2021-05-12 Nr. AB-10375-3-63-3-02053-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-310-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02053-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo J. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui J. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC) su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo J. R. priteisti už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nesumokėtą 149,18 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 nuo 2008 m. liepos 1 d. Klaipėdos mieste įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų redakciją (su vėlesniais pakeitimais), kuri galiojo iki 2017 m. birželio 30 d. KRATC akcentavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino naują Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) redakciją (su vėlesniais pakeitimais), kuri įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir kurioje buvo įtvirtinta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Klaipėdos mieste.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad Nuostatai nustato, jog vietinė rinkliava mokėtojams apskaičiuojama už kalendorinius metus ir ją apskaičiuoja vietinės rinkliavos administratorius KRATC. Nurodė, kad vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių. KRATC akcentavo, kad administratorius atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą.

4. KRATC pažymėjo, kad atsakovas, ginčo laikotarpiu būdamas nekilnojamojo turto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, savininku, už ginčo laikotarpį nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodė, kad 2017 m. kovo 14 d. atlikus patikrą vietoje, buvo užfiksuota, jog žemės sklype yra pastatytas gyvenamasis namas su pagalbiniu ūkiniu pastatu ir šiltnamiu. Pareiškėjas teigė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. AD1-804 jam pavedė J. R. už minėtą objektą nuo 2017 m. kovo 1 d. apmokestinti kaip gyvenamosios paskirties objektą, todėl nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. atsakovui priklausantis nekilnojamojo turto objektas buvo apmokestintas kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypas su pastatu, o nuo 2017 m. kovo 1 d. – kaip individualus namas.

5. Atsakovas J. R. prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Jis taip pat prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. AD1-804.

6. Atsakovas paaiškino, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atsirandančios atliekos yra sutvarkomos vietoje. Nurodė, kad KRATC niekada neorganizavo atliekų surinkimo iš šio žemės sklypo, o tik siuntė pranešimus apie vietinę rinkliavą.

7. J. R. teigė, kad pareiškėją ne kartą informavo, jog (duomenys neskelbtini) esantys statiniai nėra baigti statyti, nėra pritaikyti gyventi ir jokia statyba nėra vykdoma. Akcentavo, kad skirtingais laikotarpiais vietinė rinkliava buvo skaičiuojama kaip už skirtingos paskirties žemės sklypus.

8. Teismo posėdyje atsakovas J. R. palaikė atsiliepime į KRATC prašymą išdėstytą poziciją. Akcentavo, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra visiškai įrengtas ir atsakovas jame negyvena, o naudoja name esančias medžio apdirbimo stakles ir kitus įrengimus, todėl naudoja elektros energiją; auginamoms daržovėms laistyti naudoja lietaus vandenį, tačiau tai neturi nieko bendro su atliekomis. J. R. teigė, kad jis su žmona gyvena (duomenys neskelbtini) ir už šį objektą moka vietinę rinkliavą. Nurodė, kad jokių komunalinių atliekų KRATC nurodytame turto objekte neturi, jame susidaro tik biologinės kilmės atliekos; joks konteineris jam taip pat nebuvo suteiktas. Atsakovas atkreipė dėmesys, kad nors žemės sklypo paskirtis nesikeitė, tačiau pareiškėjas ją nurodydavo skirtingai.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino visiškai ir jam iš atsakovo J. R. priteisė 149,18 Eur nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. susidariusią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini).

10. Pacitavęs Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 12 straipsnio 1 bei 2 punktų nuostatas, teismas akcentavo, kad pagal Nuostatuose įtvirtintą reguliavimą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Teismas pažymėjo, kad Nuostatuose yra įtvirtinta, jog pasikeitus vietinės rinkliavos mokėtojui nuo 1 iki 15 mėnesio dienos, vietinė rinkliava pagal šiuos pasikeitimus perskaičiuojama nuo to mėnesio 1 dienos, pasikeitus vietinės rinkliavos mokėtojui nuo 16 mėnesio dienos iki paskutinės mėnesio dienos, – nuo kito mėnesio 1 dienos, o vietinės rinkliavos mažiausias mokestinis laikotarpis yra mėnuo.

11. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas padarė išvadą, kad vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejami su konkrečios paslaugos suteikimu, o vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme; vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose, o teisę mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo.

12. Teismas nurodė, kad KRATC atsakovo J. R. skolą grindžia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. AD1-804, kuriuo pareiškėjui buvo pavesta nuo 2017 m. kovo 1 d. atsakovą už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), apmokestinti kaip už gyvenamosios paskirties objektą, 2017 m. kovo 14 d. patikros vietoje aktu, 2019 m. rugsėjo 18 d. pažyma teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1657, kurioje nurodyta, jog už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), taikyta vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. kaip už žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą su pastatu (išskyrus gyvenamąjį namą), o nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – kaip už gyvenamosios paskirties objektą (individualūs namai) ir iš viso buvo apskaičiuota 149,18 Eur vietinė rinkliava. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. AD1-804 įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikintas.

13. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-984-624/2019 nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. AD1-1613 turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), nusprendė taikyti kitos paskirties metinę vietinę rinkliavą žemės ūkio (sodų) paskirties sklypui su pastatu nuo 2010 m. sausio 1 d. ir konstatavo, jog vietinė rinkliava už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), turi būti mokama. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė seną 2016 m. akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ pažymą, jog nėra pasirašyta geriamojo vandens vartojimo ir nuotekų šalinimo–pardavimo sutartis dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovas teismo posėdyje pripažino, jog naudoja elektros energiją minėtame turto objekte, kadangi turi medžio apdirbimo stakles.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad mokėtina vietinė rinkliava buvo apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį ir dydį. Remdamasis Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, teismas pažymėjo, kad atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog J. R. nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas, t. y. ginčo laikotarpiu minėtu nekilnojamuoju turtu nesinaudojo ir nebuvo atliekų turėtojas ar sumokėjo vietinę rinkliavą; taip pat nėra pateikta duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos. Teismas sprendė, kad J. R. tinkamai nevykdant minėtos prievolės, pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į jos įvykdymą (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis).

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

III. 16. Atsakovas J. R. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

17. Atsakovo nuomone, teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, o priimtas sprendimas yra neteisingas, kadangi visiškai nebuvo analizuojamas jo teismui pateiktas atsiliepimas, be to, teismo posėdyje nedalyvavo pareiškėjo atstovai, todėl nebuvo galimybės jiems užduoti klausimų, o J. R. paaiškinimai žodžiu buvo nutraukinėjami, neleidžiant nuosekliai dėstyti minčių. Atsakovas teigia, kad teismas nesivadovavo tinkamomis teisės normomis bei pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas.

18. J. R. nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. AD1-804 buvo priimtas pareiškėjui prašant, apie jį atsakovas tik buvo informuotas, kai įsakymas dar negaliojo, tačiau su juo nebuvo supažindintas, todėl negalėjo ginčyti. J. R. nuomone, minėtas įsakymas pradėjo galioti tik nuo 2019 m. lapkričio 15 d., t. y. po mėnesio nuo jo įteikimo, todėl manė, kad atsakovui buvo nepagrįstai skaičiuojama vietinė rinkliava.

19. Atsakovas pažymi, kad nebuvo jokio pagrindo vietinę rinkliavą skaičiuoti kaip individualiam gyvenamajam namui, kadangi jis nėra baigtas statyti ir nėra gyvenamas. Akcentuoja, kad vietinę rinkliavą už visą valdoje esančių atliekų surinkimą ir sutvarkymą moka pagal gyvenamąją vietą. J. R. nuomone, iš jo yra reikalaujama kelis kartus mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovas nesupranta, kaip vietinę rinkliavą galima skaičiuoti pagal valdomo nekilnojamojo turto objekto paskirtį ir dydį, o ne pagal išvežtą atliekų kiekį.

20. J. R. pažymi, kad teismui buvo pateiktas AB „Klaipėdos vanduo“ 2017 m. spalio 12 d. patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, jog namas nėra baigtas statyti, jame niekas negyvena, o vanduo iš vandentiekio tinklų nėra naudojamas. Be to, J. R. nuomone, vanduo ir elektra negali būti kriterijais, pagal kuriuos turėtų būti skaičiuojama rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas akcentuoja, kad visos sklype esančios atliekos yra kompostuojamos, o KRATC komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo (duomenys neskelbtini) neorganizavo ir atliekų nevežė, tačiau reikalavo mokėti nekilnojamojo turto mokestį.

21. J. R. teigia, kad žemės sklype nuo 2010 m. jokių pasikeitimų nevyko, tačiau skirtingais laikotarpiais jis buvo laikomas skirtingos paskirties ir buvo nustatomi skirtingi vietinės rinkliavos dydžiai.

22. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23. Pareiškėjas akcentuoja, kad vietinė rinkliava yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi vietinės rinkliavos mokėtojai; vietinė rinkliava yra privaloma įmoka, jai nėra būdingas atlygintinumo požymis, t. y. rinkliavos mokėjimas nėra apmokėjimas už paslaugas.

24. KRATC nurodo, kad iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusi ir galiojanti Nuostatų redakcija nustato, jog vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pareiškėjas teigia, kad iš pateikto vietinės rinkliavos ir jos mokėtojo apibrėžimo yra aišku, jog vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje valdo nekilnojamąjį turtą, t. y. pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš esmės siejama su teisiniu nekilnojamojo turto valdymu bei naudojimu. Mokėtina vietinė rinkliava administruojama keliais būdais: arba pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą, arba pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Nuostatų 22 punktas įtvirtina, kad savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nekilnojamojo turto objektas gali būti priskirtas kitai nekilnojamojo turto objekto kategorijai, sprendimą dėl nekilnojamojo turto objekto priskyrimo kitai kategorijai priima savivaldybės administracijos direktorius.

25. KRATC pažymi, kad J. R. pareiga mokėti vietinę rinkliavą yra grindžiama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. AD1-804, kuriuo vietinės rinkliavos administratoriui nuo 2017 m. kovo 1 d. buvo pavesta apeliantą apmokestinti už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip už gyvenamosios paskirties objektą, šis įsakymas įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikintas. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2017 m. balandžio 3 d. J. R. buvo išsiųstas kreditinis mokėjimo pranešimas, kuriuo buvo panaikintas turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), apmokestinimas kaip už žemės ūkio paskirties žemės sklypą su pastatu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., o 2017 m. balandžio 3 d. mokėjimo pranešimu apeliantas buvo informuotas, jog ginčo turto objektas nuo 2017 m. kovo 1 d. buvo apmokestintas kaip gyvenamosios paskirties objektas. KRATC nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. taip pat buvo išsiųstas mokėjimo pranešimas apie ginčo turto apmokestinimą vietine rinkliava kaip už gyvenamosios paskirties objektą. Pareiškėjo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad J. R. 2017 m. balandžio 3 d. buvo informuotas apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą apmokestinti turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal faktiškai naudojamą nekilnojamojo turto paskirtį kaip už gyvenamosios paskirties objektą.

26. KRATC teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog J. R. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas, t. y. ginčo laikotarpiu minėtu nekilnojamuoju turtu nesinaudojo ir nebuvo atliekų turėtojas, taip pat nepateikė duomenų, kad nustatyta tvarka būtų kreipęsis dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Pareiškėjo nuomone, teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino atsakovo pareigą mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini).

27. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 2020 m. kovo 9 d. rašte Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą informavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. AD1-220 pripažino netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. AD1-804, kuriuo atsakovas J. R. buvo pripažintas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste mokėtoju už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip už gyvenamosios paskirties objektą nuo 2017 m. kovo 1 d., ir kad nusprendė nuo 2017 m. kovo 1 d. atsakovą J. R. pripažinti vietinės rinkliavos mokėtoju už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip už sodų paskirties objektą. KRATC nurodė, kad vadovaudamasis minėtu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. AD 1-220, perskaičiavo atsakovui tenkančią mokėti vietinę už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip už sodų paskirties objektą nuo 2017 m. kovo 1 d. ir nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. jam apskaičiavo 77,79 Eur tenkančią mokėti vietinę rinkliavą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atsakovo J. R. už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui priteisimo.

29. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino visiškai ir jam iš atsakovo J. R. priteisė 149,18 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Jo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad minėtas turto objektas (pastatas) nėra baigtas statyti ir asmenys jame negyvena, vietinę rinkliavą už visą valdoje esančių atliekų surinkimą ir sutvarkymą jis moka pagal gyvenamąją vietą, o KRATC komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo (duomenys neskelbtini) neorganizavo ir atliekų nevežė, iš jo nepagrįstai reikalaujama mokėti vietinę rinkliavą už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini).

30. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl atsakovo, kaip nekilnojamojo turto savininko, pareigos mokėti vietinę rinkliavą sutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo netenkinti prašymo dėl to, kad J. R. paslaugomis nesinaudoja.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 4 punkte yra įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietine rinkliava apmokestinti nekilnojamojo turto objektai, suskirstyti į kategorijas pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodyti Nuostatų 1 priede. Atitinkamai vietinės rinkliavos mokėtojai yra apibrėžti ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 4 punkte. Taigi, vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo yra nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne.

32. Pareiškėjo pateiktos 2019 m. rugsėjo 18 d. pažymos teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1675 (b. l. 3) duomenys patvirtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovui J. R. už jam priklausančio turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo apskaičiuota 149,18 Eur vietinė rinkliava. Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija (b. l. 4) matyti, kad ginčo laikotarpiu atsakovas buvo nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Pagal teisinį reguliavimą, vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi asmenys, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas Nuostatų prasme. Jokių duomenų, kad atsakovas buvo atleistas nuo dalies vietinės rinkliavos mokėjimo, administracinėje byloje nėra.

33. Nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. vietinė rinkliava už minėtą objektą J. R. buvo skaičiuojama kaip už žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą su pastatu (išskyrus gyvenamąjį namą) (b. l. 3). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. kovo 31 d. priėmė įsakymą Nr. AD1-804 „Dėl kitos paskirties metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taikymo“, kuriuo pareiškėjui buvo pavesta J. R. už minėtą turto objektą nuo 2017 m. kovo 1 d. apmokestinti pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą (kaip gyvenamosios paskirties pastatą) (b. l. 11–12), tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. AD1-220 „Dėl kitos paskirties metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taikymo“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. AD1-804 buvo pripažintas netekusiu galios ir KRATC buvo pavesta J. R. už minėtą turto objektą nuo 2017 m. kovo 1 d. apmokestinti pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą (kaip sodų paskirties objektą) (b. l. 72–74). Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas perskaičiavo atsakovui nuo 2017 m. kovo 1 d. tenkančią mokėti vietinę rinkliavą už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. jam apskaičiavo 77,79 Eur mokėtiną vietinę rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo J. R. argumentai dėl nepagrįstai jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), apmokestinimo kaip gyvenamosios paskirties pastato bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. AD1-804 pagrįstumo nevertinami.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovas gyvena kitoje vietoje ir atliekų jam priklausančio nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), nesusidaro bei jis pareiškėjo paslaugomis nesinaudoja, J. R. pareigos mokėti vietinę rinkliavą nešalina, kadangi Nuostatai tokios išimties nenustato. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas pareiškėjo apskaičiuotos vietinės rinkliavos sumų aritmetiniu aspektu neginčija ir savo skaičiavimų nepateikia.

35. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas pareiškėjui pareigos dalyvauti teismo posėdyje, jeigu jo dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, 79 straipsnio 1 dalis), neįtvirtina. J. R. teismui nenurodė, kad nori apklausti KRATC atstovą, jis taip pat nepaaiškino, kokias faktines aplinkybes norėjo išsiaiškinti ir kokius klausimus pareiškėjo atstovui užduoti, o teismo posėdyje prieštaravimo dėl administracinės bylos nagrinėjimo KRATC atstovui nedalyvaujant neišreiškė. Pažymėtina, kad savo poziciją dėl ginčo dalyko pareiškėjas pakankamai aiškiai išdėstė prašyme. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo išvadai, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai.

36. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad jis, pirmosios instancijos teismui teikdamas paaiškinimus, buvo pertraukinėjamas, neleidžiant nuosekliai dėstyti minčių, tačiau perklausiusi 2019 m. lapkričio 25 d. vykusio Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija nustatė, kad J. R. buvo leista išdėstyti savo argumentus ir jo pasisakymai buvo nutraukti tik tada, kai atsakovas ėmė dėstyti su bylos dalyku nesusijusius teiginius arba kai teisėja siekė pasitikslinti tam tikras aplinkybes. Be to, pats J. R. net kelis kartus pertraukė teisėją. Įvertinus visa tai, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo pasisakymai buvo nutraukti nepagrįstai ar pažeidžiant jo procesines teises, arba kad teisėjos elgesys teismo posėdžio metu buvo neetiškas.

37. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į tai, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. AD1-220 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. AD1-804 buvo pripažintas netekusiu galios ir atsakovas J. R. nuo 2017 m. kovo 1 d. buvo pripažintas vietinės rinkliavos mokėtoju už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip už sodų paskirties objektą, bei įvertinus tai, jog KRATC atsakovui perskaičiavo mokėtiną rinkliavą už ginčo laikotarpį, jį sumažindamas iki 77,79 Eur, J. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjui KRATC iš atsakovo J. R. priteisiant 77,79 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), susidariusios nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo J. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo J. R. priteisti 77,79 Eur (septyniasdešimt septynis eurus ir septyniasdešimt devynis euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), susidariusios nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius