b378f4e0-aa62-4820-a0ed-e58cfe945dbb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                         Civilinė byla Nr. e2YT-19722-779/2018Proceso Nr. 2-68-3-13893-2018-4             Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2; 3.2.6.1; 3.2.4.11p (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 11 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, sekretoriaujant Julijai Taraškevič,dalyvaujant pareiškėjui A.

B., jo atstovui advokato padėjėjui J. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.              Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad dėl J.

B., Petro, gim. 1907 m., Panevėžio apskrities Naujamiesčio valsč., Berčiūnų k. neteisėtos represijos, jį apkaltinus pagal RTFSR BK 581a ir 5811 straipsnius, remiantis TSRS ATP 1943 m. balandžio 19 d. įsako 2 dalimi įkalino dvidešimčiai metų katorgos darbų. Tremtyje išbuvo nuo 1944 m. rugpjūčio 26 d. iki 1956 m. rugpjūčio 16 d., ir dėl to jis, pareiškėjas A. B., negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.Nurodė, kad pareiškėjo tėvas J.

B., gimęs 1907 metais, gyvenęs Panevėžio apskrities Naujamiesčio valsč., BerčiÅ«nų k. Lietuvos TSR NKVD kariuomenės karinio tribunolo 1945 m. vasario 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal RTFSR BK 581a ir 5811 straipsnius, remiantis TSRS ATP 1943 m. balandžio 19 d. įsako 2 dalimi, dvideÅ¡imčiai metų katorgos darbų tremtyje, penkeriems metams atimant politines teises bei konfiskuojant jam priklausantį turtÄ . 1955 m. gruodžio 30 d. specialioji komisija paliko šį tribunolo nuosprendį nepakeistÄ , tačiau TSRS ATP specialiosios komisijos 1956 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu J.

B., kaip nuteistam neadekvačiai didele bausme, laisvės atėmimo trukmė sumažinta iki trylikos metų. Laisvės atėmimo vietose buvo nuo 1944 m. rugpjūčio 26 d., paleistas 1956 m. rugpjūčio 16 d. iÅ¡ Komijos ATSR Vorkutos pataisos darbų stovyklos. Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasiprieÅ¡inimÄ okupaciniams režimams, teisių atkÅ«rimo įstatymo 1 straipsnį, J. B. yra nekaltas Lietuvos Respublikai, ir yra atkurtos visos jo pilietinės teisės, kÄ patvirtina kartotinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pažymėjimas 2018-01-08 Nr.8P-2.

Tai, kad pareiÅ¡kėjo tėvas J. B. buvo politinis kalinys patvirtina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažyma.Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo tėvo suėmimo metu 1944-08-26, jų Å¡eima: tėvas J. B., motina A. B. bei pareiÅ¡kėjas A. B. buvo atskirti. Per karÄ pareiÅ¡kėjo Å¡eima gyveno Smetonos g. Vasario 16-osios g. kampiniame name Panevėžio mieste. Po tėvo suėmimo 1944-08-26 pareiÅ¡kėjo motina su kÅ«dikiu (su pareiÅ¡kėju), siekdama iÅ¡vengti persekiojimo ir iÅ¡trėmimo, buvo priversta nedelsiant pakeisti gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Å eima persikėlė į Dominyko ir J. B. namus, tačiau nuolatos gyventi dėdės namuose negalėjo, kadangi motinai buvo praneÅ¡ta, jog ji įraÅ¡yta į tremiamų asmenų sÄ raÅ¡Ä ir, kiekvienÄ kartÄ , kai tik sužinodavo, kad vyksta žmonių vežimas į tremtį, jie slėpdavosi miÅ¡ke. Vėliau jie iÅ¡vyko pas J. K., kuris nebuvo įtrauktas į sÄ raÅ¡Ä , nes buvo „frontininkas“, karo invalidas be kojos. Gavę žiniÄ iÅ¡ informatoriaus, jog juos gaudys, J. K. namuose nebenakvodavo.

J. V. padėjo jiems įsirengti bunkerį didelėje Å¡iaudų kaugėje ir vykdė pasyviÄ apsaugÄ . Nurodė, kad taip pat teko gyventi pas A. K. jos Å«kiniame pastate. Vėliau J. Č., bÅ«damas kolÅ«kio sandėlininku, leido gyventi sandėliuose. Taip pat gyveno BerčiÅ«nų ambulatorijoje, Kauno mieste, Naujamiestyje galimai karaimų Å¡eimoje bei pas kitus žmones, kurie sutikdavo padėti. Apie 1955 metus apsigyveno pas motinos tėvus KlikÅ«nus. Tėvui sugrįžus iÅ¡ tremties, persikėlė gyventi į BerčiÅ«nų k., Panevėžio raj., gyveno pas J.

K..Kreipiasi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad dėl jo tėvo J. B. neteisėtos represijos, jis su motina negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje vietoje, todėl turi bÅ«ti pripažintas asmeniu, prilygintu tremtiniams bei jam turi bÅ«ti suteiktas tremtinio statusas.Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo spręsti teismo nuožiÅ«ra, atsižvelgiant į atsiliepime iÅ¡dėstytas teisės aktų nuostatas.Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog pareiÅ¡kėjas siekia įgyti nukentėjusio asmens - tremtinio statusÄ pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 dalies 3 punktÄ , kuris numato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iÅ¡ tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu Å¡eima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Å iuo atveju įraÅ¡ymas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us nebÅ«tinas. Nurodė, kad tai, kad pareiÅ¡kėjo tėvas J. B. buvo neteisėtai represuotas ir iÅ¡buvo laisvės atėmimo vietose nuo 1944-08-26 iki 1956-08-16 įrodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-08 Pažymėjimas Nr. 8P-2, o pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidÄ , kad slapstymosi faktas yra buvęs.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas patvirtino pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė tenkinti pareiÅ¡kimÄ .

Papildomai paaiškino, kad iki tėvo tremties gyveno Panevėžyje, Vasario 16-osios gatvėje Nr.

25. PareiÅ¡kimas tenkintinas.Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1993 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas (ANOTSÄ®) apibrėžia nacistinės Vokietijos ir Sovietų SÄ jungos okupacinių valdžių politiniais ar kilmės motyvais persekiotų ir nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijų sÄ vokas ir nustato nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindinius kriterijus. Ä®statymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, įraÅ¡yti į tremiamųjų sÄ raÅ¡us ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip iÅ¡vengę trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat įkalintų, iÅ¡tremtų ar įraÅ¡ytų į tremiamųjų sÄ raÅ¡us asmenų nepilnamečiai vaikai.

Ä®raÅ¡ymo į tremiamųjų sÄ raÅ¡us sÄ lyga nebÅ«tina nepilnamečiams vaikams, iÅ¡vengusiems tremties, jei abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, iÅ¡tremti arba vienas įkalintas, o kitas iÅ¡tremtas ar įraÅ¡ytas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us arba turėtas vienintelis iÅ¡ tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, iÅ¡tremtas ar įraÅ¡ytas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us.Ä® bylÄ pateikta archyvo pažyma apie gimimÄ patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas gimė 1943-10-03 Panevėžio mieste, jo tėvai J.

B. ir A. K.. Lietuvos ypatingojo archyvo 2017-12-21 pažymoje Nr. P2-3659 apie Barauskų Å¡eimos įtraukimÄ Ä¯ sÄ raÅ¡us asmenų, kuriuos buvo numatyta iÅ¡tremti už Lietuvos TSR ribų, nurodyta, kad Panevėžio rajone, BerčiÅ«nų kaime gyvenę D. B., Petro, gim. 1912 m., motina Justina, Juozo, gim. 1878 m., sesuo Julija, gim. 1910 m., 1949 m. buvo numatyti iÅ¡tremti, bet pasislėpė. Nepilnai iÅ¡likusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie A. B., Jono, gim. 1912 m., A. B., Jono, gim. 1943 m., A. B., Antano, A.

B., įraÅ¡ymÄ Ä¯ sÄ raÅ¡Ä asmenų, numatytų iÅ¡tremti 1945-1952 m. iÅ¡ Panevėžio apskrities BerčiÅ«nų kaimo už Lietuvos TSR ribų, nerasta.Lietuvos ypatingojo archyvo 2018-03-22 pažymoje Nr. P2-689 apie A. B. nurodyta, kad Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde Nr. K-1 saugoma J. B., Petro baudžiamoji byla. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-01-08 kartotiniame pažymėjime Nr. 8P-2 nurodyta, jog J. B., Petro, gimęs 1907 m., iki suėmimo gyveno Panevėžio apskrityje, BerčiÅ«nų kaime, 1945-02-05 Lietuvos TSR NKVD kariuomenės karinio tribunolo nuosprendžiu nuteistas katorgos darbams, laisvės atėmimo vietose buvo nuo 1944-08-26 iki 1956-08-16.

Taip pat nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasiprieÅ¡inimÄ okupaciniams režimams, teisių atkÅ«rimo įstatymo 1 straipsnį, J. B. yra nekaltas Lietuvos Respublikai, ir yra atkurtos visos jo pilietinės teisės.Liudytoja Z. S. paaiÅ¡kino, kad nuo gimimo, t. y. nuo 1952 m. gyveno Panevėžio rajone BerčiÅ«nų kaime, A. B. su savo motina gyveno pas senelius. Patvirtino, jog Barauskų Å¡eima buvo įraÅ¡yta į tremtinų asmenų sÄ raÅ¡us, Å¡eima slapstėsi pas Kavarskus, pas Droseikas, puÅ¡ynuose, Å¡ieno kaugėse, nes grėsė tremtis.Liudytojas A.

K. paaiÅ¡kino, jog yra pareiÅ¡kėjo vaikystės draugas, gyveno BerčiÅ«nų kaime 500 metrų atstumu vienas nuo kito. IÅ¡ savo tėvų girdėjo, jog Barauskų Å¡eima buvo įraÅ¡yta į tremiamų Å¡eimų sÄ raÅ¡us, nes pareiÅ¡kėjo tėvas sėdėjo kalėjime, todėl buvo priversti slapstytis.Liudytojas J. M. paaiÅ¡kino, kad su pareiÅ¡kėju pažįstamas nuo pradinės mokyklos laikų. IÅ¡ savo tėvo pasakojimo nuo Å¡eÅ¡erių metų jau girdėjo, jog „Barauskienė su savo vaiku slapstosi visÄ laikÄ â€œ.

Patvirtino, jog A. B. į mokyklÄ ateidavo iÅ¡ skirtingų vietų ir iÅ¡eidavo taip pat į kitas vietas.Pagal civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant, negu jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008).Teismo vertinimu, iÅ¡tyrus bylos medžiagÄ , įvertinus teismo posėdyje teiktus pareiÅ¡kėjo ir jo atstovo paaiÅ¡kinimus, liudytojų Z.

S., A. K., J. M. teiktus parodymus, darytina labiau tikėtina iÅ¡vada, kad A. B. Å¡eima buvo įtraukta į tremtinų asmenų sÄ raÅ¡us, dėl ko A. B., gimęs ir pirmus metus gyvenęs Panevėžio mieste, nuo 1944-08-26 iki 1956-08-16 su savo motina A. B. negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Vasario 16-osios gatvė Nr. 25, Panevėžyje, o turėjo slapstytis Panevėžio rajone.Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiÅ¡kėjo teisę kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrÄ dėl tremtinio statuso pripažinimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. B., gim. 1943-10-11, tėvo J. B., gim. 1907 m., įkalinimo metu pareiÅ¡kėjas A. B. su motina A. B. negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas dėl pareiÅ¡kėjo teisės kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrÄ dėl tremtinio statuso pripažinimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                  Inga StaknienėÂ