2025-02-26 Nr. AB-3441-3-63-3-00564-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-186-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00564-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 22.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės V. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, prašymą atsakovams V. L. ir A. N. (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Neringos savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos projektas“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltas fonas“) dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų A. N. – 3 332,42 Eur ir V. L. – 9 471,41 Eur materialinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas grindė prašymą šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis bylos aplinkybėmis:

2.1. Žala prašoma atlyginti regreso tvarka iš asmenų, ėjusių pareigas Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje (toliau – ir KLAVA) ir atlikusių neteisėtus veiksmus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityse. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 (Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009), buvo patenkintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinys ir panaikinti administraciniai aktai (sprendimai) bei sandoriai, susiję su pastatais, esančiais žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), inter alia (be kita ko), Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 2 d. patvirtintas jachtininkų viešbučio (antras etapas) (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 115 (toliau – ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktas).

Teismo sprendimu taip pat buvo pripažinta negaliojančia Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2004 m. liepos 26 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria akcinė bendrovė (toliau – ir AB) poilsio namai „Ąžuolynas“ pardavė uždarajai akcinei bendrovei „Verslo investicijų projektų centras“ (toliau – ir UAB „VIPC“, BUAB „VIPC“) (duomenys neskelbtini), esančius pastatus – prieplaukos namelį ir jo priklausinį bei taikė restituciją natūra: priteisė AB poilsio namams „Ąžuolynas“ iš UAB „VIPC“ (duomenys neskelbtini), esančius pastatus – prieplaukos namelį ir jo priklausinį, o UAB „VIPC“ iš AB poilsio namų „Ąžuolynas“ priteisė 800 000 Lt.

BUAB „VIPC“ skundu, kurios teises ir pareigas procese dėl žalos atlyginimo vėliau perėmė UAB „Meirona“, Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT) pateikė skundą dėl žalos atlyginimo. Bendrovė, kreipdamasi į teismą siekė, jog jai būtų atlyginta dėl Neringos savivaldybės ir KLAVA neteisėtų veiksmų (skunde kaip neteisėti buvo nurodomi administraciniai aktai, kurie buvo pripažinti negaliojančiais Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009) atsiradusi žala, nugriovus Jachtklubą, žuvų restoraną (duomenys neskelbtini).

Inspekcija minėtoje byloje atstovavo valstybei kaip institucija, perėmusi KLAVA vykdytas funkcijas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje. Pirmosios instancijos teismui netenkinus skundo, apeliaciniu skundu kreiptasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT), kuris išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015, panaikino VAAT 2014 m. birželio 27 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos (atstovaujančios vietoje KLAVA), ir Neringos savivaldybės priteisė UAB „Meirona“ 1 149 349, 83 Eur žalai atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2015 m. lapkričio 9 d. pervedė UAB „Meirona“ visą priteistą sumą (ir už Neringos savivaldybę), iš viso 1 282 238 Eur. Teisingumo ministerija 2018 m. balandžio 17 d. raštu Nr. (1.81.)7R-2659 nurodė, kad pagal minėtą sprendimą 2015 m. lapkričio 9 d. sumokėjo UAB „Meirona“ 1 282 238 Eur. Žala buvo priteista iš 2 solidarių skolininkų (valstybės ir savivaldybės). Teisingumo ministerija informavo, kad 2016 m. lapkričio 4 d. sudarė sutartį su Neringos savivaldybe, kuria susitarė, kad Lietuvos valstybei tenkanti žalos dalis yra – 75 proc., o Neringos savivaldybei – 25 proc.

Taigi Lietuvos valstybei tenkanti žalos dalis yra 961 678,50 Eur (75 proc. visos žalos), kurią patyrus kilo pareiga spręsti dėl regreso įgyvendinimo kaltų asmenų atžvilgiu.

2.2. Teismas taip pat pripažino negaliojančiomis Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą 2006 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pardavė I. S. ir J. S. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini), esantį jachtininkų viešbutį, turintį 260,28 kv. m bendro ploto, ir priteisė iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ I. S. 700 000 Lt, o J. S. – 1 150 000 Lt; ir Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2006 m. kovo 4 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė (duomenys neskelbtini), esantį jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 371,40 kv. m bendro ploto, bei taikė restituciją natūra: priteisė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš fizinių asmenų minėtą jachtininkų viešbutį, o iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ priteisė D. K. ir E. K. 710 000 Lt (205 630,21 Eur), S. R. 510 000 Lt (147 706,21 Eur), M. R. 740 000 Lt (214 318,81 Eur), R. G., V. B. G. – 800 000 Lt (231 696,01 Eur). Teismas taip pat įpareigojo statytojus AB poilsio namus „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jachtininkų viešbučius ir panaikino jų teisinę registraciją valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.

2.3. Teismas nustatė, jog Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. 125 patvirtinti Detaliojo plano sprendinius, numatant sklype (duomenys neskelbtini), esančio pastato (valčių namelio) rekonstrukciją bei vakarinėje dalyje vietą statyti naują alaus barą, prie marių – naujo jachtklubo statybą, akivaizdžiai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – KNNP) planavimo schemos sprendiniams, draudžiantiems marių pusėje esančią teritoriją papildomai apstatyti (paliekant esamą 1 aukšto pastatą ir numatantiems marių pusėje esančią neapstatytą teritoriją apželdinti tradiciniais želdiniais). Teismas pažymėjo, jog tokie detaliojo plano sprendiniai pažeidžia ir kitų teisės aktų, reguliuojančių Kuršių nerijos, kaip valstybės saugomos teritorijos, ypatingą teisinį režimą, reikalavimus: Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 8 d., Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 4 p., 3 d., KNNP nuostatų 4, 6.6, 11 p. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė panaikinti minėtą sprendimą ir kitus pagal Detaliojo plano sprendinius priimtus skundžiamus administracinius aktus.

2.4. Po Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 priėmimo, Lietuvos valstybei buvo priteista sumokėti žala, kuri buvo kildinama iš minėtu sprendimu panaikintų administracinių aktų: LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019 – 153 200,48 Eur; LVAT 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020 – 5 577,87 Eur; LVAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 – 699 684,02 Eur. Prašyme pareiškėjas aptarė detaliai Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu bei LVAT minėtais sprendimais nustatytas aplinkybes, sprendimų argumentus ir motyvus. Pagal nurodytus teismų sprendimus valstybė patyrė žalą, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka kaltų KLAVA darbuotojų, dalyvavusių panaikintų administracinių aktų priėmime ir jų tvirtinime, atžvilgiu.

2.5. Inspekcijoje buvo nustatyti konkretūs KLAVA darbuotojai, atlikę neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos valstybei atsiradimą. Neteisėtus veiksmus atliko KLAVA darbuotojai, tikrinę Detalųjį planą, pasirašę ir patvirtinę Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, taigi dėl kilusios žalos yra kalti trys KLAVA darbuotojai: Detalųjį planą 2002 m. birželio 28 d. patikrino KLAVA Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos viršininko pavaduotojas K. V., 2005 m. gruodžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 115 pasirašė KLAVA Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas – komisiją paskyrusios institucijos atstovas – komisijos pirmininkas A. N., o jį patvirtino Klaipėdos apskrities viršininkė V. L.

2.6. Teismų sprendimais priteista atlyginti žala, buvo siejama su Pripažinimo tinkamu naudoti aktu, kurį pateikė komisija, sudaryta KLAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2005 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. VSI-385, kurios pirmininku buvo KLAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas A. N., pasirašęs šį aktą, o jį patvirtino Klaipėdos apskrities viršininkė V. L. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažinta, kad jachtininkų viešbučiai yra tinkami naudoti. Pagal minėtus teismo sprendimus bendra žalos suma tenkanti Lietuvos valstybei sudaro 858 462,37 Eur.

2.7. A. N., dalyvaudamas statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos veikloje pirmininko teisėmis, būdamas KLAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėju, nesilaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas), STR 1.11.01:2002 nuostatų, nurodytų šiame prašyme, dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos, pareigybės aprašymo, valstybės tarnautojui keliamų reikalavimų, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Jis, veikdamas savo rizika, elgėsi priešingai, priėmė sprendimą dėl jachtininkų viešbučio pripažinimo tinkamais naudoti, t. y. elgėsi neteisėtai, nesiėmė jokių veiksmų ir neužtikrino, kad būtų įvertinta Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – ir KNNP) direkcijos pateikta informacija dėl teritorijų planavimo ir statybos teisinių santykių neteisėtumo bei užkirstas kelias neteisėto statinio registracijai, nuosavybės teisių perleidimui ir būsimai žalai, kylančiai iš minėtų veiksmų, nesiėmė veiksmų dėl 2005 m. gruodžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto atšaukimo.

2.8. Tuometinė apskrities viršininkė V. L., atlikdama 2005 m. gruodžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto tvirtinimo veiksmus, turėdama informacijos apie galbūt neteisėtai įvykdytas jachtininkų viešbučio statybas, elgėsi neteisėtai, pažeidė valstybės tarnybai ir apskrities viršininko administracijai keliamus reikalavimus, statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, gero viešojo administravimo principą, pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai, objektyviai, sąžiningai, įvertinti visą turimą informaciją, nes nesiėmė jokių veiksmų ir neužtikrino, kad būtų įvertinta KNNP direkcijos pateikta informacija dėl teritorijų planavimo ir statybos teisinių santykių neteisėtumo ir užkirstas kelias neteisėto statinio registracijai, nuosavybės teisių perleidimui ir būsimai žalai, kylančiai iš minėtų veiksmų, nesiėmė veiksmų dėl 2005 m. gruodžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto atšaukimo ir patvirtinto šį aktą.

2.9. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Pripažinimo tinkamu naudoti aktą priėmusių KLAVA darbuotojų A. N. ir V. L. atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys, žala, veika, nes Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikino kaip neteisėtą Pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

2.10. Dėl Lietuvos valstybei kilusios žalos atsakingais pripažinti šeši subjektai, žalos dydis, tenkantis KLAVA darbuotojams, ir regreso tvarka reikalautinas iš KLAVA darbuotojų, turi būti apskaičiuotas 1/6 sumos nuo Lietuvos valstybei tenkančios žalos dydžio. Inspekcija nustatė tris dėl rašte nurodytų teismo sprendimų priteistos žalos kaltus KLAVA tarnautojus, todėl KLAVA tenkanti žalos dalis dalinama iš 3 ir iš kiekvieno atsakovo galima reikalautina suma turi sudaryti ne daugiau kaip 1/3 šios sumos. Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendime Nr. eI-218-342/2018 konstatuota neatsargi kaltės forma, o LVAT 2021 m. birželio 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1680-525/2021, pažymėjo, jog iš KLAVA darbuotojų galimas išieškoti maksimalus dydis – ne daugiau kaip 9 vidutiniai valstybės tarnautojo darbo užmokesčiai. A. N. – 2005 m. gruodžio 1 d. vidutinis darbo užmokestis buvo (duomenys neskelbtini) Eur (atitinkamai 9 vidutiniai darbo užmokesčiai – (duomenys neskelbtini) Eur). Pagal LVAT 2021 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1680-525/2021, dėl tų pačių neteisėtų veiksmų jau buvo priteista ir sumokėta iš atsakovo 4 872,79 Eur suma, todėl iš A. N. pagal visus tris minėtus teismo sprendimus priteistina suma sudaro 3 332,42 Eur (9 vidutiniai darbo užmokesčiai ir jau priteistų sumų skirtumas). Tuo tarpu V. L. 2005 m. gruodžio 2 d. vidutinis darbo užmokestis buvo (duomenys neskelbtini) Eur (9 vidutiniai darbo užmokesčiai – (duomenys neskelbtini) Eur). Pagal LVAT 2021 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1680-525/2021, V. L. sumokėjo 4 872,79 Eur, todėl iš atsakovės reikalautina priteisti suma pagal visus tris minėtus teismo sprendimus yra 9 471,41 Eur.

3. Atsakovė V. L. prašė atmesti pareiškėjo prašymą.

4. Atsakovė nurodė jau sumokėjusi 4 872,72 Eur, kurie buvo priteisti ankstesniu teismo sprendimu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnio 5 dalį niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką, už tą patį nusikaltimą arba teisės pažeidimą. Atsakovė teismo posėdyje prašė patenkinus Inspekcijos prašymą išdėstyti priteistą sumą dalimis.

5. Atsakovas A. N. teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjo prašymu ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, jog patikrinimo metu abiejuose viešbučiuose statybos darbai buvo pilnai užbaigti ir atlikti kadastriniai matavimai. Sudaryta komisija išsamiai atliko detalaus plano, techninio projekto ir statybos darbų leidimo išdavimo veiksmus, patikrino atliktų kadastrinių matavimo parametrus, pažeidimų nerado, todėl ir statybos darbų žurnale esančioje formoje F-59 (tikrinusių valstybinių institucijų pastabos ir nurodymai) įrašų iš komisijos pirmininkės ir komisijos narių nėra. Pagal užsakovo prašymą buvo sudaryta dviejų viešbučių pripažinimo tinkamais naudoti valstybinė komisija, kiekvienas komisijos narys pagal savo kompetenciją įvertino atliktus darbus. Pasisakius projektuotojams, architektams, gaisrininkams, gamtosaugininkams, darbo inspekcijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė, kaip ir kiti komisijos nariai, pastabų neturėjo. KNNP direktorė klastojo dokumentus. Atsakovui nėra aišku, kodėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkės sudarytos dvi valstybinės komisijos pažeidimų nerado, o KNNP direktorė rado pažeidimus, bet darbų nestabdė. Atsakovas pažymėjo, jog jis priteistą žalą sumokėjo jau du kartus.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (toliau – ir Direkcija) atsiliepime į prašymą paaiškino, kad žala valstybei kilo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime nustatytų neteisėtų veiksmų – detaliojo planavimo ir statybos teisiniuose santykiuose priimtų sprendimų. Detaliojo plano patikrinimo išvada ir Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai yra tie dokumentai, be kurių nebūtų atsiradusi žala valstybei. Nesant teigiamos Detaliojo plano patikrinimo išvados, nebūtų patvirtintas neteisėtas Detalusis planas, o jo pagrindu nebūtų išduoti ir neteisėti statybą leidžiantys dokumentai, užbaigtos statybos ir kiti atsiradę teisiniai padariniai, lėmę pareigą valstybei atlyginti priteistą žalos atlyginimą.

Teismai, nagrinėję bylas, nenustatė, kad, turėdamos informacijos apie teisės aktų pažeidimus, Neringos savivaldybė ir KLAVA būtų ėmusios veiksmų turimai informacijai apie galimus teisės aktų pažeidimus ištirti ar perduoti kitoms kompetentingoms institucijoms, ar kitu būdu užkirsti kelią teisės aktų pažeidimams. Valstybinės priežiūros komisijos pirmininkas A. N. nusprendė, kad KNNP direkcijos pateiktos pastabos nėra pagrįstos, nes Direkcija savo rašte nepateikė jokių konkrečių projektinės dokumentacijos ar statybos normatyvinių dokumentų pažeidimų, nurodė aplinkybes, viršijančias statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos kompetenciją.

Statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktus patvirtinusi Klaipėdos apskrities viršininkė V. L. nesiėmė jokių veiksmų dėl teisės aktų pažeidimo aplinkybių ištyrimo. Išdavusi ir patvirtinusi Statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktus, KLAVA pripažino neteisėtai pastatytą jachtininkų viešbutį tinkamu naudoti, nors teisės aktuose buvo nustatyta pareiga tikrinti statybų atitiktį teritorijų planavimo dokumentams, taip pat įvertinti valstybinės priežiūros komisijai pateiktų dokumentų tinkamumą, komisijos pirmininkui buvo nustatyta pareiga tinkamai įvertinti pareikštų komisijos narių prieštaravimus dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti, pateikti prieštaravimai tiesiogiai susiję su komisijos kompetencija.

Apskrities viršininkė, gavusi patvirtinti Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, matydama, kad dėl jo komisijos nariai pateikė prieštaravimus, turėjo imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, o ne tvirtinti tokio pobūdžio aktą. Todėl Inspekcija nagrinėjamu atveju pagrindė visas civilinės atsakomybės sąlygas ir pagrįstai prašo priteisti iš atsakovų patirtą žalą regreso tvarka.

7. Trečiojo suinteresuoto asmens Direkcijos atstovė teismo posėdyje sutiko su Inspekcijos prašymu, nurodydama, kad dėl atsakovų kaltės ir neteisėtų veiksmų jau buvo pasisakyta ankstesniuose teismų priimtuose sprendimuose.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į prašymą pažymėjo, jog departamentas neturi įgaliojimų ir kompetencijos vertinti žalos, kilusios dėl asmenų, ėjusių pareigas KLAVA ir atlikusių neteisėtus veiksmus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityse, atlyginimo klausimo, todėl prašė nagrinėti bylą teismo nuožiūra.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir AAD) atsiliepime į prašymą nurodė, jog byloje yra sprendžiamas klausimas dėl kitos institucijos valstybės tarnautojų atsakomybės dėl žalos, padarytos galbūt neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant funkcijas, susijusias su priskirta viešojo administravimo sritimi, atlyginimo. Atsižvelgęs į tai, Departamentas prašė nagrinėti prašymą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka teismo nuožiūra, vadovaujantis bendraisiais teisės principais.

10. Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Valstybės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybė, UAB „Klaipėdos projektas“ ir UAB „Baltas fonas“ nepateikė atsiliepimų į pareiškėjo prašymą.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu patenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovų A. N. 3 332,42 Eur ir V. L. 9 471,41 Eur materialinei žalai atlyginti. Teismas, be kita ko, patenkino atsakovų A. N. ir V. L. prašymus išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis, A. N. kas mėnesį mokant po 50 Eur, o V. L. – po 600 Eur.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

12.1. Neringos savivaldybės taryba 2002 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 125 patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisija 2004 m. balandžio 26 d. išdavė statybos leidimą Nr. 22, kuriuo leido AB poilsio namams „Ąžuolynas” statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius. Neringos savivaldybės administracija 2004 m. gegužės 31 d. patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną, jachtininkų viešbučio naujai statybai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apskrities viršininkas 2005 m. gruodžio 2 d. patvirtino jachtininkų viešbučio (antras etapas) (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 115. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2002 m. liepos 19 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 125; 2004 m. balandžio 26 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos išduotą statybos leidimą Nr. 22; 2004 m. gegužės 31 d. Neringos savivaldybės administracijos patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43; 2004 m. lapkričio 4 d.

Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 27 patvirtintą pirmą jachtklubo (duomenys neskelbtini) projekto korektūrą; 2005 m. birželio 9 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 13 patvirtintą antrą jachtklubo (duomenys neskelbtini) projekto korektūrą; 2005 m. rugpjūčio 5 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 22; 2005 m. gruodžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 115; 2004 m. liepos 26 d. Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1ES-10874; 2006 m. vasario 3 d.

Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1ES-2831; 2006 m. kovo 4 d. Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1ES-4621; įpareigoti statytojus AB poilsio namus „Ąžuolynas” ir UAB „Verslo investicijų projektų centras” nugriauti (duomenys neskelbtini), esančius pastatus: jachtininkų viešbučius, pažymėtus plane 2V1b ir 3V1b, žuvų restoraną, pažymėtą plane 4V1b, bei panaikinti šių pastatų teisinę registraciją valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.

12.2. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, pripažino negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2022 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas; pripažino negaliojančiu Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus (Nuolatinės statybos komisijos) 2004 m. balandžio 26 d. išduotą statybos leidimą Nr. 22; pripažino negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 5 d. patvirtintą jachtklubo – žuvų restorano (pirmas etapas) (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 22, kuriuo buvo užbaigta Jachtklubo-žuvų restorano (pirmo etapo) statyba.

Minėtu teismo sprendimu taip pat buvo panaikinta Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2004 m. liepos 26 d. sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis, kuria AB poilsio namai „Ąžuolynas“ pardavė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ (duomenys neskelbtini), esančius pastatus-prieplaukos namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 117,05 kv. m bendro ploto, ir jo priklausinį. Teismas taip pat pripažino negaliojančia Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2006 m. kovo 4 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė (duomenys neskelbtini), esantį jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 371,40 kv. m bendro ploto, bei taikė restituciją natūra.

Teismas įpareigojo statytojus AB poilsio namus „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jachtininkų viešbučius ir panaikino jų teisinę registraciją valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009. Iš šiuo sprendimu panaikintų administracinių aktų yra kilusi žala, kurią pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus privalėjo sumokėti Lietuvos valstybė, t. y. pagal LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019 – 153 200,48 Eur; pagal LVAT 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020 – 5 577,87 Eur; pagal LVAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 – 699 684,02 Eur.

12.3. Jachtininkų viešbučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio statybos užbaigimo buvo išduotas 2005 m. gruodžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas įgijėjai R. G., V. B. G., M. R. ir S. R., kurie bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis buvo įsigiję neteisėtai pastatytą jachtininkų viešbutį, panaikinus minėtus administracinius sprendimus ir pirkimo-pardavimo sutartį, praradę nuosavybės teises, skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą (toliau – ir ŠAAT), prašydami priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas iš Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos (atstovavo vietoje KLAVA).

ŠAAT, išnagrinėjęs skundą, 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-21-394/2017, patenkino iš dalies pareiškėjų skundą ir priteisė pareiškėjams solidariai iš atsakovų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašė pakeisti ŠAAT 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas priteisti negautas pajamas. LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019, ŠAAT minėtą sprendimą pakeitė ir sumažino pareiškėjams priteistas turtinės žalos sumas, t. y. pareiškėjai S. R. priteisė solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 103 001,75 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 106 001,75 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjui M. R. priteisė solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 37 898,22 Eur turtinės žalos ir 1 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 39 298,22 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjams R. G. ir V. B. G. priteisė solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 2 623,38 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjui R. G. priteisė solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 1 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjai V. B. G. priteisė solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartimi iš viso solidariai iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės priteisė 152 323,35 Eur sumą bei metines palūkanas, apskaičiuotas nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kitą ŠAAT 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartyje turtinę ir neturtinę žalą kildino iš neteisėto KLAVA ir Neringos savivaldybės veikimo teritorijų planavimo ir statybos bei šių procesų valstybinės priežiūros srityse ir konstatavo neteisėtus šių institucijų veiksmus.

12.4. Teisingumo ministerija 2020 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (1.81E)7R-6771 Inspekcijai nurodė, kad pagal minėtą sprendimą pareiškėjams sumokėjo 204 267,31 Eur (S. R. ir M. R. banko pavedimai atlikti 2020 m. rugsėjo 28 d. ir 2020 m. spalio 6 d. (šiuo banko pavedimu apmokėta ir Neringos savivaldybei tenkanti žalos dalis), R. G. ir V. B. G. banko pavedimai atlikti 2020 m. rugsėjo 3 d. ir 2020 m. spalio 6 d. (šiuo pavedimu apmokėta Neringos savivaldybės dalis). Teisingumo ministerija minėtu raštu informavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 16 d. posėdžio protokole nurodyta, jog Teisingumo ministerija, vykdydama ŠAAT 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-21-394/2017 ir LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019, turi atlyginti kreditoriams solidariai iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės priteistą žalą bei metines palūkanas, apskaičiuotas nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir pavesta Teisingumo ministerijai sudaryti su Neringos savivaldybe sutartį dėl šiai savivaldybei priklausančių sumokėti lėšų dalies (25 proc. nuo priteistos sumos) grąžinimo lygiomis dalimis į valstybės biudžetą per 3 metus nuo minėtos žalos atlyginimo. Neringos savivaldybei tenkanti atsakomybės dalis yra 25 proc., t. y. 51 066,83 Eur, o Lietuvos valstybei tenkanti žalos dalis yra 75 proc., t. y. 153 200,48 Eur.

12.5. AB poilsio namai „Ažuolynas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT), prašydamas priteisti turtinę žalą iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) ir Neringos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba), bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, dėl neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas prarado jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir pajamas už pastatytus ir parduotus statinius bei turėjo tiesioginių išlaidų, kurios patirtos vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą. Išnagrinėjęs skundą, VAAT 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-1743-331/2018, patenkino iš dalies pareiškėjo skundą ir priteisė solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Tarybos ir Administracijos, pareiškėjui 17 377,20 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo šios sumos nuo 2018 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12.6. AB poilsio namai „Ažuolynas“ pateikė apeliacinį skundą ir prašė panaikinti VAAT 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį, kuria atmesta dalis pareiškėjo reikalavimų, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti AB poilsio namams „Ąžuolynas“ solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, bei Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės Administracijos ir Tarybos, 288 214,94 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020, atmetė AB poilsio namai „Ažuolynas“ apeliacinį skundą. Išplėstinė teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog nustatyti pažeidimai laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme. Todėl LVAT, vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostata, pažymėjo, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, ir pripažino, kad neteisėti valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmai įrodyti. LVAT AB poilsio namams „Ąžuolynas“ solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Tarybos ir Administracijos, priteisė 9 432,60 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2018 m. vasario 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 400 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 200 Eur. Kitą pareiškėjo AB „Ąžuolynas“ skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

12.7. Teisingumo ministerija 2021 m. vasario 11 d. raštu Nr. (1.81Mr)7R-803 Inspekcijai nurodė, jog pagal LVAT 2020 m. balandžio 29 d. nutartį AB „Ąžuolynas“ 2020 m. lapkričio 18 d. lėšų pervedimo nurodymu sumokėjo 5 577,87 Eur (4 716,30 Eur turtinės žalos, 661,57 Eur palūkanų ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų), t. y. ½ LVAT 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi priteistos žalos. Pagal LVAT 2020 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020, Lietuvos valstybei tenkanti žalos dalis yra 5 577, 87 Eur.

12.8. Bankrutavusi UAB „Verslo investicijų projektų centras“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“ kreipėsi su skundu į VAAT, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 1 459 165,30 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

VAAT, išnagrinėjęs UAB „Verslo investicijų projektų centras“ skundą, 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-2674-1063/2018, atmetė pastarojo skundą. LVAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 panaikino VAAT 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą. Sprendime konstatavo, kad pareiškėjo prašoma priteisti žala dėl jachtininkų viešbučių netekimo yra konkreti (akivaizdi), tikra ir įrodyta bei šiuo metu gali būti realiai įvertinta taikant CK 6.249 straipsnio 3 dalį.

Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos viešosios atsakomybės sąlygos priteisti pareiškėjui žalos atlyginimą dėl netektų jachtininkų viešbučių. UAB „Verslo investicijų projektų centras“, atstovaujamas bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, skundą patenkino iš dalies, priteisė UAB „Verslo investicijų projektų centras“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Tarybos ir Administracijos, 1 184 221,51 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2018 m. balandžio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Taip pat priteisė pareiškėjui lygiomis dalimis iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės 1 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 750 Eur.

12.9. Teisingumo ministerija 2021 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. (1.62Mr)7R-6514 Inspekcijai nurodė, jog pagal minėtą LVAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą pareiškėjui 2021 m. gruodžio 1 d. lėšų pervedimo nurodymu sumokėjo 1 399 368,05 Eur, iš kurių Lietuvos valstybei tenkančios prievolės dalis yra 592 110,75 Eur turtinės žalos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų sumoje 106 823,27 Eur, 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 699 684,02 Eur, t. y. ½ LVAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu priteistos žalos. Teisingumo ministerija 2022 m. sausio 20 d. raštu Nr. (1.62Mr) 7R-343 pateikė pasirašytos sutarties kopiją tarp Teisingumo ministerijos ir Neringos savivaldybės administracijos dėl lėšų dalies grąžinimo, pagal kurią Neringos savivaldybės administracija per 10 metų įsipareigojo grąžinti 50 procentų nuo UAB „Verslo investicijų projektų centras“ sumokėtos sumos, t. y. 699 684,03 Eur.

13. Teismas akcentavo, jog detaliojo plano ir Pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrįstumo ir teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šie aktai buvo pripažinti neteisėtais ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra keliamas dėl materialinės atsakomybės taikymo atsakovams pagrįstumo.

14. Teismas, įvertinęs žalos atlyginimo regreso tvarką ir materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, jų teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, padarė išvadą, kad Komisija, kurios pirmininku buvo atsakovas A. N., nenustatė jokių pažeidimų, neįsitikinę, ar statinio dokumentai yra teisėti ir atitinka teisės aktų nuostatas, nors pagal STR 1.11.01:2002 nuostatas privalėjo įsitikinti tokio akto atitikimu teisės aktų nuostatoms ir tik tuomet teikti Klaipėdos apskrities viršininkei tvirtinti Pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Teismas vertino, jog atsakovas A. N. tinkamai neatliko savo pareigų organizuoti komisijos darbą, jai vadovauti, užtikrinti, jog būtų tinkamai atliktos procedūros ir teisę spręsti dėl pareikštų komisijos narių prieštaravimų.

15. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės V. L. veiksmų, konstatavo, kad ji, atlikdama, Pripažinimo tinkamu naudoti akto tvirtinimo veiksmus, turėjusius lemiamą reikšmę šiam aktui įsigalioti ir statiniui įregistruoti, perleisti, turėdama informacijos apie galbūt neteisėtai įvykdytas jachtininkų viešbučio statybas, elgėsi neteisėtai, pažeidė valstybės tarnybai ir apskrities viršininko administracijai keliamus reikalavimus, statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, gero viešojo administravimo principą ir pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai, objektyviai, sąžiningai, nes nesiėmė jokių veiksmų ir neužtikrino, kad būtų įvertinta KNNP direkcijos pateikta informacija dėl teritorijų planavimo ir statybos teisinių santykių neteisėtumo ir užkirstas kelias neteisėto statinio registracijai, nuosavybės teisių į jį perleidimui ir būsimai žalai, kylančiai iš minėtų veiksmų, taip pat nesiėmė veiksmų dėl Pripažinimo tinkamu naudoti akto atšaukimo. Teismas, apibendrinęs nurodytas aplinkybes, nusprendė, kad atsakovai, pripažindami statinį tinkamu naudoti, neįvykdė jiems priskirtų pareigų ir reikalavimų, įtvirtintų aktualiuose teisės aktuose, jų pareigybės aprašymuose bei KLAVA nuostatuose, o jų kaltė pasireiškė tuo, kad jie neįvykdė bendros pareigos būti rūpestingais ir apdairiais.

16. Teismas pripažino, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos, o žala valstybei kilo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime nurodytų neteisėtų veiksmų, t. y. detaliojo planavimo ir statybos teisiniuose santykiuose priimtų sprendimų ir atliktų veiksmų. Neteisėti KLAVA veiksmai pasireiškė priėmus ir patvirtinus Pripažinimo tinkamu naudoti aktą (kartu su detaliojo plano patikrinimo išvada), t. y. tie dokumentai, be kurių nebūtų atsiradusi žala valstybei. Pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu buvo neteisėtai įregistruoti jachtininkų viešbučiai ir dėl šių veiksmų valstybei kilo pareiga atlyginti patirtą žalą pareiškėjams.

17. Teismas, vertindamas priteistino iš atsakovų žalos dydį, nurodė, jog valstybė turi teisę iš atsakovo A. N. reikalauti 9 vidutinių jo darbo užmokesčių žalos atlyginimo. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal LVAT 2021 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1680-525/2021, dėl tų pačių neteisėtų atsakovo veiksmų buvo priteista ir sumokėta 4 872,79 Eur suma, todėl dabar iš atsakovo priteistinas žalos atlyginimas pagal minėtus tris LVAT sprendimus, t. y. 3 332,42 Eur (9 vidutiniai atsakovo darbo užmokesčiai ir jau priteistų sumų skirtumas). Teismas, be kita ko, iš atsakovės V. L. priteisė žalos dydį neviršijantį 9 jos vidutinių darbo užmokesčių. Pažymėjo, jog pagal LVAT 2021 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1680-525/2021, atsakovė jau sumokėjo 4 872,79 Eur, todėl iš atsakovės pagal visus tris minėtus LVAT sprendimus galima priteisti žalos atlyginimo suma sudaro 9 471,41 Eur.

18. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus dėl praleisto ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, nustatęs, jog toks terminas nėra praleistas.

19. Teismas patenkino atsakovų prašymus išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis, įpareigodamas atsakovę V. L. kas mėnesį mokėti po 600 Eur, o atsakovą A. N. – po 50 Eur kas mėnesį.

III. 20. Atsakovė V. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovės V. L. 9 471,41 Eur materialinei žalai atlyginti.

21. Atsakovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, jog žalos atlyginimo klausimas regreso tvarka jau buvo išspręstas ankstesniais įsiteisėjusiais teismo sprendimais, jais buvo priteistos ir sumokėtos konkrečios sumos patirtai materialinei žalai atlyginti. Pagal Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalį niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą arba teisės pažeidimą antrą kartą. Konstitucinės teisės principas non bis idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką, nusikaltimą arba teisės pažeidimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra konstatavęs, jog valstybės turi teisę, laikydamosi teisėtumo reikalavimų, pasirinkti, kokiomis vieną kitą papildančiomis teisinėmis priemonėmis atsakyti į visuomenei žalingą elgesį, tokios priemonės gali būti taikomos vykdant skirtingus, tačiau susijusius procesus, siekiant visuomenei žalingą elgesį paveikti skirtingais aspektais, tuo pačiu užtikrinant, kad asmeniui taikomų priemonių visuma netaptų per didele našta. Taigi, pareiškėjo prašymas priteisti materialinę žalą iš atsakovės V. L. yra nepagrįstas ir negalėjo būti patenkintas.

22. Pareiškėjas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės V. L. apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

23. Inspekcija nurodo, jog atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų, taip pat, kokias konkrečias teisės normas teismas netinkamai taikė ir aiškino arba kokius įrodymus netinkamai įvertino. Priešingai, nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje surinktais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Teismas, be kita ko, išsamiai ir argumentuotai išdėstė išvadas dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų, jos kaltės bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Be to, LVAT 2021 m. birželio 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1680-525/2021, kuri turi prejudicinę galią ir nagrinėjamoje byloje, konstatavo atsakovės materialinę atsakomybę, todėl pirmosios instancijos teismas, Inspekcijos vertinimu, nepažeidė materialiosios teisės normų, o bylos medžiagą ištyrė tinkamai, savo sprendimą motyvavo išsamiai ir pagrįstai, nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos.

24. Inspekcija paaiškina, kad prašyme suformuluotas reikalavimas atsakovei atlyginti materialinę žalą regreso tvarka reiškiamas dėl jos neteisėtai atliktų veiksmų (neteisėtai patvirtinto Pripažinimo tinkamu naudoti akto), dėl kurių valstybė sumokėjo žalą asmenims pagal skirtingus teismų sprendimus. LVAT 2019 m. sausio 15 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-39-502/2019, nurodė, kad galima kelti skirtingas bylas, atsižvelgiant į tai, jog valstybės pareigūnų veiksmai sukėlė skirtingas teisines pasekmes, žala kilo skirtingiems asmenims, atlyginimas iš valstybės priteistas atskirais įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Todėl Inspekcijos teigimu, teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės V. L. 9 vidutinių atlyginimų ir LVAT 2021 m. birželio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1680-525/2021 priteistos žalos skirtumą, t. y. 9 471,41 Eur. Atsakovė nepagrindė savo teiginių, jog teismas netinkamai priteisė nustatytą žalos dydį ir, kad jis buvo priteistas antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką, todėl atsakovės apeliacinis skundas turėtų būti atmetamas.

25. Atsakovas A. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Inspekcijos prašymą priteisti iš atsakovo patirtą žalą. Atsakovas tvirtina jau sumokėjęs 4 872,72 Eur, kurie jam buvo priteisti ankstesniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą, be kita ko, papildė papildomais paaiškinimais dėl tariamai suklastotų dokumentų bei pateikė, atsakovo vertinimu, šią aplinkybę pagrindžiančius dokumentus.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nagrinėti apeliacinį skundą teismo nuožiūra ir vadovaujantis bendraisiais teisės principais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas patenkinti Inspekcijos prašymą priteisti regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka iš atsakovų A. N. – 3 332,42 Eur ir V. L. 9 471,41 Eur materialinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas patenkino Inspekcijos prašymą ir priteisė iš atsakovų prašomas priteisti sumas, išdėstydamas teismo sprendimo vykdymą pagal atsakovų prašymus dalimis.

28. Apeliantė V. L., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovės 9 471,41 Eur materialinei žalai atlyginti. Apeliantė laikosi pozicijos, jog Inspekcijos prašymas priteisti iš atsakovės materialinę žalą yra nepagrįstas ir negali būti patenkintas, nes žalos atlyginimo klausimas regreso tvarka jau buvo išspręstas ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, jais buvo priteistos ir sumokėtos konkrečios sumos patirtai žalai atlyginti, todėl ji negali būti baudžiama antrą kartą už tą pačią veiką.

29. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama atsakovės apeliacinio skundo ribų.

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

31. LVAT, pasisakydamas dėl ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies teisės normos, yra pažymėjęs, kad „Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (lot. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

32. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje, numatančioje, kad sprendimui įsiteisėjus, proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims keiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

33. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: (i) prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; (ii) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; (iii) byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-415/2017, 2023 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-565-556/2023 ir kt.).

34. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamai bylai yra aktuali LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 17 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1680-525/2021 (toliau – ir LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis), kurioje nustatyti faktai yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje administracinėje byloje. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos išnagrinėtoje ir nagrinėjamoje byloje dalyvauja tos pačios proceso šalys, ginčas kilęs dėl tų pačių ginčo teisinių santykių ir to paties ginčo objekto, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti įsiteisėjusios teismo nutarties ir joje pateikto vertinimo.

35. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos įsiteisėjusioje nutartyje, kuri turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, nustatytos ir įrodytos šios aplinkybės:

35.1. Atsakovas A. N., būdamas Komisijos pirmininku, netinkamai įvykdė pareigybės aprašyme ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas pareigas bei sudarė sąlygas ginčo statinius pripažinti tinkamais naudoti, nes, vykdydamas ginčo statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūras ir būdamas informuotas apie galimus privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimų pažeidimus, neįsitikino, jog ginčo statiniai pastatyti nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, nors pagal užimamas pareigas ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus, privalėjo įsitikinti statybos teisėtumu. A. N., be kita ko, pripažindamas nepagrįstais KNNP direkcijos rašte išdėstytus prieštaravimus dėl ginčo statinių pripažinimo tinkamais naudoti, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas bei tinkamai jų neįvertino (nepatikrino). Nutartimi nustatytos ir patvirtintos visos atsakovo materialinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos.

35.2. Atsakovė V. L., būdama Klaipėdos apskrities viršininkė, netinkamai įvykdė savo pareigas ir nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga patvirtindama pripažinimo tinkamais naudoti aktus bei sudarė sąlygas ginčo statinius įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė, be kita ko, susipažinusi su KNNP direkcijos rašte nurodytais prieštaravimais dėl ginčo statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir prieš tvirtindama pripažinimo tinkamais naudoti aktus, neįsitikino, jog ginčo statiniai pastatyti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, nors pagal užimamas pareigas ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus privalėjo įsitikinti statybos teisėtumu. Nutartimi nustatytos ir patvirtintos visos atsakovės materialinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos.

35.3. Kaip matyti, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi buvo nustatyti ir įrodyti atsakovų A. N. ir V. L. neteisėti veiksmai, kaltė bei kitos būtinosios materialinės atsakomybės sąlygos, priimant ir tvirtinant ginčo objektų pripažinimo tinkamais naudoti aktus. Šios aplinkybės bei su jomis susijęs teisinis reguliavimas ir teismų praktika, be kita ko, buvo detaliai aptarti ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, kuris iš esmės atspindi LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pateiktus išaiškinimus, todėl išnagrinėtoje byloje nustatyti ir patvirtinti faktai dėl atsakovės materialinės atsakomybės šioje nutartyje iš naujo neįrodinėtini bei nevertintini. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pasisakys tik dėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

36. Apeliantė teigia, jog Inspekcijos prašymas priteisti iš jos materialinę žalą, yra nepagrįstas ir negalėjo būti patenkintas, nes žalos atlyginimo klausimas regreso tvarka jau buvo išspręstas ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, jais buvo priteistos ir sumokėtos atitinkamo dydžio sumos patirtai žalai atlyginti, todėl ji negali būti baudžiama pakartotinai už tą pačią veiką.

37. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino Inspekcijos prašymą materialinei žalai atlyginti. Nagrinėjamu atveju buvo nustatytos ir patvirtintos visos atsakovės materialinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos, atsakovė nepaneigė nustatytų aplinkybių objektyviais įrodymais, todėl Inspekcijos prašymas priteisti iš atsakovės nustatyto dydžio materialinę žalą yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas, esant susiklosčiusiai situacijai, negalėjo priimti kitokio sprendimo bei privalėjo vadovautis įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

38. Dėl pakartotinio baudžiamumo teisėjų kolegija pažymi, jog valstybei pagal LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019, LVAT 2020 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020, ir LVAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021, buvo priteistos atitinkamos sumos patirtai žalai atlyginti, kuri buvo kildinama iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, kuriuo buvo panaikinti administraciniai aktai, tarp jų – ir pripažinimo tinkamais naudoti aktai, kuriuos patvirtino apeliantė ir kuriais neteisėtai buvo įteisintos ginčo objektų statybos (šiose bylose pareiškėjai kreipėsi į teismus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo). Apeliantės patvirtintais aktais buvo sukelta skirtingo dydžio žala skirtingiems subjektams, todėl ir žalos atlyginimas valstybei priteistas skirtingais teismų sprendimais. LVAT yra išaiškinęs, jog galima kelti skirtingas regreso bylas, atsižvelgiant į tai, jog valstybės institucijų (pareigūnų) veiksmai sukėlė skirtingas teisines pasekmes, žala kilo skirtingiems asmenims, jos atlyginimas priteistinas atskirais įsiteisėjusiais teismų sprendimais (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-39-502/2019).

39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019, LVAT 2020 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020, LVAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 (toliau kartu – LVAT procesiniai sprendimai), valstybei tenkantis žalos dalies dydis sudaro 858 462,37 Eur. Dėl valstybei kilusios žalos pripažinti atsakingais šeši subjektai, todėl žalos dydis, tenkantis KLAVA darbuotojams ir regreso tvarka reikalautinas iš KLAVA darbuotojų sudaro ne daugiau kaip 143 077,06 Eur. Neteisėtų veiksmų atlikimo metu, kai buvo patvirtintas Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, apeliantės vidutinis darbo užmokestis buvo (duomenys neskelbtini) Eur (atitinkamai 9 vidutiniai darbo užmokesčiai – (duomenys neskelbtini) Eur). Teismas nustatė, jog LVAT 2021 m. birželio 17 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1680-525/2021, iš apeliantės jau buvo priteista regreso tvarka jos apeliaciniame skunde minima 4 872,79 Eur suma pagal LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013, o ne pagal šioje nutartyje paminėtus LVAT procesinius sprendimus, todėl apeliantės argumentai dėl pakartotinio baudžiamumo yra nepagrįsti ir atmetami.

40. Pažymėtina, jog valstybė, atstovaujama Inspekcijos, nagrinėjamu atveju turi teisę reikalauti 9 471,41 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka iš apeliantės, kuris buvo priteistas pagal paminėtus LVAT procesinius sprendimus ir kurį sudaro skirtumas tarp apeliantės 9 vidutinių darbo užmokesčių ir LVAT 2021 m. birželio 17 d. nutartimi, priimtos administracinėje byloje Nr. eA-1680-525/2021, jau priteistos ir atlygintos žalos ((duomenys neskelbtini) Eur (9 vidutiniai apeliantės darbo užmokesčiai) – 4 872,79 Eur (priteista ir atlyginta žala pagal LVAT 2021 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1680-525/2021) = (duomenys neskelbtini) Eur)). Priteistino žalos dydžio skaičiavimai, be kita ko, yra detaliai aptarti ir Inspekcijos 2022 m. liepos 19 d. rašte Nr. (1.8Mr)-2D-13207 „Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka“, kuriais nėra pagrindo abejoti. Todėl, atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino Inspekcijos prašymą ir priteisė iš apeliantės pagal visus tris LVAT procesinius sprendimus valstybės naudai 9 471,41 Eur materialinei žalai atlyginti.

41. Apeliantė nenurodo apeliaciniame skunde nesutikimo su kitomis pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl ieškinio senaties termino netaikymo ir teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis argumentų, todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

42. Kiti proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nevertintini, kaip neturintys esminės reikšmės bylos procesinei baigčiai.

43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas Inspekcijos prašymą dėl žalos atlyginimo ir priteisdamas nustatyto dydžio materialinę žalą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti arba keisti atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė