2020-11-04 Nr. AB-20609-3-62-3-00084-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4066-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00084-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. B. 2020 m. sausio 2 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl dietinio maitinimo Marijampolės PN nesuteikimo, atlyginti laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. bausmę atlieka Marijampolės PN, iki tol bausmę atliko Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN), kur nuo 2017 m. gruodžio 26 d. neterminuotam laikui dėl nustatyto susirgimo ((duomenys neskelbtini)) jam buvo paskirtas R↓B↑ dietinis maitinimas. Pareiškėjas negali valgyti tokių produktų kaip juoda duona, kepta žuvis, tačiau buvo priverstas tai daryti, kadangi materialinė padėtis yra sunki ir negali pats nusipirkti tinkamo sveikatai maisto, o dietinio maitinimo Marijampolės PN jam nesuteikė. Pareiškėjas kartais buvo priverstas būti alkanas, dėl to jam pablogėjo sveikata, o tai sukėlė dvasinių skausmų bei depresiją. Tokiu būdu buvo pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris paaiškino dietinio maitinimo nuteistiesiems skyrimo tvarką. Šiuo metu pareiškėjui dietinis maitinimas nėra skirtas, kadangi nėra medicininių indikacijų. Marijampolės PN gydytojai dietinį maitinimą skiria, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. dėl maitinimo skyrimo kreipėsi vieną kartą. Lėtinių ligų remisijos fazėje rekomenduojamas ne dietinis maitinimas, o racionali mityba, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų. Nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė išraiška, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 400 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, atlyginti.

5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 ir 6.250 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos sampratą bei žalos atlyginimą iš valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

6. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 punktas nustato, jog suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintas dietinio maitinimo valgiaraštis. Įsakymo priedo, kuriuo patvirtintas dietinio maitinimo valgiaraštis, 15 punkte pažymėta, kaip dietinio maitinimo valgiaraštis pritaikomas pagal ligas – įvardintos indikacijos skirti R↓B↑ dietinį maitinimą, tarp jų – opaligė, ūminės ir lėtinės kepenų ligos, pankreatitas ir kt. Pastabose pažymėta, kad lėtinių ligų remisijos fazėje rekomenduojamas ne dietinis maitinimas, o racionali mityba, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę.

7. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 30 d. skundu dėl R↓B↑ dietinio maitinimo nesuteikimo kreipėsi į Marijampolės PN direktorių. 2019 gruodžio 31 d. pareiškėjas kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris paaiškino dietinio maitinimo nuteistiesiems skyrimo tvarką ir, nesant medicininių indikacijų, dietinio maitinimo pareiškėjui neskyrė. Marijampolės PN direktorius 2020 m. sausio 23 d. raštu pažymėjo, kad dietinis maitinimas pareiškėjui neteikiamas, kadangi nebuvo skirtas Marijampolės PN dirbančio gydytojo.

8. Teismas taip pat nustatė, kad iš pareiškėjo sveikatos istorijos išrašo matyti, jog jame yra vyriausiosios slaugos administratorės Ž. S. 2019 m. rugpjūčio 19 d. įrašas, jog pareiškėjui neterminuotai skirta R↓B↑ dieta, analogiškas gydytojo (bendruomenės slaugytojo) 2019 m. rugpjūčio 19 d. įrašas yra Alytaus PN asmens bylos pažymoje. 2020 m. vasario 19 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus, veiklos adresu Marijampolės PN, šeimos gydytojo paaiškinime nurodyta, kad pareiškėjui 2019 m. rugpjūčio 22 d. atvykus į Marijampolės PN ir įvertinus įrašus nuteistojo asmens sveikatos istorijoje, nenustačius jokių indikacijų, dietinis maitinimas neskirtas. Tačiau iš į bylą pateiktų gydytojų įrašų kopijų matyti, kad pirmas minėto gydytojo įrašas pareiškėjo sveikatos istorijoje padarytas tik 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. po pareiškėjo skundo.

9. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjui atvykus į Marijampolės PN, ir suabejojus dėl neterminuoto dietinio maitinimo skyrimo, Marijampolės PN gydytojas turėjo atlikti pareiškėjo medicininę apžiūrą ir atsižvelgiant į medicinines indikacijas, spręsti dėl būtinybės tęsti paskirtą dietinį maitinimą ar jį nutraukti. Atsakovės atstovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Marijampolės PN gydytojas būtų priėmęs kokį nors sprendimą dėl dietinio maitinimo pareiškėjui teikimo. Teismas darė išvadą, kad nesant Marijampolės PN gydytojo išvados dėl dietinio maitinimo pareiškėjui nutraukimo, Alytaus PN pareiškėjui paskirtas dietinis maitinimas turėjo būti tęsiamas ir Marijampolės PN.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., neteikdamas pareiškėjui dietinio maitinimo, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, dėl to pareiškėjui CK 6.250 straipsnio prasme galėjo kilti tam tikri neigiami išgyvenimai.

11. Spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, teismas vertino, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas į Marijampolės PN gydytoją dėl dietinio maitinimo būtų kreipęsis iki 2019 m. gruodžio 31 d. Iš Marijampolės PN resocializacijos skyriaus psichologės 2020 m. sausio 21 d. pažymos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. sausio 2 d. pareiškėjas dėl maitinimo nesikreipė. Byloje taip pat nesurinkta jokių duomenų dėl žymaus pareiškėjo sveikatos pablogėjimo ginčo laikotarpiu. Įvertinęs pažeidimo trukmę ir pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, kad pažeidėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas sprendė, kad šiuo atveju 400 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama.

III. 12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-8358-739/2019 ir priimti naują sprendimą – neturtinės žalos nepriteisti.

13. Atsakovo atstovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių. Marijampolės PN pažymi, kad ginčo metu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 ir 62 punktai numatė, jog priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Nuteistiesiems atvykus į pataisos įstaigą, atliekama jų medicininė apžiūra. Medicininės apžiūros rezultatai įrašomi į asmens sveikatos istoriją. Marijampolės PN gydytojas pareiškėjui atliko medicininę apžiūrą ir, atsižvelgęs į medicinines indikacijas, nusprendė pareiškėjui nebeskirti dietinio maitinimo, kadangi nebuvo ligos paūmėjimo, kaip taip numato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. direktoriaus įsakymas Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Vien ta aplinkybė, jog Marijampolės PN dirbantis gydytojas nepadarė įrašo pareiškėjo sveikatos knygelėje, atsakovo atstovo manymu, nereiškia, kad jis nesivadovavo minėtomis taisyklėmis ar kitais reikalavimais ir taip neatliko savo kaip gydytojo pareigos apžiūrėti atvykusio į Marijampolės PN nuteistojo. Marijampolės PN dirbančiam gydytojui tenka didelis darbo krūvis, todėl dėl to ir įvyko menka klaida, kadangi visa kita patvirtina, kad pareiškėjui neturėjo būti skiriamas dietinis maitinimas.

13.2. Šeimos gydytojas 2020 m. vasario 19 d. atsiliepime dėl nuteistojo V. B. skundo nurodė, jog pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ dietinis maitinimas sergantiems (duomenys neskelbtini) yra skiriamas tik šio (duomenys neskelbtini) paūmėjimo metu, esant (duomenys neskelbtini). Būtent dėl to Marijampolės PN gydytojas ir neskyrė pareiškėjui dietinio maitinimo, kadangi atlikus pareiškėjo medicininę apžiūrą, jam nebuvo nustatytas joks ligos paūmėjimas, (duomenys neskelbtini), kaip yra nurodyta minėto įsakymo 18 priede. Atsakovo atstovo teigimu, nėra pagrindo nepasitikėti ar netikėti gydytojų surašytais raštais ir jų pateiktais paaiškinimais, suteikta informacija ar pateiktomis pažymomis.

13.3. Nagrinėjamu atveju nėra vienos iš CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas turėjo būti atmestinas kaip nepagrįstas.

13.4. Pareiškėjas nepateikė jokių tiesioginių ar netiesioginių, subjektyvių ar objektyvių įrodymų dėl neva jam atsiradusių fizinių skausmų, dvasinių išgyvenimų ir pan. Marijampolės PN yra pateikę psichologo bei sveikatos priežiūros skyriaus vedėjo pažymas, kuriose aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas dėl skundžiamo dalyko kreipęsis nebuvo.

14. Pareiškėjas atsiliepime su atsakovo atstovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad jis nuo 2017 m. gruodžio 26 d. Alytaus PN gaudavo jam priklausantį dietinį maitinimą ir tai patvirtina byloje pateikti duomenys, todėl dietinis maitinimas turėjo būti užtikrintas ir Marijampolės PN.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjui neužtikrinant dietinio maitinimo Marijampolės PN nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 400 Eur neturtinei žalai atlyginti konstatavęs, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjo teisės gauti dietinį maitinimą. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas, atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

18. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

19. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tinkamo maisto neužtikrinimas kalinimo įstaigose kelia grėsmę nuteistųjų sveikatai (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimą byloje I. S. prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 35972/05), 2012 m. balandžio 17 d. sprendimą byloje Culev prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 60179/09). LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1125-662/2018, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-474-261/2017). Tokia išvada daroma atsižvelgiant į ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintų Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose 2.1 punkto, Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkto nuostatas.

20. Atsakovo atstovas neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjo sveikatos istorijos išraše ginčo laikotarpiu nėra įrašo apie pareiškėjui paskirto dietinio maitinimo nutraukimą, tačiau, remdamasis gydytojo 2020 m. vasario 19 d. atsiliepime dėl nuteistojo V. B. skundo pateiktais paaiškinimais, teigia, kad, pareiškėjui atvykus į Marijampolės PN ir atlikus medicininę apžiūrą, dietinis maitinimas jam neskirtas, nes nebuvo nustatytas joks ligos paūmėjimas, (duomenys neskelbtini), kaip yra nurodyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ 18 priede.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje pateiktus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis (vyriausiosios slaugos administratorės Ž. S. 2019 m. rugpjūčio 19 d. įrašą pareiškėjo sveikatos istorijoje (b. l. 35) pareiškėjui buvo paskirtas dietinis maitinimas, tačiau Marijampolės PN gydytojo išvados dėl dietinio maitinimo pareiškėjui nutraukimo ginčo laikotarpiu nėra, todėl Marijampolės PN pareigūnai, nesiimdami priemonių išspręsti klausimą dėl dietinio maitinimo pareiškėjui skyrimo, atliko neteisėtus veiksmus, nes pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjo teiginiai apie dietinio maitinimo jam paskyrimą nėra paneigti atsakovo į bylą pateiktais įrodymais, o įrodymai, kuriais Marijampolės PN siekia paneigti teismo padarytas išvadas, t. y. gydytojo 2020 m. vasario 19 d. atsiliepime dėl nuteistojo V. B. skundo pateiktais paaiškinimais, buvo surašyti po nagrinėjamos administracinės bylos pirmosios instancijos teisme iškėlimo ir įpareigojimo atsakovui pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą bei praėjus beveik pusei metų nuo pareiškėjo atvykimo į Marijampolės PN, kas kelia pagrįstas abejones dėl minėto dokumento objektyvumo.

22. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

23. LVAT yra išaiškinęs, jog tinkamo asmens maitinimo užtikrinimas yra susijęs su pagrindiniais asmens fiziologiniais poreikiais, todėl nustačius, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę į dietinį maitinimą, nėra pagrindo abejoti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017; 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-474-261/2017).

24. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo.

Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (daugiau nei 4 mėnesius pareiškėjui nebuvo skirtas dietinis maitinimas), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o administracinėje byloje nėra duomenų, jog dėl nesuteikto dietinio maitinimo pareiškėjo sveikatos būklė būtų pablogėjusi, sprendžia, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis (400 Eur) yra adekvatus padarytam pažeidimui ir patirtai žalai.

26. Įvertinusi kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami atsiliepime į skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui, išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami.

27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti remiantis atsakovo atstovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė