2020-09-30 Nr. AB-18082-3-61-3-01045-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3034-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01045-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir Lukiškių TI-K) 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, t. y. buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimas. Iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuoti baldai. Teisės aktų reikalavimų neatitiko kamerose įrengtas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimai. Nuo drėgmės kamerose sienos apipelėjusios, aptrupėjusios, ventiliacija neveikia. Nebuvo galimybių kameras vėdinti per langus, nes ant jų įrengtos grotos. Be to, kamerose netinkama temperatūra. Kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, t. y. tualetas buvo atskirtas sienele ir jis buvo stebimas atliekant gamtinius reikalus. Pareiškėjas serga nepagydomomis ligomis, todėl nurodytos sąlygos kenkė jo sveikatai, žemino jo garbę ir orumą. Taip pat dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamojoje patalpoje atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Lukiškių TI-K buvo sudarytos sutartys dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir finansines galimybes. Gyvenamosios kameros įrengtos laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Sanitarinio mazgo įrengimas, t. y. tualeto atskyrimas 1,5 m aukščio sienele, atitiko teisės aktų reikalavimus. Asmenų privatumui užtikrinti kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Kai kuriuose kamerose sanitarinio mazgo patalpos yra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Pareigūnai su laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikantis bendrųjų mandagumo ir etikos reikalavimų. Kameros įrengtos laikantis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą – nesąžiningas noras pasipelnyti.

5. Pareiškėjas raštu išdėstytoje nuomonėje į Vilniaus PN atsiliepimą pabrėžė, kad atsakovas pablogino jo sveikatą, nesudarydamas tinkamų laikymo sąlygų, taip pat nesutiko, kad į kameros plotą turi būti įskaičiuotas baldų užimamas plotas. Pareiškėjas taip pat pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog Vilniaus PN pateikė neteisingą informaciją apie jo sveikatą.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo S. S. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusią skundo dalį atmetė.

7. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, vadovaudamasis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės) 14.5 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl privatumo užtikrinimo laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, įvertinęs Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus pranešimo turinį, nustatė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį, t. y. iš viso 176 paras (nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. įskaitytinai) buvo laikomas kamerose pažeidus privatumą naudotis sanitariniais mazgais. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Vilniaus PN neturėjo galimybių įrengti atskirų sanitarinio mazgo kabinų, neeliminuoja padaryto pažeidimo.

8. Teismas, ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste įvertinęs bylos medžiagą, atmetė skundo argumentus dėl minimalios ploto normos pažeidimo, neužtikrinto minimalaus šilumos kiekio, apšvietimo, oro temperatūros bei pelėsio ir drėgmės kamerose buvimo.

9. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 176 paras buvo laikomas pažeidus jo teisę į privatumą naudojantis Lukiškių TI-K kamerose esančiais sanitariniais mazgais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 14 parų buvo laikomas vienas, o tai mažina privatumo pažeidimo intensyvumą ir turi reikšmę nustatant neturinės žalos dydį.

10. Teismas vertino, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovui kyla pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam kompensaciją.

11. Teismas pabrėžė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas dažnai buvo vežamas į gydymo įstaigą dėl jam nustatytų ligų, nepatvirtina, jog pareiškėjo susirgimas yra sąlygotas nustatyto pažeidimo. Teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp pareiškėjo ligos ir prašomos priteisti žalos.

12. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį bei jo trukmę, į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodoma suma nėra adekvati nustatyto pažeidimo mastui bei atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatavo, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą yra 500 Eur suma.

III. 13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas konstatavo, jog egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nemotyvavo, kodėl pareiškėjo pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, o pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta objektyviais kriterijais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

15. Atsakovo atstovo teigimu, vadovaujantis formuojama teismų praktika, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, pažeidimo trukmę ir intensyvumą, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo draudžiamam elgesiui Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą. Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas S. S. kildino iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, kuriais laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. jam nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos kalinimo sąlygos, atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies nustatęs, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K 176 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

18. Atsakovas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo teisei apginti pakankama satisfakcija yra jo teisių pažeidimo pripažinimas.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nustatytas pažeidimas negali būti traktuojamas kaip draudžiamas veiksmas Konvencijos kontekste. Akcentuotina, kad EŽTT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali būti matomas kitų asmenų, neužtikrina asmens privatumo ir gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Konvencijos pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07).

21. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų dėl minimalaus gyvenamojo ploto nesuteikimo, netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, neužtikrinančio pakankamo privatumo juo naudojantis, o šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

22. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

23. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, yra vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04, 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 33470/03, 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., EŽTT 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog pareiškėjas nepateikė duomenų neturtinei žalai pagrįsti.

24. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentas, jog pareiškėjo pažeistai teisei į privatumą apginti teisės pažeidimo pripažinimas yra tinkama satisfakcija, nes pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustačius kalinamo asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą, sprendžiama, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka šio asmens pažeistai teisei apginti ir patirtos neturtinės žalos atlyginimas tokiam asmeniui priteisiamas pinigais (žr., pvz., 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

25. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgdama į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (176 paros), į ginamų vertybių pobūdį (pareiškėjo privatumas) ir pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

27. Apibendrindama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė