2021-01-20 Nr. AB-1347-3-61-3-03462-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-106-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03462-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės versmė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos geologijos tarnyba Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ukmergės versmė“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. AS-56 „Dėl patikrinimo akto Nr. PA75-31 tvirtinimo“ dalį, kuria pareiškėjui priskaičiuotas 6 000 Eur dydžio mokestis (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Lietuvos geologijos tarnyba) 2008 m. kovo 18 d. Bendrovei išdavė Leidimą Nr. 15p-08 naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Pareiškėjas Dagios telkinį naudojo nepažeisdamas sutarties, sudarytos su Lietuvos geologijos tarnyba, sąlygų. Dagios telkinio išteklių naudojimo ribos sutampa su kasybos sklypo kontūru ir išteklių apskaičiavimo gyliu. Bendrovė žvyrą kasė turėdama leidimą, vadovaudamasi Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 „Dėl Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinosios taisyklės), 24 punktu, karjero šlaituose ir dugne išgautą papildomos naudingosios iškasenos – žvyro – kiekį apskaitė kaip telkinio išteklių prieaugį, oficialiai deklaravo bei sumokėjo mokesčius. Todėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau – ir Žemės gelmių įstatymas) 2, 12, 14 straipsnių nuostatų nepažeidė. Atsakovas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad pareiškėjas 1 310 m3 išteklių išgavo be leidimo, todėl nepagrįstai priskaičiavo 6 000 Eur mokestį padidintu tarifu.

2.2. Pareiškėjas dėl Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento 2019 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo akto Nr. PA75-31 pateikė pastabas, kuriose detaliai paaiškino, kad 1 310 m3 žvyrą išgavo teisėtai, tačiau Departamentas į pateiktas pastabas neatsižvelgė, ginčijamame Sprendime nenurodydamas jokių motyvų. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnių reikalavimų.

2.3. Departamentas atliko ne mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisėtumo patikrinimą, o vertino telkinio eksploatacijos atitiktį žemės gelmių naudojimo plano sprendiniams, išteklių naudojimo sutartyse nustatytų sąlygų laikymąsi, atliko telkinių markšeiderinių planų kontrolę, kas nėra priskirta atsakovo kompetencijai. Departamentas, atlikdamas patikrinimą ir atlikto patikrinimo pagrindu priimdamas ginčijamą Sprendimą, veikė neturėdamas įstatymų suteiktų įgaliojimų ir tuo pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį.

2.4. Bendrovei pritaikyta sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga. Bendrovė gamtos išteklius išgavo turėdama leidimą, išgautus gamtos išteklius deklaravo, jų nenuslėpė, sumokėjo mokesčius, mokestinės naudos nesiekė, bendradarbiavo su institucijų atstovais. Šiuo atveju valstybės biudžetas žalos dėl pareiškėjo veiksmų nepatyrė.

3. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Smėlio ir žvyro telkinio „Dagia“ Markšeideriniame plane už 2017 m. sausio 9 d. – 2017 m. spalio 6 d. laikotarpį nurodyta, kad bloke Nr. 1 Bendrovė iškasė žvyrą už leidimu skirto kasybos sklypo ribų į gylį. Markšeideriniame plane nurodyta, jog apskaitomu laikotarpiu bloke Nr. 1 išgauta 1 310 m3 žvyro „žemiau aslos“. Tai reiškia, kad Bendrovė, iškasdama išteklius „žemiau aslos“, t. y. už kasybos sklypo ribų, leidimo išgauti išteklius neturėjo, nes turimo leidimo sąlygos kasti leido tik iki „aslos“. Tokiais veiksmais Bendrovė pažeidė Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį, 12 straipsnį, 14 straipsnį.

3.2. Pagal Žemės gelmių įstatymą išteklius galima naudoti tik pagal žemės gelmių naudojimo planą, o planas yra leidimo dalis. Leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ (toliau – ir Leidimų išdavimo taisyklės) 53 ir 54 punktuose nurodyta, kad <..> „leidimo turėtojas privalo vykdyti sutarties (-čių) numatytas sąlygas ir laikytis žemės gelmių naudojimo projekto ar naudojimo plano reikalavimų“ ir „leidimo turėtojas naudoja žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, pagal žemės gelmių naudojimo projektą ar naudojimo planą“.

3.3. Markšeiderinis planas – tai pagrindinis dokumentas, kuriame užfiksuojamas tikslus per tam tikrą laikotarpį išgautų gamtos išteklių kiekis. Atliekant patikrinimą dėl mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo, lyginami markšeideriniame plane nurodyti išgautų gamtos išteklių kiekiai su Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos deklaruotais kiekiais. Tikrinant mokestį patikrinama, ar deklaruotas visas išgautas išteklių kiekis ir ar nėra išteklių, išgautų neturint leidimo. Visos šios aplinkybės atsispindi markšeideriniame plane.

3.4. Bendrovė nepagrįstai prašo panaikinti ginčijamą Sprendimą, kadangi Departamentas neturi teisinio pagrindo mažinti aukščiausios teisinės galios ir visiems privalomu vykdyti aktu – Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymu (toliau – ir Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas) – nustatytus mokesčius ar tarifus, nes šio įstatymo 6 straipsnis sankcionavimo instituto nenumato. Bendrovė skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų padaryti išimtį iš įstatymu nustatyto teisinio reglamentavimo. Pareiškėjas neprašo išdėstyti mokėjimą dalimis per tam tikrą laiko tarpą, ar jį atidėti, jei jam vienkartiniu mokėjimu paskaičiuotą mokesčio sumą būtų sudėtinga sumokėti. Bendrovei paskaičiuota suma nėra nei neproporcingai didelė, nei nepagrįsta.

3.5. Bendrovės nepagrįstai teigė, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, viršijo įgaliojimus. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad būtent Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Departamento nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2018 metų balandžio 6 d. įsakymu Nr. Dl-277, 10.6. punkte nurodyta Departamento funkcija kontroliuoti, ar tinkamai vykdoma gamtos išteklių naudojimo apskaita, ar pateikiami teisingi šios apskaitos duomenys, tikrinti, ar fiziniai ir juridiniai asmenys teisingai apskaičiuoja ir deklaruoja mokestį už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius. Departamentas, priimdamas Sprendimą, veikė pagal teisės aktuose jam pavestas funkcijas ir vykdė pareigas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

4.1. Anykščių rajono savivaldybės Dagios smėlio ir žvyro telkinys yra išsidėstęs Šventosios upės slėnio III viršsalpinėje terasoje. Telkinio plotas – 2,29 ha, aprobuotų išteklių kiekis – 142 000 kub. m. Telkinio naudingąjį klodą sudaro senojo aliuvio smėlio – žvyro nuogulos. Gręžiniai, skirti telkinio geologinei sąrangai nustatyti, yra išdėstyti tyrimų plote 50x100 m atstumu. Detaliai išžvalgyto naudingojo sluoksnio storis kinta nuo 1,0 iki 11,5 m, naudingojo sluoksnio pado peraukštėjimas telkinio ribose siekia 16,6 m, peraukštėjimas tarp gretimų gręžinių atskirais atvejais sudaro 5-9 m. Detaliai išžvalgyti Dagios smėlio ir žvyro telkinio ištekliai aprobuoti Geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių aprobavimo komisijos (toliau – ir ŽGIK) 2007 m. lapkričio 16 d. posėdyje (protokolas Nr. 4-26(288). ŽGIK protokole pažymėta, jog atliktų žvalgybos darbų apimtys yra pakankamos naudingojo sluoksnio slūgsojimui išaiškinti, išteklių kokybei apibūdinti ir kiekiui apskaičiuoti. Leidimas Nr. 15p-08 naudoti Dagios telkinio išteklius 2,3 ha plote Bendrovei buvo išduotas 2008 m. kovo 18 d., išteklių naudojimo projektas parengtas ir nustatyta tvarka patvirtintas 2014 m. rugsėjo 10 d., vadovaujantis šio projekto sprendiniais telkinio ištekliai naudojami nuo 2015 m.

4.2. Dagios telkinio detalios žvalgybos ataskaitoje pateikti duomenys bei jų pagrindu parengtas telkinio išteklių naudojimo projektas negali vienareikšmiškai perteikti faktinių Bendrovei skirto naudoti telkinio naudingojo klodo pado slūgsojimo netolygumų, šie duomenys gaunami tik atlikus markšeiderinius matavimus betarpiškai vykdytų naudingojo sluoksnio gavybos darbų plote. Kasybos metu gali būti aptinkami tiek naudingojo klodo pado pažemėjimai, tiek paaukštėjimai. Pastaruoju atveju neišgauti naudingojo sluoksnio ištekliai būtų apskaityti kaip eksploataciniai naudingosios iškasenos nuostoliai.

4.3. Dagios telkinio markšeideriniame plane, apimančiame 2017 m. sausio 9 d. – 2017 m. spalio 6 d. apskaitomą laikotarpį, išskirtas 0,17 ha gavybos už kasybos sklypo ribų plotas yra išsidėstęs karjero dugne esančioje telkinio dalyje, į kurią nepatenka detalios žvalgybos gręžiniai. Apskaičiuotas vidutinis naudingojo sluoksnio, papildomai išgauto žemiau už detalios žvalgybos metu nustatytą sluoksnio pado slūgsojimo gylį, storis sudaro 0,8 m, išgauto naudingojo sluoksnio kiekis 1 310 m3. Išgauti papildomi žvyro ištekliai apskaityti Bendrovės 2017 m. III ketvirčio kasybos ataskaitoje kaip telkinio geologinių išteklių prieaugis. Šių išteklių gavyba deklaruota, teikiant kasybos ataskaitą už 2017 m. II ketvirtį.

4.4. Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalis įpareigoja žemės gelmių išteklius naudoti racionaliai ir kompleksiškai. Bendrovės veiksmai, išgaunant žvyro išteklius žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto naudingojo sluoksnio slūgsojimo pado, atitinka šią Žemės gelmių įstatymo nuostatą. Lietuvos geologijos tarnybos išduotu leidimu Bendrovei suteikta teisė naudoti Dagios telkinio naudingojo sluoksnio išteklius, kurie vertikaliame pjūvyje yra natūraliai apriboti dangos pado ir aslojančių nuogulų kraigo kontaktais. Bendrovė išgavo, apskaitė ir deklaravo išimtinai valstybės nuosavybei priklausančius jai leidimu suteikto naudoti telkinio išteklius. Tuo atveju, jeigu žemiau žvalgybos metu nustatyto kontūro slūgsantys ištekliai nebūtų išgauti, jie būtų buvę negrąžinamai prarasti, o valstybė nebūtų gavusi už šiuos išteklius nustatyto dydžio mokesčių.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Departamento 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. AS-56 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria pareiškėjui apskaičiuotas 6 000 Eur mokestis už išgautą gamtos išteklių – 1310 m3 žvyro kiekį, ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 658,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Ukmergės versmė“ turėjo Lietuvos geologijos tarnybos 2008 m. kovo 18 d. išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 15p-08, kuriuo Bendrovei nuo 2008 m. kovo 25 d. buvo leidžiama naudoti Utenos apskrities Anykščių rajono Dagios telkinio žvyro ir smėlio išteklius pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas. Utenos apskrities Anykščių rajono Dagios telkinio žvyro ir smėlio išteklių naudojimo sutartis sudaryta 2008 m. kovo 18 d., kuri galiojo nuo 2008 m. kovo 25 d. iki 2018 m. kovo 24 d.

Lietuvos geologijos tarnyba 2015 m. kovo 24 d. išdavė UAB „Ukmergės versmė“ leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 13p-15, kuriuo Bendrovei nuo 2015 m. kovo 24 d. buvo leidžiama naudoti Utenos apskrities Anykščių rajono Dagios telkinio žvyro ir smėlio išteklius pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas. Utenos apskrities Anykščių rajono Dagios telkinio žvyro ir smėlio išteklių naudojimo sutartis sudaryta 2015 m. kovo 24 d., kuri galioja nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2040 m. kovo 23 d. Lietuvos geologijos tarnyba 2018 m. sausio 10 d. išdavė UAB „Ukmergės versmė“ leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenius) ir ertmes Nr. KN-18-1p, kuriuo Bendrovei leido naudoti Utenos apskrities Anykščių rajono Dagios telkinio žvyro ir smėlio išteklius pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas.

Departamento pareigūnai atliko UAB „Ukmergės versmė“ planinį teminį mokesčio už 2017 m. išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimą bei 2019 m. rugpjūčio 6 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA75-31 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, jog Bendrovė smėlio ir žvyro telkinyje „Dagia“ nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 m. spalio 6 d. vykdė kasybą už Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. kovo 24 d. leidime Nr. 13p-15 nurodyto kasybos sklypo ribų, t. y. už išteklių kontūro, ir neturėdama leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes toje sklypo dalyje neteisėtai iškasė 1 310 m3 žvyro.

Patikrinimo akte nurodyta, kad tuo Bendrovė pažeidė Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnio, 12 straipsnio, 14 straipsnio reikalavimus. Departamento pareigūnai, vadovaudamiesi Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Patikrinimo aktu už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, pritaikė didesnio mokesčio tarifą ir Bendrovei už 2017 m. III ketv. išgautą 1310 m3 žvyro kiekį apskaičiavo 6 000 Eur mokestį, taikydami koeficientą 10. Bendrovė, nesutikdama su Patikrinimo aktu ir jame nurodytomis išvadomis, Departamentui pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto.

Departamentas į Bendrovės pateiktas pastabas neatsižvelgė ir 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. AS-56 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino Patikrinimo aktą ir šiuo aktu Bendrovei apskaičiuotą 6 000 Eur mokestį už be leidimo išgautą gamtos išteklių – 1310 m3 žvyro kiekį.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog Bendrovė Utenos apskrities Anykščių rajono Dagios telkinio žvyro ir smėlio išteklius naudojo pagal Geologijos tarnybos išduotus leidimus ir Utenos apskrities Anykščių rajono Dagios telkinio žvyro ir smėlio išteklių naudojimo sutartis. Aplinkybę, kad Bendrovė neteisėtai, t. y. be leidimo, iškasė 1310 m3 žvyro, atsakovas įrodinėjo markšeideriniu planu, kuriame Bendrovė nurodė, kad 1310 m3 žvyro nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 m. spalio 6 d. išgavo už išteklių kontūro.

8. Teismas, vadovaudamasis Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių 5.1, 5.2, 21, 24 punktų (redakcija, patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-262) nuostatomis, sprendė, kad Bendrovė makšreideriniame plane deklaravusi 1 310 m3 žvyro išteklių prieaugį smėlio ir žvyro telkinyje „Dagia“, Utenos apskrities Anykščių rajono Dagios telkinio žvyro ir smėlio išteklių naudojimo sutarčių sąlygų nepažeidė ir 1310 m3 žvyro išteklių išgavo turėdama Lietuvos geologijos tarnybos leidimą. Teismas vertino, kad atsakovo argumentas, jog Bendrovė, vykdydama išteklių gavybą smėlio ir žvyro telkinyje „Dagia“ dėl 1310 m3 žvyro išteklių prieaugio, turėjo kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo, yra teisiškai nepagrįstas, o atsakovo išvada, kad Bendrovė 1310 m3 žvyro kiekį smėlio ir žvyro telkinyje „Dagia“ išgavo be leidimo, yra nemotyvuota. Teismas atkreipė dėmesį, kad Departamentas į Bendrovės pastabas, pateiktas dėl Patikrinimo akto, neatsižvelgė, dėl to ginčijamame Sprendime jokių motyvų nenurodė, todėl be jokio teisėto pagrindo pripažino, jog Bendrovė 1310 m3 žvyro kiekį smėlio ir žvyro telkinyje „Dagia“ išgavo be leidimo.

9. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, viršijo jo kompetencijai suteiktas ribas, teismas nurodė, jog tai, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, kontroliuoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 13 straipsnio 6 punkte nurodytą mokestį, t. y. už valstybinius gamtos išteklius administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija.

10. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Bendrovė nevykdė Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija), 53 ir 54 punktuose numatytų pareigų; byloje taip pat nesant ginčui, jog Bendrovė už išgautą žvyro kiekį sumokėjo nustatytą mokestį, teismas darė išvadą, kad Departamento 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. AS-56 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis, kuria patvirtintas Bendrovei apskaičiuotas 6 000 Eur mokestis už išgautą gamtos išteklių – 1310 m3 žvyro kiekį, yra nepagrįsta ir naikintina. Atsakovas, apskaičiuodamas Bendrovei mokestį už 1310 m3 žvyro kiekį, nepagrįstai taikė koeficientą 10, numatytą Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Dėl nurodytų priežasčių teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino ginčijamo Sprendimo dalį, kuria patvirtintas Bendrovei apskaičiuotas 6 000 Eur mokestis už išgautą gamtos išteklių – 1310 m3 žvyro kiekį.

III. 11. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

11.1. Teismas nevertino atsakovo tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu išsakytų argumentų, kad šioje byloje svarbu įvertinti, ar pareiškėjui reikėjo iš naujo gauti leidimą, siekiant išgauti gamtos išteklius smėlio ir žvyro telkinyje „Dagia“, kuriame Bendrovė iškasė žvyrą už leidimu skirto kasybos sklypo ribų į gylį. Pareiškėjas nesikreipė dėl pakartotinio leidimo, išteklių ar ertmių tyrimų neatliko, todėl savavališkai, be atsakingų institucijų žinios ir sutikimo, vykdė kasybą žemiau suderintos ribos, žemiau išteklių apskaičiavimo kontūro ribos, kas ir buvo nustatyta vėliau atlikus markšeiderinį matavimą. Išteklių naudojimo gylio pakeitimo tikslo aplinkybė parodė, kad pareiškėjas privalėjo kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą dėl pakartotinio leidimo išdavimo.

11.2. Teismas priimtame sprendime taip pat visiškai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų dėl Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalies taikymo.

11.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas markšeideriniuose planuose deklaravęs 1310 m3 žvyro išteklių prieaugį smėlio ir žvyro telkinyje „Dagia“, Utenos apskrities Anykščių rajono Dagios telkinio žvyro ir smėlio išteklių naudojimo sutarčių sąlygų nepažeidė ir 1310 m3 išgavo turėdamas Lietuvos geologijos tarnybos leidimą. Teismas neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, kad pareiškėjas, kasdamas „žemiau aslos“, pažeidė Žemės gelmių įstatymo 2, 12, 14 straipsnius. Teismas sprendime visiškai nepagrįstai ir be jokių motyvų konstatavo, kad atsakovo argumentas, jog Bendrovė, vykdydama išteklių gavybą smėlio ir žvyro telkinyje „Dagia“ dėl 1310 m3 žvyro išteklių prieaugio, turėjo kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo, yra teisiškai nepagrįstas, o atsakovo išvada, kad Bendrovė 1310 m3 žvyro kiekį smėlio ir žvyro telkinyje „Dagia“ išgavo be leidinio, yra nemotyvuota.

11.4. Pareiškėjui paskaičiuota mokėtina suma už valstybinius gamtos išteklius – 6000 Eur – buvo išsamiai pagrįsta priimtame Sprendime, kuriame detaliai išanalizuoti visi pareiškėjo nurodyti aspektai. Sprendimas taip pat priimtas atsižvelgus į Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (56-l)-D8(E)-2052 pateiktą išaiškinimą. Nei Žemės gelmių įstatymas, nei Leidimų išdavimo taisyklės nesieja pakartotinio leidimo išdavimo su konkrečiu dydžiu, kuriuo keičiasi žemės sklypo ir (arba) kasybos sklypo plotas ir (ar) ribos. Minėtų teisės aktų nuostatos nenumato žemės gelmių išteklių naudojimo už sutartyje nurodyto žemės sklypo ir (ar) kasybos sklypo ribų (nepriklausomai nuo ploto), o žemės sklypo ir (ar) kasybos sklypo ribų keitimo atveju numatytas pakartotinio leidimo išdavimas, nepriklausomai nuo to, kaip keičiasi žemės sklypo ir (ar) kasybos sklypo plotas (į šoną, gylį ar pan.). Todėl Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis, veikė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, neturėjo kitokios diskrecijos teisės ir privalėjo vykdyti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, įsakmiai nustatančią mokesčio tarifą pareiškėjui, taip pat atsižvelgė į Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 2 d. išaiškinimą Nr. (56-1 )-D8(E)-2052. Nagrinėjamu atveju neskaičiuoti mokesčio atsakovas neturėjo teisės, nes Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme išimčių tokiais atvejais nenumatyta.

11.5. Teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi analogiškoje administracinėje byloje Nr. eI3-905-809/2020 Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, tačiau bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nepriteisė.

11.6. Pirmosios instancijos teismai identiškose bylose priėmė visiškai priešingus sprendimus (šie sprendimai yra neįsiteisėję), t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-l-1149-484/2020 (pateiktas apeliacinis skundas) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-669-281/2020, nukrypdami nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos (2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-821-602/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016).

12. Pareiškėjas UAB „Ukmergės versmė“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

12.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, numatanti, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas; jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10, nagrinėjamu atveju netaikytina, nes pareiškėjas nė vieno iš šioje teisės normoje įtvirtinto pažeidimo nepadarė. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas Utenos apskrities Anykščių rajono Dagios telkinio žvyro ir smėlio išteklius naudojo pagal Geologijos tarnybos išduotus leidimus ir Utenos apskrities Anykščių rajono Dagios telkinio žvyro ir smėlio išteklių naudojimo sutartis. Pareiškėjas visus išteklių išgavimo (kasimo) darbus atliko pagal patvirtintą kasybos darbų projektą, ir visi šie ištekliai pareiškėjo deklaruoti.

12.2. Atsakovo pozicija nagrinėjamoje byloje iškreipia naudingųjų iškasenų kasybos veiklos principus, kadangi neatsižvelgiama į tokių situacijų teisinį reguliavimą, į geologijos principus, į gamtos sukurtų kūnų sandaros principus. Pareiškėjas iškasė žvyrą turėdamas leidimą, oficialiai deklaravo visus iškastus telkinyje išteklius bei sumokėjo visus mokesčius. Žemės gelmių įstatymo 2, 12, 14 straipsnių pareiškėjas nepažeidė, o, priešingai, tiksliai jų laikėsi. Pareiškėjas taip pat nepadarė nė vieno iš pažeidimų, numatytų Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė Leidimų išdavimo taisyklių 53, 54 punktų.

12.3. Teismas nenukrypo ir nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Atsakovo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-821-602/2016 ir 2016 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016 faktinės aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių esmingai skiriasi. Be to, atsakovo nurodomos Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtų administracinių bylų Nr. I3-925-541/2020, Nr. eI3-905-809/2020 faktinės aplinkybės taip pat skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.

13. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašo atsakovo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

14.1. Departamento apeliaciniame skunde pateikta argumentacija, kad Bendrovė pažeidė Žemės gelmių įstatymo 2, 12 ir 14 straipsnius, yra nepagrįsta. Departamentas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos išaiškinimą, pateiktą 2019 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (56-1)-D8(E)-2052, kuriame pateiktas Žemės gelmių įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ aiškinimas. Tačiau Aplinkos ministerija neturi įgaliojimų aiškinti įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, apie tai pati Aplinkos ministerija ir nurodo minėtame rašte: „Aplinkos ministerija teikia nuomonę, kuri nelaikytina oficialiu teisės aktų aiškinimu“.

14.2. Departamentas apeliaciniame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose. Kaip analogiška byla pateikiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-821-602/2016, kurioje ginčas kilo dėl mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų naudojimą pagal 2013 m. rugsėjo 19 d. leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete Nr. LG2-84. Tai reiškia, kad ginčas šioje byloje (dėl mokesčio už žemės gelmių išteklių naudojimą) ir ginčas administracinėje byloje Nr. A-821-602/2016 (dėl mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų naudojimą) nėra analogiški, nes skiriasi žemės gelmių išteklių ir medžiojamųjų gyvūnų naudojimo teisinis reguliavimas ir faktinės bylų aplinkybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. AS-56 „Dėl patikrinimo akto Nr. PA75-31 tvirtinimo“ dalies, kuria pareiškėjui priskaičiuotas 6 000 Eur dydžio mokestis, pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino konstatavęs, kad atsakovo argumentas, jog Bendrovė, vykdydama išteklių gavybą smėlio ir žvyro telkinyje „Dagia“ dėl 1310 kub. m žvyro išteklių prieaugio turėjo kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo, yra teisiškai nepagrįstas, o atsakovo išvada, kad Bendrovė 1310 kub. m žvyro kiekį smėlio ir žvyro telkinyje „Dagia“ išgavo be leidimo yra nemotyvuota: Departamentas į Bendrovės pastabas, pateiktas dėl Patikrinimo akto, neatsižvelgė, dėl to ginčijamame Sprendime jokių motyvų nenurodė ir be jokio teisėto pagrindo pripažino, jog Bendrovė 1310 kub. m žvyro kiekį smėlio ir žvyro telkinyje „Dagia“ išgavo be leidimo; byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Bendrovė nevykdė Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 ((Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija), 53 ir 54 punktuose numatytų pareigų; kaip matyti iš makšreidarinio plano, Bendrovė išgautą žvyro kiekį deklaravo; byloje nėra ginčo, jog Bendrovė už išgautą žvyro kiekį sumokėjo nustatytą mokestį. Todėl atsakovas, apskaičiuodamas Bendrovei mokestį už 1310 kub. m žvyro kiekį, nepagrįstai taikė koeficientą 10, numatytą Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje.

17. Departamentas pateiktame apeliaciniame skunde savo reikalavimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo iš esmės grindžia argumentu, jog teismas nevertino, ar pareiškėjui reikėjo iš naujo gauti leidimą, siekiant išgauti gamtos išteklius smėlio ir žvyro telkinyje „Dagia“, kuriame Bendrovė iškasė žvyrą už leidimu skirto kasybos sklypo ribų į gylį.

18. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti Įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose (Įstatymo 6 str. 1 d.). Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (Įstatymo 6 str. 2 d.). Pažymėtina, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos poveikio priemonės už deklaruotą ar nedeklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį – didesni mokesčio tarifai – administracinių teismų praktikoje vertinami kaip sankcijos už padarytus pažeidimus, susijusius su valstybinių gamtos išteklių naudojimu, nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1106/2010; 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1546-602/2020 ir kt.).

19. Taigi, byloje ginčijamas Departamento Sprendimas – individualus administracinis aktas – turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d. (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija), t. y. jame privalo būti pagrindžiama aplinkybė, su kuria siejamas pagrindas taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje sankciją – be leidimo išgautas gamtos išteklių kiekis, buvimas, kas, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nebuvo padaryta: Departamentas į Bendrovės pastabas, pateiktas dėl Patikrinimo akto šiuo aspektu, t. y. Bendrovė, vykdydama išteklių gavybą smėlio ir žvyro telkinyje „Dagia“, dėl 1310 kub. m žvyro išteklių prieaugio neturėjo pareigos kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo, jokių argumentų, pagrįstų šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, nenurodė.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011).

Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui.

Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (šiais aspektais žr. 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013). Taip pat svarbu, kad kilus administraciniam ginčui dėl atitinkamo individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, ginčijamą aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas teisme negali papildyti skundžiamą aktą naujais (papildomais) kaltinimais ir nurodyti, kad asmuo pažeidė ir kitas teisės normas, kuriomis nebuvo grindžiamas ginčijamas administracinis aktas (žr., pvz., 2014 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-2020/2014).

Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai.

Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

21. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ginčijamą Departamento Sprendimą panaikino kaip neteisėtą dėl to, kad atsakovas nenurodė pagrindų taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje sankciją, t. y. dėl jo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytiems reikalavimas (<...> Departamento 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. AS-56 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis, kuria patvirtintas Bendrovei apskaičiuotas 6 000 Eur mokestis už išgautą gamtos išteklių – 1310 kub. m žvyro kiekį, yra nepagrįsta ir naikintina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas) <...>), todėl ir neturėjo pagrindo bei pareigos vertinti, ar pareiškėjui reikėjo iš naujo gauti leidimą, siekiant išgauti gamtos išteklius smėlio ir žvyro telkinyje „Dagia“, kuriame Bendrovė iškasė žvyrą už leidimu skirto kasybos sklypo ribų į gylį. Pažymėtina, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvada („Taigi, Bendrovė makšreidariniame plane deklaravusi 1 310 kub. m žvyro išteklių prieaugį smėlio ir žvyro telkinyje „Dagia“, Utenos apskrities Anykščių rajono Dagios telkinio žvyro ir smėlio išteklių naudojimo sutarčių sąlygų nepažeidė ir 1310 kub. m žvyro išteklių išgavo turėdama Lietuvos geologijos tarnybos leidimą.“) nėra tinkamai motyvuota, dėl ko šalintina: tokiai išvadai pagrįsti trūksta nuoseklios ir detalios pagrindinių ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų – Žemės gelmių naudojimo įstatymo, Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145 (toliau – ir Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių), ir Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių – nuostatų analizės, kuri, kaip minėta (šios nutarties 20 p.), ir nėra galima.

22. Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013; 2014 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia atsakovo dėmesį, kad jis, kaip jau pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, net ir procesiniuose dokumentuose iš esmės niekaip nepagrindė, kaip tokio galimo ginčo kontekste reikėtų vertinti ginčui aktualios redakcijos (galiojusios nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių 24 punkto nuostatą dėl telkinio išteklių prieaugio („Atskirai skaičiuojami naudingojo sluoksnio išteklių plotai ir kiekiai, išgauti apskaitomuoju laikotarpiu kasybos sklype, karjero šlaituose už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detalios žvalgybos metu.

Karjero šlaituose ir dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis“); net ir apeliaciniame skunde nenurodė teisės aktų nuostatų, kad dėl karjero šlaituose ir dugne išgaunamo (ketinamo išgauti) papildomo naudingosios iškasenos kiekio, kuris, pažymėtina, pagal galiojantį teisinį reguliavimą fiksuojamas markšeideriniame plane, duomenys apie jį teikiami tokio pobūdžio veiklą kontroliuojančiai institucijai, žemės gelmių naudojimo planas turi būti koreguojamas ar keičiamas: atvejai, kada naudojimo planas turi būti koreguojamas ar keičiamas, nurodyti Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių VIII skyriuje (ginčui aktuali šio akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.).

Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, naudojimo planas turi būti keičiamas, kai numatoma keisti žemės sklypo plotą ir (ar) ribas, ir (arba) kasybos sklypo plotą, ir (ar) ribas, tačiau tik tada, kai plotas padidėja daugiau kaip 0,5 ha (Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių 44 p.); naudojimo planas turi būti koreguojamas, kai numatoma keisti nemetalinių naudingųjų iškasenų ir vertingųjų mineralų gavybos apimtį (faktinė kasvietės padėtis daugiau kaip 10 metų atsilieka nuo nurodytos Naudojimo plano gavybos darbų kalendoriniame plane) (Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių 39.3 p.).

23. Sprendimą panaikinus dėl jo prieštaravimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytiems reikalavimas, kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui.

24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kaip jau buvo minėta, byloje ginčas kilo ne dėl sankcijos sumažinimo, ko viešojo administravimo subjektas ir negali padaryti. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas nenumato, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius administratorius, atsižvelgdamas į konkretaus pažeidimo padarymo aplinkybes, galėtų atitinkamai koreguoti sankcijos, t. y. šiuo atveju – mokesčio tarifo, dydį: mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti minėto įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose, o už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (Įstatymo 6 str. 1 ir 2 d.). Pareiškėjas šioje byloje ginčijamą Sprendimą prašė panaikinti dėl kitų pagrindų, todėl nustačius, jog Sprendimas priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jį panaikinus, pagrįstai buvo įvertinta, kad teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme.

25. Pareiškėjas prašo priteisti 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pareiškėjas prašomas priteisti išlaidas grindžia patvirtinimu apie lėšų įskaitymą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas pervedė advokatui Normantui Drąsučiui, kuris atstovauja jo interesus apeliacinės instancijos teisme, 508,20 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Pagal papildomą susitarimą Nr. 67“.

26. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje 5 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsižvelgusi į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

28. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1,3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo paslauga suteikta 2020 m. I ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2019 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1317,60 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1 712,88 Eur. Taigi pareiškėjo prašoma priteisti 508,20 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, todėl ji priteistina iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės versmė“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 508,20 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus 20 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė