A-444-425-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A444-425/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02380-2011-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 15

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė) rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens I. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, I. S., J. M., J. M., J. R.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas A. R. 2011 m. spalio 28 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 1T-(3.5)-103; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui (t.1, b. l. 13–21).

Skunde nurodė, kad 2009 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą (toliau – ir Miesto plėtros departamentas) su prašymu dėl laisvos valstybinės žemės sklypo įsigijimo ir jo prijungimo jį prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Minėto prašymo pagrindu Miesto plėtros departamentas 2010 m. gegužės 14 d. raštu Nr. A51-10797-(2.14.2.12-MP8) pateikė tuometinio Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui paklausimą „Dėl esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“. Į šį paklausimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius (toliau – ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, Skyrius) (Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus teisių perėmėja nuo 2010 m. liepos 1 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“)) 2010 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. SS16-98 informavo, kad neprieštarauja, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planas.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2010 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. A51-26460 (2.14.2.12-MP8) konstatavo, jog sklypų (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje yra neužstatyta, laisva teritorija. Ši teritorija atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką.

Skunde aiškina, kad vadovaujantis Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. SS16-98, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. 1 p. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ Miesto plėtros departamento Žemės duomenų administravimo skyrius parengė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano rengimo reikalavimus. Dėl žemės sklypo plano, prilyginto detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, paruošimo buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės įmonę „Vilniaus planas“. Šio sklypo planas, prilygintas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, 2011 m. birželio 10 d. buvo pateiktas derinti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. liepos 18 d. sprendimu atsisakė derinti parengtą planą. A. R. pateikė skundą išankstine ginčo ne per teismą nagrinėjimo tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriui dėl minėto Žemėtvarkos skyriaus sprendimo panaikinimo.

NŽT direktorius 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu skundą dėl Žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 18 d. sprendimo panaikinimo atmetė.

Pareiškėjas skunde teismui aiškina, kad iš savo asmeninių lėšų mokėjo SĮ „Vilniaus planas“ už atliktus darbus. Turėdamas visus reikiamus sutikimus, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, pagrįstai tikėjosi, kad specialistų parengtas žemės sklypo planas, prilygintas detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, bus patvirtintas ir jam bus suteikta teisės aktais numatyta galimybė nuosavybės teise įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą, besiribojantį su nuosavybės teisėmis jau valdomu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo priimtas skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes yra nepagrįstas nei teisiniais, nei faktiniais duomenimis. Taip pat akcentavo, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeista teisės aktais nustatyta ir paskirstyta NŽT bei Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija nuosavybės teisių atkūrimo procese, nes NŽT ministerijos sprendė jos kompetencijai nepriskirtus klausimus. Pareiškėjas nurodė, kad jo siekiamas įsigyti valstybinės žemės plotas priimant skundžiamus sprendimus atitiko Lietuvos Respublikos 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatytą laisvos valstybinės žemės įsiterpusio ploto sąvoką pagal šio Nutarimo 2.15 punktą.

Atsakovas nesutinka su skunde keliamais reikalavimais. Atsiliepime (b. l. 64–69) nurodė, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitos gatvės patenka į Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą teritoriją, kurioje iki nekilnojamojo turto nacionalizacijos buvo rėžinės sistemos Buchta VI kaimas. 7 žemės savininkai (ar asmenys, pretenduojantys atkurti nuosavybės teises) pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymus atkurti nuosavybės teises į šio kaimo ribose turėtą 21,0630 ha žemės plotą, tačiau nuosavybės teisės atkurtos tik 8,8232 ha žemės plotą. NŽT nurodė, kad šioje teritorijoje nėra baigtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas.

Atsiliepime akcentuoja, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie rengiamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau ir – Nutarimas) projektą 2011 m. kovo 8 d. raštu Miesto plėtros departamentui nepritarė įsiterpusių valstybinės žemės sklypų pardavimui.

Pasak atsakovo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, turėdama informaciją apie tai, kad pagal rengiamą Nutarimo projektą valstybinės žemės plotas tarp pareiškėjui priklausančio sklypo ir gretimo žemės sklypo ir valstybinės reikšmės miško ribos yra apie 0,0986 ha, 2011 m. balandžio 15 d. raštu leido šioje vietoje projektuoti 0,0269 ha ploto valstybinės žemės sklypą, kuris būtų apjungtas su pareiškėjui priklausiančiu sklypu. Atsakovas tvirtina, kad šio valstybinės žemės ploto negalima laikyti įsiterpusiu, nes visas nesuformuotas viename masyve esantis valstybinės žemės plotas sudaro 0,0989 ha ir viršija Nutarimo 2.15 punkte nurodytą plotą. NŽT pabrėžia, kad šis žemės plotas gali būti suformuotas atskiru sklypu. Todėl Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrus, atsisakęs suderinti sklypo planą, pasielgė teisingai.

Atsiliepime atkreipia dėmesį tai, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. kovo 8 d. raštu pakeitė savo 2010 m. rugsėjo 21 d. raštu duotą sutikimą dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo suformavimo tik atsiradus naujoms aplinkybėms, sužinojus apie Nutarimo projektą. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius paprašė Vilniaus miesto savivaldybėje laisvoje 0,0986 ha valstybinėje žemėje. Esančioje tarp pareiškėjui priklausančio žemės sklypo bei gretimo žemės sklypo šiaurinių ribų ir valstybinės reikšmės miško ribos, suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą.

Atsakovas nurodo, jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus išduotas sutikimas leisti rengti sklypo planą yra tarpinis dokumentas valstybinės žemės įsigijimo nuosavybėn. Tiesioginių teisinių pasekmių procese nesukelia. Sutikimas leisti rengti žemės sklypo planą nereiškia, jog NŽT įsipareigoja suderinti parengtą planą ir jį parduoti. Atsakovas aiškina, jog pasikeitė aplinkybės iš esmės, nes iš valstybinės reikšmės miškų plotų išjungta teritorija ir ginčo žemės plotas padidėjo. Taip sklypas prarado įsiterpusio žemės sklypo statusą, todėl atsakovė neturi teisės parduoti žemės sklypo, kuris nėra įsiterpęs ir gali būti suformuotas atskiru žemės sklypu. Nurodo, jog yra pretendentai atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra žemės sklypą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime (t. 1, b. l. 99–103) nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybėje pareiškėjo prašymą dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto įsigijimo, prijungiant jį prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gavo 2009 m. lapkričio 27 d. Prašymą svarstė darbiniame pasitarime Miesto plėtros klausimais. Vilniaus miesto savivaldybėje išnagrinėjus sklypų išsidėstymą natūroje, nustatyta, kad į įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą galima patekti tik iš minėtos namų valdos, todėl Miesto plėtros departamentas 2010 m. sausio 20 d. raštu informavo pareiškėją apie darbų eigą bei numatomą valstybinės reikšmės miško ribos tikslinimą, natūroje nesant medžių. Pareiškėjui priėmus sprendimą papildomai įsigyti įsiterpusius valstybinės žemės sklypus tik iki galiojančios valstybinės reikšmės miško ribos Miesto plėtros departamente buvo pradėti žemės sklypų projektavimo darbai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad Miesto plėtros departamentas nutarė, jog prašomas papildomai įsigyti laisvos valstybinės žemės sklypas atitinka reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 692. Miesto plėtros departamentas nustatęs, kad prašomas įsigyti papildomas valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir valstybinio miško ribos, ir kad negali būti suformuojamas atskiras žemės sklypas, nutarė leisti padidinti esamą namų valdą laisvoje valstybinėje žemėje ir 2010 m. gegužės 14 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl pritarimo padidinti laisvoje valstybinėje žemėje esamą žemės sklypą.

Tretieji suinteresuoti asmenys I. S., H. B. turto paveldėtoja J. M., J. M., J. R. atsiliepime į pareiškėjo A. R. skundą (t. 2, b. l. 109-110) nurodė, kad ginčo teritorija patenka į Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą teritoriją, kurioje iki nekilnojamojo turto nacionalizacijos buvo rėžinės sistemos Buchta VI kaimas. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę, nes neatkurtos nuosavybės teisės į 12 ha žemės. Atsiliepime taip pat nurodė, kad pritaria NŽT atsiliepime į pareiškėjo A. R. skundą išdėstytai nuomonei, kad į ginčo žemę negali būti priskirta įsiterpusių sklypų kategorijai dėl NŽT atsiliepime išdėstytų motyvų. Prašo skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Aplinkos ministerija) prašė pareiškėjo skundą spręsti teismo nuožiūra, nes reikalavimų jai nepareikšta. Atsiliepime (t. 1, b. l. 88-89) paaiškino, jog Valstybinė miškų tarnyba 2010 m. gegužės 10 d. raštu informavo pareiškėją, kad atlikus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje Vilniaus miesto miškų Vingio girininkijos 55 kvartalo 21-24 ir 26 taksaciniuose sklypuose nustatyta, kad Vilniaus misto miškų Vingio girininkijos 55 kvartalo 24 taksacinis sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, todėl taksacinių sklypų grafiniai duomenys yra tikslintini.

Valstybinė miškų tarnyba 2011 m. lapkričio 30 d. Informavo Aplinkos ministeriją, jog Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema buvo patikslinta. Iš valstybinės reikšmės miškų plotų buvo išbraukti Vilniaus miesto miškų Vingio girininkijos 55 kvartalo 24 taksacinis sklypas bei 21 taksacinio sklypo dalis, nes teritorijos neatitinka miško žemei keliamų reikalavimų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 1T-(3.5)-103, įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui.

Teigė, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo sprendimo Nr. 1T-(3.5)-103, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu ir kuriuo buvo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 49SJN-1068, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tiek Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 49SJN-1068, tiek Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. 1T-(3.5)-103 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nes nėra pagrįsti tuo metu galiojusiomis teisės normomis. Pripažino, kad minėtų sprendimų pagrindimas teisės akto projektu neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų ir motyvų teisėjų kolegija LR Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų pavirtinimo“ pakeitimo“ projekto nelaikė teisės aktu, sukeliančiu teisines pasekmes. Iš to daro išvadą, kad nurodytais pagrindais yra naikintinas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. 1T-(3.5)-103, kuriuo nepagrįstai bei neįvertinus A. R. argumentų, buvo atmestas pareiškėjo skundas paliekant galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 49SJN-1068.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimas, kuriuo nepakeistas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 49SJN-1068, taip pat nėra pakankamai pagrįstas ir faktiniais duomenimis: nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad minėtoje teritorijoje vyksta nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūros, taip pat duomenų, patvirtinančių, dėl kokių priežasčių nesivadovaujama Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. SS16-98, kuriuo buvo pritarta pareiškėjui rengti ginčo teritorijos planą.

Pripažino, jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. SS16-98 yra individualus administracinis aktas, sukėlęs konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui, nes šio sprendimo pagrindu pradėjo rengti ginčo teritorijos planą. Individualus administracinis aktas, sukeliantis teisines pasekmes tretiesiems asmenims, gali būti naikinamas tik teismine tvarka. Viešojo administravimo subjektų priimti individualūs administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami tik teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartis byloje Nr. A556- 128/2008). Konstatavo, jog esant galiojančiam ir teismine tvarka nenuginčytam Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimui Nr. SS6-98 atsakovas negalėjo neatsižvelgti ir netaikyti šio sprendimo. Pastarasis galėjo būti naikinamas tik teismine tvarka.

Teisėjų kolegija, be kita ko, konstatavo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Teisėjų kolegija inter alia konstatavo, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. SS6-98 bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo veiksmais sukūrė teisėtus lūkesčius pareiškėjui įgyti nuosavybės teises į ginčo teritoriją.

Vadovaudamasi Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktu konstatavo, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui priėmus 2011 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 49SJN-1068 (t. 1, b. l. 70) A. R. siekiamas įsigyti nuosavybės teisėmis žemės sklypo plotas atitiko jame pateiktą sąvoką. Teisėjų kolegija konstatavo, jog net ir padidėjus ginčo teritorijos plotui dėl valstybinių miškų ribų pakeitimo, tai nešalina galimybės pareiškėjui nuosavybės teisėmis įsigyti didesnio ploto žemės sklypą, nes Nutarimo 2.15 punkto 2 papunktis numato galimybę įsigyti nuosavybės teisėmis įsiterpusį valstybinės žemės plotą, net jeigu jis yra didesnis nei šiame Nutarimo punkte nurodyto ploto žemės sklypai.

Atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus bei į dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, padarė išvadą, kad ginčo teritorijoje nėra galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Šiuo atveju ypatingą reikšmę turi faktinė žemės sklypo padėtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktas kadastro žemėlapio ištraukas (t. 1, b. l. 29), planuojamo įsigyti žemės sklypo schemą (t. 1, b. l. 30 ), antstolio D. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 174/12/002 (t. 2, b. l. 95-98) padarė išvadą, kad valstybinės žemės plotas, kurį nuosavybės teisėmis įsigyti siekia A. R. neturi savarankiško privažiavimo, elektros energijos, vandentiekio, dujų ir kt. energijos ar ryšio tiekimo tinklų. Aplinkybes, kad nurodytas valstybinės žemės plotas negali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, nevaržant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo į skundą motyvai (t. 1, b. l. 99-103).

Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 1 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktą, teisėjų kolegija konstatavo, kad vertinant galimybę ginčo teritorijoje atkurti nuosavybės teises natūra suformuojant atskirą žemės sklypą, turi būti įvertinta galimybė ginčo žemės plotą naudoti racionaliai. Iš to darytina išvada, kad pagal faktinę situaciją (ginčo teritorija, net ir padidėjusi dėl patikslintų valstybinių miškų ribų) negalėtų racionaliai funkcionuojanti kaip atskiras turto vienetas, nes pietinėje dalyje šis žemės plotas ribojasi su pareiškėjo nuosavybės teisėmis valdomu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o šiaurinėje dalyje – su valstybinės reikšmės mišku. Taigi ginčo žemės plotas yra įsiterpęs tarp miško bei pareiškėjo namų valda. Nustatyta, kad ginčo žemės ploto funkcionavimą apsunkina tai, kad privažiavimas į ginčo teritoriją būtų galimas tik per pareiškėjo A. R. nuosavybės teisėmis valdomą žemės sklypą arba gretimus privačių asmenų nuosavybės teisėmis valdomus žemės sklypus.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad tokiu būdu atkūrus nuosavybės teises natūra į ginčo teritoriją, iškiltų potenciali galimybė kilti naujiems sudėtingiems teisminiams ginčams. Be to, ginčo teritorijos konfigūracija (siauras žemės sklypas) bei jos įsiterpimas tarp pareiškėjo nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo bei šiaurinėje dalyje esančio valstybinės reikšmės miško patvirtina, kad pareiškėjas turi pagrindą įsigyti ginčo teritoriją nuosavybės teisėmis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija laikė pagrįstais ir skundo motyvus, kuriais nurodomos konkrečios pareiškėjo patirtos išlaidos rengiant ginčo teritorijos planą. A. R. sumokėjo plano rengėjui SĮ „Vilniaus planas“ 968 Lt (t. 1, b. l. 57). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas esant galiojančiam ir teisės aktų tvarka nenuginčytam Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimui Nr. SS16-98 ir trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo veiksmais sukūrė teisėtus lūkesčius pareiškėjui įgyti nuosavybės teises į ginčo teritoriją. Įvertinus šias bei kitas sprendime aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius įpareigotinas derinti pareiškėjo parengto ir pateikto derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui.

III. Atsakovas NŽT pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą- pareiškėjo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais.

Pažymi, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. kovo 8 d. raštu Nr. 49SOŽ-107 nepanaikino savo 2010 m. rugsėjo 21 d. duoto sutikimo raštu Nr. SS 16-98, o tik nedavė sutikimo rengti Žemės sklypo planą paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo pano teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 91-4815) patvirtinto Žemės sklypo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 17.2 punktu, teigia, kad Miesto plėtros departamentas tinkamai nereagavo į gautą valstybinės žemės patikėtinio nesutikimą ir Žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo plano teritorijų planavimo dokumentui, buvo toliau rengiamas be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į teismo posėdžio metu išdėstytus Nacionalinės žemės tarnybos atstovo paaiškinimus, kad Žemės sklypo planas buvo rengiamas be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Teigia, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atsisakė patvirtinti parengtą Žemės sklypo planą, nes jau savo 2011 m. kovo 8 d. raštu Nr. 49SOŽ-107 buvo atsisakęs duoti sutikimą tokiam planui rengti. Atsižvelgus į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 8 d. raštą Nr. 49SOŽ-107, pareiškėjas A. R. negalėjo turėti jokių pagrįstų lūkesčių, kad parengtas Žemės sklypo planas bus Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje patvirtintas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neskundė nei Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 8 d. rašto Nr. 49SOŽ-107, nei 2011 m. liepos 18 d. rašto Nr. 49SJN-1068 ir jie nebegali būti skundžiami administraciniam teismui, nes yra suėjęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas paduoti teismui skundą (prašymą).

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. lT-(3.5)-103 buvo pagrįstais objektyviais duomenimis (faktais), todėl negali būti naikintinas. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 18 d. sprendimas išdėstytas rašte Nr. 49SJN-1068 bei skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimas buvo priimti remiantis objektyviais duomenimis, t.y. Valstybinės miškų tarnybos vietoje atliktu įvertinimu, kurio metu nustatyta, jog Vilniaus miesto miškų Vingio girininkijos 55 kvartalo 21-24 sklypai, priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams, patvirtintiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154, neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytiems miškui ir miško žemei reikalavimams. Pabrėžia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo nutarimais, yra suformavęs praktiką, jog ta aplinkybė, kad miškų plotai turėjo būti patvirtinti Vyriausybės, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog miškas įgyja valstybinio miško statusą plotų patvirtinimu, o nepatvirtinus - neįgyja. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą visiškai neatsižvelgė į trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos ministerijos atsiliepimą, kuriame nurodyta, kad Valstybinė miškų tarnyba 2011 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 2160 Aplinkos ministeriją informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema buvo patikslinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 891 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ pakeitimo“.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas A. R. savo skunde Vilniaus apygardos administraciniame teisme neprašė teismo panaikinti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 49SJN-1068, kuriuo atsisakyta suderinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Pareiškėjas prašė teismo panaikinti tik Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. lT-(3.5)-103, kuriuo buvo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 49SJN-1068.

Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnyba, priimdama 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 1T- (3.5)-103, veikė kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (ABTĮ 25 straipsnis, 32 straipsnis). Šiuo atveju pareiškėjo pareikštas reikalavimas panaikinti priimtą sprendimą pirmos instancijos teismo neturėjo būti laikomas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad speciali, išorinę administracinių aktų teisėtumo kontrolę atliekanti išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (I dalis), kuriam pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2010 m. rugsėjo 22 d. pasitarime). Vadinasi, nėra teisinio pagrindo Nacionalinę žemės tarnybą byloje laikyti atsakove.

Pabrėžia, kad šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad šalia pareiškėjo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų siaura juosta, šlaitai ar griovos, kurie leistų Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovui taikyti 2.15 punkto 2 papunktį ir parduoti didesnį nei 2.15 punkto 1 papunktyje numatyto dydžio įsiterpusį žemės sklypą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo A. R. skundą atmesti.

Pabrėžia, kad priimant NŽT direktoriaus 2011 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. lT-(3.5)-103 minėtas 2011-08- 17 LRV nutarimas Nr. 891 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tvirtinimo“ pakeitimo“ jau ne tik kad buvo priimtas, bet buvo ir įsigaliojęs (įsigaliojo 2011-08-21). Todėl yra akivaizdu, kad priimant NŽT direktoriaus 2011 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. lT-(3.5)-103 jau buvo objektyvūs duomenys (patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotai), kurie leido teigti, kad objektyviai yra pasikeitę laisvos valstybinės žemės plotai ir yra atsiradusi galimybė atkurti nuosavybės teises į šią teritoriją.

Nesutinka su teismo sprendime nurodytomis aplinkybėmis, kad priimtas NŽT direktoriaus 2011 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. lT-(3.5)-103 nėra pakankami pagrįstas ir faktiniais duomenimis. Mano, kad vien VAAT sprendime padaryta išvada, kad NŽT direktoriaus 2011 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. lT-(3.5)-103 nėra pakankami pagrįstas faktiniais duomenimis, nenurodant konkrečių duomenų yra abstraktaus pobūdžio. Mano, kad teismas grįsdamas savo sprendimą aplinkybėmis dėl faktinių duomenų nepakankamumo turėjo, mūsų nuomone, nurodyti, kokie duomenys šiuo konkrečiu atveju laikomi pakankamais.

Nesutinka su sprendime nurodytomis aplinkybėmis, neva esant galiojančiam ir teismine tvarka nenuginčytam NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimui Nr. SS16-98 NŽT direktorius ir NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius negalėjo neatsižvelgti ir netaikyti šio sprendimo. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. SS16-98 yra laikytinas tik pagrindu pradėti žemės sklypo formavimo procedūrą, bet automatiškai nesuponuoja žemės sklypo plano suderinimo.

Teigia, kad vadovaujantis teismo logika NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pareiškėjo parengtą žemės sklypo planą turėtų automatiškai derinti net ir tuo atveju jeigu minėtas žemės sklypo planas būtų parengtas nekokybiškai ar pažeistų trečiųjų asmenų interesus (pvz. persidengtų sklypų ribos ir pan.) Pažymi, kad teismas neanalizuodamas ir nepasisakydamas dėl šio NŽT direktoriaus atsiliepime nurodyto argumento ir priimdamas ginčijamą sprendimą pažeidė ne tik materialines, bet ir procesines teisės normas (ABTĮ 86 str., 87 str. 4 d. 3 p.) o tai yra pagrindas naikinti VAAT sprendimą (ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p.). Be to, panaikinus NŽT direktoriaus 2011 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. lT-(3.5)-103 lieka nepanaikintas NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 49SJN-1068, todėl teismas priimdamas ginčo sprendimą neišsprendė ginčo iš esmės.

Teigia, kad teismas nagrinėdamas bylą neatkreipė dėmesio į tai, kad visi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dokumentai, kurias neva konstatuota, kad šalia sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esanti teritorija atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, yra priimti iki 2011-08-17 LRV nutarimo Nr. 891 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tvirtinimo“ priėmimo. Taigi po 2011-08-17 LRV nutarimo Nr. 891 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tvirtinimo“ priėmimo iš esmės pasikeitė faktinė situacija minėtoje teritorijoje — gerokai padidėjo laisvos valstybinės žemės sklypo plotas. Tokias aplinkybes patvirtina ir Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2011-11-29 pažyma Nr. 28586 (b. l. 92) kurioje grafiškai aiškiai matyti, kad pro ginčo teritoriją yra numatytas privažiavimas (pažymėtas geltonai). Pažymėjo, kad teismas neanalizuodamas šio įrodymo ir nepasisakydamas dėl jo reikšmės pažeidė procesines teisės normas (ABTĮ 86 str., 87 str. 4 d. 3 p.) o tai yra pagrindas naikinti VAAT sprendimą (ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p.).

Mano, jog nepagrįstai teismas daro išvadą, kad ginčo teritorijoje nėra galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Pabrėžia, kad kadastro žemėlapis, kuriuo remiasi teismas, buvo atspausdintas 2009 m. sausio 12 d., tuo metu nebuvo pakeistos valstybinio miško ribos 2011-08-17 LRV nutarimu Nr. 891 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tvirtinimo“ pakeitimo ir minėtas dokumentas neatspindi realios situacijos po valstybinio miško ribų pakeitimo. Taip pat teigia, kad VAAT nagrinėdamas bylą neatkreipė dėmesio į trečiojo suinteresuoto asmens žodžiu teismo posėdžio metu pateiktus argumentus (taip pažeidė ABTĮ 86 str., 87 str. 4 d. 3 p., o tai yra pagrindas naikinti VAAT sprendimą (ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p.)), kad antstolis neturi specialių žinių, kurios jam leistų teigti, kad ginčo teritorijoje nėra galimybės suformuoti žemės sklypo. Pažymėtina, kad nors faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo atliktas 2012 m. sausio 3 d., pačiame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra vadovaujamasi ne realia situacija.

Pabrėžia, jog planuojamo įsigyti žemės sklypo schema buvo sudaryta dar iki 2011-08-17 LRV nutarimo Nr. 891 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tvirtinimo“ pakeitimo“ priėmimo, todėl joje nėra atvaizduota reali situacija. Teigia, kad nesuprantama, kuo remiantis VAAT priėjo prie išvados, kad sklype nėra atskirų komunikacijų, nes nagrinėtoje byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų šias aplinkybes.

Nesutinka su teismo įpareigojimu NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) planą prilyginamą teritorijų planavimo dokumentus, kadangi nėra aiškiai apibrėžtas koks konkretus žemės sklypo planas yra įpareigojamas derinti. Teigia, kad VAAT priimdamas sprendimą pažeidė principą, kad teismas nėra įgaliotas vykdyti viešojo administravimo funkcijų ir negali ex officio priimti sprendimą viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtu klausimu. Pabrėžia, kad ginčijamame NŽT direktoriaus 2011 m. spalio 29 d. sprendime Nr. 1T- (3.5)-103 bei NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 18 d. sprendime Nr. 49SJN- 1068 nebuvo nagrinėjamas pareiškėjo pateikto derinti plano teisėtumas kitais taip pat ypač svarbiais aspektais. Nurodo, jog VAAT sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas įpareigojimas prieštarauja sprendimo motyvuojamoje dalyje VAAT konstatuotoms aplinkybėms: teismas konstatuoja, kad padidėjus ginčo teritorijos plotui pareiškėjui yra galimybė įsigyti didesnio ploto žemės sklypą. Tokios VAAT sprendimo nuostatos akivaizdžiai prieštarauja sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytoms nuostatoms derinti žemės sklypo planą, nes jeigu pareiškėjas ketina įsigyti didesnio ploto sklypą jis turėtų rengti naują planą.

VAAT savo sprendime inter alia konstatavo, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimui Nr. SS16-98 bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo veiksmais sukūrė teisėtus lūkesčius pareiškėjui įsigyti nuosavybės teises į ginčo teritoriją. Su tokia VAAT argumentacija negalima sutikti, nes pareiškėjui nuo pat proceso pradžios buvo žinoma, kad yra tikslinamos ginčo teritorijoje esančio miško ribos.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovo NŽT apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Akcentuoja, kad atsakovui priėmus skundžiamą sprendimą 2011 m. liepos 18 d. dar net nebuvo patikslintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“. Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimas į A. R. skundą patvirtina, kad minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas buvo patikslintas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 891. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo nustatytas skundžiamo sprendimo prieštaravimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai

Mano, kad Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad skundžiamas sprendimas nėra pakankamai pagrįstas ir faktiniais duomenimis: nepateikta faktinių duomenų, patvirtinančių, kad minėtoje teritorijoje vyksta nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūros, taip pat faktinių duomenų patvirtinančių, dėl kokių priežasčių nėra vadovaujamasi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. SS16-98, kuriuo buvo pritarta pareiškėjui A. R. rengti ginčo teritorijos planą.

Mano, kad atsakovas skundžiamu sprendimu konstatuodamas, kad ginčo teritorija yra priskirtina nuosavybės teisių atkūrimui natūra, peržengė savo kompetencijos ribas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad galiojančiais teisės aktais ne atsakovui, bet Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai yra priskirta funkcija nustatyti laisvos žemės plotus, į kuriuos galimas nuosavybės teisių atkūrimas natūra.

Sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl ginčo priskyrimo įsiterpusiam žemės sklypui. Mano, kad apelianto nurodomas argumentas, kad ginčo teritorija neatitinka Nutarimo 2.15 papunkčio taikymo pagrindų yra atmestinas bylos duomenimis: jau minėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ginčo teritoriją sudaro siauros juostos žemės plotas, kuris negali funkcionuoti kaip atskiras turto vienetas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija pateikė atsiliepimus į atsakovo NŽT ir trečiojo suinteresuoto asmens I. S. apeliacinius skundus, kuriuose prašo juos spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens I. S. apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad sutinka su jame išdėstytais argumentais.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens I. S. apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo argumentus, išdėstytus atsiliepime į atsakovo NŽT apeliacinį skundą.

Taip pat pastebi, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad nėra aišku, koks konkretus žemės sklypo planas yra įpareigojamas derinti: byloje yra surinkti aiškūs duomenys, kad A. R. parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui. Šį planą atsisakė derinti atsakovas. Būtent šį planą konkrečiai nurodė ir pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje. Vadinasi, apelianto argumentas, kad teismas įpareigojo atsakovą derinti bet kokį pareiškėjo pareiktą planą visiškai nepagrįstas.

Mano, jog atmestini apelianto argumentai ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas atliko viešojo administravimo institucijos veiksmus ir pasisakė dėl klausimų, dėl kurių viešojo administravimo institucija dar nebuvo pasisakiusi (apeliacinio skundo 5 psl.). LR ABTĮ 88 str. 3 p. nustato, kad išnagrinėjęs administracinę bylą, teismas gali priimti sprendimą, kuriuo nusprendžia patenkinti skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą. Nagrinėjamu atveju atsakovui, kaip viešojo administravimo institucijai atsisakius derinti ginčo teritorijos detaliajam planui prilyginamą planą (t. y. pasisakius dėl nagrinėjamų klausimų) pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, kurias pirmosios instancijos teismas apgynė įpareigodamas atsakovą atlikti teisės aktuose nustatytą pareigą, t. y. derinti ginčo teritorijos planą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai tenkintini.

Pareiškėjas skunde atsakovais nurodė Nacionalinės žemės tarnybos direktorių ir NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių. 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi (b.l. 58, t. 1) Vilniaus apygardos teismo teisėja skundo priėmimo stadijoje pagrįstai pašalino iš atsakovų Nacionalinę žemės tarnybą. Pirmosios instancijos teismo sprendime Nacionalinė žemės tarnyba klaidingai įvardijama atsakovu. Atsakovu byloje jau skundo priėmimo stadijoje pripažintas NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius.

Byloje ginčas kyla iš esmės kyla dėl Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 49SJN-1068, sukeliančio teisines pasekmes pareiškėjui. Pastaruoju Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 18 d. sprendimu atsisakyta derinti pareiškėjo parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – ir ginčo sklypas), planą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius, veikdamas kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (ABTĮ 25 straipsnis, 32 straipsnis) 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 1T-(3.5)-103 atsisakė panaikinti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 49SJN-1068.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius įpareigotinas derinti pareiškėjo parengto ir pateikto derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. 1T-(3.5)-103 (1) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams; (2)

nėra pakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis; (3) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. SS16-98 yra individualus administracinis aktas, sukėlęs konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui teisėtus lūkesčius į vėliau jo suplanuotą žemės sklypą; (4) nesivadovauta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi; (5) 2011 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 49SJN-1068 priėmimo metu pareiškėjo siekiamas įsigyti nuosavybės teisėmis žemės sklypo plotas atitiko jame pateiktą sąvoką; (6) net ir padidėjus teritorijos, kurioje yra ginčo sklypas, plotui dėl valstybinių miškų ribų pakeitimo, neišnyksta galimybė pareiškėjui nuosavybės teisėmis įsigyti ginčo sklypą; (7) vertinant galimybę ginčo teritorijoje kitiems asmenims atkurti nuosavybės teises natūra suformuojant atskirą žemės sklypą, turi būti įvertinta galimybė ginčo žemės plotą naudoti racionaliai, o atkūrus nuosavybės teises natūra į ginčo teritoriją, iškiltų potenciali galimybė kilti naujiems sudėtingiems teisminiams ginčams; (8) esant galiojančiam ir teisės aktų tvarka nenuginčytam Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimui Nr. SS16-98 (neprieštarauta, kad būtų rengiamas 269 kv. m. ginčo sklypo planas) trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo veiksmais sukūrė teisėtus lūkesčius pareiškėjui įgyti nuosavybės teises į ginčo teritoriją.

Teisingam kilusio ginčo išsprendimui svarbu yra nustatyti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. SS16-98, adresuoto Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui (rašte nurodoma, kad neprieštaraujama, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų rengiamas 269 kv. m. ginčo sklypo planas) teisinės pasekmes. Pripažintina, kad minėto rašto pagrindu susidarė prielaidos pradėti ginčo sklypo planavimo procedūras. Tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, dar nepradėjus realizuoti šių procedūrų, pareiškė prieštaravimą planavimo procedūroms.

Teisėjų kolegijos nuomone, žemės sklypų planavimo proceso eigoje gali atsirasti įvairių aplinkybių, kurios gali lemti valstybinės žemės patikėtinio poziciją. Tokiais atvejais būtina įvertinti, ar aplinkybės, kuriomis valstybinės žemės patikėtinis grindžia savo ankstesnės pozicijos kaitą yra objektyvios, svarios bei pateisinančios pokyčių būtinybę. Konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar aplinkybės, kurių pagrindu NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pakeitė savo ankstesnę poziciją bei pareiškė, kad prieštarauja dėl ginčo sklypo plano rengimo (NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 8 d. raštas Nr. 49SOŽ-107, adresuotas Vilniaus Miesto Plėtros departamentui, b.l. 71, t.1) pripažintinos svariomis. 2011 m. kovo 8 d. raštas Nr. 49SOŽ-107 rašte nurodoma, kad prieštaravimo priežastis – dėl valstybinės reikšmės miškų schemos patikslinimo atsiradusi galimybė suformuoti žemės sklypą buvusio Buchta VI rėžinio kaimo teritorijoje.

Tame pačiame rašte suformuluotas prašymas Miesto plėtros departamentui suformuoti natūra grąžintiną žemės sklypą minėto kaimo teritorijoje. Akivaizdu, kad valstybinės žemės patikėtinis susidūrė su dilema – laikytis savo ankstesnės nuostatos ir toliau neprieštarauti, kad būtų tęsiamos ginčo sklypo planavimo procedūros, ar pakeisti savo ankstesnę poziciją ir atsiradus galimybei patenkinti asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą natūra, prašyti suformuoti žemės sklypą būtent tokiems tikslams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamų aplinkybių kontekste NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pozicijos pakeitimas ir prieštaravimas, kad pareiškėjui toliau būtų vykdomos ginčo sklypo planavimo procedūros buvo objektyvus bei racionalus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nepaisant NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 8 d. rašto Nr. 49SOŽ-107, t.y. neturėdamas Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 d. numatyto valstybinės žemės patikėtinio sutikimo (pritarimo) Vilniaus miesto plėtros departamentas 2011 m. balandžio 19 d. vis tiek nusprendė leisti pareiškėjui pradėti rengti ginčo sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Kitaip tariant, leidimas pareiškėjui vykdyti ginčo sklypo planavimo procedūras buvo išduotas be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, aiškiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. raštas Nr. SS16-98 nesukėlė ir negalėjo sukelti pareiškėjui teisėto lūkesčio ne tik nuosavybės teise nusipirkti ginčo sklypo, bet ir pradėti ginčo sklypo planavimo procedūras, nes NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 8 d. raštu Nr. 49SOŽ-107 pareiškus prieštaravimą, planavimo procedūros negalėjo būti pradėtos.

Vertindama pirmosios instancijos teismo teisinius argumentus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 1T-(3.5)-103 (b.l. 32-38, t.1) neteisėtumo bei nepagrįstumo, teisėjų kolegija daro priešingą išvadą. Byloje ginčijamas NŽT direktoriaus sprendimas yra išsamus, jame aiškiai nurodyti skundo esmė ir pareiškėjo reikalavimai, analizuojamos nustatytos faktinės aplinkybės, pateikiami argumentai ir įrodymai, kuriais grindžiamas sprendimas. Ginčijamame sprendime, be kita ko nurodoma, kad po to, kai buvo neprieštarauta, jog būtų rengiamas ginčo sklypo planas Nacionalinė žemės tarnyba sužinojo (remdamasi Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2010 gruodžio 7 d. raštu Nr. A51-26460 bei pridėtu 2010 gegužės 10 d. valstybinės miškų tarnybos raštu Nr. 820 ir kita medžiaga), kad teisės aktų nustatyta tvarka teritorijoje, į kurią patenka ir ginčo sklypas, bus koreguojamos valstybinės reikšmės miško ribos ir susidarys 0,0986 ha laisvos (neužstatyto) valstybinės žemės plotas, kuriame valstybinės žemės patikėtinio nuomone, galima suprojektuoti žemės sklypą, grąžintiną piliečiams, pretenduojantiems atkurti nuosavybės teises į buvusiame rėžiniame Buchtos VI kaime turėtą žemę, sugrąžinant ją natūra.

Teisėjų kolegijos nuomone, valstybinės žemės patikėtinio pozicija, išdėstyta ginčijame sprendime yra aiški, motyvuota, pagrįsta teisės normomis, todėl teigti, kad sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad NŽT direktoriui priimant 2011 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. lT-(3.5)-103 jau buvo įsigaliojęs 2011 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas Nr. 891 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tvirtinimo“ pakeitimo“, t.y. padidėjo teritorijos, kurioje yra ginčo sklypas, plotas ir susidarė galimybė spręsti asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą toje teritorijoje natūra, prašymus.

Būtent su tokiu prašymu NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. kovo 8 d. raštu Nr. 49SOŽ-107 kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė taip pat yra svarbi, nes minėtu raštu NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius inicijavo nuosavybės atkūrimo procedūras į ginčo sklypą. Taigi, viešojo administravimo subjektai pirmiausia turi nustatyti, ar žemės teritorijoje, kurioje yra ginčo sklypas, teisės aktų nustatyta tvarka galima suprojektuoti žemės sklypą, grąžintiną piliečiams, pretenduojantiems atkurti nuosavybės teises į buvusiame rėžiniame Buchtos VI kaime turėtą žemę, sugrąžinant ją natūra.

Tokia išvada daroma remiantis Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu, nes asmenys turintys teisę atkurti nuosavybės teises natūra, turi pirmenybę įsigyti žemės sklypą iš valstybės asmenų, siekiančių ją įgyti kitais pagrindais, atžvilgiu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo A. R. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė