b36add9c-5d2e-4c94-b3a5-c0bc41b8dcaf · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2400-614/2019 Proceso Nr. 2-55-3-02363-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.3.4.5.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieÅ¡kovo BUAB „Finiens“ atstovui advokato padėjėjui K. D., atsakovų BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EDS INVEST“ atstovui advokatui R. M., iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „Finiens“ ieÅ¡kinį atsakovams BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EDS INVEST“ dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia.

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas BUAB „Finiens“ ieÅ¡kiniu teismo prašė pripažinti hipotekÄ , kurios identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jos pakeitimais, dalyje, pagal kuriÄ yra įkeistas BUAB „Finiens“ priklausantis nekilnojamasis turtas – t. y. gyvenamoji patalpa – butas, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pasibaigusia. IeÅ¡kovas taip pat pateikė dublikÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-09-10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2868-275/2018 iÅ¡kėlė ieÅ¡kovui bankroto bylÄ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Reniva“.

Nutartis įsiteisėjo 2018-11-07. Administratorius iÅ¡ trečiųjų asmenų ir antstolio gautų duomenų ir dokumentų sužinojo, kad 2012-12-21 atsakovas Kredito unija ir UAB „Construction ace“ sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00505 dėl 854 379,05 Eur paskolos suteikimo ir grÄ Å¾inimo. 2013-01-07 buvo sudarytas hipotekos sandoris, pagal kurį už UAB „Construction ace“ prievolę pagal paskolos sutartį ieÅ¡kovas svetimo daikto hipotekos teise įkeitė ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ gyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ butÄ , unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Be ieÅ¡kovo, už UAB „Construction ace“ prievolę pagal paskolos sutartį savo nekilnojamÄ jį turtÄ taip pat įkeitė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. UAB „Construction ace“ prievolės pagal paskolos sutartį neįvykdė, dėl ko buvo pradėti vykdymo veiksmai: antstolis D. K. vykdo vykdomÄ jÄ byla Nr. 0174/16/01222, kurioje vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančio Turto. Bankroto administratoriaus žiniomis, atsakovas UAB „EDS INVEST“ (naujasis kreditorius) ir atsakovas Kredito unija 2018-02-08 sudarė reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį (Reikalavimo perleidimo sutartimis). 2018-05-18 patvarkymu Nr. S-18-174-9480 antstolis tenkino naujojo kreditoriaus praÅ¡ymÄ ir pradinį iÅ¡ieÅ¡kotojÄ Kredito unijÄ Vykdomojoje byloje pakeitė nauju iÅ¡ieÅ¡kotoju.

Administratoriaus žiniomis, ieÅ¡kovas nedavė jokio sutikimo perleisti reikalavimÄ pagal pagrindinę prievolę. CK 4.181 str. 3 d. nustatyta teisės norma yra imperatyvi ir ji įsakmiai draudžia kreditoriui perleisti reikalavimo teisę trečiajam asmeniui be įkeisto turto savininko sutikimo. Svetimo daikto hipoteka pasižymi tam tikra specifika: hipotekos davėjas nėra kreditoriaus ir skolininko prievolinių santykių dalyvis, dėl ko hipotekos davėjas negali įtakoti Å¡ių prievolinių santykių ir jų modifikavimosi, santykių Å¡alių keitimosi.

Atsižvelgiant į svetimo daikto hipotekos davėjo statusÄ ir Å¡ios hipotekos rÅ«Å¡ies ypatumus, CK 4.181 str. 3 d. įtvirtintos normos tikslas yra svetimo daikto hipotekos davėjo teisių ir interesų užtikrinimas ir tai vienintelė norma, leidžianti svetimo daikto hipotekos davėjui užtikrinti savo interesus ir daryti įtakÄ prievoliniams santykiams tarp pagrindinės prievolės skolininko ir kreditoriaus. Kadangi pagal CK 4.181 str. 3 d. kreditorius, perleidžiantis savo reikalavimo, užtikrinto svetimo turto hipoteka, teises į skolininkÄ trečiajam asmeniui, privalo gauti įkeisto turto savininko sutikimÄ , tokio sutikimo nesant kreditoriaus teisės, kylančios iÅ¡ hipotekos, naujajam kreditoriui nepereina.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas jokia forma nesuteikė jokio sutikimo dėl svetimo daikto hipotekos turėtojo teisių perleidimo, svetimo daikto hipotekos turėtojo teisės neperėjo naujajam kreditoriui ir vis dar priklauso Kredito unijai, dėl to egzistuoja pagrindas svetimo daikto hipotekos pasibaigimui. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Taip pat nurodė, jog nepaisant tos aplinkybės, kad hipoteka įkeistas turtas jau yra išvaržytas, teismui tenkinus ieškinį būtų laikoma, jog hipoteka pasibaigė anksčiau ir lėšas ieškovo bankroto administratorius skirstytų proporcingai visiems kreditoriams.

Atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovas turto pardavimo akto neginčija. Atstovas taip pat nurodė, kad kreditoriaus pasikeitimas ieÅ¡kovo teisėms įtakos neturi, reikÅ¡mingas tik lėšų paskirstymas - visiems ieÅ¡kovo kreditoriams (nesant hipotekos). Atsakovai Kredito unija ir UAB „EDS INVEST“ atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovai taip pat pateikė triplikÄ . Atsakovai nurodė, kad kreditoriaus pasikeitimas neturėjo įtakos ginčo hipotekos galiojimui, nes reikalavimo perleidimo momentu nebuvo taikomas reikalavimas gauti svetimo turto įkaito davėjo sutikimÄ . 2018-02-08 d.

Kredito unija, kaip pardavėjas, ir naujasis kreditorius, kaip pirkėjas, sudarė reikalavimų teisių perleidimo sutartį, kuria susitarta naujajam kreditoriui perleisti visas Kredito unijos teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamÄ naudÄ pagal Kredito unijos sudarytas paskolos sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones, įskaitant teises į pagal Kredito unijos sudarytas paskolų sutartis suteiktų paskolų pagrindinę skolos sumÄ , palÅ«kanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus skolininkų mokėtinus mokesčius bei visas su reikalavimo teisėmis susijusias teises, įskaitant procesines teises vykstančiuose teisminiuose, arbitražo, vykdymo, iÅ¡ieÅ¡kojimo ar administraciniuose procesuose, iÅ¡skyrus Å¡ioje sutartyje aiÅ¡kiai nurodytus atvejus.

Reikalavimo teisės yra parduodamos tokios bÅ«klės, kokios jos buvo ekonominės naudos perėjimo dienÄ (Sutarties 2.1 p.). Reikalavimų perleidimo sutartis buvo įvykdyta 2018-03-27 d. Prie reikalavimų perleidimo sutarties 2018-03-27 d. priėmimo – perdavimo aktu Kredito unija naujajam kreditoriui perleido visas reikalavimo teises pagal UAB „Construction Ace“ paskolos sutartį bei jos užtikrinimo priemones, įskaitant procesines teises vykstančiuose vykdymo, iÅ¡ieÅ¡kojimo procesuose. IeÅ¡kovo argumentai dėl ginčo hipotekos pabaigos prieÅ¡tarauja CK 4.181 str. 3 d. normos turiniui ir paskirčiai.

IeÅ¡kovas nutyli reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, dėl kurių Reikalavimo perleidimo sutarties įvykdymo momentu minima CK 4.181 str. 3 d. nuostata nebuvo taikoma. CK 4.181 str. 3 d. nustatyta sÄ lyga perleisti ne hipotekos teisę, bet reikalavimo teisę, kuri yra užtikrinta svetimo turto hipoteka: minimoje normoje nurodoma, kad – svetimo daikto hipotekos atveju kreditorius neturi teisės perleisti reikalavimo teisės trečiajam asmeniui be įkeisto turto savininko sutikimo. IÅ¡ specialių ir bendrų reikalavimo perleidimÄ reglamentuojančių teisės normų bei CK 4.181 str. 3 d. formuluotės seka, kad sÄ lyga dėl įkeisto turto savininko sutikimo reikalavimo teisės perleidimui trečiajam asmeniui nustatyta reikalavimo teisės pagal pagrindinę prievolę, kurios įvykdymÄ užtikrina svetimo turto hipotekos (Å¡alutinė) teisė, perleidimui.

Vadovaujantis CK 4.189 str. 1 d. ir CK 6.101 str. 2 d. kartu su hipoteka užtikrintos reikalavimo teisės perleidimu naujajam kreditoriui pereina papildomos svetimo turto hipotekos teisės. Vienintelė CK 4.181 str. 3 d. nustatyto draudimo (jeigu jis būtų taikomas) pažeidimo pasekmė būtų tai, kad Kredito Unija neperleido naujajam kreditoriui reikalavimo teisių pagal Paskolos sutartį ir jos užtikrinimo priemonių, tačiau tai neturi įtakos ginčo hipotekos teisių galiojimui ir ginčo hipoteka užtikrinta pagrindinė prievolė (kredito gavėjo UAB „Construction Ace“ įsipareigojimai pagal paskolos sutartį) nėra pasibaigusi.

Kredito unijos ir Naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimų perleidimo sutartimi cesijos pagrindu buvo pakeistas tik kreditorius pagal paskolos sutartį, nekenčiant ir nemodifikuojant pačios prievolės, todėl visi skolininko įsipareigojimai iÅ¡liko nepakitę. Kadangi reikalavimo perleidimas nėra teisinis pagrindas prievolei pasibaigti. CK 4.181 str. 3 d. įtvirtintas specialus CK 6.101 str. 5 d. nustatyto draudimo atvejis, remiantis kuriuo be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimÄ , jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikÅ¡mės, tačiau paskolinėse santykiuose bei kitų piniginių prievolių skolininkui pažeidus pirminę prievolę, suėjus jos terminui arba kreditoriui pareikalavus skolinio įsipareigojimų įvykdymo prieÅ¡ terminÄ , inicijavus priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kreditoriaus asmuo, net ir tuo atveju, jeigu jis buvo svarbus iki pirminės prievolės pažeidimo, nebegali bÅ«ti svarbus skolininkui, kadangi asmuo, kuriam turi bÅ«ti įvykdyta pradelsta piniginė prievolė, negali įtakoti skolininko padėties, nulemti prievolių apimties padidėjimo, vykdymo sunkėjimo arba kitokio skolininko prievolės pasunkėjimo.

Kredito unijos ir kredito gavėjo UAB „Construction Ace“ bei atitinkamai ieÅ¡kovo paskoliniai teisiniai santykiai, kuriuose galėjo bÅ«ti svarbus kreditoriaus asmuo, nebesiejo nuo to momento, kai įsiteisėjus 2015-02-17 nutarčiai kredito gavėjui UAB „Construction Ace“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, kadangi Ä®monių bankroto įstatymo (Ä®BÄ®) pagrindu pasibaigė paskolos sutarties įvykdymo terminas (Ä®BÄ® 16 str.) ir atsirado Kredito unijos, kaip hipotekos kreditoriaus, teisė į reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto turto prieÅ¡ terminÄ .

Å i Kredito unijos ir ieÅ¡kovo santykius modifikavusi aplinkybė kyla iÅ¡ CK 4.196 str. 1 d. 3 p., remiantis kuriuo hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka užtikrintÄ reikalavimÄ prieÅ¡ terminÄ ir kreiptis į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grÄ Å¾inimo terminui, kai pradedama skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedÅ«ra. Tokia Kredito unijos ir ieÅ¡kovo santykio modifikacija užbaigė CK 4.181 str. 3 d. galiojimÄ , kadangi nuo Kredito unijos teisės į pradelstos skolos patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto turto atsiradimo momento hipotekos kreditoriaus asmuo nebegali įtakoti nei Å¡ios teisės atsiradimo, nei skolininko padėties, taip pat negali nulemti skolininko prievolių apimties padidėjimo.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atstovas taip pat nurodė, kad ginčo hipoteka 2019-08-02 yra pasibaigusi turtÄ realizavus CPK 4.197 str. 1 d. pagrindu. Turto perleidimo aktas ieÅ¡kovo nėra ginčijamas. Atkreipė dėmesį, jog pačioje hipotekos sutartyje yra hipotekos davėjo sutikimas dėl reikalavimo teisės perleidimo (hipotekos sutarties 8 psl. 2 p.), Å¡i sutarties sÄ lyga nėra nuginčyta ir byloje nėra ginčijama, sandoris patvirtintas notaro, sutartyje aiÅ¡kiai įvardinta koks turtas įkeistas.

Vadinasi hipotekos davėjui kreditoriaus asmuo neturėjo esminės reikÅ¡mės. Pažymėjo, jog perleidimas atliktas pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pirminiam kreditoriui. Be to, CK nenumato, kad hipoteka pasibaigia, jei perleistas reikalavimas be hipotekos turto turėtojo sutikimo ir minima CK norma negali bÅ«ti aiÅ¡kina plečiamai. IeÅ¡kinys atmestinas. Ginčas tarp Å¡alių kilo ieÅ¡kovo nekilnojamojo turto hipotekos, pagal kuriÄ yra įkeistas ieÅ¡kovui priklausantis nekilnojamasis turtas (gyvenamoji patalpa – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)) pripažinimo pasibaigusia.

Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad 2012-12-21 tarp UAB „CONSTRUCTION ACE“ ir atsakovo KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 12-00505 (su vėlesniais jos sÄ lygų pakeitimais bei papildymais), kurios pagrindu atsakovas KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ suteikė UAB „CONSTRUCTION ACE“ 2 950 000,00 Lt paskolÄ , paskolos grÄ Å¾inimo terminas sutartyje buvo nustatytas 2015-12-21. Skolininko UAB „CONSTRUCTION ACE“ prievolės vykdymui pagal minėtÄ paskolos sutartį užtikrinti, 2013-01-07 skolininkas UAB „CONSTRUCTION ACE“, kreditorius KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir įkaito davėjas - ieÅ¡kovas UAB „Finiens“ (taip pat kias įkaito davėjas) sudarė sutartį dėl maksimalios hipotekos sukÅ«rimo, hipotekos lakÅ¡tais atsakovo KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai buvo įkeistas ieÅ¡kovui UAB „Finiens“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas: butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (Hipotekos identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Vilniaus apygardos teismo 2014-02-07 d. nutartimi kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Verslo konsultantai“. Nutartis įsiteisėjo 2014-04-07 d. 2014-12-05 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2015 m. kovo 20 d. patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurie bankroto bylos eigoje tikslinami. Šalys taip pat vieningai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-02-17 nutartimi skolininkui UAB „CONSTRUCTION ACE“ iškelta bankroto byla.

Nutartis įsiteisėjo 2015-09-25. Kadangi dėl bankroto suėjo skolininko paskolos grÄ Å¾inimo terminas, atsakovas KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (kreditorius) inicijavo kredito gavėjo (skolininko) skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ turimų užtikrinimo priemonių. Bylos dokumentais nustatyta, kad Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras E. N. kreditoriaus praÅ¡ymo pagrindu 2016-05-23 iÅ¡davė VykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 4477 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipotekos sandoriu įkeisto turto, taip pat ir iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Finiens“ turto - buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir buvo pradėtas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininko ir subsidiariai iÅ¡ įkaito davėjų (taip pat ieÅ¡kovo).

Tarp Å¡alių taip pat nėra ginčo, kad 2018-02-08 tarp atsakovų KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EDS INVEST“ buvo sudaryta Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (pardavėjas) pardavė, o atsakovas UAB „EDS INVEST“ (pirkėjas) nupirko reikalavimo teises, nurodytas sutarties priede – Reikalavimo teisių sÄ raÅ¡e, kuriame eilės numeriais 160-161 perduotos ir reikalavimo teisės į skolininkÄ UAB „CONSTRUCTION ACE“.

Remdamasis Å¡ia sutartimi, naujasis kreditorius pateikė antstoliui praÅ¡ymÄ vykdomojoje byloje pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ - pradinį kreditorių KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ naujuoju kreditoriumi - UAB „EDS INVEST“ . Antstolis D. K. 2018-05-18 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr.0174/16/01222 praÅ¡ymÄ tenkino, pakeitė pradinį iÅ¡ieÅ¡kotojÄ KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ nauju iÅ¡ieÅ¡kotoju UAB „EDS INVEST“ . Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-09-10 nutartimi ieÅ¡kovui UAB „Finiens“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, bendrovės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Reniva“.

Nutartis įsiteisėjo 2018-11-07 (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-07 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1757-553/2018). 2018-12-28 ieÅ¡kovo UAB „Finiens“ bankroto administratorius pareiÅ¡kė nagrinėjamÄ ieÅ¡kinį -dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia, nurodydamas, jog jo žiniomis įkaito davėjas UAB „Finiens“ nėra davęs sutikimo reikalavimo teisės perleidimui. IeÅ¡kinį ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės grindžia vienu argumentu - CK 4.181 str. 3 d. įtvirtintos imperatyvios normos nesilaikymu.

Spręsdamas Å¡alių ginÄÄ teismas pažymi, jog hipoteka – daiktinė teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuria užtikrinamas esamos ar bÅ«simos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str.). Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas tinkamai įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Hipotekos sandorio objektas gali bÅ«ti ne tik skolininkui, bet ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis daiktas. Toks sandoris, kai yra įkeičiamas trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis daiktas, siekiant užtikrinti skolininko prievolių vykdymÄ , kvalifikuojamas kaip svetimo turto hipoteka (CK 4.181str.).

Jeigu per hipotekos sandoryje nustatytÄ terminÄ skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarÄ dėl notaro vykdomojo įraÅ¡o atlikimo (CK 4.192 str. 1 d.). Priverstine hipoteka užtikrintÄ reikalavimo teisę turintis kreditorius gali kreiptis į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo laikydamasis teismo sprendime arba notaro nustatytų terminų. Skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ priverstine hipoteka įkeisto turto pagal įgaliotos institucijos (pareigÅ«no) sprendimÄ vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 4.192 str. 1 d.).

Notaro vykdomasis įraÅ¡as yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CK 4.192 str. 5 d.). IeÅ¡kovas nurodo, jog nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad sutartinė hipoteka yra svetimo daikto. Svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymÄ (CK 4.181 str.). Å ios hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas nėra prievolinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp kreditoriaus ir skolininko, dalyvis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu jis įsipareigoja įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimÄ , jeigu Å¡is per hipotekos sandoryje nustatytÄ terminÄ Ä¯sipareigojimo neįvykdo arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai (pavyzdžiui, hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotÄ reikalavimÄ prieÅ¡ terminÄ ir kt.).

Taigi, nagrinėjamu atveju visų pirma pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nėra kredito sutarties Å¡alis, ieÅ¡kovÄ (įkaito davėjÄ ) ir atsakovus (kreditorius) sieja svetimo turto hipotekos santykiai, t. y. ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas įkeistas, norint apsaugoti kitų asmenų – skolininko – skolinio įsipareigojimo įvykdymÄ (CK 4.181 str.). Minėta, kad toks hipotekos davėjas prisiima įsipareigojimÄ Ä¯vykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimo įvykdymÄ tuo atveju, jei Å¡is per hipotekos lakÅ¡te nustatytÄ terminÄ Ä¯sipareigojimo neįvykdo arba kai hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotÄ reikalavimÄ prieÅ¡ terminÄ .

CK 4.181 str. 3 d. nustato, jog svetimo daikto hipotekos atveju kreditorius neturi teisės perleisti reikalavimo teisės trečiajam asmeniui be įkeisto turto savininko sutikimo. IeÅ¡kovas nurodo, kad tokio sutikimo pradiniam kreditoriui jis nedavė, tačiau į bylÄ pateiktos 2013-01-07 Å¡alių sudarytos sutarties dėl maksimalios hipotekos sukÅ«rimo III dalyje Kita informacija 2 punkte yra nurodyta, jog įkaitų davėjai sutinka su kreditoriaus reikalavimo teisės, kylančios iÅ¡ Sutarties, perleidimu, vadinasi ir ieÅ¡kovas (įkaito davėjas, kuris nurodytas Sutarties 5.2. punkte) tokį sutikimÄ kreditoriui davė sutarties sudarymo metu.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas Å¡ios byloje nustatytos aplinkybės nepaneigė, apsiribojo nurodydamas, jog teismas turėtų spręsti ar toks iÅ¡ankstinis sutikimas nagrinėjamu atveju yra tinkamas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčus dėl sutartinės hipotekos turinio, bÅ«tina įvertinti jos, kaip sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡kos civiliniuose santykiuose, ypatumus, t. y. teismas sutartį turi iÅ¡aiÅ¡kinti pagal bendrÄ sias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193–6.195 str.str., ir suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ sutarčių aiÅ¡kinimo klausimu.

Sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes. Be to, aiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 str. įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiÅ¡kia, kad hipotekos sutarties aiÅ¡kinimas turi bÅ«ti vienodai sÄ Å¾iningas tiek kreditoriaus, tiek skolininko atžvilgiu.

Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius. Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas).

Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai. Å ie esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai) lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, bet ir įvertinti sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ .

Dėl to reikšminga CK 6.193 str. 5 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v.

UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

A.v. UAB ,,Vilsima“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2009). Teismas, įvertinęs sutarties turinį, sprendžia, kad sutartinė hipoteka įregistruota turint iÅ¡ankstinį įkaito davėjo sutikimÄ dėl reikalavimo teisės perleidimo kitam kreditoriui. CK 1.63 str., reglamentuojančio sandorių sampratÄ ir rÅ«Å¡is, 1 d. nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas sandorio sampratÄ reglamentuojančias materialiÄ sias teisės normas, yra nurodęs, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 str. 1 d.).

Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valiÄ ir nulemiantys sandorio pagrindÄ (teisinį tikslÄ ). Pažymėtina, kad minėtame 2013-01-07 sutikime buvo iÅ¡reikÅ¡ta ne tik hipotekos kreditoriaus valia dėl galimo bÅ«simo reikalavimo teisės perleidimo bei galimai ateityje kilsiančio tokio poreikio, bet ir aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta įkaito davėjo kaip hipotekos sandorio dalyvio valios iÅ¡raiÅ¡ka, inter alia (be kita ko), įsipareigojimas atsisakyti atskiro sutikimo dėl reikalavimo teisės perleidimo.

Sutarties laisvės principas leidžia Å¡alims susitarti, kad jas siejantys prievoliniai santykiai bÅ«tų priklausomi nuo tam tikrų aplinkybių sutikimų ar sÄ lygų buvimo ar nebuvimo. Å iuo atveju taip pat svarbu pažymėti, jog ieÅ¡kovas UAB „Finiens“ vykldymo procese skolininku yra iki atsakovų Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2009 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-394/2009 yra konstatavęs, kad Kredito unijų įstatymo normų sisteminis bei teleologinis aiÅ¡kinimas neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jame yra nustatytas draudimas kredito unijai perleisti kreditorinį reikalavimÄ pagal paskolos kredito unijos nariui sutartį.

Nors pagal CK 6.101 str. 5 d. be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimÄ , jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikÅ¡mės, o atsižvelgiant į savitarpio paskolos pobÅ«dį, kredito unijos ir jos narių statusÄ , kredito unijai suteikus paskolÄ savo nariui, kreditoriaus asmuo turi skolininkui esminės reikÅ¡mės, ir tokio reikalavimo perleidimas be skolininko sutikimo galėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.101 str. 5 d), tačiau nagrinėjamoje byloje skolininkas vykdymo procese (ieÅ¡kovas) sutiko dėl reikalavimo perleidimo, o teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas pripažino, kad dėl reikalavimo perleidimo ieÅ¡kovo kaip skolininko procese teisės ir pareigos niekaip nepasikeitė.

Teismas taip pat pažymi, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo, bankrutuojančios įmonės turto režimas pasikeičia ir jis yra imperatyviai reglamentuotas Ä®monių bankroto įstatymo (Ä®BÄ®) normų. Bankrutuojančios įmonės administratorius (kreditorių komitetas), užtikrindamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, valdo, naudoja ir disponuoja įmonės turtu (Ä®BÄ®). Vienas iÅ¡ svarbiausių bankroto proceso tikslų – apsaugoti atsakovo kaip bankrutuojančios įmonės turtinius interesus, užtikrinti operatyvų atsakovo kreditorių reikalavimų patenkinimÄ , patirti kuo mažiau su bankrotu susijusių iÅ¡laidų ir kaip galima greičiau likviduoti atsakovÄ .

Atsižvelgiant į Å¡iuos tikslus, kreditorių komitetas dar 2017 m. nusprendė perleisti atsakovo paskolų portfelį tretiesiems smenims (asmeniui), realizuojant šį unijos turtÄ už kuo didesnę kainÄ . Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad vadovaudamiesi Å¡ios sutarties sÄ lygomis ir atsižvelgdami į sutartyje numatytus Å¡alių įsipareigojimus, pardavėjas parduoda pirkėjui, o pirkėjas perka ir perima už pirkimo kainÄ visas pardavėjo teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamÄ naudÄ pagal paskolos sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones, įskaitant teises į pagal paskolų sutartis suteiktų paskolų pagrindinę skolos sumÄ , palÅ«kanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus skolininkų mokėtinus mokesčius; bei visas su Reikalavimo teisėmis susijusias teises, įskaitant procesines teises vykstančiuose teisminiuose, arbitražo, vykdymo, iÅ¡ieÅ¡kojimo ar administraciniuose procesuose (iÅ¡skyrus Å¡ioje sutartyje aiÅ¡kiai nurodytus atvejus).

Sutarties 2.2. punkte numatyta, jog pardavėjas Reikalavimo teises parduoda tokias, kokios jos faktiÅ¡kai buvo ekonominės naudos perėjimo dienÄ â€“ su su visais jų privalumais ir trÅ«kumais bei defektais, tiek egzistuojančiais, tiek galinčiais atsirasti ar paaiÅ¡kėti ateityje. Reikalavimo teisės yra parduodamos kaip viena neatskiriama ir nedaloma teisių visuma. Teismo vertinimu, ginčijami sandoriai yra teisėti, nes jų sudarymÄ lėmė specifinė KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kaip bankrutuojančio subjekto padėtis bei tikslai.

Kaip jau buvo minėta, CK 6.156 str. suteikia Å¡alims teisę laisvai sudaryti sutartis, pasirinkti ir sudaryti tokios rÅ«Å¡ies sutartį, kuri labiausiai atitinka Å¡alių interesus. Pažymėtina ir tai, kad įstatymai nedraudžia reikalavimo teisių atžvilgiu sudaryti ir kitokias, ne tik jų perleidimo nuosavybės teise sutartis, todėl teismas neturi pagrindo sandorius ar jų dalį vertinti kaip neteisėtÄ veikÄ (CK 4.37 str. 2 d.). Be kita ko teismas dar kartÄ akcentuoja, kad ieÅ¡kovas nenurodo, kokias neigiamas pasekmes jiems sukeltų CK 4.181 str. 3 d.

įtvirtinto draudimo perleisti trečiojo asmens įkeitimu užtikrintÄ reikalavimo teisę be įkeitimo objekto savininko sutikimo pažeidimas, jeigu vykdymas iÅ¡ įkaito davėjo, kaip subsidiaraus skolininko, turto vykdymo procese jau pradėtas ir jei toks pažeidimas vis tik bÅ«tų konstatuotas. Jau minėta, kad kreditoriaus asmuo įkeisto objekto savininkui Å¡iuo atveju neturi esminės reikÅ¡mės ir reikalavimo teisių perleidimas kitam kreditoriui nepažeidžia jo teisių – jų labiau nesuvaržo ir neiÅ¡plečia skolininko vykdymo procese (įkaito davėjo) prievolių naujajam kreditoriui.

Sutiktina su atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodomais argumentais, jog nuo kredito unijos teisės į pradelstos skolos patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto turto atsiradimo momento hipotekos kreditoriaus asmens svarba nagrinėjamu atveju prarado prasmę, o ieÅ¡kovo, kaip svetimo turto hipotekos įkaito davėjo, padėtis po to, kai atsirado jų subsidiarioji atsakomybė su skolininku (UAB „CONSTRUCTION ACE“) ir hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ įkeitimo, nebegali pablogėti, nes kreditoriaus, kuris turi teisę gauti mokėjimÄ pagal pradelstÄ skolÄ , pasikeitimas nepažeidžia skolininko ar įkaito davėjo teisių.

Å ie argumentai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo sutikimas reikalavimo perleidimui nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti laikomas privalomu, o CK 4.181 str. 3 d. nustatytas draudimas neturėtų bÅ«ti laikomas absoliučiu kai reikalavimo teisės yra perleidžiamos dėl hipotekos kreditoriaus bankroto ir bankroto proceso eigoje, įgyvendinant Ä®BÄ® bei Kredito unijų įstatymo reikalavimus. Net jei laikytis prieÅ¡ingos nuomonės, pažymėtina, kad nei CK 4.181 str., nei CK 4.197 str. (Hipotekos pabaigos pagrindai) nenumato, kad draudimo perleisti kitam kreditoriui svetimo daikto įkeitimu užtikrintÄ reikalavimo teisę be įkeisto turto savininko sutikimo pažeidimas nulemtų hipotekos pabaigÄ .

Konstatuotija, jog ieÅ¡kovas kaip subsidiarus skolininkas kartu su paskolos gavėju UAB „CONSTRUCTION ACE“, iÅ¡lieka atsakingi naujajam kreditoriui už prievolių kylančių iÅ¡ 2012-12-21 paskolos sutarties neįvykdymÄ toje apimtyje, kurioje nurodyta 2013-01-07 hipotekos sutartyje. Byloje nėra nuginčytos aplinkybės, kad skolinkas UAB „CONSTRUCTION ACE“ paskolÄ iÅ¡ kreditoriaus KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ gavo, jos grÄ Å¾inimÄ bei kitų iÅ¡ paskolos sutarties kylančių prievolių vykdymÄ Ä¯keitimu užtikrino ieÅ¡kovas, sutartinės prievolės nėra įvykdytos, o sandorių naikinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinėje teisėje galiojančio teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisėtų lÅ«kesčių principo.

Pažymėtina ir tai, kad ginčo hipoteka baigėsi 2019-01-03 antstoliui iÅ¡varžius įkeistÄ turtÄ (CK 4.197 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas spendžia, jog ieÅ¡kovas neįrodė ieÅ¡kinio, todėl tenkinti jo nėra pagrindo (CPK 178 str.). Teismo vertinimu kiti Å¡alių argumentai neturi įtakos teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų: ieÅ¡kinį atmetus visiÅ¡kai, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai nepriteistinos.

Atsakovas UAB „EDS INVEST“ pateikė duomenis, jog byloje patyrė 4 670,00 Eur dydžio advokato atstovavimo išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.), todėl atmetus ieškovo ieškinį, šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo bankroto administravimu skirtų lėšų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 -270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „Finiens“ (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovo UAB „EDS INVEST“ (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) naudai 4 670,00 Eur (keturi tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt eurų 00 cnt) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Eglė Surgailienė