AS-552-880-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-880/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02739-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. L. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Plungės teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas P. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2012 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. S-89; 2) panaikinti atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, NDNT) sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. SS-4081; 3) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Plungės teritorinio skyriaus 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą (toliau – ir Plungės skyrius) dėl jo darbingumo lygio, kuriuo buvo sudarytas pareiškėjo Darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-3956 ir Darbingumo lygio vertinimo aktas dėl profesinės ligos Nr. PL-3956; 4) įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą terminą iš naujo įvertinti jo darbingumo lygį ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą dėl jo darbingumo lygio, sudarant naują Darbingumo lygio vertinimo aktą ir naują Darbingumo lygio vertinimo aktą dėl profesinės ligos.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodydamas, kad terminą praleido, nes teisinės pagalbos kreipėsi į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba), kurios paskirtas advokatas buvo labai užimtas, ilgai atostogavo, todėl teisinė pagalba buvo suteikta suėjus apskundimo terminui, be to pareiškėjas sirgo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad skundžiamas Ginčų komisijos 2012 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. S-89 pareiškėjo galėjo būti apskųstas teismui per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog sprendimą gavo 2012 m. kovo 9 d., tačiau skundą teismui išsiuntė paštu tik 2012 m. spalio 26 d., t. y. praleidęs ABTĮ 32 straipsnyje nustatytą 20 dienų skundo padavimo terminą.

Nurodė, kad kaip matyti iš Tarnybos 2012 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. SP-1261-(7.1037), pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė Irena Sinkevičienė, tačiau paaiškėjo, kad ji nėra sudariusi sutarties su Tarnyba dėl teisinių paslaugų teikimo administracinėse bylose, todėl Tarnyba 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. SP-1333-(7.1037) paskyrė pareiškėjui kitą advokatę Genę Leigienę, kuri dėl laiko stokos ir didelio darbo krūvio teikti pareiškėjui teisinę pagalbą taip pat atsisakė. Trečiuoju Tarnybos 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. SP-1468(7.1037) antrinei teisinei pagalbai teikti pareiškėjui buvo paskirtas advokatas Vidas Peikštenis.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, t. y. tai, kad advokatas Vidas Peikštenis buvo labai užimtas, po to ilgai atostogavo, o grįžęs iš atostogų ir vėl turėjo didžiulį darbo krūvį ir dėl to skundą parengė tik dabar, teismo vertinimu, iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui advokatas teikti antrinę teisinę pagalbą Tarnybos sprendimu buvo paskirtas 2012 m. balandžio 10 d., o skundas teismui paduotas praėjus daugiau nei pusę metų nuo atstovo paskyrimo. Todėl padarė išvadą, kad šios aplinkybės yra susijusios su pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu bei jo paties subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis (domėtis ar nesidomėti savo pažeistų teisių gynimu). Be to, remiantis protingumo principu, pareiškėjas, matydamas, kad nėra tinkamai atstovaujamas jam paskirto advokato, turėjo teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu, kad būtų pakeistas jam paskirtas advokatas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 7 d.).

Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas delsė kreiptis su prašymu pakeisti advokatą ir laukė kol baigsis paskirto advokato atostogos, po to sumažės jo darbo krūvis, dėl ko pareiškėjas ženkliai praleido terminą skundui paduoti, laikytina jo pasirinktu elgesio variantu (sukeliančiu pareiškėjui neigiamas pasekmes) ir ši aplinkybė negali būti laikoma svarbia priežastimi bei pagrindu praleistam terminui atnaujinti.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad jam teisinę pagalbą teikiantis advokatas Tarnybos sprendimais buvo keičiamas tris kartus, tuo tarpu žinodami jo sveikatos būklę, Tarnybos darbuotojai turėjo jam skirti advokatą, kuris būtų operatyviai suteikęs teisinę pagalbą. Pažymi, kad 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu jam paskirtas advokatas iš tiesų buvo labai užsiėmęs ir ilgoką laiką buvo atostogose, tačiau neatsisakė teikti jam teisinių paslaugų. Kadangi jo kontora randasi Mažeikiuose, o pareiškėjas gyvena Telšiuose, todėl su advokatu bendravo dažniausiai telefonu arba internetu, tačiau tokiu būdu klausimai nebuvo labai operatyviai sprendžiami, nes pareiškėjas dažnai būdavo gydymosi įstaigose, o advokatas teismo posėdžiuose. Dėl jo ligos (dažnas raminančių vaistų naudojimas, jo būklę padaro mieguistą ir neveiklią) ir neįgalumo (ribotas judėjimas, rankų ir kojų tirpimas) pareiškėjas negalėdavo dažnai atvykti į advokato kontorą. Pažymi, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2012 m. balandžio 6 d. pareiškėjas sirgo ir negalėjo operatyviai pasirūpinti advokatu antrinei teisinei pagalbai teikti. Nuo 2012 m. birželio 29 d. iki 2012 m liepos 16 d. pareiškėjas buvo hospitalizuotas ir gydėsi stacionare Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Po šio gydymosi, nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2012 m. rugpjūčio 7 d. gydėsi poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“, o kadangi pagerėjimas po reabilitacijos buvo nežymus, todėl pareiškėjui buvo sunku nuvykti į advokato kontorą bei nuolat su juo bendrauti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą ir dėl to atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių ginčų komisijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, ginčo šalis, nesutinkanti su sprendimu, gali skųsti teismui per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Pabrėžtina, kad ABTĮ įtvirtina aiškius skundo padavimo teismui terminus, tokių terminų atnaujinimą iš esmės siedamas su išskirtinėmis, objektyviomis, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti, kada pareiškėjas susipažino su ginčijamu aktu. Įvertinusi šios bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas apie skundžiamą Ginčų komisijos 2012 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. S-89 ir jo turinį sužinojo 2012 m. kovo 9 d. jį gavęs paštu. Šią aplinkybę skunde pripažįsta ir pats pareiškėjas (b. l. 3). Todėl atsižvelgiant į ABTĮ 32 straipsnį, skundas dėl Ginčų komisijos sprendimo teismui turėjo būti paduotas iki 2012 m. kovo 29 d. Tuo tarpu, pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2012 m. spalio 26 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą grindžia tuo, kad jam gavus minėtą sprendimą ir Tarnybai 2012 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. SP-1261-(7.1037) pareiškėjui teisinei pagalbai teikti paskyrus advokatę Ireną Sinkevičienę, paaiškėjo, kad ji nėra sudariusi sutarties su Tarnyba dėl teisinių paslaugų teikimo administracinėse bylose, todėl Tarnyba paskyrė pareiškėjui advokatę Genę Leigienę, kuri dėl laiko stokos ir didelio darbo krūvio taip pat atsisakė teikti pareiškėjui teisinę pagalbą. Trečiuoju Tarnybos 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. SP-1468(7.1037) antrinei teisinei pagalbai teikti pareiškėjui buvo paskirtas advokatas Vidas Peikštenis, kuris buvo labai užimtas, po to ilgai atostogavo, o grįžęs iš atostogų ir vėl turėjo didžiulį darbo krūvį, dėl to skundą parengė tik 2012 m. spalio 26 d. Taip pat pabrėžė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo iki 2012 m. rugpjūčio pareiškėjas buvo nekartą sirgo, gydėsi stacionare ir reabilitacijos centre.

Byloje yra UAB „Telšių sveikata“ pažymėjimas, kuris patvirtina, kad nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2012 m. balandžio 6 d. pareiškėjas buvo nedarbingas, Klaipėdos jūrininkų ligoninės išduotas medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad nuo 2012 m. birželio 29 d. iki 2012 m. liepos 16 d. pareiškėjas buvo hospitalizuotas, o iš poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ medicininių dokumentų matyti, kad ten pareiškėjas gydėsi nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2012 m. rugpjūčio 6 d.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., žr. 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-219/2006; 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008), liga, sutrukdžiusi kreiptis į teismą, pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo surašyti dokumento ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, laikotarpiu nuo ginčijamo 2012 m. kovo 7 d. sprendimo gavimo dienos (t. y. nuo 2012 m. kovo 9 d.) iki 2012 m. balandžio 10 d., kai pareiškėjui buvo paskirtas trečias advokatas, pareiškėjas dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių ( Tarnybos sprendimų ydingumo) negalėjo kreiptis į teismą. Be to, kaip minėta, UAB „Telšių sveikata“ medicininis pažymėjimas patvirtina, kad nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2012 m. balandžio 6 d. pareiškėjas sirgo ir buvo nedarbingas, todėl pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis nurodytu laikotarpiu negalėjo imtis jokių veiksmų, susijusių su skundo padavimu, pripažintinos svarbiomis.

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po to, kai pareiškėjui teisinei pagalbai teikti Tarnyba paskyrė trečiąjį advokatą, su tuo susijusios aplinkybės, t. y. tai, kad advokatas Vidas Peikštenis buvo labai užimtas, po to ilgai atostogavo, o grįžęs iš atostogų ir vėl turėjo didžiulį darbo krūvį ir dėl to skundą parengė tik spalio mėnesį, iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio ir nelaikytinos svarbiomis. Atitinkamai darytina išvada, kad pareiškėjo pateikti išrašai iš medicininių dokumentų nepateisina viso to laikotarpio, kurį pareiškėjas praleido įstatymu numatytam terminui skundui paduoti (t. y. būtent nuo 2012 m. balandžio 10 d. (kai buvo paskirtas trečiasis advokatas) iki 2012 m. spalio 26 d. (kai skundas buvo išsiųstas teismui).

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, vertina, kad būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas bei siekdamas sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, matydamas, kad paskirtas advokatas Vidas Peikštenis atlaidžiai atlieka savo pareigas, t. y. delsia parengti skundą teismui, pareiškėjas galėjo laiku domėtis savo skundo parengimu ir remdamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalimi, kreiptis į Tarnybą su prašymu, kad būtų pakeistas advokatas. Taip pat pareiškėjas galėjo pasirūpinti tinkamu jo teisių atstovavimu jį atstovauti įgaliojęs vieną iš šeimos narių. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2012 m. balandžio 10 d. pareiškėjui paskyrus trečiąjį advokatą, skundas teismui išsiųstas tik 2012 m. spalio 26 d. (t. y. praėjus daugiau nei pusę metų nuo atstovo paskyrimo). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog pats pareiškėjas buvo nepakankamai rūpestingas, o tai yra subjektyvios (nuo paties pareiškėjo priklausiusios) priežastys, kurios negali pateisinti termino praleidimo.

Kartu pažymėtina, kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2012 m. birželio 22 d. nutartį Nr. AS858-403/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įstatymo nustatytų procesinių reikalavimų nepaisė, uždelsė paduoti skundą teismui dėl ginčijamo Sprendimo Nr. S-89 ir tokiais veiksmais (neveikimu) pats sau sukėlė neigiamas pasekmes – termino skundui paduoti praleidimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti atskirąjį skundą ir ją panaikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo P. L. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė