepriekaištingos reputacijos nebuvimą.

21. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai ir aplinkybės, kad pažeidimo, už kurio padarymą pareiškėjas neteko leidimo ginklams, prigimtis ir padarymo aplinkybės rodo jo nepavojingumą. Po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžio priėmimo pareiškėjas nedelsdamas įvykdė bausmę, todėl pareiškėjo elgesys po nusikaltimo padarymo byloja, kad jis tinkamai įvertino savo padarytą veiką, kritiškai vertino tokį savo poelgį, pasimokė iš klaidos, todėl praėjus beveik 5 metams po nusikaltimo padarymo ir panaikinus pareiškėjo teistumą, įvyko pareiškėjo, kaip asmens, prašančio išduoti leidimą ginklui, reabilitacija. Todėl, pareiškėjo nuomone, galima teigti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi panaikinus teistumą ir pareiškėjui esant reabilituotam, jo reputacija yra nepriekaištinga.

22. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas suabsoliutino pareiškėjo nuteisimo faktą, jis net nevertino pareiškėją teigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Pareiškėjas neginčija fakto, jog praeityje jis buvo teistas, tačiau mano, kad, priešingai nei konstatuota pirmosios instancijos teismo, tai nesudaro pagrindo savaime traktuoti, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, kadangi už padarytą nusikaltimą pareiškėjui teistumas panaikintas ir jis laikomas neteistu baudžiamojo įstatymo prasme. Teismas turėjo taip pat vertinti aplinkybę, kad pareiškėjui ginklas reikalingas savigynai ir medžioklei, t. y. laisvalaikiui, tad jo nepriekaištingos reputacijos turėjimas / neturėjimas vertintinas ne taip griežtai kaip profesinės reputacijos atveju.

23. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo Vilniaus AVPK 2017 m. liepos 13 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui O. L., vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, galiojusi iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 4 ir 12 punktais, neišduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, galiojusi iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustatė, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos.

26. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, galiojusi iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte buvo numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo daug laiko, o jis, panaikinus teistumą, buvo reabilituotas ir jo reputacija yra nepriekaištinga, bei jis laikomas neteistu baudžiamojo įstatymo prasme.

28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pareiškėją pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) ir BK 258 straipsnio 2 dalyje (Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu), bei jam paskyrė 20 MGL (753,2 eurų) dydžio baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjui buvo panaikintas teistumas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendį.

29. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi, charakterizuojančia jo asmenybę.

30. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pripažįstant asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, galiojusi iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą yra reikšmingas asmens nuteisimo už tam tikras nusikalstamas veikas faktas, o ne asmens teistumas BK taikymo prasme.

31. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį bei 258 straipsnio 2 dalį faktas yra pakankamas ir tinkamas pagrindas neišduoti pareiškėjui jo prašomo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, galiojusi iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

32. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, galiojusi iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) 18 straipsnio 2 dalies 12 punkte buvo nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.

33. Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus 2015 m. birželio 8 d. nuosprendį, Vilniaus AVPK 2015 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 15-IL-10-04113-e panaikino pareiškėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, galiojusi iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) 18 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktų pagrindu.

34. Priimant ginčijamą atsakovo sprendimą nebuvo praėjęs Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, galiojusi iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) 18 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytas terminas nuo Vilniaus AVPK 2015 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 15-IL-10-04113-e priėmimo, todėl tai buvo pagrindas pripažinti pareiškėją nesančiu nepriekaištingos reputacijos pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, galiojusi iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) 18 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir dėl to neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.

35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. L. (O. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė